Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-28-699/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18898-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.3;
3.26.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato Stasio Lileikio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimu A. J. nubaustas pagal ATPK 433 straipsnį 600 Eur bauda už tai, kad 2015 m. gruodžio 9 d., 10 val., atlikus neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę dėl gydytojo homeopato A. J. veiklos, Rusijos gamintojo prietaiso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyrimų UAB P, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog gydytojas homeopatas A. J. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas (vertėsi gydytojo homeopato veikla, tyrė pacientus nuo 2014 m. rugsėjo 9 d., ėmė mokestį už tyrimus-konsultacijas, išrašinėjo pinigų priėmimo kvitus, tyrė medicinos prietaisu (duomenys neskelbtini) – atliko (duomenys neskelbtini) tyrimus, turėdamas tik individualios veiklos vykdymo pažymą, dirbo įstaigoje, neturinčioje licencijos, tokia veikla vertėsi iki kontrolės datos – 2015 m. gruodžio 9 d. (pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad sumokėta už „gydytojo konsultaciją“, „gydytojo-homeopato konsultaciją“); A. J., būdamas asmens sveikatos priežiūros specialistas (gydytojas), naudojo medicinos prietaisą, skirtą ligų diagnostikai, kuris yra neregistruotas Lietuvos Respublikoje, neturėdamas įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą.
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato S. Lileikio apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato S. Lileikio prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties priimtas ir ši administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui.
4.1. Prašyme nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. veiką pagal ATPK 433 straipsnį. ATPK 433 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla, o ATPK 434 straipsnyje – asmens sveikatos priežiūros veikla užsiimantiems specialistams už įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį (2015 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) sveikatinimo veikla yra asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Dėl to darytina išvada, kad asmens sveikatos priežiūra yra viena sudėtinių sveikatinimo veiklos dalių ir yra siauresnė sveikatinimo veiklos sritis. Atsižvelgus į šiuos duomenis ir palyginus ATPK 433 ir 434 straipsnių dispozicijas, matyti, kad ATPK 434 straipsnyje numatyta atsakomybė siauresniam asmenų ratui – tik asmenims, kurie užsiima asmens sveikatos priežiūros veikla (gydytojams), o pagal ATPK 433 straipsnį gali atsakyti ir kiti asmenys, turintys teisę verstis sveikatinimo veikla. Dėl to ATPK 434 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina specialia ATPK 433 straipsnyje numatytos normos atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad A. J. turėjo teisę verstis medicinos praktika pagal profesinę kvalifikaciją (gydytojas homeopatas), tačiau šią teisę realizavo įstaigoje, neturinčioje licencijos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl jis pažeidė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 41 punkte numatytą pareigą verstis medicinos praktika pagal licencijoje nurodytą profesinę kvalifikaciją tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų A. J. veika atitinka aprašytą ATPK 434 straipsnyje ir turėtų būti kvalifikuota pagal šį straipsnį.
4.2. Pareiškėjas nurodo, kad teismai A. J. veikos kvalifikavimą pagal ATPK 433 straipsnį nepagrįstai grindė tuo, kad A. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė UAB P, kuri neturėjo licencijos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. ATPK 433 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė juridiniam asmeniui, todėl teismai negali tapatinti juridinio asmens ir gydytojo, dirbančio tokiame juridiniame asmenyje ir galinčio teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atsakomybės. Svarbu ir tai, kad A. J. nebuvo UAB P vadovas, o jam, kaip vieninteliam bendrovės akcininkui, kaltinimai dėl to, kad juridinis asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas neturėdamas licencijos, nebuvo pareikšti.
4.3. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismai neturėjo teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog A. J. teikė gydytojo homeopato paslaugas. Išvadą dėl to, kad A. J. tokias paslaugas teikė, teismai pagrindė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-273 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. kovo 7 d. raštu, administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, kad A. J., išrašydamas kvitus apie pinigų priėmimą, pripažino teikęs gydytojo homeopato paslaugas. Darydami šią išvadą teismai neatsižvelgė į tai, kad gydymas gali būti pripažintas atskiru gydymo būdu tik tada, kai tokio gydymo forma yra reglamentuota teisės aktais, kurie nustato bendruosius ir specialiuosius šiam gydymo metodui taikomus reikalavimus, pavyzdžiui, tokie reikalavimai yra nustatyti chirurginiam, vidaus ligų ir kitoms teisės aktais aprobuotoms gydymo formoms ir rūšims. Šiuo metu nėra jokio teisės akto, kuriame homeopatija būtų apibrėžta kaip atskira gydymo rūšis bei būtų nustatyti šio gydymo metodai ir formos. Pareiškėjas pažymi, kad išvadą dėl to, ar A. J. teikė gydytojo homeopato paslaugas, teismai turėjo padaryti ne remdamiesi A. J. asmenine nuomone apie teikiamas paslaugas, bet vadovaudamiesi Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad licencija išduodama pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją, to paties straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšis ir gydytojo kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras, Sveikatos sistemos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią sveikatos priežiūros specialistai turi teisę pasirinkti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka aprobuotas diagnostikos ir gydymo metodikas bei technologijas.
5. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pasunkindamas A. J. teisinę padėtį, t. y. papildomai inkriminuodamas jam, kaip UAB P savininkui, nesirūpinimą gauti licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, peržengė ATPK 30211 straipsnyje numatytas bylos nagrinėjimo ribas ir suvaržė A. J. teises žinoti, kuo yra kaltinamas, ir gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes turėjo įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui. Pareiškėjas pažymi, kad pagal ATPK 30211 straipsnio 2 dalį pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį apygardos teismas gali tik tada, kai dėl to yra nukentėjusiojo ar institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūno surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, pirmosios instancijos teismo nutarime A. J. nebuvo kaltinamas dėl neveikimo, t. y. dėl to, kad jis, kaip bendrovės savininkas, nesirūpino, kad UAB P gautų licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau tokią išvadą nutartyje padarė apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad apygardos teismo nutartis yra prieštaringa, nes, viena vertus, nutartyje pripažįstama, kad A. J. nekilo administracinė atsakomybė už jo veiksmus, susijusius su gydytojo homeopato paslaugų teikimu, tačiau, kita vertus, teigiama, kad jam kilo atsakomybė už jo, kaip UAB P savininko, neveikimą.
6. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėdamas bylą apygardos teismas, vadovaudamasis gamintojo pateikta prietaiso (duomenys neskelbtini) charakteristika, padarė išvadą, kad šis prietaisas yra medicininis, nors ir neregistruotas Lietuvoje, todėl rėmėsi neleistinais įrodymais, taip iš esmės pažeisdamas procesines teisės normas (ATPK 257 straipsnis). Pareiškėjo nuomone, pagal byloje surinktus faktinius duomenis nebuvo teisinių prielaidų daryti išvadą, kad medicinos prietaisu (duomenys neskelbtini) iš viso galima diagnozuoti ligas, nes prietaisas institucijos patikrinimo metu neapžiūrėtas, jame esanti programinė įranga neištirta specialistų, dėl turimų mokslo ir technikos žinių galinčių atsakyti, ar prietaisas gali būti taikomas medicinos diagnostikai. Svarbu ir tai, kad ne tik gamintojo pateikta prietaiso techninė charakteristika, bet ir jo faktinė būklė administracinio teisės pažeidimo padarymo metu gali lemti išvadą dėl prietaiso priskyrimo prie medicininių prietaisų, nes nuo pagaminimo momento iki jo naudojimo galimo administracinio teisės pažeidimo metu prietaiso techninės savybės galėjo pakisti. Dėl to byloje nėra duomenų, kad sveikatos sutrikimus galima diagnozuoti prietaisu (duomenys neskelbtini), o savo ruožtu negalima daryti išvados, kad A. J. atliko šiuos sveikatos paslaugų teikimui priskirtus veiksmus. Pareiškėjas pažymi, kad kitoje byloje A. J. buvo kaltinamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir joje teismai padarė išvadą, kad nepakanka duomenų išvadai, jog prietaisas (duomenys neskelbtini) yra medicininis. Dėl to tokia pati išvada dėl šio prietaiso paskirties turėjo būti padaryta ir šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.
7. Be to, prašyme nurodoma, kad apygardos teismas iš esmės neatsakė nė į vieną apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo A. J. veikos kvalifikavimo, todėl nebuvo įvykdyti ATPK 30211 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad apygardos teismas rėmėsi įrodymais, kurių nebuvo išnagrinėtoje byloje, o juos tiriant apeliacinės instancijos teisme A. J. nedalyvavo ir dėl jų negalėjo duoti paaiškinimų.
8. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Nora Ribokienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
8.1. Atsiliepime nurodoma, kad ATPK 433 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. Iš Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sisteminio aiškinimo išplaukia, kad gydytojas gali verstis medicinos praktika tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Fiziniai asmenys negali verstis šia veikla kaip individualia, t. y. neįsteigiant juridinio asmens. Šioje byloje A. J., būdamas sveikatos priežiūros specialistas (turėdamas medicinos praktikos licenciją), tačiau nebūdamas susijęs su licencijuotu atitinkamai sveikatos priežiūros veiklai juridiniu asmeniu, neteisėtai vykdė asmens sveikatos priežiūros veiklą. Dėl to A. J. veiklos neteisėtumas, pasireiškęs pirmiau nurodytų įstatymų pažeidimu, nulėmė jo veikos kvalifikavimą pagal ATPK 433 straipsnį.
8.2. Atsiliepime pažymima, kad ATPK 434 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už asmens sveikatos priežiūros veikla užsiimančių specialistų pareigų, nustatytų įstatymais ir teisės aktais, nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kad gydytojas gali verstis medicinos praktika tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra viena esminių sąlygų teisėtai teikti gydytojo paslaugas ir ji nėra viena iš gydytojo pareigų, įtvirtintų Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių 46 punkte (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. V-396 „Dėl licencijavimo taisyklių patvirtinimo“). ATPK 434 straipsnio negalima laikyti specialia norma ATPK 434 straipsniui, nes ne visų sveikatos priežiūros specialistams įstatymuose ir sveikatos apsaugos ministro įsakymuose nustatytų pareigų nevykdymas nulemia atitinkamo specialisto veiklos neteisėtumą. Pavyzdžiui, profesinės kvalifikacijos nekėlimas, pacientų teisių negerbimas ir kitų Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnyje išvardytų pareigų nevykdymas nepadarytų medicinos praktikos licenciją turinčio specialisto veiklos neteisėtos. Dėl to A. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 433 straipsnį.
8.3. Atsiliepime nurodoma, kad A. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 433 straipsnį, nes A. J. dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo nubaustas ne tik kaip gydytojas, teikęs sveikatos priežiūros paslaugas įstaigoje, neturinčioje asmens sveikatos priežiūros licencijos, bet ir kaip atstovas įstaigos, neturinčios įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos. Pagal teismų praktiką įstaigų vadovams yra taikoma atsakomybė pagal ATPK 433 straipsnį, kai nustatyta, kad jų vadovaujamoje įstaigoje neteisėtai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTMzNS04NDMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-335-843/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-335-843/2016">ATP-335-843/2016</a>, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTIuMS4tNDA4LTEwMTgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A2.1.-408-1018/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A2.1.-408-1018/2016">A2.1.-408-1018/2016</a>, Panevėžio apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTE5MC01MzEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-190-531/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-190-531/2016">ATP-190-531/2016</a> ir kt.). Šioje byloje pagal VĮ Registrų centro duomenis UAB P vadovė buvo M. G., tačiau, pagal „Sodros“ duomenis, ji įstaigoje niekada nedirbo. Byloje nustatyta, kad A. J. yra pasirašęs paraišką išduoti UAB P įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla, A. J. parašu yra patvirtintos UAB P vidaus tvarkos taisyklės. Dėl to darytina išvada, kad nors teisiniu požiūriu UAB P vadovė buvo M. G., tačiau faktiškai šiai įstaigai vadovavo ir jai atstovavo jos savininkas A. J. Dėl to jis buvo atsakingas už šioje įstaigoje teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atsiliepime pažymima, kad A. J. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė ne kaip gydytojas, bet kaip UAB P savininkas.
8.4. Atsiliepime nesutinkama su prašymo motyvu, kad nesant teisės akto, reguliuojančio homeopatinį gydymą, nėra pagrindo išvadai, kad A. J. iš viso teikė gydytojo homeopato paslaugas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad A. J. teikė paslaugas kaip gydytojas homeopatas (šį faktą A. J. pats pripažino, o homeopatija yra licencijuojama ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros paslauga), rasti kvitai, kuriuose nurodyta, kad mokoma už gydytojo homeopato konsultaciją, nustatyta, kad A. J. teikė paslaugas atlikdamas (duomenys neskelbtini) tyrimus medicinos prietaisu (duomenys neskelbtini) (tyrimo vertinimas ir ligų diagnozavimas yra išimtinė gydytojų prerogatyva), apie teikiamas gydytojo homeopato paslaugas viešai skelbė internete. Vien tai, kad homeopatijos paslauga, būdama licencijuojama ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, nėra reglamentuota specialiais teisės aktais, nesuteikia pagrindo išvadai, jog neprivaloma laikytis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro įsakymų.
9. Atsiliepime nesutinkama su prašymo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pasunkino A. J. teisinę padėtį inkriminuodamas jam papildomą neteisėtą neveikimą – neatlikimą veiksmų, kuriais būtų siekiama gauti UAB P licenciją teikti asmens sveikatos priežiūras paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad A. J. administracinė atsakomybė kyla ne tik kaip gydytojui, bet ir kaip asmeniui, kuris nepasirūpino licencijos gavimu, tik sukonkretino pažeidimo kvalifikavimą, nes dėl to A. J. nebuvo inkriminuotas sunkesnis ar papildomas administracinis teisės pažeidimas, nebuvo skirta didesnė bauda. Dėl to darytina išvada, kad nebuvo peržengtos bylos nagrinėjimo teisme ribos (ATPK 30211 straipsnis), nebuvo suvaržyta A. J. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas.
10. Atsiliepime vertinami kaip nepagrįsti pareiškimo motyvai, susiję su prietaisu (duomenys neskelbtini). Iš Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktos medicinos priemonės (prietaiso) sąvokos darytina išvada, kad medicinos priemonės (prietaiso) paskirtį nulemia gamintojas, nurodydamas tai prietaiso aprašyme, o ne faktinė prietaiso būklė, kaip teigia pareiškėjas. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, būdama valstybės įgaliota institucija valdymo funkcijoms medicinos priemonių (prietaisų) atitikties įvertinimo srityje atlikti, išanalizavusi prietaiso (duomenys neskelbtini) aprašymą, padarė išvadą, kad šio prietaiso paskirtis yra medicininė. Vien tai, kad šis prietaisas neatitinka kai kurių Lietuvos medicinos normos reikalavimų ir dėl to negali būti teikiamas į Lietuvos rinką, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis negali būti laikomas medicinos prietaisu. Atsiliepime pažymima, kad nėra žinoma, ar baudžiamojoje byloje buvo surinkta daugiau įrodymų dėl prietaiso (duomenys neskelbtini) paskirties, todėl pareiškėjo argumentas, kad baudžiamojoje byloje padarius išvadą, jog prietaisas (duomenys neskelbtini) nėra medicininės paskirties prietaisas, tokia pati išvada darytina ir šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, yra pernelyg apibendrintas. Svarbu ir tai, kad baudžiamojoje byloje buvo vertinama tik prietaiso (duomenys neskelbtini) atitiktis medicinos prietaiso reikalavimams, o šioje administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiama dėl prietaiso (duomenys neskelbtini) medicininės paskirties. Dėl to laikytina nepaneigta galimybė, kad baudžiamojoje byloje ir šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra du skirtingi prietaisai.
11. Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato S. Lileikio prašymas netenkintinas.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo prašymo argumentų
12. Pareiškėjas prašo panaikinti apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusio apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prašymą jis motyvuoja tuo, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai pritaikė ATPK 433 straipsnį, o apygardos teismas padarė ir esminių ATPK 257 straipsnio, 30211 straipsnio 2 dalies ir kitų proceso teisės pažeidimų.
12.1. Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Ši nuostata reiškia, kad nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą teismas įrodymų tyrimo neatlieka, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir tuo remdamasis naujų ar kitokių faktinių bylos aplinkybių nenustato. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas ginčija apylinkės ir apygardos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad prietaisas (duomenys neskelbtini) yra medicininės paskirties, kad A. J. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir kita. Šie argumentai yra susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, todėl paliekami nenagrinėti, kaip peržengiantys ATPK 30221 straipsnio nustatyta tvarka atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teismo įgaliojimus, suteiktus įstatymo. Pažymėtina ir tai, kad klausimai dėl to, ar prietaisas (duomenys neskelbtini) yra medicininės paskirties, ar A. J. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo tiriami ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apygardos teisme. Šios instancijos teismas, patikrinęs apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, su apylinkės teismo išvadomis, kad prietaisas yra medicininės paskirties, kad paslaugos buvo teikiamos, sutiko. Pareiškėjas teigia, kad apylinkės ir apygardos teismai darydami išvadas dėl šio prietaiso paskirties rėmėsi neleistinu įrodymu – prietaiso (duomenys neskelbtini) aprašymu. Šis argumentas nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad prietaiso (duomenys neskelbtini) aprašymas, kaip apibūdina pareiškėjas – charakteristika, buvo pateiktas apylinkės teismui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštu, šis dokumentas buvo įstatymo nustatyta tvarka ištirtas teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės ir apygardos teismai darydami išvadas apie faktines bylos aplinkybes rėmėsi neleistinu įrodymu – prietaiso (duomenys neskelbtini) aprašymu.
12.2. ATPK 30211 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą; pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Pareiškėjas teigia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. padėtis išnagrinėjus bylą apygardos teisme buvo pabloginta, nes jam buvo papildomai inkriminuotas požymis, kad jis, kaip UAB P savininkas, nepasirūpino, jog bendrovė įgytų įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Kolegija pažymi, kad, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apygardos teismas, jokių naujų ar kitokių faktinių bylos aplinkybių nei apylinkės teismas nenustatė, todėl apylinkės teismo nutarimo nepakeitė ir nepanaikino, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo apeliacinį skundą atmetė. Dėl to nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad apygardos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, kad taip suvaržė A. J. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Pareiškėjo teiginiai dėl apygardos teismo nutarties prieštaringumo, kolegijos nuomone, atmestini, nes iš apygardos teismo nutarties, kaip visumos, matyti, kad apygardos teismas tik akcentavo dalį faktinių bylos aplinkybių, kartu skirdamas mažesnį dėmesį kitoms bylos aplinkybėms, nors visos teismo nurodytos ir analizuotos aplinkybės buvo reikšmingos, siekiant bylą išspręsti teisingai. Pareiškėjo teiginiai, kad apygardos teismas neatsakė nė į vieną argumentą dėl A. J. veikos kvalifikavimo, nepagrįsti, nes ATPK 30211 straipsnio 1 dalies reikalavimo patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą negalima suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų į atsakymą į kiekvieno apeliacinio skundo argumentą, pakanka to, kad atsakoma į esminius skundo argumentus, o apygardos teismo nutartyje yra nurodyta, kodėl A. J. veika pagal ATPK 433 straipsnį kvalifikuota tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, o apygardos teismas rėmėsi apylinkės teismo ištirtais įrodymais.
12.3. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas taip pat teigia, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai taikė materialinės teisės normą – ATPK 433 straipsnį, nes A. J. veika kvalifikuotina pagal specialiąją normą – ATPK 434 straipsnį, tačiau prašo tik grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apygardos teismui. Kolegija pažymi, kad, nenustačius padarytų proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų nutarimo ar nutarties priėmimui, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovo advokato Stasio Lileikio prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Artūras Pažarskis
Aldona Rakauskienė
