Civilinė byla Nr. 3K-7-315-421/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21190-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.18; 3.5.21.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio, Donato Šerno (pranešėjas), Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Ramunės Damulienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Ramunė Damulienė, išieškotoja A. B..
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigų sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Ramunės Damulienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) asmenims, ir taikyti senaties terminą skoloms.
Pareiškėjas skundą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija, Instrukcija) 93.6 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>.
Jis nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį, todėl nelieka lėšų, kurios galėtų būti naudojamos maisto produktams ir būtiniausiems reikmenims bei nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti įkalinimo įstaigoje esančioje parduotuvėje. Skundžiamas antstolio patvarkymas apriboja jo teises įsigyti minėtų prekių už kitų asmenų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą pervestas lėšas.
Antstolė 2016 m. birželio 7 d. patvarkymu skundo netenkino, nurodė, kad turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Instrukcijos 93.6 punkto nuostatos draudžia nukreipti išieškojimą į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA dydžio. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius vienos MMA dydžio. Tokia situacija susiklostytų antstoliui vykstant pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Aptariamu atveju skolininkui (pareiškėjui) priklausančios lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų – tėvų, draugų. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytais apribojimais yra apsaugomas turtas, reikalingas būtiniausiems skolininko ir jo šeimos narių poreikiams patenkinti. Atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas, be to, skolininko gaunamos lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje įtvirtintą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.
Teismas nustatė, kad antstolė vykdo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 1-1186-630/2014 dėl 1839,17 Eur išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) išieškotojos A. B. naudai. 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymu (Nr. S16-3600) antstolė nukreipė 1839,17 Eur ir vykdymo išlaidų (75 Eur) išieškojimą į skolininko lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje; 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymu (Nr. S16-3599) nukreipė periodinių išlaikymo išmokų po 86,89 Eur išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, gaunamus Vilniaus pataisos namuose, reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA; išskaitytas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad negali būti išieškoma iš skolininko laisvės atėmimo vietoje gaunamų lėšų, neviršijančių vienos MMA, pažymėjo, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškojimui iš darbo užmokesčio ir iš kitų skolininko lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, įskaitant ir skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Teismas sprendė, kad ginčijamu patvarkymu nustatytas išskaitų iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dydis atitinka CPK 736 straipsnio nuostatas.
Teismo vertinimu, skolininkas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčijamu patvarkymu būtų nukreiptas išieškojimas į CPK 739 straipsnyje nustatytas pinigų sumas, kad į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą jis gauna šiame straipsnyje nurodytas lėšas. Skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje ir į šią sąskaitą pervedamos kitų asmenų, į kurias skundžiamu patvarkymu nukreiptas išieškojimas, nepriskirtinos CPK 668 ir 739 straipsniuose bei Instrukcijos 93 punkte nurodytam turto ir lėšų, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo, sąrašui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje nedirbo ir negavo kitokių pajamų, o pagal skolininko ginčijamus antstolės patvarkymus jokios pinigų sumos iš skolininko nebuvo išieškotos.
Teismas padarė išvadą, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, taip pat į skolininko lėšas, esančias laivės atėmimo įstaigos sąskaitoje, laikėsi CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, taip pat pas kitus asmenis esančių skolininko lėšų tvarkos ir neviršijo nustatytų išskaitų dydžio.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino antstolės R. Damulienės 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymą (Nr. S16-3600) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0167/16/00634 atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2016 m. gegužės 13 d. priėmė patvarkymą areštuoti lėšas (Nr. S-16-167-2881), patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Nr. S16-3600), ir patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo (Nr. S16-3599). Pareiškėjui nenurodant konkretaus ginčijamo antstolės patvarkymo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį bei į tai, kad 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymu Nr. S16-3600 taikytas skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštas, apribojantis skolininko galimybes įsigyti maisto produktų bei prekių, skirtų būtiniesiems poreikiams tenkinti, pasisakė tik dėl šio patvarkymo.
Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> pateiktais išaiškinimais, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų, ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje; kad pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino neteisėtu antstolės 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymo Nr. S16-3600, kuriuo areštuotos lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nenurodant reikalavimo vykdant išieškojimą iš pajamų vadovautis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis ir iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis).
Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad išieškojimas gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA, ir pažymėjo, jog tokiu atveju išieškojimas iš lėšų, kurias skolininkas gali gauti į Vilniaus pataisos namų sąskaitą, būtų neįmanomas, o tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumo principą. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant pinigų sumas, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>).
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antstolės veiksmus areštuojant laisvės atėmimo vietos sąskaitoje esančias lėšas vertino kaip teisėtus, todėl sprendė panaikinti antstolės patvarkymą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu antstolė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas klaidingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> pateiktus išaiškinimus, nepagrįstai nurodė, kad kasacinis teismas minėtoje nutartyje lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kvalifikavo kaip gaunamas kitas pajamas, bei konstatavo, kad išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos CPK 733–743 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Teismas neįvertino to, kad įstatyme nenustatyta apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų lėšos. Įstatyme neįtvirtinta išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką, išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Teismas netinkamai taikė CPK 736 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse įvardijamos pajamos, iš kurių atliekamos išskaitos – darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos bei daviniai. Išieškojimas iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, reglamentuojamas CPK 737 straipsnyje, kur pateikiamas baigtinis tokių pajamų sąrašas vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš kitų asmenų gaunamos lėšos nenurodomos kaip prilygintinos darbo užmokesčiui. Be to, tokios išmokos nėra laikytinos ir daviniais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šiuo metu dirbtų, gautų darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas. Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> pasisakė dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų sumų ribojimo, o nagrinėjamu atveju išieškoma iš kitų skolininko lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, taigi CPK 736 straipsnio nuostatos neaktualios.
Apeliacinės instancijos teismas nepaisė fakto, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas imperatyviai nurodo, jog vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti joje nurodytas dokumentų formas. Skundžiamas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atitinka Instrukcijos 11 priede nustatytą formą, kurioje nenurodyta jokių išlygų dėl areštuojamos sumos diferencijavimo, jos procentinės išraiškos.
Lėšos, pervestos trečiųjų asmenų į įkalinimo įstaigą, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą. Taigi trečiųjų asmenų pervestos lėšos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nepatenka į nė vieną kategoriją, pagal kurią išieškojimas būtų suvaržytas.
Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė kelia proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkui – fiziniam asmeniui – priklausančių lėšų, kurios yra laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, į kurią kitų asmenų yra pervedamos lėšos, aiškinimo ir taikymo klausimą, teigdama, kad: pirma, įstatyme neįtvirtinta išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką, išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų; antra, įstatyme nenustatyta jokių apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš tokios sąskaitos; trečia, iš kitų asmenų gaunamos lėšos neprilygintinos darbo užmokesčiui; ketvirta, kitų asmenų pervestos lėšos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nepatenka į nė vieną kategoriją, pagal kurią išieškojimas būtų suvaržytas; penkta, teismas klaidingai taikė ankstesnėje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, nepagrįstai teigdamas, kad lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kasacinis teismas kvalifikavo kaip gaunamas kitas pajamas.
Dėl išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto, įskaitant pinigus, apribojimų
Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.
CK 1.100 straipsnyje, apibrėžiančiame pinigų, kaip civilinių teisių objekto, sąvoką, nustatyta, kad pinigai yra Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė.
Šios nutarties 21 punkte minimose nutartyse kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (žr. šios nutarties 21 punkte nurodytų kasacinio teismo nutarčių atitinkamai 24 ir 23 punktus); CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> 22 punktą)
Aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA (žr. šios nutarties 23 punktą), tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas (žr. šios nutarties 21, 22 punktus) nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a> taip pat pasisakyta, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (žr. minėtos nutarties 24 punktą).
Minėta, kad išieškant iš skolininko – fizinio asmens – turto, taikomas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA dydžio, ir jis taikomas ir lėšoms, esančioms sąskaitose. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato. Todėl antstolės teiginys, kad įstatyme nenustatyta apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią kiti asmenys perveda lėšas, pripažįstamas nepagrįstu.
Šioje byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymu (Nr. S16-3600) antstolė nukreipė 1839,17 Eur skolos ir 75 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą į skolininko lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Šiame patvarkyme nurodyta, kad antstolė areštuoja iš viso 1914 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių minėtoje sąskaitoje, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu. Šios bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad antstolės patvarkymu, kurį panaikino apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgiant į šios nutarties 29 punkte nurodytą ribojimą, buvo nukreiptas skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas ne į skolininko pajamas, bet būtent į šioje sąskaitoje galbūt tuo metu buvusias lėšas, kaip skolininko turtą.
Esant šios nutarties 30 punkte nurodytoms aplinkybėms, nepagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad skundžiamas antstolės patvarkymas yra neteisėtas ir turėjo būti pirmosios instancijos teismo panaikintas dėl to, kad jame nenurodytas reikalavimas vykdant išieškojimą iš pajamų vadovautis CPK 733–743 straipsnių nuostatomis ir iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis).
Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Kadangi apeliacinės instancijos teismo panaikintame patvarkyme šis apribojimas nebuvo nurodytas, pripažintina, kad šiuo patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Todėl toks patvarkymas pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje, ir panaikintas iš esmės pagrįstai.
Išdėstytų argumentų pagrindu išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą antstolės patvarkymą, nors ir netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, t. y. taikė ne išieškojimą iš skolininko turto, o išieškojimą iš skolininko pajamų ir jo apribojimus reglamentuojančias normas, tačiau iš esmės pagrįstai antstolės veiksmus pripažino neteisėtais ir panaikino patvarkymą. Tai reiškia, kad netinkamas proceso teisės normų taikymas šiuo atveju neturėjo įtakos priimant iš esmės teisėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Antstolės nurodyta aplinkybė, kad skundžiamas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede nustatytą formą, kurioje nenurodyta išlygų dėl areštuojamos sumos diferencijavimo bei jos procentinės išraiškos, nesudaro pagrindo pripažinti jos veiksmus teisėtais, nes ši aplinkybė negali paneigti imperatyvios įstatymo nuostatos, įtvirtinančios apribojimus išieškant iš skolininko turto, ir nepaneigia šios nuostatos pažeidimo fakto.
Dėl išieškojimo iš skolininko pajamų ribojimų
Antstolė, ginčydama apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, teigia, kad lėšos, kitų asmenų pervedamos į įkalinimo vietos įstaigos sąskaitą, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, sąrašą. Antstolės teigimu, nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikoma išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarka (nėra duomenų, kad pareiškėjas dirbtų), o periodiškai iš kitų asmenų gaunamas lėšas į įkalinimo vietos įstaigos sąskaitą pripažindamas kitomis pajamomis CPK 736 straipsnio prasme, apeliacinės instancijos teismas netinkamai ir klaidingai taikė šio straipsnio nuostatas bei kasacinio teismo praktiką. Antstolės nuomone, CPK 737 straipsnyje įtvirtintas baigtinis pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašas, o jame iš kitų asmenų periodiškai gaunamos lėšos į įkalinimo vietos įstaigos sąskaitą nenurodomos. Šios lėšos, antstolės įsitikinimu, nelaikytinos ir daviniais.
Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–744 straipsniai).
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutartyje, kuria vadovavosi šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas ir kurią mini antstolė kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>), buvo sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pajamų, taikymo ir aiškinimo klausimai bei nagrinėjama situacija, kai išieškojimas buvo nukreiptas į lėšas (įplaukas), kitų asmenų pervedamas į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje. Minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad: antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 743–744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš pajamų); kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 proc. pajamų, tai likusią dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti; pasisakydami dėl išieškojimo iš pajamų, antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto.
Taigi šios nutarties 37 punkte paminėtoje nutartyje skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamas lėšas kasacinis teismas priskyrė kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Todėl nepagrįstu laikytinas antstolės teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai taikė kasacinio teismo praktiką. Nagrinėjamoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija šiai išieškojimą iš skolininko reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo praktikai pritaria.
Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka.
Šios nutarties 36 punkte minėta, kad CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose.
CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai.
CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad tokios išskaitos išieškomos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. Tai reiškia, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos ir pripažįstamos ne tik kaip kompensacija, atlygis, pašalpa, stipendija, pensija ar laimėjimas, bet ir kaip bet kokia kita nauda. CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina ši įstatyme įtvirtinta sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
Šioje byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymu (Nr. S16-3599) antstolė nukreipė periodinių išlaikymo išmokų po 86,89 Eur išieškojimą į skolininko (pareiškėjo) darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, gaunamus Vilniaus pataisos namuose, reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA; išskaitytas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Šio patvarkymo bylą nagrinėję teismai nepanaikino ir jo teisėtumo klausimas nėra kasacijos objektas. Tačiau ši aplinkybė įrodo, kad antstolė išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Taigi šios išskaitos turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į pataisos įstaigoje esančią sąskaitą.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškina, kad CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (nutartį), kuriuo buvo panaikintas antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, šis procesinis sprendimas (nutartis) yra teisėtas ir netinkamas teisės normų taikymas šiuo atveju nesudaro pagrindo jį panaikinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos antstolei neatlygintinos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,48 Eur tokių išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš antstolės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš antstolės Ramunės Damulienės 6,48 Eur (šešis Eur 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Birutė Janavičiūtė
Egidijus Laužikas
Rimvydas Norkus
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
