O. M. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-86-699/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43223-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4;

2.1.15.1.2; 2.4.2.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jono Prapiesčio (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo gynėjui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sigito Bružo ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų I. O. ir R. O. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. nutarties.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžiu O. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba pradėti dirbti; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistojo O. M. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. priteista po 18 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir po 250 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendis pakeistas: nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. iš nuteistojo O. M. priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 3000 Eur kiekvienam.

Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus patenkinti iš dalies – apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžius padidinant iki 10 500 Eur kiekvienam, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. O. M. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 19.15 val., Mažeikių r., Spurganų k., vairuodamas seneliui S. K. priklausantį automobilį „Rover 420“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 9, 18, 99, 127, 128, 141, 195.2 punktų reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui ir turtui, vairuodamas automobilį ir pastebėjęs, kad pro pravirą langą išlindo keleivis L. O., privalėdamas važiuoti dešine kelio eismo juosta, o iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti ar esant reikalui visiškai sustoti dešiniame kelkraštyje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir kairiuoju šonu atsitrenkė į pakelės medį. Dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kūno sužalojimų žuvo automobilio keleivis L. O., taip pat buvo sužaloti automobilio keleiviai S. J. ir A. J., kurie dėl kūno sumušimo patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus.

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iš dalies patenkinus žuvusiojo L. O. tėvų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš nuteistojo O. M. buvo priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. po 18 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi, priimta išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas – nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. priteistos neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 3000 Eur kiekvienam.

3. Kasaciniu skundu prokuroras prašo Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį be pakeitimų.

3.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir taip pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į nukentėjusiųjų argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, į nuteistojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, todėl tinkamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino žuvusiojo elgesį, nuteistojo jauną amžių ir jo turtinę padėtį, taip sumenkino nukentėjusiųjų interesus ir padėtį baudžiamajame procese, o tai nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK).

3.2. Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ypač į paties žuvusiojo elgesį (išlindo pro važiuojančio automobilio langą), kuris techniniu požiūriu buvo nesaugus ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, yra netinkama ir neteisinga. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į žuvusiojo veiksmus eismo įvykio metu ir juos įvertino nustatydamas neturtinės žalos dydį. Šios instancijos teismas nurodė, kad nors žuvusysis pažeidė KET 53 punkto, draudžiančio keleiviams blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti vairuoti transporto priemonę, reikalavimus, elgėsi labai neatsargiai, tačiau šis pažeidimas nebuvo kilusių padarinių priežastis. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu nuteistojo vairuojamas automobilis nebūtų išvažiavęs į kairiąją kelio pusę ir trenkęsis į medį, L. O. nebūtų žuvęs ir nebūtų kilę kiti padariniai. Jeigu nuteistasis būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti atsitrenkimo į medį, vadinasi, jo veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastis. Teismas žuvusiojo elgesio taip pat nepripažino provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo jauną nuteistojo amžių ir jo turtinę padėtį, tačiau pagal teismų praktiką turi būti įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nuteistasis O. M. yra jaunas, nevedęs, neturintis išlaikytinių, darbingas, turintis galimybių sėkmingai tęsti mokslą, jį baigti, pradėti darbinę veiklą ir pagerinti savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie kokią nors jo fizinę ar psichinę negalią, ir vien tai, kad šiuo metu jis neturi jokio turto ir negauna didelių pajamų, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas labiau, negu prašo nukentėjusieji. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visiškai neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 4344 iki 43 443 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013).

4. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį.

4.1. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus – nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis), pažeidė jų teisę į tinkamą žalos atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Pasak kasatorių, nuteistasis O. M. apeliaciniu skundu neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, o tik prašė sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžius kiekvienam po 18 500 Eur, pirmosios instancijos teismas realiai neatsižvelgė į ypač didelį paties žuvusiojo neatsargumą – išlindo pro važiuojančio automobilio langą, o tai techniniu požiūriu buvo nesaugu ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės paneigė teismo nuosprendyje nustatytą priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių. Taip suabejota dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau ši abejonė panaudota tik tam, kad būtų sumažintas priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pakeisdamas teismo nuosprendžio dalį, apeliacinės instancijos teismas kartu pažeidė ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Kasatoriai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors žuvusysis pažeidė KET 53 punkto reikalavimus, elgėsi labai neatsargiai, tačiau šis pažeidimas nebuvo kilusių padarinių priežastis. Jeigu nuteistasis būtų laikęsis KET reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti atsitrenkimo į medį, vadinasi, jo veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių priežastis. Teismas L. O. elgesio taip pat nepripažino provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

4.2. Kasatorių nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į teismų praktiką nustatant žuvusiųjų artimiesiems priteistinus neturtinės žalos dydžius, byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į nukentėjusiųjų argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, nuteistojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, į nuteistojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, todėl tinkamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino žuvusiojo elgesį, nuteistojo jauną amžių ir jo turtinę padėtį, taip sumenkino nukentėjusiųjų interesus ir padėtį baudžiamajame procese, o tai nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šis teismas akcentavo jauną nuteistojo amžių ir jo turtinę padėtį, tačiau pagal teismų praktiką turi būti įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nuteistasis O. M. yra jaunas, nevedęs, neturintis išlaikytinių, darbingas, turintis galimybių sėkmingai tęsti mokslą, jį baigti, pradėti darbinę veiklą ir pagerinti savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie kokią nors jo fizinę ar psichinę negalią. Todėl vien tai, kad šiuo metu jis neturi jokio turto ir negauna didelių pajamų, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis turėjo būti mažinamas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visiškai neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 4344 iki 43 443 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013). Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, nepagrįstai pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Bružo bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. O. ir R. O. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

6. Kasaciniais skundais prašoma apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas – nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. iš nuteistojo O. M. priteistas po 18 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 3000 Eur kiekvienam, panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Tokį prašymą kasatoriai, teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, kad, kaip nurodoma nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasaciniame skunde, pasisakydamas dėl žuvusiojo elgesio įtakos eismo įvykio kilimui, peržengė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, iš esmės argumentuoja tuo, jog apeliacinės instancijos teismas priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino nepagrįstai pernelyg sureikšminęs žuvusiojo elgesį, nuteistojo jauną amžių ir jo turtinę padėtį ir taip pat nukrypdamas nuo teismų praktikos, pagal kurią dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteisiami atlyginti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4344 iki 43 443 Eur.

Prokuroro ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų kasaciniuose skunduose formuluojami prašymai nėra skirtingi, abiejų kasacinių skundų argumentai iš esmės yra panašūs, be to, pagrindiniai iš jų adekvatūs – pažodžiui pakartojant tuos pačius, todėl jie analizuojami ir dėl jų pasisakoma kartu.

6.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

6.2. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kasacinės instancijos teismas priimtose nutartyse yra pasisakęs, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-344/2012 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pripažintinas teisingu, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą.

6.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji I. O. ir R. O. (žuvusiojo L. O. tėvai) pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią patys pinigine išraiška vertino 60 000 Eur, atlyginimo, prašydami iš kaltinamojo O. M. (atsižvelgiant į tai, kad dalį neturtinės žalos – 5000 Eur atlygino draudimo bendrovės AAS,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas) priteisti jiems po 27 500 Eur kiekvienam. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies – nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams iš nuteistojo O. M. priteisė po 18 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad nėra jokių abejonių, jog nukentėjusieji dėl sūnaus žūties patyrė didžiulius išgyvenimus, didžiulį dvasinį sukrėtimą ir dvasinį skausmą; kad iš nukentėjusiųjų parodymų, ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų pablogėjo jų sveikata, jie pasidarė emociškai nestabilūs, kad ši tragedija pakeitė ir šeimos santykius, kad staigi sūnaus netektis neigiamai atsilieps jų gyvenime ir ateityje.

Taip pat teismas pažymėjo, kad O. M. padarė neatsargų nusikaltimą, automobilį vairavo blaivus, už KET pažeidimus administracine tvarka nebuvo baustas, yra jauno amžiaus, mokosi, kad, teismo nuomone, dėl nusikalstamo nerūpestingumo jo padarytas nusikaltimas,,nėra loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė, kad tai labiau atsitiktinis įvykis jo gyvenime.“

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas nurodė, kad taip pat atsižvelgtina į tai, jog paties nukentėjusiojo L. O. veiksmai – išlindimas pro važiuojančio automobilio langą, techniniu požiūriu buvo nesaugūs ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nors ir nebuvo šio eismo įvykio priežastis; kad apie nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo reikšmę neturtinės žalos atlyginimo dydžiui išsamiai pasisakyta kasacinio teismo nutartyse, pažymint, jog teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Nustatydamas konkretų atlygintinos neturtinės žalos atlyginimo dydį – po 18 500 Eur kiekvienam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, teismas nurodė, kad tokį sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių priima atsižvelgdamas į kasacinėse bylose žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendyje kaip pavyzdžiai nurodomos 22 kasacinės instancijos teismo nutartys, priimtos išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, ir pažymima, kad bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 72 405 Eur), šioje byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į tai, jog nuteistasis yra jaunas, sveikas, darbingas, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnio 1 dalyje, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą, priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 3000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas realiai neatsižvelgė į ypač didelį paties žuvusiojo neatsargumą – išlindo pro važiuojančio automobilio langą, tai techniniu požiūriu buvo nesaugu ir turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, ir visiškai neįvertino nuteistojo turtinės padėties, taip pat to, kad nukentėjusieji gavo draudimo išmokas (po 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti). Teismas pažymėjo, kad nuteistasis yra jaunas, mokosi Mažeikių politechnikos mokykloje, nedirba, yra registruotas darbo biržoje, padarė neatsargų nusikaltimą, vairavo blaivus, administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjo, savo vardu registruoto turto neturi. Būtent dėl to ir vertinant tai, kad nuteistasis nesiekė tokių sunkių ir negrįžtamų padarinių, o padarinių atsiradimui didelės įtakos turėjo ir paties žuvusiojo veiksmai, teisėjų kolegija nusprendė, jog nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis ir turi būti mažinamas.

6.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėja teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių argumentai iš dalies pagrįsti ir duodantys pagrindą kasatorių prašymus iš dalies patenkinti pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nustatytą priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydį. Tokias išvadas teisėjų kolegija motyvuoja taip:

6.5. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasaciniame skunde, cituojant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus –,,nepagrįstai išėjo už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų“, nes, nepaisant to, jog pats nuteistasis apeliaciniu skundu, neginčydamas byloje nustatytų jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, prašė tik sumažinti iš jo priteistą nukentėjusiesiems atlyginti neturtinės žalos dydį, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad paties žuvusiojo ypač didelis neatsargumas – išlindimas pro važiuojančio automobilio langą, techniniu požiūriu buvo nesaugus ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Pasak kasatorių, tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytą priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių.

Tokie kasatorių teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai ir tam tikros sąlygos, nurodytos BPK 320 straipsnyje. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis O. M. apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteista atlyginti po 18 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, t. y. sumažinti neturtinės žalos dydį ir priteisti iš jo po 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiajam atskirai. Tokį prašymą apeliantas iš esmės motyvavo tuo, kad žuvusiojo L. O. tėvams priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis akivaizdžiai per didelis, kad jos dydis nustatytas neatsižvelgiant į paties žuvusiojo elgesį, jo rizikingus veiksmus, kad nebuvo atsižvelgta ir įvertinta jo paties (nuteistojo) sunki turtinė padėtis (kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, jokių pajamų neturi, nedirba, nes mokosi Mažeikių politechnikos mokykloje dieniniame skyriuje) ir kt.

Konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas pagal nuteistojo apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad priimtoje nutartyje pasisakydamas dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomų motyvų, jog, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, nebuvo tinkamai, t. y. pakankamai, atsižvelgta į paties žuvusiojo L. O. veiksmus, turėjusius įtakos eismo įvykio kilimui, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nėra pagrindo.

6.6. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys išvardytos BPK 326 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį: 1) atmesti apeliacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą; 3) pakeisti nuosprendį; 4) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 5) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.

Nutartis atmesti apeliacinį skundą priimama tuo atveju, kai nustatoma, jog skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir nenustatyti pagrindai nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti pakeičiamas BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais. BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu (netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai) nuosprendis keičiamas tada, kai apeliacinės instancijos teismas kitaip išsprendžia nuosprendyje spręstus klausimus, nesusijusius su baudžiamojo įstatymo taikymo ar bausmės skyrimu.

Kasatoriai, t. y. prokuroras ir nukentėjusieji, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo išspręstas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu – nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė O. M. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). KET 53 punkte (VII skyrius. Keleivių pareigos) nustatyta bendra taisyklė, kad keleiviams draudžiama blaškyti vairuotojo dėmesį ir trukdyti jam vairuoti transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žuvusysis pažeidė šias taisykles, elgėsi labai neatsargiai, tačiau šis pažeidimas nebuvo kilusių padarinių priežastis. Pasisakydamas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo teismas nuosprendyje nurodė, kad „nors L. O. elgesys – išlindimas pro važiuojančio automobilio langą, prasilenkia su visuotinai priimtomis moralės normomis, visgi šiuo atveju tokio elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme“. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pasisakė, kad „atsižvelgtina ir į tai, kad paties nukentėjusiojo L. O. veiksmai – išlindo pro važiuojančio automobilio langą, techniniu požiūriu buvo nesaugūs ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, nors nebuvo šio eismo įvykio priežastis“, kartu, kaip minėta, pažymėjo, kad apie nukentėjusio asmens didelio neatsargumo reikšmę neturtinės žalos atlyginimo dydžiui išsamiai yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose pažymėta, jog teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, ir, detaliau jų neanalizuodamas, nuosprendyje nurodė, kad, nustatydamas žuvusiojo tėvams atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų taisyklių ignoravimas, jų nesilaikymas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisti atlygintinos neturtinės žalos dydžiai yra akivaizdžiai per dideli, todėl mažintini. Kaip vieną iš pagrindinių tokios išvados padarymą pagrindžiančių argumentų šis teismas nurodė tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog L. O. veiksmai buvo nesaugūs ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, realiai neatsižvelgė į ypač didelį paties žuvusiojo neatsargumą – išlindimą pro važiuojančio automobilio langą, o tai buvo nesaugu, turėjo įtakos ir eismo įvykio kilimui, ir tokių sunkių padarinių atsiradimui.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų S. J., A. V., A. J. parodymus, L. O., sėdėjęs galinėje automobilio sėdynėje už automobilį vairuojančio O. M., atsidarė langą, išlindo iki pusės ir taip važiavo šaukdamas „O., žiūrėk“. O. M., atsisukęs į jį, liepė „nedaryti nesąmonių ir lįsti į vidų“. Po automobilio atsitrenkimo į medį, L. O. liko persisvėręs per langą, pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą, L. O. mirė nuo liemens sužalojimų visumos.

Esant tokioms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiojo (žuvusiojo) elgesys buvo ir rizikingas (pats sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo paties saugumu), ir labai neatsargus.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reikšmingos byloje aplinkybės – paties nukentėjusio asmens elgesio, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė pernelyg didelį.

Dėl to, kas pasakyta, kasatorių argumentai, kad, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. priėmė BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytą nutartį nesant pagrindo tokią priimti, atmestini.

6.7. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 4344 iki 43 443 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013).

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – autoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383/2010 neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo priteistas iš Lenkijos draudimo agentūros PZU SA; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90/2012 – iš civilinio atsakovo UAB „Valesta“; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011 – iš civilinio atsakovo D. A. B. įmonės; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013 neturtinės žalos atlyginimo klausimas apskritai nebuvo svarstomas; pagal baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2010 nustatytas aplinkybes neturtinė žala buvo priteista iš nuteistosios, kuri, šiurkščiai pažeisdama KET nuostatas, nukentėjusiąją mirtinai sužalojo partrenkusi ją pėsčiųjų perėjoje, kita nukentėjusi moteris buvo sužalota, pėsčiųjų didelis neatsargumas nebuvo nustatytas.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), paprastai vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasatorių nurodomi argumentai nėra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

6.8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su kasatorių argumentais, kad, mažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas pernelyg sureikšmino nuteistojo jauną amžių ir jo turtinę padėtį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas turi vertinti ne tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį, esamą bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jo turtinei padėčiai ateityje. Nuteistasis yra jauno amžiaus (gimęs 1996 m. sausio 18 d.), nevedęs, neturi išlaikytinių, darbingas, turintis galimybių sėkmingai tęsti mokslą, jį baigti, pradėti darbinę veiklą ir pagerinti savo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie kokią nors jo fizinę ar psichinę negalią, todėl vien tai, kad šiuo metu nuteistasis O. M. neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir negauna didelių pajamų, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis galėjo būti taip ryškiai mažinamas. Taip pat pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju apskritai negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.

6.9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Išanalizavus nagrinėjamus teismų sprendimus matyti, kad teismai atsižvelgė į O. M. padarytos žalos sukeltas pasekmes, būtent į tai, kad netikėta sūnaus L. O., kuriam tebuvo 14 metų, mirtis, tėvams sukėlė sunkių dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, skaudžiai paveikė jų gyvenimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, t. y. nustatydamas jo dydį tik po 3000 Eur kiekvienam iš tėvų, sumenkino O. M. nusikalstamos veikos padarinius, nustatė neproporcingai menkus atlyginimo dydžius.

7. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje materialinės teisės normos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis) buvo taikytos ne visiškai tinkamai, teismų priimti sprendimai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo keičiami, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams neturtinės žalos dydis nustatytinas 15 000 Eur. 5000 Eur neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, likusi neatlyginta nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. neturtinės žalos dalis priteistina iš nuteistojo O. M..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo O. M. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. priteista po 18 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria nuosprendis pakeistas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinant iki 3000 Eur kiekvienam, pakeisti.

Iš nuteistojo O. M. priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. O. ir R. O. po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Jonas Prapiestis

Armanas Abramavičius

Aldona Rakauskienė