Baudžiamoji byla Nr. 2K-19/2010
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.7.5. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,
gynėjui Vytautui Griežei,
nuteistajam N. S.,
nukentėjusiesiems B. K., J. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžio ir nukentėjusiųjų B. K. bei J. K. (J. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu N. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu N. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas N. S. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį iki 2010 m. balandžio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 721 straipsniu N. S. uždrausta vienerius metus šešis mėnesius bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais B. K. ir J. K.. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo priteista, be kita ko, J. K. iš N. S. 29 618,78 Lt už turtinę žalą ir 25 000 Lt už neturtinę žalą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. nuosprendį: N. S. veiką perkvalifikavo iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį ir už šį nusikaltimą jam paskyrė laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį iki 2010 m. liepos 17 d. atlyginti J. K. priteistą turtinę žalą; N. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė laisvės apribojimą šešiems mėnesiams; pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu N. S. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį iki 2010 m. liepos 17 d. atlyginti J. K. priteistą turtinę žalą; pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš N. S. J. K. priteistą žalos dydį sumažino: turtinės – iki 16 525 Lt, o neturtinės – iki 10 000 Lt.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių patenkinti nuteistojo kasacinį skundą ir atmesti nukentėjusiųjų kasacinį skundą, nukentėjusiųjų, prašiusių patenkinti jų kasacinį skundą, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir atmesti nuteistojo kasacinį skundą, prokuroro, prašiusio panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. S. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nežymų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą bei nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, padarytus šiomis aplinkybėmis.
N. S. 2007 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją B. K. ir pastūmė ją ranka į krūtinę, nuo to ji pargriuvo, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus – kraujosruvas dešinėje rankoje ir krūtinės dešinėje pusėje, kurie vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Po to N. S. dėl chuliganiškų paskatų – be jokios realios dingsties, demonstruodamas niekinamąjį požiūrį į aplinkinius, trenkė kumščiu nukentėjusiajam J. K. į veidą ir padarė jam poodines kraujosruvas akių vokuose bei sulaužė nosies kaulus, kas vertintina nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Apeliacinės instancijos teismas 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu N. S. veiką, dėl kurios nukentėjo J. K., perkvalifikavo iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. nčiame Ozo g..00 val., V.Ratiuk prekybos centre " bausmę; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;.
Kasaciniu skundu N. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir jį išteisinti. Skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus. Kasatorius teigia įvykio metu veikęs būdamas būtinosios ginties būklės. Nukentėjusieji buvo dviese, įpykę, nukentėjusysis ketino kasatoriui suduoti, todėl iškilus grėsmei kasatorius turėjo teisę gintis. Nesant BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių laikytina, kad kasatorius būtinosios ginties ribų neperžengė. Tuo tarpu teismai, netinkamai įvertinę įrodymus ir neatsižvelgę į tai, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs, o kasatoriaus parodymai visą laiką buvo vienodi ir neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai nevertino kasatoriaus veiksmų prieš nukentėjusiuosius kaip būtinosios ginties situacijos. Kasatorius taip pat teigia, kad jam yra paskirtos dvi tarpusavyje nesuderinamos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas ir draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, nes atlyginant žalą paprastai iškyla poreikis bendrauti su nukentėjusiuoju. Be to, BK 721 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta ilgesniam laikotarpiui nei bausmė, todėl, kasatoriui atlikus bausmę, jo nuomone, keturis mėnesius išliktų galimybė, esant BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti dar vieną bausmę už tą patį nusikaltimą, o tai prieštarauja BK 42 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Minėta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri buvo numatyta BK po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paskirta pažeidžiant ir BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiais įstatymais, sunkina kasatoriaus teisinę padėtį, todėl ši priemonė turi būti panaikinta.
Kasaciniu skundu nukentėjusieji prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – neteisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą pažeisdamas BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Įrodymų tyrimo metu dalyvavo ne pateikęs išvadą specialistas, o ekspertė, kurios išvadomis teismas negalėjo vadovautis, nes jos prieštaravo minėto specialisto išvadoms. Nukentėjusieji laiko, kad esant tokiai situacijai kolegija privalėjo skirti teismo medicinos ekspertizę J. K. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, tačiau to nepadarė, tuo tarpu šios ekspertizės išvados galėjo turėti įtakos nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Netinkamai atlikusi įrodymų tyrimą kolegija, kasatorių nuomone, savo nuosprendį pagrindė prieštaringais įrodymais, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendis negalėjo būti pakeistas. Kolegijos išvados dėl įvykio aplinkybių, nuteistojo veikos, nukentėjusiųjų elgesio yra nepagrįstos ir prieštaringos. Kolegijos išvados dėl J. K. priteistinos žalos dydžio yra nesuprantamos ir prieštarauja įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje netiksliai nurodyta prokuroro išvada dėl byloje paduoto apeliacinio skundo. Nors nukentėjusiųjų kasaciniame skunde tiesiogiai nenurodyta, tačiau iš jo turinio matyti, kad nukentėjusieji netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu laiko N. S. veikos perkvalifikavimą iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. nčiame Ozo g..00 val., V.Ratiuk prekybos centre " bausmę; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;.
Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 17 d. nuosprendis naikintinas dėl esminių BPK pažeidimų.
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nurodė, kad šiame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl nuteistojo N. S. veiksmų kvalifikacijos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to jam paskirtoji bausmė yra neteisinga, taip pat netinkamai išspręsti ir nukentėjusiojo J. K. civiliniai ieškiniai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodytos teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad N. S. necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją B. K. ir pastūmė ją ranka į krūtinę, nuo to ji pargriuvo, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, po to trenkė kumščiu nukentėjusiajam J. K. į veidą ir taip padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo, kad tai buvo konfliktas, jo metu nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiuosius, kurie po šio konflikto buvo sužaloti, o pats nuteistasis nebuvo sužalotas, jam buvo suplėšyti marškiniai. Nuteistas asmuo turi teisę žinoti, už kokios veikos padarymą jis nuteisiamas. Nuosprendyje turi būti aiškiai nurodytos teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, padariniai, kaltės forma, veikos motyvai ir kitos svarbios aplinkybės. Reikalavimai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo nuosprendžio turiniui vienodi. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, teisės taikymo aspektu tikrindamas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, tačiau gali patikrinti, ar tuos duomenis teismas ištyrė ir ar sprendime pateiktas jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas, laikydamas, kad tarp byloje esančių įrodymų yra prieštaravimų ir neatitikimų, privalo juos šalinti. Kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo išvados šioje byloje nepagrįstos išsamiu BPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnyje.
Teismai vertino situaciją, kuri buvo prieš prasidedant minėtam konfliktui, tačiau nenustatė paties konflikto eigos, todėl kyla abejonių, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir teismo padarytų išvadų teisingumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo išvados dėl bylos aplinkybių ir asmens veikos bei kaltės turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad N. S. veiksmais viešoji tvarka nebuvo pažeista, nes įvykis įvyko nuošalioje vietoje, viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta. Tačiau teismas nevertino, kad įvykis buvo gatvėje, N. S. plūdosi necenzūriniais žodžiais. Teismai nustatė, kad N. S. statė automobilį leistinoje vietoje, kur Kelių eismo taisyklės nedraudžia to daryti. Tačiau tai ne pirmas konfliktas dėl toje vietoje pastatyto N. S. automobilio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad N. S. buvo atvykęs pas asmenis, kurių namas yra apie 60 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Be to, svarbi ir vertintina ta aplinkybė, ar taip pastatytas N. S. automobilis trukdė nukentėjusiesiems įvažiuoti į jų kiemą.
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino ir nuosprendžio dalies, susijusios su baudžiamojo poveikio priemonės N. S. paskyrimu. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs N. S. bausmes pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei jas subendrinęs ir pagal BK 75 straipsnį atidėjęs bausmės vykdymą, paskyrė N. S. baudžiamojo poveikio priemonę, nors nė už vieną veiką kartu su bausme minėta baudžiamojo poveikio priemonė nebuvo paskirta. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisakė. Apygardos teismas nepasisakė ir dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo N. S. BK 3 straipsnio prasme. BK 721 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė Baudžiamajame kodekse numatyta po N. S. nusikalstamos veikos padarymo, todėl taikant N. S. BK 721 straipsnį buvo būtina nustatyti, ar šis baudžiamasis įstatymas, palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiais įstatymais, sunkina jo teisinę padėtį. BK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Be to, apeliacinės instancijos teisme N. S. nebuvo suteiktas paskutinis žodis.
Apeliacinės instancijos teismo padaryti pirmiau nurodyti BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 17 d. nuosprendis naikinamas ir ši byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 17 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Vladislovas Ranonis
Albinas Sirvydis
