V. G. pagal BK 138 str., 180 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-746/2017

Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00670-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.10.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Jono Prapiesčio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundą dėl Jonavos apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį po trejus metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę iš dalies sudėjus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu V. G. paskirta laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies patenkinus nuteistojo V. G. apeliacinį skundą, Jonavos apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas. Nuteistajam V. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo. Panaikinus Jonavos apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl V. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių bendrinimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę iš dalies sudėjus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė V. G. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, palikta galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 2 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, panaudojo prieš nukentėjusįjį A. G. fizinį smurtą ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

2. V. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 18.20 val., Jonavoje, prie Kosmonautų g. esančio namo Nr. 16 laiptinės, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais keturiais asmenimis, pastojo kelią į namus einantiems nukentėjusiesiems G. A. ir A. G., taip sukurdamas jiems bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą situaciją, ir iš G. A. rankose laikomo maišelio pagrobė svetimą, jam priklausantį, 1,96 Eur vertės turtą. Nukentėjusiajam A. G. pasakius, kad kreipsis į policiją, V. G. panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad nuteistajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta maksimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati, teisinga ir proporcinga byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sumažinus nuteistajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, turi būti iš naujo sprendžiamas bausmių bendrinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį klausimas, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nuteistajam V. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ją subendrino su pirmosios instancijos teismo jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį panaikinti, taip pat pakeisti jo dalį dėl bausmės ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba, pritaikius BK 75 straipsnį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

5. Kasatorius nurodo, kad jis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas remiantis prielaidomis.

5.1. Kasatorius teigia, jog tam, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bauginančios, keliančios nerimą ir saugumo trūkumą situacijos sudarymas ar kaltininko prieš nukentėjusįjį naudojamas smurtas turi būti priemonė turtui užvaldyti. Tuo tarpu, kasatoriaus tvirtinimu, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo A. G. turtas buvo užvaldytas nenaudojant smurto ir nesant bauginančios, keliančios nerimą ir saugumo trūkumą situacijos.

5.2. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas pagrįstai, tačiau iš apeliacinės instancijos nuosprendžio matyti, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių buvus sudarytą bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą situaciją. Kasatoriaus teigimu, nukentėjusysis A. G. parodė, kad jis (kasatorius) su draugu ištraukė iš rankų krepšį ir smurtavo tik jis, o kiti draugai stovėjo užtvėrę praėjimą į laiptinę, t. y. tiek jis (kasatorius), tiek kartu buvę jaunuoliai stovėjo vienoje pusėje. Tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytojas G. A. Taigi, anot kasatoriaus, nei nukentėjusysis, nei liudytojas G. A. neparodė nieko apie bauginančios, keliančios nerimą ir saugumo trūkumą situacijos sukūrimą. Kartu kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis parodė, jog smurtas prieš jį buvo panaudotas jau po turto užvaldymo, jam pagrasinus kreiptis į policiją.

6. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatas, todėl paskyrė jam neteisingą, prieštaraujančią proporcingumo ir teisingumo principams, bausmę. Kasatoriaus teigimu, jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 2 dalį ir, atsižvelgus į jo sveikatos būklę, jam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba, pritaikius BK 75 straipsnį, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

6.1. Kasatoriaus teigimu, teismai skirdami jam griežtą, su laisvės atėmimu susijusią bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Anot kasatoriaus, teismo posėdžio metu jis buvo nurodęs, kad vaikystėje jam buvo atlikta širdies operacija ir dėl to jam yra nustatytas neįgalumas – 50 proc. darbingumo lygis; tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys medicinos dokumentai. Pasak kasatoriaus, jo sveikatos būklė riboja ne tik galimybę dirbti, bet ir mokytis.

6.2. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sušvelnino jam bausmę, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą ketveriems metams. Taigi, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į jo sveikatos būklę, taip pat į tai, kad jis yra jauno amžiaus, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę, turėjo pagrindą taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti.

7.1. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijamas nuosprendžio pagrįstumas nurodant, kad nuteistasis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neįvykdė, taip pat paskirtos bausmės dydis, o veikų kvalifikavimo klausimai nebuvo keliami.

7.2. Prokurorė teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įrodymus būtų vertinę ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pasisakydamas dėl V. G. pateiktų kaltinimų įvykdžius plėšimą, pagrįstai nurodė, kad jo teiginiai dėl nebuvimo nusikaltimo vietoje, jo apkalbėjimo per klaidą vertintini kaip gynybinė pozicija, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyti objektyvūs įrodymai, kad nukentėjusysis ar liudytojas būtų suinteresuoti V. G. apkalbėti. Be to, pasak prokurorės, nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad iš įrodymų visumos matyti, jog nuteistasis užvaldė A. G. turtą, taip pat tai, kad V. G. kartu su kitais nenustatytais asmenimis prieš nukentėjusįjį pirmiausia pavartojo psichinį smurtą, o po to užvaldė jo turtą ir panaudojo fizinį smurtą; veiksmų dinamika rodo, kad psichinis ir fizinis smurtas buvo naudojamas turint tikslą apiplėšti. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą, dar kartą įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, pagrįstai nurodė neturintis pagrindo abejoti tuo, kad V. G. ir kartu su juo veikusių asmenų veiksmais, panaudojant fizinį smurtą buvo užvaldytas nukentėjusiajam A. G. priklausantis turtas.

7.3. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus ir motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą, bylą išnagrinėjo ir nuosprendį surašė vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymų nuostatomis.

8. Nuteistojo V. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 2 dalis) arba padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

9.1. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo V. G. kasacinis skundas yra paduotas, be kita ko, dėl, jo nuomone, nepagrįsto BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo apeliacinės instancijos teisme. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodytas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas atitinka BPK 369 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

9.2. Kita vertus, kasatorius skunde nesutinka su jo nuteisimu už BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą ir teigia, kad: jis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas remiantis prielaidomis; iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo A. G. turtas buvo užvaldytas nenaudojant smurto ir nesant bauginančios, keliančios nerimą ir saugumo trūkumą situacijos; apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas pagrįstai, tačiau iš apeliacinės instancijos nuosprendžio matyti, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių buvus sudarytą bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą situaciją; nukentėjusysis A. G. parodė, kad jis (kasatorius) su draugu ištraukė iš rankų krepšį ir smurtavo tik jis, o kiti draugai stovėjo užtvėrę praėjimą į laiptinę, t. y. tiek jis (kasatorius), tiek kartu buvę jaunuoliai stovėjo vienoje pusėje; tokias pat aplinkybes nurodė ir liudytojas G. A.; nukentėjusysis parodė, kad smurtas prieš jį buvo panaudotas jau po turto užvaldymo, jam pagrasinus kreiptis į policiją, ir kt.

9.3. Taigi tokiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl šių aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl šie kasatoriaus teiginiai turi būti palikti nenagrinėti.

10. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad: jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 2 dalį; teismai netinkamai taikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatas, todėl paskyrė jam neteisingą, prieštaraujančią proporcingumo ir teisingumo principams, bausmę, susijusią su laisvės atėmimu; atsižvelgus į jo sveikatos būklę, jam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

10.1. Pažymėtina, kad tokie argumentai nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyti, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

10.2. Taigi šie kasatoriaus skundo teiginiai turi būti palikti nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

11. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sušvelninęs jam galutinę subendrintą bausmę iki ketverių metų laisvės atėmimo ir atsižvelgęs į jo sveikatos būklę, taip pat į tai, kad jis yra jauno amžiaus, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę, turėjo pagrindą taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

12. Šioje nutartyje minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistajam V. G. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažino iki dvejų metų laisvės atėmimo ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ją subendrino su pirmosios instancijos teismo jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme paskirdamas subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį subendrinta bausmė iš dalies sudėta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu kasatoriui pagal BK 178 straipsnio (Vagystė) 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme, galutinę subendrintą bausmę jam paskiriant laisvės atėmimą šešeriems metams, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti be pakeitimų. Vadinasi, priešingai nei teigia kasatorius, galutinė subendrinta bausmė jam yra ne ketveri, o šešeri metai laisvės atėmimo. Tuo tarpu pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra vienos iš pirminių ir būtinų formalių BK 75 straipsnio taikymo sąlygų. Kartu kasatoriaus skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, ir motyvuotai konstatavo, kad „V. G. nekeičia savo antivisuomeninių nuostatų, sąmoningai ignoruoja visuotinai pripažintas elgesio taisykles ir moralės nuostatas, linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, dėl to neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekti nepavyktų“.

13. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nuteistajam V. G. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Eligijus Gladutis

Jonas Prapiestis