Dėl kreditoriaus teisės fizinio asmens bankroto procese inicijuoti kreditorių susirinkimą ir keisti administravimo išlaidų dydį

Civilinė byla Nr. 3K-3-169-219/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44955-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.2.1.3; 3.4.2.3.3; 3.4.2.8.3.3; 3.4.2.8.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Geraldis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo pareiškėjo T. G. bankroto byloje pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Nordea Bank“, Lietuvoje veikiančios per akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyrių, pareiškimą dėl bankroto administratorės įpareigojimo sušaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų mažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl kreditoriaus teisės fizinio asmens bankroto procese inicijuoti kreditorių susirinkimą ir keisti administravimo išlaidų dydį.

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Nordea Bank“, veikianti per akcinės bendrovės „Nordea Bank“ Lietuvos skyrių (toliau – AB „Nordea Bank“), prašė įpareigoti bankroto administratorę UAB „Geraldis“ sušaukti kreditorių susirinkimą ir į jo darbotvarkę įtraukti administravimo išlaidų pakeitimo klausimą; taip pat įpareigoti bankroto administratorę vykdyti kreditorių susirinkimo 2016 m. kovo 14 d. nutarimą dėl T. G. turto rinkos vertės nustatymo.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad mokumo atkūrimo plane patvirtintos per didelės lėšos bankroto administratorei – už UAB „Geraldis“ paslaugas mokama gana didelė suma (150 Eur per mėnesį), tuo tarpu kreditorių įsipareigojimams dengti nurodyta skirti 15 Eur. Šias išlaidas galima sumažinti, taip skiriant lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti. Suinteresuotas asmuo teigė, kad jis turi teisę inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą tam, kad būtų apsvarstytas administravimo išlaidų pakeitimo klausimas. Tačiau bankroto administratorė netenkino suinteresuoto asmens prašymo ir nevykdė savo pareigos sušaukti susirinkimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi tenkino dalį prašymo, įpareigojo bankroto administratorę įstatymo nustatyta tvarka sušaukti kreditorių susirinkimą, į šaukiamo kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl administravimo išlaidų pakeitimo.

Teismas nustatė, kad UAB „Ober-haus“ vykdo parduodamo objekto (duomenys neskelbtini), įvertinimą; turto vertintojas išrinktas 2016 m. kovo 14 d. susirinkime balsų dauguma. Teismas nurodė, kad negali pakeisti kreditorių susirinkimo priimto sprendimo ir parinkti turto vertintojo, nes byloje neįrodytas bendrovės šališkumas, balsavimo pažeidimai, kreditorių, bankrutuojančio asmens ar bankroto administratorės neteisėtas suinteresuotumas dėl turto įvertinimo.

Suinteresuoto asmens AB „Nordea Bank“ reikalavimas sudaro 26,55 proc. visų reikalavimų. Pagal įstatymą kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi pateikti prašymą bankroto administratoriui dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Be to, bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas. Dėl to teismas tenkino suinteresuoto asmens reikalavimą bankroto administratorei sušaukti kreditorių susirinkimą ir įtraukti į darbotvarkę bankroto administratorės administravimo išlaidų dydžio sumažinimo klausimą.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal bankroto administratorės UAB „Geraldis“ atskirąjį skundą, 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintas T. G. mokumo atkūrimo planas; jo 7 punktu nutarta skirti po 150 Eur administravimo išlaidoms kas mėnesį; suinteresuotas asmuo AB „Nordea Bank“ 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. kovo 7 d. reikalavimais kreipėsi į bankroto administratorę, prašydamas sušaukti kreditorių susirikinimą ir į jo darbotvarkę įtraukti administravimo išlaidų pakeitimo klausimą; administratorė atsisakė šaukti kreditorių susirinkimą, nurodė, kad administravimo išlaidų mažinimo klausimas negali būti svarstomas savarankiškai, nekeičiant plano, o toks banko siūlymas jau buvo pateiktas kreditorių susirinkimui, be to jis nepagrindžia būtinybės šias išlaidas sumažinti. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens prašymas yra motyvuotas, o pakartotinis klausimo siūlymas nepaneigia galimybės šį klausimą vėl svarstyti pasikeitus faktinėms aplinkybėms ar iškilus poreikiui.

Teismas padarė išvadą, kad teisiniu reglamentavimu pripažįstama kreditorių susirinkimo teisė priimti sprendimus dėl administravimo išlaidų dydžio nekeičiant bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano. Dėl to teismas pripažino pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu bankroto administratorė UAB „Geraldis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sudedamoji ir neatskiriama plano dalis yra administravimo išlaidos ir jų pagrindimas (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagrįstos administravimo išlaidos leidžia vykdyti sklandų, efektyvų ir kokybišką bankroto procesą. Sumažinus šias išlaidas, skirtumas perskirstomas kitoms išlaidoms ir tai privalo atsispindėti plane. Nėra ginčo dėl to, kad mokumo atkūrimo planą tvirtina kreditorių susirinkimas. Tačiau teismo nutartis patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Plano keitimo procedūra privaloma visiems proceso dalyviams.

Fizinio asmens bankroto administratorius pats savarankiškai negali keisti plano, patvirtinto įsiteisėjusia teismo nutartimi. Pagal FABĮ 12 straipsnio 4 dalį jis turi teisę suteikti pagalbą bankrutuojančiam fiziniam asmeniui rengiant plano projektą ar jo pakeitimus. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartyje Nr. 3K-3-190-706/2015. Nei pavieniai kreditoriai, nei kreditorių susirinkimas taip pat neturi galimybės savo nuožiūra koreguoti mokumo plano, teismas irgi negali savarankiškai jo keisti.

FABĮ 22 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 4 punkto nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo kompetenciją tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti, yra bendro pobūdžio ir nepatvirtina kreditorių susirinkimo teisės keisti mokumo atkūrimo planą nesilaikant įstatyme nustatytos procedūros. Pakeitus administravimo išlaidų sąmatą nekeičiant plano, susidarytų situacija, kai liktų nepanaudojamas dėl tokio pakeitimo atsiradęs lėšų likutis.

Teismai netinkamai aiškino FABĮ 25 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią prašyme dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo privalo būti dvi sąlygos: nurodyti motyvai, dėl kurių turėtų būti sušauktas kreditorių susirinkimas, ir pasiūlyta šio susirinkimo darbotvarkė. Suinteresuotas asmuo AB „Nordea Bank“ nepateikė realių ar objektyvių motyvų, lėmusių poreikį (faktinių aplinkybių pasikeitimui ir pan.) keisti administravimo išlaidas po trijų mėnesių nuo nemokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Be to, administravimo išlaidos iš esmės minimalios, jų panaudojimas pagrįstas skaičiavimais. Toks suinteresuoto asmens elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas bei trukdymas sklandžiam bankroto procesui.

Suinteresuotas asmuo AB „Nordea Bank“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Administravimo išlaidų tvirtinimo klausimas priklauso ne tik bankrutuojančiam asmeniui kartu su bankroto administratoriumi, nes FABĮ nuostatose aiškiai ir nedviprasmiškai suteikiama kompetencija kreditorių susirinkimui keisti, tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip užtikrinant sąžiningą interesų pusiausvyrą ir fizinio asmens lėšų naudojimo kontrolę (FABĮ 24 straipsnio 1, 2, 6, 12 dalys, 22 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo turėjo įstatyme nustatytą teisę kreiptis į administratorę prašydamas sušaukti kreditorių susirinkimą ir kelis kartus kreipėsi į ją, o ši turėjo pareigą ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų sušaukti kreditorių susirinkimą pagal kreditoriaus nurodytą darbotvarkę ir pasiūlymą (FABĮ 25 straipsnio 3 dalis), tačiau jos neįvykdė. Ne administratorė, o kreditoriai ir teismas gali spręsti klausimus dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo. Administratorė, atsisakydama suteikti galimybę kreditoriams įgyvendinti jų kompetencijai priklausantį klausimą, pažeidė FABĮ normas ir kreditorių interesus.

Bankroto administratorė neteisingai aiškina FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą, kad, plane nurodžius administravimo išlaidas, vėliau niekas, išskyrus bankrutuojantį asmenį, negali jų keisti. Minėtame straipsnyje reglamentuojami plano turiniui keliami reikalavimai, bet ne administravimo išlaidų keitimo tvarka, kuri detalizuojama specialiojoje FABĮ 22 straipsnio normoje. Net jei būtų pripažįstama, kad tik fizinis asmuo gali inicijuoti administravimo išlaidų keitimą, tai gavusi banko pasiūlymą bankroto administratorė privalėjo šį pasiūlymą perduoti bankrutuojančiam asmeniui ir suteikti pagalbą rengiant plano pakeitimo projektą (FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tačiau administratorė to nepadarė ir kuo ilgiau siekė vilkinti administravimo išlaidų sąmatos keitimą tikėdamasi gauti naudos. Toks nesąžiningas elgesys negali būti ginamas.

Administratorės atlyginimas (150 Eur per mėnesį) yra nepagrįstai didelis, ji nepateikė duomenų, kad būtent tokią sumą išnaudoja administruodama fizinio asmens bankroto bylą. Be to, bankroto procesas yra iš esmės paprastas – bankroto administratorė neatlieka specifinių užduočių, neginčija sandorių ir t. t., todėl nustatytas atlyginimas neatitinka bankroto proceso apimčių. Kituose bankroto procesuose bankroto administratoriui tvirtinamas 10–30 Eur per mėnesį atlyginimas. Per didelis bankroto administratorės atlyginimas iškreipiantis interesų pusiausvyrą, patvirtina akivaizdų neekonomišką ir neefektyvų procesą, nes bankroto administratorės atlyginimas net 10 kartų viršija visiems kreditoriams mokėtiną sumą (15 Eur per mėnesį). Administratorei mokėtina 12 proc. atlyginimo dalis už parduotą nekilnojamąjį turtą taip pat neprotinga (AB „Nordea Bank“ naudai įkeistas turtas įkainotas 20 000 Eur, o 12 proc. šios sumos sudaro 2400 Eur). Administratorė neatliko jokių specifinių užduočių dėl suinteresuotam asmeniui įkeisto turto pardavimo, nes 2016 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkime buvo pasirinkta vertintoja, AB SEB banko atstovas pateikė užklausą vertintojai dėl paslaugų kainų, AB „Nordea Bank“ su vertintoja UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas“ susitarė dėl paslaugų apmokėjimo, rūpinosi, kad vertintojai būtų aprodytas turtas, gavus vertinimą buvo paskelbtos varžytynės. Antstolis, atlikdamas iš esmės tokį patį pardavimo procesą, galėtų gauti apie 800 Eur. Tokia disproporcija yra objektyviai nepateisinama ir iškreipia bankroto tikslus. Šios bylos dalykas yra kreditorių susirinkimo sušaukimas įtraukiant į darbotvarkę klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo, todėl konkrečių sumų nagrinėjimas nėra šios bylos dalykas.

Administratorė neįrodinėja, kad ji objektyviai negalėtų atlikti FABĮ nustatytų funkcijų turėdamas patvirtintą mažesnę administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėta, kad kreditorių susirinkimas 2016 m. spalio 10 d. trečiuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą (pagal administratorės siūlymą) patvirtinti 80 Eur plius PVM per mėnesį mėn. administravimo išlaidoms ir 4 proc. nuo turto pardavimo kainos administratorės atlyginimui. Taigi, pati administratorė pateikė pasiūlymą, kad ji gali dirbti už mažesnę kainą. Be to, administratorė atsisako pateikti kreditoriaus prašomą informaciją, susijusią su administravimo išlaidų patyrimu ir skaidrumu, taip užkirsdamas kelią kontroliuoti administravimo išlaidų pagrįstumą. Administratorei ir fiziniam asmeniui neteikiant informacijos apie realiai patirtas administravimo išlaidas, kokias realias pastangas fizinis asmuo deda atkurdamas savo mokumą, laikytina, kad fizinio asmens bankrotas yra neskaidrus, pažeidžiamos FABĮ nuostatos ir kreditorių teisės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditoriaus teisės inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą

FABĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose, teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano, spręsti kitus kreditorių kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus (24 straipsnio 2, 6, 12 punktai). FABĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius, kurio reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę pateikti prašymą bankroto administratoriui dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Šiame prašyme turi būti nurodyti motyvai, dėl ko turėtų būti sušauktas kreditorių susirinkimas, ir pasiūlyta šio susirinkimo darbotvarkė. Bankroto administratorius, gavęs nurodytą prašymą, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nurodyto prašymo gavimo dienos turi sušaukti kreditorių susirinkimą. Taigi kreditorius, turintis ne mažesnį reikalavimą kaip 10 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą, o bankroto administratorius – pareigą šį susirinkimą sušaukti.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, gavusi suinteresuoto asmens AB „Nordea Bank“ prašymą, atsisakė sušaukti kreditorių susirinkimą, nurodydama, kad susirinkimas nebus šaukiamas, nes kreditoriai negali keisti patvirtintų administravimo išlaidų be mokumo plano atkūrimo, prašyme nenurodyta realių objektyvių administravimo išlaidų mažinimo motyvų ir pan. Sprendžiant dėl kreditoriaus iniciatyvos sušaukti kreditorių susirinkimą vertintinos trys sąlygos: ar kreditorius yra tinkamas subjektas kreiptis į bankroto administratorių dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, ar prašyme nurodyti motyvai, dėl kurių turėtų būti sušauktas kreditorių susirinkimas, ar pasiūlyta šio susirinkimo darbotvarkė.

Teismai nustatė, kad teismo patvirtintas suinteresuoto asmens AB „Nordea Bank“ reikalavimas viršija 10 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos (26,55 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos); suinteresuoto asmens prašymas yra motyvuotas (kreditorių susirinkimas šauktinas siekiant sumažinti administravimo išlaidas, nes kreditoriaus atlyginimas (150 Eur) nepagrįstai didelis, administratorė nepateikė duomenų, kad būtent tokia suma panaudojama administruojant bankroto bylą, ji neatlieka kokių nors specifinių užduočių, neginčija sandorių, bankroto procesas paprastas, jam nustatytas per didelė procentinė atlyginimo dalis nuo parduoto nekilnojamojo turto (net tris kartus viršija antstolio atlyginimą už tokio turto pardavimą), todėl atitinka FABĮ 25 straipsnio 3 dalies nuostatas; atitinkamai pasiūlyta susirinkimo darbotvarkė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, kreditoriui tinkamai įvykdžius įstatyme nustatytas sąlygas, bankroto administratorė turėjo pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą, jos nevykdydama, pažeidė tiek FABĮ nuostatas, tiek kreditorių interesus. Aplinkybė, kad administravimo išlaidų klausimas jau buvo nagrinėtas svarstant mokumo atkūrimo plano projektą, nepašalina administratorės pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą ir nepaneigia kreditorių susirinkimo teisės šį klausimą svarstyti pasikeitus faktinėms aplinkybės ar iškilus poreikiui šį klausimą svarstyti pakartotinai.

Dėl kreditorių teisės keisti administravimo išlaidų sąmatą ir jos vykdymo tvarką bei mokumo atkūrimo plano dėl administravimo išlaidų dydžio pakeitimo

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, todėl plane nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2–6 punktai).

Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia mokumo atkūrimo planą pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016 18 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus (FABĮ 9 straipsnio 3 dalis). Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (FABĮ 27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).

Kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). FABĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad, be kitų teisių, kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką ir pan. (26 straipsnio 4 punktas). Minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Taigi kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo.

Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane patvirtintų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins (atitiks) fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Bankroto administratorė UAB „Geraldis“ teigia, kad teismo nutartis patvirtinti mokumo atkūrimo planą yra galutinė ir neskundžiama; administravimo išlaidos yra mokumo atkūrimo plano dalis, todėl šios išlaidos gali būti keičiamos tik keičiant mokumo atkūrimo planą, nes, pasikeitus administravimo išlaidų dydžiui, gautas lėšų skirtumas turi būti perskirstytas ir atsispindėti plane. Nei pavieniai kreditoriai, nei kreditorių susirinkimas neturi teisės savo nuožiūra koreguoti mokumo plano.

Teisėjų kolegija atmeta šį bankroto administratorės UAB „Geraldis“ argumentą, nes įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo teisė keisti mokumo planą (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis). Priešingu atveju būtų pažeistos esminės kreditorių teisės dalyvauti sudarant mokumo atkūrimo planą, prižiūrėti jo vykdymą, kontroliuoti fizinio asmens bankroto procesą.

Pažymėtina, kad FABĮ 22 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 4 punkto nuostatos dėl kreditorių susirinkimo teisės kompetencijai priskirto administravimo išlaidų keitimo yra suderinamos su FABĮ 7, 8 straipsnio nuostatoms. Tuo atveju, jei fizinio asmens gautos lėšos, pakeitus administravimo išlaidų sąmatą, viršytų plane nustatytus mokėjimus, bankroto administratorius turi sušaukti kreditorių susirinkimą ir aptarti susirinkime galimybę teikti fiziniam asmeniui siūlymą patikslinti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 12 straipsnio2 dalies 12 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto administratorius, kreditoriaus iniciatyva šaukdamas kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų pakeitimo, kartu gali pasiūlyti į darbotvarkę ir klausimą dėl galimybės siūlyti fiziniam asmeniui patikslinti mokumo atkūrimo planą.

Pažymėtina ir tai, kad, pakeitus administravimo išlaidų sąmatą ir atsiradus lėšų, kurios viršija plane nustatytus mokėjimus, fizinis asmuo kaip aktyvus, sąžiningai naudojantis jam bankroto procese suteiktomis teisėmis bei vykdymas jam nustatytas pareigas, turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą ne tik pagal kreditorių siūlymą, bet ir savo iniciatyva (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Fiziniam asmeniui parengus mokumo atkūrimo plano patikslinimą, kuriame išspręstas atsiradusių lėšų perteklius (trūkumas), mokumo atkūrimo plano tikslinimas svarstomas ir tvirtinamas ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtintas fizinio asmens T. G. mokumo atkūrimo planas. Kreditorius kreipėsi į bankroto administratorę, prašydamas inicijuoti kreditorių susirinkime klausimą dėl mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidų klausimu pakeitimo, tačiau ši atsisakė. Teismai nustatė, kad kreditorius turėjo teisę kreiptis į bankroto administratorę dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Teismai pagrįstai nurodė ir tai, kad FABĮ administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir keitimo klausimas priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Dėl to pagrįsta pripažinta teismo išvada, kad bankroto administratorė negalėjo atsisakyti sušaukti susirinkimo remdamasis tuo, jog administravimo išlaidos negali būti keičiamos arba gali būti keičiamos tik keičiant mokumo atkūrimo planą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas tiek dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos, tiek dėl mokumo plano rengimo ir tvirtinimo procedūros. Dėl to kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasaciniame teisme suinteresuotas asmuo AB „Nordea Bank“ patyrė 706,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, iš bankroto administratorės UAB „Geraldis“ priteistinas šio suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Geraldis“ (j. a. k. 302508712) suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Nordea Bank“ (j. a. k. 303252632) naudai 706,13 Eur (septynis šimtus šešis Eur 13 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas