Baudžiamoji byla Nr. 2K-14/ 2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.20.5.
2.6.7.1 (S)
2010 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
nukentėjusiajai E. G.,
žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:
A. R. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 10 MGL (1250 Lt) bauda – ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per šešis mėnesius sumokėti 5 MGL (625 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti L. M. ir T. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-14/ 2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.20.5.
2.6.7.1 (S)
2010 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,
nukentėjusiajai E. G.,
žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:
A. R. nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 10 MGL (1250 Lt) bauda – ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per šešis mėnesius sumokėti 5 MGL (625 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti L. M. ir T. J., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu A. R. dėl kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuojamą veiką.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiosios E. G., prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. R. nuteistas už tai, kad jis žinodamas, jog AB banko „Nord/LB Lietuva“ Kauno skyriaus, esančio Kaune, Laisvės al. 86, kasoje 2004 m. kovo 25 d. jam nebuvo grynais pinigais išmokėta 10 000 Lt, nes tokia operacija banke nebuvo atlikta, 2005 m. sausio 31 d., 2005 m. rugpjūčio 11 d., 2006 m. vasario 10 d. Kauno miesto VPK Centro PK, esančiame Kaune, Kęstučio g. 42, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-1794-04 ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą melagingai parodė, kad 2004 m. kovo 25 d., apie 12. 00 val., banko „Nord/LB Lietuva“ Kauno skyriaus, esančio Laisvės al., kasoje T. J. ir L. M. akivaizdoje jam buvo išmokėta 10 000 Lt, prie kurių pridėjęs su savimi turėtus 14 000 Lt jis visą 24 000 Lt sumą Laisvės al. – Maironio g. sankryžoje perdavė J. V. (K).
Kasaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 25 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Nuteistasis skunde teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas, priimtas nesilaikant įstatymo, šališkai įvertinus nukentėjusiųjų parodymus. Kasatorius skunde tvirtina, kad jis neturėjo tikslo ką nors apgauti, o turėdamas blogą atmintį netiksliai nurodė aplinkybes apie atliktas bankines operacijas. Be to, nuteistasis skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, buvo ne tos sudėties. Šį teiginį nuteistasis grindžia tuo, kad kaltinimą apeliacinės instancijos teisme palaikė prokurorė Dovilė Augustauskaitė, pažeidžiant BPK 44 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 punkto nuostatas. Kasatorius nurodo, kad ta pati prokurorė vykdydama baudžiamąjį persekiojimą byloje, kurioje E. G. buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto laisvės atėmimo kasatoriaus mažametei dukrai, buvo suinteresuota labiau ginti E. G. interesus, t. y. buvo šališka. Todėl, kasatoriaus nuomone, prokurorė D. Augustauskaitė turėjo nusišalinti nuo dalyvavimo jo bylos, kurioje E. G. yra pripažinta nukentėjusiąja, nagrinėjime. Teismo šališkumą, nuteistojo nuomone, rodo ir tai, kad tinkamai nebuvo įvertintos visos bylos aplinkybės, t. y. tuo metu kasatoriaus gautos pajamos, aplinkybė, kad naują sodybą E. G. pirko anksčiau nei pardavė turėtąją ir kt. Kasatoriaus nuomone, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas nepagrįstai jam skyrė apribojimą – be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Be to, anot kasatoriaus, teismas skyrė jam baudą visiškai neatsižvelgęs į tai, kokias galimybes jis turi ją sumokėti, visiškai neįvertindamas aplinkybės, kad jo pajamos yra tik neįgaliojo pensija.
Kasacinis skundas atmestinas.
Apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą nuteistasis A. R. ginčija neigdamas nustatytas bylos aplinkybes ir tvirtindamas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Skundo argumentai, kuriais ginčijamos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Argumentus apie teismo šališkumą kasatorius grindžia netinkamu, jo nuomone, įrodymų įvertinimu ir teiginiu, kad apeliaciniame procese negalėjo dalyvauti prokurorė D. Augustauskaitė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių kasatorius skunde nenurodė, jų buvimo nekonstatuoja ir kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Teismo posėdžio protokolo, apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimui keliami reikalavimai apeliacinėje instancijoje nebuvo pažeisti. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę, t. y. buvo šališkas. Kasatoriaus teiginys apie prokurorės D. Augustauskaitės šališkumą yra taip pat nepagrįstas. Vien tik pirmesnis prokuroro dalyvavimas procese (kasatorius skunde nurodo, kad ta pati prokurorė vykdė baudžiamąjį persekiojimą byloje, kurioje jis dalyvavo nukentėjusiuoju) nėra pagrindas jį nušalinti ar pačiam prokurorui nusišalinti (BPK 58 straipsnio 4 dalis). BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens (t. y. ir prokuroro) nešališkumu gali nurodyti proceso dalyviai (t. y. ir nuteistasis). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis A. R. apeliaciniame procese dalyvavo, tačiau jokių aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių prokurorės D. Augustauskaitės nešališkumu nenurodė ir nušalinimo jai nepareiškė. Todėl kasacinio skundo argumentas apie prokurorės D. Augustauskaitės šališkumą atmestinas kaip deklaratyvus, t. y. bylos medžiaga nepagrįstas teiginys.
Nuteistojo kasacinio skundo argumentai dėl baudos ir įpareigojimo, atidedant laisvės atėmimo bausimės vykdymą, taip pat nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta A. R. darbovietė. Todėl nuteistajam paskirtas įpareigojimas be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad 10 MGL dydžio bauda A. R. buvo paskirta ne skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, o ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu. Skundžiamu nuosprendžiu teismas tą bausmę tik subendrino su naujai paskirta bausme. Bendrindamas bausmes teismas laikėsi BK 42 straipsnio 4 dalies, 63 straipsnio nuostatų ir tinkamai subendrino paskirtą bausmę (laisvės atėmimą 6 mėnesiams) su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (laisvės atėmimu ir bauda).
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. R. kasaciniame skunde išdusytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
Valerijus Čiučiulka
