Dėl išlaikymo, nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei T. R. ir pagal atsakovės T. R. priešieškinį ieškovui A. B., su institucija teikiančia išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi

Civilinė byla Nr. e2-668-393/2025;

Proceso Nr. 2-13-3-03323-2024-8;

Procesinio sprendimo kategorija

2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 23 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė,

sekretoriaujant Rytei Kunigonei,

dalyvaujant atsakovei T. R. ir jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo, nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei T. R. ir pagal atsakovės T. R. priešieškinį ieškovui A. B., su institucija teikiančia išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu prašė: pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3260-887/2016 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir išdėstyti jį taip: „Nepilnametės E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jo gyvenamąją vietą“. Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3260-887/2016 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą ir išdėstyti jį taip: „T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja nepilnametės dukros E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui teikti po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į A. B. nurodytą banko sąskaitą, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti A. B.“. Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzk4NC04MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3984-835/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3984-835/2019">e2-3984-835/2019</a> nustatytą V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nustatyti V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jo gyvenamąją vietą. Nustatyti nepilnamečio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jo gyvenamąją vietą. Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikai taps pilnamečiai, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pingus pervedant į A. B. nurodytą banko sąskaitą, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti A. B. Nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jų motinos T. R. bendravimo tvarką: motina bendrauja su vaikais kas antrą savaitės penktadienį, pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 vai. ir parveždama E. B., V. B., G. B. į jų ugdymo įstaigų vietą pirmadienį ryte, o K. B. parveža į jo gyvenamąją vietą. Motinos dieną vaikai praleidžia su motina. Motina pasiima vaikus Motinos dieną iš jų gyvenamosios vietos 10 vai. ir atveža į jų gyvenamąją vietą 19 vai. Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu. Vaikų mokyklinių vasaros atostogų metu vaikai pas kiekvieną iš tėvų būna po dvi savaites laiko paeiliui, tėvams susitarus iš anksto. Vaikų mokyklines rudens, žiemos ir pavasario atostogas vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų po pusę laiko, tėvams susitarus iš anksto. Metines šventes vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų paeiliui. Norėdama pasiimti pas save vaikus motina iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris dienas, praneša apie tai vaikų tėvui, suderindama konkretų vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką. Tėvams pakeitus gyvenamąją vietą ar telefono numerį, tėvai nedelsiant apie tai vienas kitą informuoja. Dėl objektyvių priežasčių negalėdama pasiimti vaikų motina privalo apie tai raštu (sms žinute) informuoti apie tai vaikų tėvą, nurodydama priežastį. Vaikams negalint vykti su motina (liga, vaikų užimtumas ir pan.) vaikų tėvas privalo apie tai raštu (sms žinute) informuoti vaikų motiną, nurodydamas priežastį. Bendru sutarimu tėvai nustatytą bendravimo tvarką gali keisti.

Atsakovė priešieškiniu prašo: nustatyti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sūnaus K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200.00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), kuomet sūnus faktiškai pradėjo gyventi su motina, iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka,

lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskiriant motiną T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019-08-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3984- 835/2019 nustatytą nepilnamečių vaikų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su ieškovu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nustatyti visų nepilnamečių vaikų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su ieškovu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sekančiai: kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį tėvui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.30 val. ir grąžinant to paties savaitgalio sekmadienį laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 15.30 val.; bet kuriuo atveju tėvas, ketindamas pasiimti su savimi vaikus pagal šią bendravimo tvarką, turi būti visiškai blaivus ir pranešti vaiko mamai telefonu (SMS žinute) prieš 48 vai., ar naudosis jam numatyta teise laiką praleisti su vaikais; nepasinaudojus šioje tvarkoje numatyta tėvo teise nurodytu laiku bendrauti su vaikais, ji sekančiam mėnesiui neperkeliama.

Dėl ieškinio

Į posėdį neatvyko ieškovas A. B. Jam tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, neatvykimo į posėdį priežasčių nepranešė. Jokių dokumentų, įrodančių, kad įprastomis ieškovo pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus bylininkas, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių jam nepavyko pašalinti, ar nepakako laiko atstovui surasti, jis nepateikė. Pateiktame procesiniame dokumente ieškovas neprašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kitokių procesinių dokumentų, kuriuose prašytų bylos nagrinėjimą atidėti ieškovas nepataikė. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ar jo atstovas be svarbių priežasčių ir neprašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Tokio pobūdžio ginčai pagal keliamus reikalavimus šioje byloje yra priskiriami prie šeimos teisinių santykių bylų, todėl vadovaujantis CPK 378 straipsniu šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimo už akių.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Tokie ieškovo veiksmai, kai jis neatvyksta į teismo posėdį ir nepasirūpina tinkamu atstovu byloje, rodo, kad jis nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies, 5 p.).

Dėl priešieškinio

Priešieškinyje nurodyta ir atsakovė bei atstovė paaiškino, kad po ieškovo pateikto ieškinio iš esmės pasikeitė aplinkybės, nes nuo (duomenys neskelbtini) visi šalių turimi keturi nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena su atsakove. 2025-01-13 socialinės darbuotojos ieškovą namuose rado neblaivų, šalių vaikai buvo ieškovo tėvų namuose, kur taip pat yra girtaujama. (duomenys neskelbtini) visi vaikai perduoti atsakovei ir gyvena su ja. 2025-01-21 vykto atvejo vadybos posėdis, į jį ieškovas atvyko visiškai girtas, jam nustatytas 2,76 promilių neblaivumas. Ieškovas elgėsi agresyviai, nevaldomai, visus vaiko gerovės specialistus išplūdo necenzūriniais žodžiais, svaidėsi grasinimais, užsimojo kumščiu trenkti atsakovei, atvykę policijos pareigūnai nustatė jo neblaivumą. Paminėtina, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi, priimta 2016-06-30 (civilinė byla Nr. e2SP-36260-887/2016) ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu 2019-08-14 (civilinė byla Nr. e2-3984-835/2024), šalių nepilnamečių vaikų E. B., V. B. ir G. B., gyvenamoji vieta nustatyta su motina pagal jos gyvenamąją vietą. Nepilnametės dukros E. B. išlaikymui iš ieškovo priteista po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra taps pilnametė, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant dukros motiną T. R. Nepilnamečių vaikų V. B. ir G. B. išlaikymui priteista 150 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikai taps pilnamečiai, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise taip pat paskiriant vaikų motiną T. R. Taip pat minėtu teismo sprendimu vaikų tėvui A. B. nustatyta bendravimo tvarka su dukromis V. B. ir G. B. Teismo sprendimu ar nutartimi nėra išspręsti tik šalių nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo klausimai. Taip pat nėra nustatyta tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete E. B.

K. B. gyvenamojo vieta nustatytina su atsakove, nes sūnus nuo pat gimimo augo prižiūrimas ir išlaikomas atsakovės. Ją ir sūnų sieja artimas ryšys, motina geba sudaryti tinkamas sąlygas sūnaus tinkamai gyvenamajai vietai užtikrinti. Kitų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta taip pat nustatyta su atsakove. Sūnų K. B. sieja itin artimas ryšys su visomis sesėmis. Byloje yra pakankamai duomenų, neigiamai charakterizuojančių ieškovą šeimos atžvilgiu, apie ieškovo nesaikingą alkoholio vartojimą, apie tai, kad jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir glaudžiasi pas savo tėvus suteiktame būste, apie tai, kad ieškovas niekada nevykdė nei teismo nutarties, nei teismo sprendimo, kur buvo išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimai. Už ieškovą vaikams išlaikymą teikia valstybės institucijos - pradžioje Vaikų išlaikymo fondas, šiuo metu atitinkamas Sodros skyrius. Ieškovas su savo vaikais bendraudavo tik tais laikotarpiais, kai šalys kartu gyveno. Atsakovė gyvena jos tėvui priklausančiame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų galų. Kartu gyvena atsakovės motina. Vaikams yra tinkamos sąlygos gyventi su atsakove. Yra atnaujinami kambariai, yra lovos, stalas, kėdės, spinta ir visa kita, ko gali prireikti vaikams. Atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, su motina gyvena ūkiškai ir iš to gautas pajamas dalijasi, atsakovė šeimai skiriamos socialinės išmokos. Tokiu būdu atsakovė geba pasirūpinti visų keturių vaikų poreikių užtikrinimu.

Kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui, jo poreikiams patenkinti, reikalinga skirti apie 530,00 Eur sumą. Šias išlaidas sudaro pačių būtiniausių, minimalių, poreikių patenkinimas. Tai išlaidos maistui, sauskelnėms, drabužiams, buitinėms ir higienos reikmėms, išlaidos būsto išlaikymo mokesčiams, išlaidos gydymui, lavinimui ir kitos nenumatytos išlaidos, kurių pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėti nereikia. Ieškovas yra darbingo amžiaus, fiziškai stiprus, sveikas asmuo. Nėra jokių duomenų apie ieškovo sumažėjusį darbingumą, taip pat nėra ir jokių žinių, kad ieškovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų dirbti. Ieškovas byloje yra nurodęs, kad jis dirba pas ūkininką V. L., todėl jis turi sąlygas teikti sūnui K. B. reikalingą išlaikymą. Iš ieškovo prašoma priteisti nepilnamečio vaiko K. B. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tos dienos kai šalių sūnus K. B. faktiškai gyvena su motina. Iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis bus pakankamas sūnaus K. B. išlaikymui. Atsakovė prie sūnaus išlaikymo taip pat prisidės: suteiks sūnui jo poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą, aprūpins iš vykdomos ūkinės veiklos gaunamais maisto produktais bei rūpinsis visais kitais sūnaus poreikiais, tam skirdama gaunamą dalį pajamų. Ieškovės pajamas sudaro jos šeimai teikiama socialinė pašalpa, vidutiniškai apie 350,00 Eur, išmokos vaikams - apie 778 Eur, Sodros vaikams už ieškovą mokamas išlaikymas - apie 300,00 Eur, dukrai G. B. mokama neįgalumo pašalpa - apie 400,00 Eur. Abiems tėvams teikiant nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą ir pridedant valstybės jam skiriamą vaiko socialinę išmoką, jo poreikiais bus pasirūpinta tinkamai. Iš ieškovo priteistinas išlaikymo dydis bus pakankamas sūnaus K. B. išlaikymui.

Ieškovas su vaikais bendrauja minimaliai. Atsakovė tam netrukdo. Tačiau po to, kai vaikai pagyvenę su ieškovu, (duomenys neskelbtini) sugrįžo į atsakovės gyvenamąją vietą, jie tėvo bijo, jo šalinasi, išreiškia nenorą su juo bendrauti, atsisako su juo išvykti iš jų gyvenamosios vietos. Be to ieškovui nekyla noras bendrauti su vaikais, o jei ir kyla tai pasireiškia jam esant neblaiviam ir atvykstant vaikų pasiimti tik jam vienam patogiu laiku, todėl yra būtina nustatyti, kad ieškovas su vaikais gali bendrauti tik būdamas visiškai blaivus ir nustatant aiškų ir konkretų vaikų paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką. Dėl šių priežasčių yra pagrindas nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. B. ir E. B. (nes 2016-06-30 teismo nutartimi bendravimo klausimas nebuvo išspręstas) ir pakeisti 2019-08-14 teismo sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis V. B. ir G. B. Atsakovė prašo nustatyti ieškovui vienodą bendravimo tvarką su visais keturiais šalių vaikais.

Teismas iš pateiktų įrodymų ir atsakovės paaiškinimo nustatė, kad nepilnamečių vaikų E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai yra: motina T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir tėvas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3260-887/2016 patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kurios 1 p. numatyta, jog nepilnametės dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina T. R. pagal jos gyvenamąją vietą. Taikos sutarties 2 p. nurodyta, jog A. B. įsipareigoja nepilnametės dukros E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui teikti po 100,00 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į T. R. nurodytą banko sąskaitą, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti T. R.

Alytaus apylinkės teismo sprendimu 2019-08-14 civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzk4NC04MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3984-835/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3984-835/2019">e2-3984-835/2019</a> nustatyta nepilnamečių vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su jų motina T. R. pagal jos gyvenamąją vietą. Teismas sprendimu priteisė iš ieškovo nepilnamečių dukrų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikai taps pilnamečiai, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną T. R. Sprendimu nustatyta ieškovo su nepilnametėmis dukromis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka. Teismas nustatė, jog ieškovas bendrauju su dukromis kas antrą mėnesio savaitgalį ir kitomis dienomis, tikslų bendravimo laiką ir vietą prieš dvi dienas suderinus su T. R.

k o n s t a t u o j a:

ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Priešieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes sūnus nuo gimimo gyvena su ja, be to, tai geriausiai atitinka sūnaus interesus pagal jo amžių, nusistovėjusią tvarką bei ryšius su kitais šalių vaikais. Kadangi sūnus gyvena su ieškove, atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus auginimo, auklėjimo ir rūpinimosi juo. Atsakovė gyvena jos tėvui priklausančiame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų galų. Kartu gyvena atsakovės motina. Šalių vaikams yra tinkamos sąlygos gyventi, atnaujinti kambariai, yra lovos, stalas, kėdės, spinta ir visa kita, ko gali prireikti vaikams. Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, su motina gyvena ūkiškai ir iš to gautas pajamas dalijasi, atsakovė šeimai skiriamos socialinės išmokos. Tokiu būdu atsakovė geba pasirūpinti visų keturių vaikų poreikių užtikrinimu. Nors ieškovas nepateikė atsiliepimo į priešieškinį, neatvyko į teismo posėdžius, tačiau teismui pateiktoje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje, dėl vaiko gyvenamosios vietos nurodyta, kad ieškovo namuose esant netvarkai, nebūtų užtikrintos vaikų tinkamos gyvenimo sąlygos ir jiems nebūtų su ieškovu gyventi saugu, teismo nustatyta vaikų gyvenamojo vieta nekeistina ir paliktina nustatyta pas motiną T. R.

Esant teismo nustatytoms tokioms bylos aplinkybėms, daroma išvada, kad nepilnamečio K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, pagal jos gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Situacija kai būtiną išlaikymą vaikui neteikia tėvai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą ir atitinkamą išlaikymo dalį iš šios pareigos nevykdančio tėvo yra pagrįsti.

Vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad atsakovas A. B. yra E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl atsakovas turi pareigą juos išlaikyti, pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2005">3K-3-620/2005</a>). Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-259/2004, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius apie 777 Eur), atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>). Tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 388,50 eurų, t. y. ½ vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

Atsakovė nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų prisidėti po 200 eurų, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma nėra didesnė nei pusė minimalios, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio, teismas pripažįsta, jog atsakovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma vaiko poreikiams patenkinti yra būtina, visiškai adekvati ir protinga.

Atsakovas vaiko poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti 200 Eur suma yra per didelė, vaikui išlaikyti. Atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl atsakovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Todėl atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis, nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.

Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas atsakovo vaikui, nepaisant to, kad atsakovas neteikia nei atsiliepimo į ieškinį, nei savo duomenų apie gaunamas pajamas bei turimo turto, nes toks atsakovo teiktinas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaiko poreikius, neviršija teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo vaikams dydžio panašiose bylose.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo (duomenys neskelbtini), kuomet sūnus faktiškai pradėjo gyventi su motina, atsakovas nuo šios datos neteikė vaikui išlaikymo.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, taikytinos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir, kad gyvenimo skyrium atveju, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Kad ateityje neiškiltų sunkumų, tvarkant nepilnamečio sūnaus K. B. gaunamas išlaikymo lėšas yra tikslinga pavesti motinai – T. R. tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Siekiant išsaugoti ir stiprinti vaiko ryšį su savo tėvu, siekiant, kad sūnus augtų turėdamas ne tik motiną, su kuria jis gyvena, bet ir tėvą, kuris juo rūpinasi, motina neturi sudaryti tėvui kliūčių bendrauti su vaiku.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82- 687/2018). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>).

Ieškovas su vaikais bendrauja minimaliai. Atsakovė tam netrukdo. Tačiau po to, kai vaikai pagyvenę su ieškovu, (duomenys neskelbtini) sugrįžo į atsakovės gyvenamąją vietą, jie tėvo bijo, išreiškia nenorą su juo bendrauti. Be to ieškovas dažniausiai nori bendrauti su vaikais tik jam vienam patogiu laiku, dažnai kai būna neblaivus, todėl yra būtina nustatyti, kad ieškovas su vaikais gali bendrauti tik būdamas visiškai blaivus ir nustatant aiškų ir konkretų vaikų paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką. Dėl šių priežasčių yra pagrindas nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais K. B. ir E. B., nes 2016-06-30 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2SP-3260-887/2016 bendravimo klausimas nebuvo išspręstas ir pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-08-14 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzk4NC04MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3984-835/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3984-835/2019">e2-3984-835/2019</a>, nustatytą ieškovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis V. B. ir G. B. Atsakovė teismo prašo nustatyti ieškovui vienodą bendravimo tvarką su visais keturiais šalių vaikais, teismas daro išvadą, kad toks prašymas tenkintinas ir jis yra pagrįstas, nes tiek patiems vaikams, tiek ir šalims bus paprasčiau ir lengviau vykdyti tokią bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025-07-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 383,33 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025-09-03 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 420,00 Eur.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Byloje susidarė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos 2024 m. liepos 9 d., Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 100 procentų atleistas nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

Atsakovei taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos 2024 m. gruodžio 23 d., Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 100 procentų atleista nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

Kadangi abi šalys įstatymo atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl jos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Teismas vadovaudamasis CPK 259, 262, 268, 285 ir 286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sūnaus K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini), kuomet sūnus faktiškai pradėjo gyventi su motina, iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskiriant motiną T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019-08-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMzk4NC04MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-3984-835/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-3984-835/2019">e2-3984-835/2019</a> nustatytą nepilnamečių vaikų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su ieškovu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nustatyti visų nepilnamečių vaikų V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su ieškovu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sekančiai: kas antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį tėvui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.30 val. ir grąžinant to paties savaitgalio sekmadienį laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 15.30 val.; bet kuriuo atveju tėvas, ketindamas pasiimti su savimi vaikus pagal šią bendravimo tvarką, turi būti visiškai blaivus ir pranešti vaiko mamai telefonu (SMS žinute) prieš 48 val., ar naudosis jam numatyta teise laiką praleisti su vaikais; nepasinaudojus šioje tvarkoje numatyta tėvo teise nurodytu laiku bendrauti su vaikais, ji sekančiam mėnesiui neperkeliama.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė