Civilinė byla Nr. e2S-148-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04322-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.10; 3.1.12.15; 3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-10936-400/2023 pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. Š., V. Š. ir antstolis M. A..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. P. (toliau – ir pareiškėja, ar išieškotoja) prašė nustatyti skolininko D. Š. (toliau – ir skolininkas) turto dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiančiame turte, nustatant, kad D. Š. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis V. Š. vardu registruoto kito santuokoje įgyto turto, taip pat ½ dalis V. Š. vardu atidarytose ar būsimose sąskaitose esančių ir į jas pateksiančių piniginių lėšų, taip pat sutuoktinės darbo užmokesčio, jam prilygintų sumų ar kitų išmokų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos S. P. pareiškimą tenkino iš dalies – nustatė, kad D. Š. priklauso ½ dalis V. Š. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų, o kitą pareiškimo dalį atmetė, taip pat priteisė iš D. Š. 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
3. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0089/19/00618 duomenų nustatė, kad antstolio M. A. kontorai pateiktas vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 2 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. eL2-3856-828/2019 dėl 15 000 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko D. Š. išieškotojos S. P. naudai. Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs, sutuoktinė – V. Š.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas nedirba, bankų sąskaitose lėšų, į kurias galima nukreipti išieškojimą, nėra, kito asmeninio turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, neturi. D. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolininko sutuoktinė V. Š. yra dirbanti ir gauna pajamas. Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis, šiame registre nėra duomenų apie vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarties, sudarytos D. Š. ir V. Š. vardu. Antstolis, vykdydamas skolos išieškojimą, 2023 m. rugsėjo 18 d. turto arešto aktu Nr. S-23-89-17085 areštavo ½ dalį skolininko D. Š. sutuoktinės V. Š. darbo užmokesčio, o 2023 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu Nr. S-23-89-17086 skolininkui ir jo sutuoktinei pateikė siūlymą per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Duomenų, kad per nustatytą terminą antstoliui pateiktas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir bendraturčio susitarimu, nėra. Antstolis 2023 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. S-23-89-19512 išieškotojai pasiūlė per 30 kalendorinių dienų kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
4. Iš vykdomosios bylos teismas taip pat nustatė, kad turto arešto aktas areštuoti skolininko sutuoktinės nekilnojamąjį turtą ar kitą jos vardu turimą registruotiną turtą surašytas nebuvo. Turto arešto aktu areštuotas tik skolininko sutuoktinei mokamas darbo užmokestis. Teismas sprendė, jog nustačius, kad antstolis nėra aprašęs ir areštavęs skolininko sutuoktinės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, t. y. nėra išpildyta būtina sąlyga turto dalies nustatymui, nėra pagrindo vykdyti tokio turto nuosavybės dalių nustatymą tarp bendraturčių. Atsižvelgęs į tai, šią pareiškėjos pareiškimo dalį atmetė.
5. Teismas vertino, jog nustačius, kad skolininkas D. Š. ir suinteresuotas asmuo V. Š. yra sutuoktiniai, vedybų sutarčių registre nėra įregistruotų jų sudarytų priešvedybinių, povedybinių arba turto padalijimo sutarčių, yra pagrindas spręsti, kad suinteresuoto asmens V. Š. gaunamos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių D. Š. ir V. Š. bendro turto lygių dalių principo, todėl pripažintina, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkas turėtų savo asmeninio turto ir pajamų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas šią pareiškėjos pareiškimo dalį tenkintino, nustatydamas, kad skolininkui priklauso ½ dalis V. Š. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Š. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad jai nebuvo pranešta apie šią iškeltą civilinę bylą, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą ir išdėstyti savo argumentus bei nuomonę. 2023 m. rugsėjo 18 d. iš antstolio M. A. ji gavo elektroninį laišką dėl sutikimo davimo. Informavus apie tai D. Š., jis pareiškė, kad viskuo pasirūpins ir susitars su kreditore, o man nėra ko daugiau tuo domėtis.
8. Taip pat nurodo, kad su priimta teismo nutartimi nesutinka. Pažymi, kad jos ir skolininko D. Š. santuoka nenutraukta, bet faktiškai jų šeima yra iširusi, jie nebegyvena šeimyninio gyvenimo. Šiuo metu yra vykdoma privaloma ikiteisminė mediacija ir ruošiami teismo procesiniai dokumentai dėl santuokos nutraukimo.
9. Akcentuoja, kad pagal priimtą nutartį skolininko asmeninės skolos išieškojimas bus nukreiptas į ½ dalį jos gaunamo darbo užmokesčio. Tuo bus pažeisti ne tik jos, bet ir nepilnamečių vaikų interesai, kadangi iš gaunamo darbo užmokesčio ji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus. Negana to, 2023 m. vasarą gavo informaciją, kad jau kurį laiką skolininkas nebemokėjo įmokų kredito unijai „Magnus“ pagal kredito grąžinimo grafiką, todėl iš gaunamo darbo užmokesčio teko sumokėti 3 500 Eur įsiskolinimą už pradelstas įmokas pagal grafiką ir dabar ji moka eilines kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokas pagal grafiką.
10. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkas turi kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal jo asmenines skolas. Jis yra uždarosios akcinės bendrovės D&A SERVISAS akcininkas ir jam priklauso 800 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, taip pat yra šios bendrovės vadovas, todėl su juo sudarytoje darbo sutartyje privalo būti numatytas atlyginimas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Š., be kita ko, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neinformavo jos apie iškeltą civilinę bylą, dėl ko ji neturėjo galimybės teismui pateikti atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, išdėstyti savo argumentus bei nuomonę, galėjusius įtakoti teismo procesinį sprendimą.
Dėl tinkamo informavimo apie pradėtą procesą
13. CPK 593 straipsnis reglamentuoja pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarką. CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis pareiškimų, kuriuos turi teisę pateikti antstolis ir kiti asmenys teismui vykdymo proceso metu, sąrašas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimas patenka į CPK 593 straipsnio taikymo apimtį, t. y. jo nagrinėjimui taikytinos šiame straipsnyje nustatytos taisyklės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 593 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
14. CPK 153 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, ar buvo apribotos asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai pranešant apie teismo posėdį buvo tinkami ir ar dalyvaujantis byloje asmuo ir jo atstovas, vykdydamas jiems priskirtas pareigas, turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl skolininko D. Š. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi, be kita ko, nutarė civilinę bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 20 d., 15.00 val., apie posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims, išsiųsti pareiškėjos pareiškimą suinteresuotiems asmenims ir įpareigoti suinteresuotus asmenis iki 2023 m. lapkričio 16 d. įskaitytinai pateikti teismui atsiliepimus į pareikštą pareiškimą, taip pat apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ pranešimą. Tačiau iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys D. Š. ir V. Š. liko neinformuoti apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą nei viešo paskelbimo būdu (teismo pranešimas pašalintas), nei išsiunčiant jiems teismo pranešimus kita tvarka. Suinteresuotiems asmenims skirti teismo pranešimai apie teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą per klaidą buvo išsiųsti per EPP pareiškėjos atstovui advokatui R. V.. Kartu su šiais teismo pranešimais (išsiųstais pareiškėjos atstovui) net nebuvo siųsti pranešimai dėl atsiliepimų į pareikštą pareiškimą pateikimo. Visi kiti byloje dalyvaujantys asmenys (pareiškėja ir antstolis) buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą jiems siųstais pranešimais per EPP. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad suinteresuoti asmenys D. Š. bei V. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies.
17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį tvarka. Suinteresuotam asmeniui V. Š. nepranešus apie rašytinio teismo posėdžio datą, laiką ir vietą CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat ir kita tvarka, ji nebuvo informuota apie pradėtą civilinę bylą, buvo apribotos jos teisės susipažinti su bylos medžiaga, duoti teismui paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, reikšti prašymus, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Aptariamų principų nesilaikymas gali lemti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį palyginus su oponentu (žr., Kress prieš Prancūziją [DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI).
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį tvarką, suvaržė suinteresuoto asmens V. Š. įstatymu garantuojamą teisę būti išklausytai, apribojo galimybę pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje jai nustatytomis teisėmis.
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK yra reglamentuoti proceso teisės pažeidimų teisiniai padariniai: CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; ši taisyklė taikoma, kai nėra pagrindo konstatuoti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų to paties straipsnio 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-469/2016).
21. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kaip minėta, atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
22. Kadangi suinteresuotas asmuo V. Š. atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, nors ji apie teismo posėdį nebuvo informuota, jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo poziciją, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
23. Kadangi pirmosios instancijos nutartis naikinama dėl procesinės teisės normų pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, taip pat suinteresuoto asmens V. Š. pateiktų įrodymų priėmimo bei vertinimo, dėl ko pasisakys pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
