Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-5593-558/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01772-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3;

2.4.2.8; 3.4.5.15.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 23 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė,

sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo J. K. atstovei advokato padėjėjai L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Alytaus rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas J. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Patikslintame pareiškime nurodoma, jog pareiškėjas su sutuoktine L. K. (mirusia (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) m. valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas (duomenys neskelbtini) m. buvo išduotas pareiškėjo sutuoktinės vardu, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo iniciatyva buvo parengta minėto nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, pareiškėjas statinius valdo ir jais naudojasi iki šiol. Kadangi turtas buvo pareiškėjo sutuoktinės L. K. vardu, po jos mirties J. K. per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau tuomet paaiškėjo, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas nei pareiškėjo, nei jo sutuoktinės vardu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas, nurodant, kad nekilnojamasis daiktas registre gali būti įregistruojamas tik kartu įregistruojant daiktines (nuosavybės arba valdymo) teises į jį, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2025 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti nuosavybes teises į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Tokiu būdu pareiškėjas kitokia negu teismine tvarka negali gauti faktą, kad statiniai priklauso jam nuosavybės teise, patvirtinančių dokumentų (2025-05-20 DOK-19969).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė neprieštaraujantis, kad pareiškėjui būtų nustatytos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas. Taip pat išreiškė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (2025-05-23 DOK-21001).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui įrodžius statinių statybos teisėtumą, pateikus visus būtinus dokumentus, būtų pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį statinių valdymo nuosavybės teise faktą. Pažymėjo, jog pagal statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos darbams privalėjo būti parengtas statybos projektas ir gautas leidimas statybai, kurių pareiškėjas kartu su pareiškimu nėra pateikęs. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota bei neturima, kaip ir neturima duomenų, kad dėl pareiškėjo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Suinteresuotas asmuo išreiškė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (2025-06-09 DOK-23318).

Suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, prašymų negauta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. K. atstovė advokato padėjėja L. B. palaikė patikslintą pareiškimą jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad byloje pateikti pareiškėjo rašytiniai duomenys bei teikti paaiškinimai patvirtina pareiškimo reikalavimų pagrįstumą, pareiškėjas pateikė tiek parengtą statybos projektą, tiek leidimą statybai, tiek kitus reikalingus duomenis.

Suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Suinteresuoto asmens Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovas taip pat į teismo posėdį neatvyko, prašymų neteikė.

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Tokiu būdu spręstina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas J. K. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, jis nėra šių statinių savininkas. Minėti nekilnojamieji daiktai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, statiniais pareiškėjas nuo įgijimo momento atvirai naudojosi, juos tvarkė ir prižiūrėjo daugiau nei dešimt metų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad šie pastatai yra savavališka statyba. Šios išvados grindžiamos, vadovaujantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176-185 straipsniai), ištirtais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjo teiktais paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Gyventojų registro duomenys bei mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. K. sutuoktinė L. K.. Alytaus rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architektas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinei išdavė leidimą vykdyti individualią statybą pagal tuo metu galiojusį valstybinio statybos reikalų komiteto 1975 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 236, gyvenamojo namo (vieno aukšto, keturių kambarių su mansarda, 59,15 kv. m gyvenamo ploto, 36,69 kv. m naudingo negyvenamo ploto) ir ūkinio pastato (vieno aukšto, 9,63 m ilgio, 6,94 m pločio) statybai pagal tipinį projektą. Simno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas (duomenys neskelbtini) sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje sutartimi statytojai L. K. skyrė sklypą gyvenamojo namo (59,15 kv. m gyvenamo ploto ir 97,28 kv. m naudingo negyvenamo ploto) bei ūkinio pastato (106,77 kv. m ploto) statybai.

Iš į bylą pateikto žemės ūkio statybos projektavimo Kauno instituto parengto tipinio statybos projekto matyti leidime ir sutartyje įtvirtinti statinio rodikliai – vieno aukšto, keturių kambarių gyvenamasis namas su mansarda: prieangis – 1,3 kv. m, prieškambaris – 10,1 kv. m, bendras kambarys – 19,51 kv. m, miegamasis – 10,8 kv. m, virtuvė – 9,1 kv. m, šaltasis sandėliukas – 2,2 kv. m, tualetas – 1,2 kv. m, vonia – 3,5 kv. m, veranda – 7,5 kv. m, prieškambaris – 3,00 kv. m, miegamasis – 15,4 kv. m, miegamasis – 15,1 kv. m. Leidimu statytojas įsipareigojo pradėti statybą ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini), užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad tinkamai ir laiku neįvykdė minėtų statybos baigimo veiksmų, kadangi manė, jog šiuos veiksmus atlikusi sutuoktinė L. K., kurios vardu buvo išduoti dokumentai ir kuri atitinkamai jais disponavo bei tikslu tvarkyti su jais susijusias procedūras vis vykdavo į miestą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji leisdavo laiką pas giminaičius, o namo pridavimo dokumentai taip ir liko nesutvarkyti. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo 2025 m. kovo 17 d. pažymoje nurodyta, kad Alytaus rajono Simno apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo dokumentuose ir Alytaus rajono Simno miesto apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo dokumentuose, perduotuose saugoti į Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialą, dokumentų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) gyventojų gyvenamosios vietos ir jų turėto nekilnojamojo turto faktą iki 1990 metų nėra.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Simno seniūnijos 2025 m. sausio 2 d. pažymoje Nr. R5-1 (1.15) nurodyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) sen. namų ūkio knygą pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė L. K., mirusiai (duomenys neskelbtini), pažymint, kad minėti pastatai statyti (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 7 d. notaro liudijime nurodyta, kad L. K. palikimą priėmė pareiškėjas. Iš žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastatui – gyvenamajam namui suteiktas unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), aukštų skaičius – 1, bendras plotas – 99,06 kv. m, statybos pradžia-pabaiga – (duomenys neskelbtini); pastato sudėtinių dalių kadastro duomenys: gyvenamasis namas, kurio bendras plotas – 90,43 kv. m, ir priestatas, kurio bendras plotas – 8,63 kv. m.: veranda – 8,63 kv. m, kambarys – 22,83 kv. m, kambarys – 15,00 kv. m, koridorius – 3,52 kv. m, koridorius – 2,38 kv. m, vonios kambarys – 3,28 kv. m, virtuvė – 12,43 kv. m, kambarys – 12,85 kv. m, kambarys – 18,14 kv. m.; pastatui – ūkiniam pastatui suteiktas unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 66 kv. m, statybos pradžia-pabaiga – (duomenys neskelbtini); statinių kadastro duomenų nustatymo data – (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2025 m. gegužės 19 d. išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisės minėtų statinių nėra įregistruotos, taip pat nėra pateiktų prašymo ir įstatymo numatytų dokumentų dėl nuosavybės teisių įregistravimo.

Teismo vertinimu, aptarti įrodymai iš esmės suponuoja tinkamą bei nuoseklią dokumentų turinio atitiktį, be aptartų duomenų, statinių sąžiningo valdymo faktą patvirtina ir pareiškėjo pateikti kvitai už elektros, vandens tiekimo paslaugas, kt. Tokiu būdu byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe – leidimas statybai, žemės sklypo suteikimo statybai sutartis, statybos projektas bei pareiškėjo ir jo atstovės teismo posėdžių metu teikti paaiškinimai patvirtina, kad J. K. sąžiningai įgijo statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – juos sukurdamas (pasistatydamas), nuo sukūrimo momento jais naudojosi. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką, t. y. beveik 40 metų, nekilnojamieji daiktai buvo valdomi atvirai, nepertraukiamai, kaip savas turtas.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2008">3K-3-304/2008</a>; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2009">3K-3-101/2009</a>).

Pažymėtina ir tai, jog suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, kad pastatai būtų pastatyti savavališkai, kas taip pat, greta kitų byloje esančių įrodymų, leidžia teismui spręsti, jog objektai yra sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir yra pagrindas spręsti klausimą dėl statinių nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir DBSIS atlikta paieška nei pagal adresą (duomenys neskelbtini), nei pagal pareiškėją J. K. su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl aukščiau paminėtų statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Tokiu būdu įvertinus ir šiuos duomenis, konstatuotina, jog byloje nėra pateikta ir teismo nenustatyta jokių įrodymų, kad statiniai yra savavališka statyba. Kaip minėta, pareiškėjo sutuoktinei buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai pagal projektą, per visą atviro ir sąžiningo statinių valdymo laikotarpį pareiškėjui nepareikšta reikalavimo juos, kaip savavališkai pastatytus, nugriauti.

Teismas, vertinant tikimybių pusiausvyros principo kontekste, pripažįsta, jog nėra pagrindo laikyti J. K. statinius pastatytais savavališkai, atitinkamai, pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad, kaip minėta, jis statinius statybos būdu sukūrė teisėtai, jie nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruoti viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, pareiškėjas turtą valdė kaip savą, teisėtai ir nepertraukiamai. Priešingos išvados konstatavimas nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, būtų neteisingas, neprotingas ir nesąžiningas, nesant kitų galimybių, asmeniui, sąžiningai ir teisėtai statinius valdžiusiam apie 40 metų, užkirsti kelią įteisinti savo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėjas valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai specialiame interneto tinklapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Jokiais įrodymais nepaneigtas pareiškėjo pareiškime nurodytas faktas, kad daugiau kaip dešimt metų jis nepertraukiamai naudojosi daiktais, juos turi ir valdo kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri, remontuoja ir saugoja.

Byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybė nepatyrė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į statinius: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Daina Knezevičienė