Dėl nutarimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-858-872/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02306-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eftal“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. Š. dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus skyriaus 2021 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 19903 (toliau – ir Nutarimas) arba pakeisti Nutarimą sumažinant paskirtą 2 604 Eur baudą pareiškėjai; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2021 m. gegužės 17 d. Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atliko tyrimą ir surašė pareiškėjai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. birželio 15 d.) (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0382-0015 už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (toliau – ir Protokolas). Vėliau Nutarimu pareiškėjai paskirta 2 604 Eur dydžio bauda. Nutarime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi pareiškėja įdarbino trečiosios šalies piliečius A. V., V. A. ir A. T. nesilaikydama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 62 straipsnio 22 ir 7 dalių. Pareiškėjai paskirta bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Konstatuoti formalūs procedūriniai pažeidimai, t. y. ne laiku pateikti tarpininkavimo raštai, viena diena pavėluotai informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) dėl vieno darbuotojo, t. y. A. V. įdarbinimo, taip pat pranešimai dėl kitų darbuotojų, užsienio piliečių įdarbinimo.

Atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 8 d. buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTUuLTE2MTItMTA1OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A5.-1612-1058/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A5.-1612-1058/2021">A5.-1612-1058/2021</a>, kurioje priimtas nutarimas dėl to paties administracinio nusižengimo pareiškėjos direktoriui R. Š. (toliau – ir Vilniaus miesto apylinkės teismo Nutarimas). Vilniaus miesto apylinkės teismo Nutarime aptariami tik A. V. ir V. A. įdarbinimo klausimai, o už A. T. įdarbinimą atsakomybė juridiniam asmeniui (pareiškėjai) ir administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) netaikoma, nes darbuotojas nepradėjo atlikti darbinių funkcijų.

Pažymi, jog tarpininkavimo raštų, susijusių su A. V. ir V. A., nepateikimas laiku yra formalus procedūrinis pažeidimas nesukėlęs žalos ar grėsmės Užimtumo įstatymo ir Įstatymo saugomiems gėriams (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalis). Nors A. V. ir V. A. kurį laiką dirbo laikinai nepateikus tarpininkavimo rašto dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau minėti asmenys turėjo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Nei valstybei, nei minėtiems darbuotojams žala nebuvo padaryta. Minėti asmenys turėjo leidimus gyventi tarpininkaujant kitiems darbdaviams. Tiek darbuotojas A. V., tiek darbuotojas V. A. kaip trečiosios valstybės piliečiai buvo patikrinti Fondo valdyboje, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas).

Atkreipia dėmesį, jog A. V. ir V. A. pas pareiškėją Nutarime minimu laikotarpiu atliko iš esmės tokias pačias, rūšiniais požymiais apibūdinamas funkcijas, kokias atliko pas darbdavius pradžioje tarpininkavusius išduodant jiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Valstybės interesai nebuvo pažeisti ir buvo užtikrinti, kadangi priimamų dirbti užsieniečių patikra buvo įvykdyta ir šie asmenys pripažinti kaip tinkami tokiam darbui išdavus jiems leidimus gyventi. Nutarime nurodomas procedūrinis pažeidimas, t. y. nebuvo priimtas Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį. Tai neturi jokios esminės reikšmės ir yra formalus. Nagrinėjamuoju atveju Migracijos departamento sprendimas leisti (neleisti) pakeisti darbdavį galėjo būti tik vienas, t. y. leisti keisti darbdavį.

Teigia, kad Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų reikalavimų atitiktį Migracijos departamentas dėl darbuotojų A. V. ir V. A. jau buvo įvertinęs. Informacijos pateikimas Migracijos departamentui būtų buvęs tik informacinio pobūdžio. Tarpininkavimo raštai nebuvo pateikti dėl formalios priežasties, kadangi pareiškėja gavo netikslią informaciją iš darbuotojų, o tai matyti Vilniaus miesto apylinkės teismo Nutarime. Siekdama pašalinti klaidą pareiškėja nedelsiant atliko aktyvius veiksmus, t. y. tarpininkavimo raštai dėl leidimų gyventi buvo pateikti. Pareiškėjai laiku nepateikus minėtų raštų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos respublikoje dirbo tik du asmenys. Pas pareiškėją iš viso dirba 44 darbuotojai. Visi darbuotojai apdrausti, o apie juos visus pranešta tinkamai ir laikantis Įstatymo nuostatų. Nagrinėjamu atveju negali nustatytas nelegalaus darbo sistemiškumas.

Teigia, kad bauda už veiksmus, susijusius su A. T. – visiškai neteisėta, nes nėra pareiškėjos neteisėtų veiksmų, t. y. jokių nelegalaus darbo požymių. Nutarime nurodyta, kad bauda yra skiriama už kiekvieną neteisėtai įdarbintą darbuotoją, t. y. už A. T. įdarbinimą skirta 868 Eur bauda. Inspekcija nurodo, kad pareiškėjos pažeidimai išimtinai susiję su A. V. ir V. A., o darbuotojas A. T. Protokole neminimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė Nutarimą dėl to paties administracinio nusižengimo pareiškėjos direktoriui R. Š., o už A. T. įdarbinimą atsakomybė pareiškėjai ir administracinė atsakomybė pagal ANK netaikoma, nes darbuotojas nepradėjo atlikti darbinių funkcijų. Nutarime nurodoma prieštaringa informacija dėl tariamai neteisėtų pareiškėjos veiksmų, susijusių su A. T.

Pažymi, kad Inspekcija patikrinimo metu iš Fondo valdybos informacinės sistemos nustatė, kad įmonėje be A. V. įdarbinti užsieniečiai nuo 2021 m. vasario 4 d. V. A. ir nuo 2021 m. kovo 31 d. A. T., kita vertus, „Migris“ sistemoje yra įkeltas pareiškėjos tarpininkavimo raštas dėl A. T. Duomenų, kad minėtas asmuo būtų pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ar leisti pakeisti darbdavį, nėra. Be kita ko, 2021 m. kovo 30 d. sudaryta darbo sutartis su A. T. dirbti nuo 2021 m. kovo 31 d., tačiau darbuotojas nedirbo, Fondo valdybos duomenų informacinėje sistemoje nurodytas nedraudiminis laikotarpis. Trečiosios šalies A. V., V. A. ir A. T. realiai pradėjo dirbti pas pareiškėją. Aplinkybės patvirtina Inspekcijos klaidą ir Nutarimo neteisėtumą dėl pareiškėjos veiksmų, susijusių su A. T.

Pažymi, kad bauda ir jos sukeliamos teisinės pasekmės neproporcingos formaliems pažeidimams. Kadangi įdarbintų asmenų profesija yra įtraukta į darbuotojų, kurių trūksta Lietuvoje sąrašą. Paliekant galioti baudą susidarytų situacija, kai sąžiningo, įstatymų paisančio, nors su tam tikrais mažareikšmiais pavėlavimais, asmens ūkinė komercinė veikla būtų neproporcingai ribojama.

Tokia bauda – ne tik finansinė našta pareiškėjai, kadangi dėl jos negalėtų sklandžiai be išlygų vykdyti ūkinės komercinės veiklos, pasitelkiant užsienio piliečius (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punktas ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo atveju, jeigu nebus panaikintas Nutarimas ir palikta bauda – iš esmės reikštų, kad ji negalėtų vykdyti krovinių vežimo sausuma veiklos arba turėtų trukdžių ir prastovų. Pas pareiškėją šiuo metu dirba 44 darbuotojai, kurie yra Baltarusijos piliečiai, o kiti Lietuvos Respublikos piliečiai. Todėl apie 25 proc. darbuotojų Baltarusijos Respublikos piliečiai. Baltarusijos Respublikos piliečiai yra įdarbinami ne dėl to, kad jiems mokamas mažesnis darbo užmokestis ir jie yra pigesnė darbo jėga (visi tos pačios pareigybės darbuotojai Bendrovėje gauna tą patį atlygį). Užsienio piliečių įdarbinimas yra būtinas dėl to, kad Lietuvoje neįmanoma arba labai sunku rasti tolimųjų reisų vairuotojų, t. y. ekspeditorių, galinčių ir norinčių dirbti tokioje pareigybėje. Lietuvos darbo rinkoje neparastai didelis šios pareigybės darbuotojų trūkumas. Aplinkybę patvirtina ir tai, kad minėta pareigybė įtraukta į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams“ Nr. V-430 patvirtintų profesinių, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą (profesijos kodas – 833209, pavadinimas – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas).

Teigia, kad šiuo atveju buvo atlikti tik procedūriniai pažeidimai, t. y. viena diena pavėluota pranešti Fondo valdybai apie A. V., pavėluota pateikti tarpininkavimo raštus, kurie nesukėlė jokios žalos valstybei ar darbuotojams, o tai lemtų, kad pareiškėja vienerius metus negalėtų įdarbinti užsienio piliečių veiklos vykdymui. Bauda – neproporcinga priemonė. Galėdama įdarbinti užsienio piliečius, mokėti socialinio draudimo mokesčius, pelno mokestį nuo uždirbamų pajamų pareiškėja sumokėtų valstybei žymiai didesnę mokesčių dalį, nei 2 604 Eur bauda, kuri ne tik, kad apriboja pareiškėjos veiklą, bet ir sumažina valstybės galimybę gauti mokesčius už teisėtai vykdomą ūkinę komercinę veiklą.

Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu bus laikoma, kad atlikti veiksmai, formaliai gali būti kvalifikuoti kaip Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas, Nutarime nepakankamai atsižvelgta į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ir švelninančias aplinkybes. Pareiškėja įdarbinus asmenis mokėjo atlyginimą, mokesčius, o atlikti formalūs pažeidimai buvo nedelsiant ištaisyti. A. T. net nepradėjo dirbti, sužinojęs apie galimus procedūrinių formalumų neatitikimus. Pareiškėja nebuvo bausta už Nutarime nurodytus pažeidimus praeityje, mokėjo įdarbintiems užsieniečiams atlyginimus, visus einamuosius mokesčius į valstybės biudžetą, buvo pasirašytos darbo sutartys su visais darbuotojais. Nutarime esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuo darbuotojų įdarbinimo pradžios mokėjo su darbuotojų įdarbinimu susijusius mokesčius. Darbo santykiai vyko sklandžiai ir tinkamai. Darbuotojai nebuvo kreipęsi į valstybines institucijas.

Nurodo, kad darbuotojai nori toliau dirbti ir gauti sulygtą darbo užmokestį. Pareiškėja nesiekė nuslėpti darbuotojų A. V. ir V. A. darbo sutarčių fakto nuo valstybės. Pareiškėja neturėjo tikslo nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti kitų prievolių minėtiems darbuotojams ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių ar panašiai. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad už visus jos darbuotojus pareiškėja moka visus privalomus mokesčius. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, prašo Nutarimą panaikinti, o nesant galimybės Nutarimą pakeisti sumažinant paskirtą baudą.

Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTMwMi0xMTIxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-302-1121/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-302-1121/2021">AN2-302-1121/2021</a> (toliau – ir Vilniaus apygardos teismo Nutartis) iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo Nutarimą. Konstatavo, kad egzistuoja pagrindas trečiajam asmeniui R. Š. paskirtą 1 000 Eur baudą sumažinti iki 200 Eur. Sumažinti baudą 80 proc. Minėtoje byloje padaryto administracinio nusižengimo fakto ir apimties klausimas buvo sprendžiamas išimtinai dėl dviejų asmenų įdarbinimo, t. y. V. A., A. V. Be to, įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. Nutarime nurodoma, kad už A. T. įdarbinimą atsakomybė pareiškėjai ir administracinė atsakomybė pagal ANK netaikoma, nes darbuotojas nepradėjo atlikti darbinių funkcijų. Minėta aplinkybė patvirtinta ir Vilniaus apygardos teismo Nutartimi. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti Nutarimą (ir juo paskirtą baudą) arba pakeisti Nutarimą panaikinant pareiškėjai paskirtos baudos dalį, skirtą už A. T. tariamai neteisėtą įdarbinimą (t. y. 868 Eur), o likusią baudos dalį (t. y. 1 736 Eur) sumažinant ne mažiau kaip 80 proc.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, įvertino visas faktines aplinkybes ir tinkamai skyrė baudą. Pareiškėja nelegaliai įdarbino ir leido jos naudai dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui A. V. A. V. pradėjo dirbti nuo 2021 m. vasario 22 d., Fondo valdybai pranešta 2021 m. vasario 22 d. A. V. nuo 2021 m. vasario 22 d. dirbo šios įmonės naudai ir interesais, pagal iš anksto suderintą darbo grafiką, už darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, kas atitinka darbo teisinių santykių pobūdį. Su darbuotoju buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau apie A. V. įdarbinimą nebuvo pranešta Fondo valdybos teritoriniam skyriui dieną prieš jo darbo pradžią. Apie jo įdarbinimą buvo pranešta Fondo valdybos teritoriniam skyriui tik tą pačią dieną, kai A. V. buvo pradėjęs dirbti, taip nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Teigia, kad pareiškėjos vadovas turi užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų tinkamai sudaromi ir įforminami darbo santykiai. Asmuo negali pradėti dirbti anksčiau įmonės naudai, nei yra sudaromi darbo santykiai. Darbuotojas A. V. faktiškai dirbo 2021 m. vasario 22 d. jos naudai, nors tarp jo ir minėto juridinio asmens darbo santykių nebuvo sudaryta. Todėl minėtas asmuo tą dieną įmonėje dirbo nelegaliai. Jeigu asmuo atlieka darbo funkciją, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Fondo valdybai apie asmens darbo pradžią. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. V. laikiną leidimą gyventi gavo tarpininkaujant kitai įmonei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „ConSolutions“, o ne pareiškėjai kaip darbdaviui. Apie A. V. įdarbinimą Fondo valdybai laiku nebuvo pateiktas specialus pranešimas apie užsieniečio įdarbinimą (LDU forma). Tačiau nuo 2021 m. vasario 22 d. A. V. įsidarbino pas pareiškėją. Sprendimas leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamente nebuvo priimtas. Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje įtvirtinti reikalavimai privalomi tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Pareiškėjai finansinė sankcija skirta ne už darbuotojo A. V. veiksmus (neveikimą), o būtent už pareiškėjos atliktus priešingus teisei, pažeidžiančius užsieniečių įdarbinimo tvarką, veiksmus.

Atkreipia dėmesį, jog bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Su V. A. 2021 m. vasario 3 d. sudaryta darbo sutartis su dirbti nuo 2021 m. vasario 4 d. V. A. turėjo leidimą laikinai gyventi išduotą vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi V. A. išdavimo pateikė UAB „ConSolutions“. Pažymi, kad užsieniečiai buvo įdarbinti ir dirbo įmonėje pas pareiškėją, nors leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jiems buvo išduoti pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaip ketinantiems dirbti įmonėje UAB „ConSolutions“ ir uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Termo trans“. Aplinkybė, kad jie turėjo leidimus gyventi nesudarė pagrindo dirbti pas pareiškėją iki kol nebus (nebuvo) gautas Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį.

Pažymi, kad 2021 m. kovo 30 d. buvo sudaryta darbo sutartis su A. T. dirbti nuo 2021 m. kovo 31 d. Fondo valdybos duomenų informacinėje sistemoje nurodytas nedraudiminis laikotarpis. A. T. turėjo leidimą laikinai gyventi išduotą vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tačiau tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi A. T. išdavimo pateikė UAB „Termo trans“. Leidimas laikinai gyventi suteikė teisę dirbti įmonėje, kurį pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį. Faktas, kad A. T. turėjo laikiną leidimą gyventi, išduotą kitos įmonės, nesudarė jam teisės įsidarbinti pas pareiškėją, iki kol nebus (nebuvo) gautas Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį. Leidimas laikinai gyventi suteikė teisę dirbti įmonėje, kurį pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį. Pareiškėja įdarbinusi minėtus asmenis su dokumentais, kurie buvo išduoti tarpininkaujant kitai įmonei, pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 22 dalį.

Nurodo, kad pareiškėjos direktorius neužtikrino, kad nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai apie Baltarusijos Respublikos piliečių įdarbinimą. Pareiškėja, kaip darbo sutarčių šalis, privalėjo pati, prieš sudarant darbo sutartis su užsieniečiais įsitikinti, kad nėra jokių teisinių kliūčių šioms sutartims sudaryti, ir kad jos veiksmai bus teisėti. Pareiškėja privalėjo įsitikinti, kad užsieniečių pateiktų dokumentų pagrindu su jais gali būti sudarytos darbo sutartys. Vien darbuotojo pageidavimas įsidarbinti įmonėje nereiškia, kad darbdavio atsakingas asmuo privalo pažeisdamas įstatymus priimti jį į darbą. Galimybė užsieniečiui pakeisti darbdavį numatyta Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, tačiau galimybe galima pasinaudoti tik gavus Migracijos departamento leidimą pakeisti darbdavį. Teikdamas prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį, užsienietis nurodo darbdavį, pas kurį, esant teigiamam Migracijos departamento sprendimui, planuoja įsidarbinti, o būsimas darbdavys teikia Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, kuriuo įsipareigoja įdarbinti šį užsienietį. Darbuotojų darbas turi būti teisėtas, t. y. atitikti teisės aktų nuostatas. Visi Baltarusijos Respublikos piliečiai (A. V., V. A., A. T.) įdarbinanti pas pareiškėją nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, pažeidžiant Įstatymo 62 straipsnio 2 dalį ir 62 straipsnio 22 dalį, 62 straipsnio 7 dalį.

Nurodo, kad skiriant baudą buvo įvertintos visos aplinkybės. Nustatyta tik viena pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjai teisėtai skirta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta minimali bauda. Nagrinėjamuoju atveju nėra teisėto pagrindo sumažinti ar neskirti baudos. Užimtumo įstatymo Protokolas ir Nutarimas buvo surašytas juridiniam asmeniui, t. y. pareiškėjai. Visiškai teisingai yra kvalifikuota pareiškėjos veika pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir skirta finansinė sankcija už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog Inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė L. K. 2021 m. gegužės 17 d. surašė Protokolą, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėja, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus R. Š., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį bei atliko Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje numatytus pažeidimus. Protokole nurodyta, jog pareiškėja neužtikrino, kad teisės aktų numatyta tvarka laiku būtų pateiktas pranešimas Fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. V. socialinio draudimo pradžią (pranešta 2021 m. vasario 22 d.), taip pat leido nuo 2020 m. vasario 22 d. dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiams A. V. ir V. A. neturint leidimų gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Protokole pažymėta, kad A. V. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760016516 galiojantį iki 2023 m. sausio 15 d., V. A. turėjo leidimą gyventi Nr. LT7469856 galiojusį nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.) išduotą, tarpininkaujant kitai įmonei UAB „ConSolutions“. Pareiškėja, atstovaujama direktoriaus R. Š., nustatyta tvarka nepateikė pranešimų apie minėtų trečiosios šalies piliečių įdarbinimą, t. y. A. V., V. A. ir pažeidė Fondo valdybos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus, Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1-2 punktus, o už tai nustatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Protokole įrašytas pareiškėjos paaiškinimas, jog su pažeidimu ji sutinka ir gailisi.

Inspekcija 2021 m. gegužės 17 d. surašė „Administracinio nusižengimo protokolas“ Nr. VDI-ANR_P-598-2021, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukė pareiškėjos direktorių R. Š., kadangi jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 8 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTUuLTE2MTItMTA1OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A5.-1612-1058/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A5.-1612-1058/2021">A5.-1612-1058/2021</a> (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01287-2021-4) nustatė, kad R. Š., būdamas pareiškėjos vadovu, neužtikrino, jog Fondo valdybos teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka laiku būtų pateiktas pranešimas apie Baltarusijos Respublikos piliečio A. V. socialinio draudimo pradžią (pradėjo dirbti 2021 m. vasario 22 d., pranešta tik 2021 m. vasario 22 d.), taip pat leido įmonėje nuo 2021 m. vasario 4 d. dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui V. A. ir nuo 2021 m. vasario 22 d. dirbti Baltarusijos Respublikos piliečiui A. V., neturint leidimų gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto tarpininkaujant pareiškėjai. Be to, R. Š., būdamas pareiškėjos direktoriumi, neužtikrino, kad nustatyta tvarka būtų pateikti pranešimai apie trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečių A. V. ir V. A. įdarbinimą. Tokiu būdu R. Š. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus, Įstatymo 62 straipsnio 22 ir 7 dalis, Fondo valdybos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo nubaustas 1 000 Eur bauda.

Inspekcija 2021 m. birželio 10 d., vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjusi pažeidimo bylą pagal Protokolą nustatė, kad 2021 m. balandžio 8 d. Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius gavo Migracijos departamento Kauno skyriaus raštą, kuriuo informuojama, kad Migracijos departamento Kauno skyriuje nagrinėjant UAB „ConSolutions“ 2021 m. kovo 30 d. pranešimą Nr. 2103-PRNŠ-2200 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis buvo nustatyta, kad su minėtos įmonės tarpininkavimu išduotu leidimu laikinai gyventi Nr. 760016516 Baltarusijos Respublikos pilietis A. V. nuo 2021 m. vasario 22 d. įsidarbino pas pareiškėją. Sprendimas leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamente nebuvo priimtas. Inspekcija patikrinimo metu iš „Sodra“ informacinės sistemos nustatė, kad įmonėje be A. V., įdarbinti užsieniečiai nuo 2021 m. vasario 4 d. V. A. ir nuo 2021 m. kovo 31 d. A. T.. Migracijos departamentas 2021 m. balandžio 23 d. pateikė informaciją, kad patikrinus duomenis apie Baltarusijos Respublikos piliečius V. A. ir A. T., Užsieniečių registre nustatė, kad V. A. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7469856 galiojęs nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.) pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kvietėjas UAB „ConSolutions“. V. A. 2021 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kvietėjas – pareiškėja. A. T. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760008082 galiojęs nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. lapkričio 12 d. pagal 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kvietėjas UAB „Termo trans“. „Migris“ sistemoje yra įkeltas pareiškėjos tarpininkavimo raštas dėl A.T., tačiau duomenų, kad šis užsienietis būtų pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ar leisti pakeisti darbdavį, nebuvo. Tarpininkavimo raštus dėl leidimų laikinai gyventi A. V., V. A. išdavimo pateikė UAB „ConSolutions“, o dėl A. T. kvietėjas UAB „Termo trans“. Trečiosios šalies piliečiai realiai pradėjo dirbti pareiškėjos naudai. Konstatavo, jog pareiškėja privalomų pranešimų apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius neteikė (Įstatymo 62 straipsnio 7 punktas), todėl pareiškėja įdarbino trečiųjų šalių piliečius pažeisdama Įstatymo 62 straipsnio 22 dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja atliko Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą. Nustatė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvinanti aplinkybė – juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą padėjo Inspekcijai atlikti pažeidimo tyrimą. Pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą skyrė 2 604 Eur baudą.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTMwMi0xMTIxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-302-1121/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-302-1121/2021">AN2-302-1121/2021</a> (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01287-2021-4) nutarė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir R. Š. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti iki 200 Eur.

Pareiškėja taip pat į bylą yra pateikusi 2021 m. birželio 24 d. rekvizitai.lt puslapio kopiją, iš kurios matyti, kad pareiškėjos direktorius yra R. Š. Pareiškėjos darbuotojai – 44 darbuotojai (apdraustieji). Taip pat pateiktas 2021 m. birželio 28 d. www.sodra.lt išrašas „Lietuvoje dirbančių užsieniečių sąrašas“ (toliau – ir Išrašas), kuriame pateikiama informacija už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 28 d. Pareiškėja, be kita ko, yra pateikusi ir 2021 m. birželio 28 d. www.sodra.lt išrašą „Detali ataskaita apie sumokėtas įmokas per nurodytą laikotarpį“, kuriame pateikta informacija už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 28 d. Minėtame išraše pažymėta, jog nesumokėtų delspinigių ir įmokų nėra.

Ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte pažeidimą numatytą teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas ir Įstatymas.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr. pvz., LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą arba sumažinti jai paskirtą baudą, nes valstybei žala nebuvo padaryta ir valstybės interesai nebuvo pažeisti. Tarpininkavimo raštai nebuvo pateikti dėl formalios priežasties, kadangi pareiškėja gavo netikslią informaciją iš darbuotojų. Bauda ir jos sukeliamos pasekmės neproporcingos formaliems pažeidimams. Bauda – ne tik finansinė našta, kadangi dėl jos pareiškėja negalėtų sklandžiai be išlygų vykdyti ūkinės komercinės veiklos (pasitelkiant užsienio piliečius). Pareiškėjos teigimu, ji įdarbinusi asmenims jiems mokėjo atlyginimą, mokesčius, o atlikti formalūs pažeidimai nedelsiant ištaisyti.

Įstatymo 62 straipsnio 22 dalis nustato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoje įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis <...> atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus <...>; c) Užimtumo tarnyba <...> priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pastaroji (3 punkto c papunktyje nurodyta) sąlyga netaikoma taip pat užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio.

Iš Migracijos departamento Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. rašto „Dėl įmonės, įdarbinusios užsienietį, turintį kitos įmonės tarpininkavimu išduotą leidimą laikinai gyventi“ Nr. 10K-10375 ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, jog Baltarusijos Respublikos piliečiui A. V., kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kaip ketinančiam dirbti UAB „ConSolutions“ nuo 2021 m. vasario 22 d. buvo įdarbintas pareiškėjos bendrovėje neturėdamas tarpininkavimo pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi ar Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

Iš Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 10K-12383 (toliau – ir Raštas) ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad Baltarusijos Respublikos pilietis V. A., kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip ketinančiam dirbti UAB „ConSolutions“ pareiškėja tik 2021 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kvietėjas – pareiškėja). Iš Rašto taip pat matyti, jog Baltarusijos Respublikos piliečiui A. T. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kvietėjas – UAB „ConSolutions“). Pažymėtina, kad „Migris“ sistemoje buvo įkeltas pareiškėjos tarpininkavimo raštas dėl A. T., tačiau nurodyta, jog nėra duomenų, kad šis užsienietis būtų pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ar leisti pakeisti darbdavį. Taigi, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiosios šalies – Baltarusijos Respublikos piliečiams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys ir užsieniečiai turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tarpininkaujant UAB „ConSolutions“ neatleidžia naujojo darbdavio, šiuo atveju UAB „Eftal“, nuo pareigos kreiptis dėl naujo leidimo užsieniečiams išdavimo, nes yra nustatytas toks teisinis reglamentavimas leidimo laikinai gyventi išdavimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu siejant su užsieniečio teise dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.

Papildomai pažymėtina, jog 2021 m. kovo 30 d. su A. T. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 110 dirbti nuo 2021 m. kovo 31 d. Iš Fondo valdybos informacinės sistemos 2021 m. kovo 30 d. išrašo Nr. (nenurodytas) matyti, kad A. T. registruotas nedraudiminis laikotarpis nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 3 d. Teismas pažymi, kad A. T. turėjo leidimą laikinai gyventi išduotą vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vis dėlto tarpininkavimo raštą pateikė UAB „Termo trans“. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, tiek Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis yra imperatyvaus pobūdžio, todėl pareiškėja kaip darbdavys privalėjo laikytis Įstatymo nuostatų. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog minėtam asmeniui leidimas laikinai gyventi suteikė teisę dirbti įmonėje, kuri pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, vien faktas, kad jis turėjo leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas kitos įmonės, nesuteikė teisės įsidarbinti UAB „Eftal“ iki kol nebus (nebuvo) gautas Migracijos departamento sprendimas leisti pakeisti darbdavį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėja visiškai pagrįstai pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Nelegalaus darbo faktas šiuo atveju nustatytas Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pareiškėja faktinių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi pareiškėjos direktoriui R. Š. paskirta 1 000 Eur bauda buvo sumažinta iki 200 Eur, t. y. sumažinta net 80 proc. Atsižvelgiant į tai, prašo panaikinti Nutarimą (ir juo paskirtą baudą) arba pakeisti Nutarimą panaikinant pareiškėjai paskirtos baudos dalį, skirtą už A. T. tariamai neteisėtą įdarbinimą (t. y. 868 Eur), o likusią baudos dalį (t. y. 1 736 Eur) sumažinant ne mažiau kaip 80 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjos ir direktoriaus veiksmai buvo tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi direktoriui R. Š. paskirta bauda buvo sumažinta 80 proc. sudaro pagrindą sumažinti baudą pareiškėjai tuo pačiu principu – nepagrįsta. Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta pareiškėjai, Inspekcija 2021 m. gegužės 17 d. surašytu „Administracinio nusižengimo protokolas“ Nr. VDI-ANR_P-598-2021 bauda buvo paskirta pareiškėjos direktoriui, tuo metu buvusiam atsakingam už pareiškėjos veiklą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas.

Taip pat pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą baudą.

Kaip matyti iš Nutarimo, pareiškėjai parenkant baudos dydį (finansinę sankciją), buvo nustatytos ir įvertintos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo Inspekcijos inspektoriui ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą. Pareiškėjai paskirta minimali 868 Eur už kiekvieną asmenį (3 asmenys) bauda (iš viso 2 604 Eur).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja padarė teisės pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš Nutarimo, pareiškėjai už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. už 3 asmenis, paskirtas baudos dydis atitinka Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą minimumą. Nustatydama baudos dydį, Inspekcija atsižvelgė į pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą, padėjo Inspekcijos inspektoriui (-iams) ar kitų intitucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą. Byloje pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos atstovas su pažeidimu sutiko, gailėjosi, tyrimo metu bendradarbiavo su Inspekcijos tyrėjais, todėl paskyrus sankcijoje numatytą bausmės vidurkį baudą būtų per griežta ir neatitiktų savo paskirties. Inspekcija pažymėjo, jog minimali bauda pasieks savo tikslus.

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog bauda ir jos sukeliamos pasekmės neproporcingos formaliems pažeidimams. Iš bylos duomenų matyti, kad Inspekcija priimdama Nutarimą tinkamai įvertino aplinkybių visumą. Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, kad paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog Inspekcijos pareiškėjai skirta bauda yra neproporcinga. Pažymėtina, kad nelegalaus darbo atvejai nutraukti darbo inspektorių pastangomis ir pareiškėjai pašalinus pažeidimą. Argumentai, kad valstybei nebuvo padaryta žala, valstybės interesai nebuvo pažeisti, bauda – ne tik finansinė našta, tačiau ir trukdymas sklandžiai vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei aplinkybės, jog buvo mokami mokesčiai, atlyginimai, o atlikti formalūs pažeidimai ištaisyti nedelsiant, negali būti pagrindu mažinti pareiškėjai skirtiną baudą, kadangi šios aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjos socialiai vertingu ir atsakingu elgesiu ar pastangomis mažinti pažeidimu padarytą žalą. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios jos manymu, laikytinos lengvinančiomis aplinkybėmis skiriant finansinę, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad jos nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą išvadai, kad pareiškėjai paskirta (minimali) bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

Teismas konstatuoja, kad Inspekcija, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skyrė 2 604 Eur baudą (finansinę sankciją). Esant šioms aplinkybėms, Nutarimas laikytinas teisėtu, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eftal“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė

Saulius Jakaitis

Fausta Vitkienė