Dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Civilinė byla Nr. 3K-3-49/2010

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Janinos Januškienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. C. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. C. ieškinį atsakovui N. C. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamos vietos nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo N. C. priešieškinį ieškovei T. C. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų; išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė: nutraukti jos ir atsakovo 1999 m. liepos 31 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; palikti šalims santuokines pavardes; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo vaikams išlaikyti butą Klaipėdoje (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; padalyti santuokoje įgytą 147 072,84 Lt vertės kilnojamąjį turtą ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 69 801,42 Lt, atsakovui – į 77 271,42 Lt vertės turtą.

Atsakovas priešieškiniu prašė: nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti šalims santuokines pavardes; nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo dukterims išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės; iškeldinti atsakovę su visais jos daiktais iš jo buto; padalyti santuokoje įgytą 114 07,78 Lt vertės turtą ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 65 435,39 Lt, atsakovui – į 48 635,39 Lt vertės turtą; priteisti iš ieškovės 8400 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 1999 m. liepos 31 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 598; pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieškovei santuokos metu turėtą pavardę; nustatė nepilnamečių dukterų, t. y. N., gimusios 2000 m. balandžio 29 d., ir D., gimusios 2002 m. kovo 17 d., gyvenamąją vietą su motina; priteisė iš atsakovo dukterims išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos iki jų pilnametystės; padalijo santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei turto, kurio vertė 63 435,39 Lt, atsakovui turto, kurio vertė 56 505,39 Lt; nustatė ieškovei uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), kol šalių dukterys sulauks pilnametystės, ir paskyrė jai bei nepilnametėms dukterims naudotis kambariu, pažymėtu plane indeksu 53-3, kitas patalpas, pažymėtas plane indeksais 53-1, 53-5, 53-6, 53-7, paskyrė naudotis bendrai su atsakovu; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytas šeimos iširimo priežastis, jų asmeninių santykių pobūdį, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Teismas laikė, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymas vaikams turtu neatitinka vaikų kasdienių poreikių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu tėvai dirba, gauna nuolatines pajamas ir gali teikti vaikams išlaikymą, skiriant jų kasdieniams poreikiams atitinkamą pinigų sumą, sprendė, kad išlaikymas iš atsakovo priteistinas mėnesinėmis piniginėmis išmokomis. Teismas, įvertinęs vaikams reikalingo išlaikymo dydį ir tai, kad pagal šalių paaiškinimus ieškovės gaunamos vidutinės mėnesio pajamos yra 700 eurų, o atsakovo – 1000 eurų, sprendė, kad iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikyti priteistina po 500 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šalys nebuvo įgijusios nuosavo gyvenamojo būsto, santuokos metu gyveno atsakovo motinai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute Klaipėdoje (duomenys neskelbtini); po motinos mirties (2007 m. rugsėjo 17 d.) jos turtą paveldėjo atsakovas. Teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, kuri nėra gyvenamųjų patalpų, priklausančių atsakovui, savininkė, tam, kad ieškovė su vaikais po santuokos nutraukimo neatsidurtų gatvėje, nustatė uzufruktą ieškovei ir nepilnamečiams vaikams (CK 3.71 straipsnis). Teismas, nustatęs, kokį turtą šalys įgijo santuokos metu, atitinkamai jį padalijo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį: priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukterims (N., gimusiai 2000 m. balandžio 29 d., ir D., gimusiai 2002 m. kovo 17 d.) išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos iki jų pilnametystės; nustatė, kad atsakovui priteisto automobilio „Mercedes-Benz 308“ vertė yra 1734 Lt, viso jam priteisto santuokos metu įgyto turto vertė – 52 239,39 Lt; panaikino sprendimo dalį dėl uzufrukto nustatymo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo turi būti priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisėjų kolegija nurodė, kad išlaikymas turtu paprastai priteistinas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, jog išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar kito turto gaunamų pajamų, arba kai teismas vaikui priteisia išlaikymo skolą ir kt. Sprendžiant klausimą, kokia forma – periodinėmis išmokomis ar turtu – priteisti išlaikymą, reikia atsižvelgti į vaiko poreikių turinį. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Belgijoje, atsakovas ilgą laiką dirba Belgijoje, gauna nuolatines pajamas ir turi galimybę kas mėnesį mokėti pinigus vaikams išlaikyti, todėl vaikų interesus geriau atitinka ir operatyviausiai jų poreikius gali patenkinti periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas, o ne išlaikymas Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė neįrodė, jog vaikų poreikiams patenkinti reikia didesnių sumų, ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad vienos mergaitės poreikiams patenkinti 800 Lt per mėnesį pakanka, teisėjų kolegija pripažino, jog kiekvienam vaikui išlaikyti reikalinga suma yra viena minimali mėnesinė alga, t. y. 800 Lt. Kadangi pareiga išlaikyti vaikus tenka abiem tėvams, tai, teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovo priteistina po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, ir ši suma kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrintų būtiniausių ginčo šalių vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnis).

Dėl uzufrukto nustatymo teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė siekia užtikrinti dukterims gyvenamąją vietą ateityje, byloje nėra duomenų, jog ieškovė su vaikais šiuo metu neturi kur gyventi ar jų gyvenimo sąlygos netinkamos. Atsižvelgdama į tai, kad, Belgijos gyventojų registro duomenimis, ieškovė ir abi dukterys N. ir D. nuo 2005 m. rugsėjo 7 d. registruotos Lovendegemo mieste, ieškovė dirba Belgijoje, dukterys lanko mokyklą, viena duktė nebuvo Lietuvoje nuo 2006 metų, o kita – nuo 2008 metų, teisėjų kolegija pripažino, jog uzufrukto Lietuvoje esančiam atsakovo gyvenamajam būstui nustatymas negali užtikrinti ketvirtus metus Belgijoje gyvenančių ginčo šalių vaikų teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nenustačius vaikų teisės į gyvenamąjį būstą pažeidimo, netikslinga nustatyti uzufruktą nurodytam atsakovo turtui.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, spręsdami dėl išlaikymo vaikams, netinkamai nustatė tėvų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas. Teismai neįvertino to, kad atsakovas po savo motinos mirties paveldėjo jos turtą. Atsakovas pateikė duomenis tik apie paveldėtą butą Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) ir nuslėpė paveldėtą butą Raseiniuose (duomenys neskelbtini), namą bei žemės sklypą Raseiniuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė tik po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo sužinojo šią informaciją, o teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir šių duomenų bylos nagrinėjimo metu neišreikalavo. Išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį priteistas neatsižvelgiant į tai, kad vaikai su motina gyvena Belgijoje.

2. Išlaikymas vaikams turi būti pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 straipsniai). Tėvų pareiga yra aprūpinti vaiką gyvenamuoju būstu (Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad ji su vaikais negali grįžti į Lietuvą, nes vaikai čia neaprūpinti gyvenamuoju būstu. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, priėmė blogesnį sprendimą dėl vaikų nei pirmosios instancijos teismas.

3. Teismas pažeidė CPK 376 straipsnio 3 dalį. Ieškovė 2006 m. balandžio 7 d. ieškiniu prašė priteisti po 550 Lt kiekvienam vaikui nuo 2006 m. sausio 3 d.; patikslintu ieškiniu 2008 m. lapkričio 10 d. prašė priteisti išlaikymą vaikams turtu. Teismui atsisakius priteisti išlaikymą turtu, turėjo būti sprendžiamas išlaikymo skolos, kurios neneigia ir atsakovas, klausimas.

4. Teismas netinkamai taikė CK 3.27 straipsnio 1 dalį, 3.60 straipsnio 3 dalį, netinkamai vertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo ne dėl atsakovo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Remdamasi nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde iškeltų teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, aiškinimo ir taikymo klausimų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos

Esminis bylos šalių ginčas kilo dėl išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams formos. Kasatorė (ieškovė) prašė priteisti išlaikymą dviem dukterims (N., gimusiai 2000 m. balandžio 29 d., ir D., gimusiai 2002 m. kovo 17 d.) nekilnojamuoju turtu, t. y. priteisti atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimą trijų kambarių butą Klaipėdoje (duomenys neskelbtini). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vienodai sprendė, kad nagrinėjamu atveju išlaikymas ginčo šalių nepilnamečiams vaikams priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes atsakovas dirba ir gali kas mėnesį mokėti tam tikrą sumą vaikams išlaikyti; ieškovė su vaikais gyvena Belgijoje, taigi išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu Lietuvoje neatitiktų vaikų kasdienių poreikių.

Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Taigi išlaikymas, kurio paskirtis – tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje.

Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, Belgijos gyventojų registro duomenimis, ieškovė ir abi ginčo šalių dukterys nuo 2005 m. rugsėjo 7 d. registruotos Belgijos Lovendegemo mieste (T. 1, b. l. 103-104); ieškovė dirba Belgijoje, mergaitės ten lanko mokyklą; viena iš mergaičių nebuvo Lietuvoje nuo 2006 m., kita – nuo 2008 m. (T. 1, b. l. 96 -102; T. 3, b. l. 54, 173-174, 176); atsakovas dirba ir gali kas mėnesį mokėti tam tikras sumas dukterims išlaikyti. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė, jog išlaikymo dviem mažametėms dukterims, kurios faktiškai gyvena užsienyje, priteisimas nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje, geriau atitiktų jų interesus, nei išlaikymas periodinėmis išmokomis iš dirbančio ir gaunančio pajamas tėvo, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, jog, priteisus išlaikymą nurodytu nekilnojamuoju turtu, vaikams tektų savininkų prievolės prižiūrėti šį turtą, mokėti mokesčius. Ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kad, jeigu ginčo šalių dukterims išlaikymas iš tėvo būtų priteistas nurodytu nekilnojamuoju turtu, ji, augant vaikams, viena sugebėtų užtikrinti kasdienių dukterų poreikių tenkinimą.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teismai priėjo prie teisėtos išvados, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečių ginčo šalių vaikų, kurie faktiškai gyvena užsienio valstybėje, interesus geriau atitinka ir jų poreikius operatyviausiai gali patenkinti periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas, o ne išlaikymas Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu. Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas tam tikra forma, iš esmės pasikeičia aplinkybės, susijusios su šalių turtine padėtimi, arba pasikeičia vaiko poreikiai. Priteisto išlaikymo forma gali būti keičiama atsižvelgiant į vaiko interesus ir konkrečios bylos aplinkybes.

Dėl tėvų pareigos užtikrinti vaiko teisę į būstą

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, atsisakę priteisti išlaikymą turtu, t. y. nepriteisę buto Klaipėdoje, pažeidė ginčo šalių nepilnamečių dukterų teisę į būstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, byloje nustatyta, jog ieškovė (kasatorė) ir abi ginčo šalių dukterys nuo 2005 m. rugsėjo 7 d. registruotos Belgijos Lovendegemo mieste, ieškovė dirba Belgijoje, mergaitės, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ten lanko mokyklą, viena iš jų nebuvo Lietuvoje nuo 2006 m., kita – nuo 2008 m. Tokiu atveju svarbu užtikrinti vaikų teisę į būstą šalyje, kurioje jie faktiškai gyvena. Pažymėtina, kad ieškovė (kasatorė) nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos realius ketinimus grįžti su dukterimis į Lietuvą, taip pat įrodančių, jog to negali padaryti dėl to, kad neturi Lietuvoje nuosavybės teise gyvenamojo būsto. Pažymėtina, kad vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi tiek ieškovės, tiek atsakovo pareiga. Atsakovas gali vykdyti šią pareigą, mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių dydis būtų nustatytas atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti dukterų, gyvenančių užsienio valstybėje, teisę į būstą.

Dėl uzufrukto į butą Klaipėdoje nustatymo iki ginčo šalių vaikų pilnametystės teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai; CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Taigi CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), nurodyta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto nustatymas susijęs su sutuoktinio, kuris yra gyvenamosios patalpos savininkas, nuosavybės teisės ribojimu. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei uzufrukto teisę į atsakovui priklausantį nuosavybės teise butą Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuri nėra nurodytos gyvenamosios patalpos savininkė, todėl vaikai po santuokos nutraukimo gali atsidurti gatvėje. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl uzufrukto nustatymo, konstatavęs, kad, byloje surinktais duomenimis, ieškovė ir abi dukterys gyvena Belgijoje, ieškovė ten dirba, mergaitės lanko mokyklą, todėl jų teisė naudotis Lietuvoje esančiu atsakovo gyvenamuoju būstu negali užtikrinti ketvirtus metus Belgijoje gyvenančių šalių vaikų teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamos garantijos, t. y. teisės naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise, taikymas aktualus tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai gyvena būste, kuris priklauso nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, tačiau ne tam, su kuriuo po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikai. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl faktinės ginčo šalių dukterų gyvenamosios vietos, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, nustačius, jog ieškovė su vaikais gyvena Belgijoje, ieškovė ten dirba, vaikai lanko mokyklą, nėra teisinio pagrindo nustatyti uzufruktą į Lietuvoje atsakovo turimą gyvenamąją patalpą. Kartu pažymėtina, kad jeigu kasatorė su vaikais ateityje grįžtų gyventi į Lietuvą, abu tėvai turėtų užtikrinti vaikų teisę į būstą, o šis teismo sprendimas neužkirstų kelio prašyti teismo dėl pasikeitusių aplinkybių iš naujo spręsti uzufrukto teisės į atsakovo turimą nuosavybės teise gyvenamąją patalpą nustatymo klausimą.

Dėl išlaikymo dydžio

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą periodinėmis išmokomis vaikams išlaikymą ir panaikindamas uzufruktą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat neužtikrino ginčo šalių vaikų teisės į būstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nustatyta tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taigi pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Spręsdamas dėl šių kriterijų pusiausvyros, teismas visais atvejais privalo vadovautis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje D. G., V. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-216/2006; 2007 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-37-6/2007; kt.).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 10-14, 18, kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007; kt.).

Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr.3K-3-77/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujų. Kai tėvai yra objektyviai pajėgūs teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), todėl jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Tai reiškia, kad abu tėvai vienodai privalo prisidėti prie vaiko (vaikų) išlaikymo. Kartu pažymėtina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (pvz., gali gerokai skirtis tėvų pajamos). Dėl to CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Kai pagal faktines aplinkybes tėvų abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą iš esmės vienodos, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios. Konkreti kiekvieno iš tėvų skirtinų vaikui išlaikyti lėšų suma priklauso nuo byloje nustatytų kiekvieno iš jų turtinių galimybių: turimo turto, gaunamų pajamų, būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą dviem nepilnametėms ginčo šalių dukterims periodinėmis išmokomis – po 500 Lt kiekvienai iš jų kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga, kuri yra 800 Lt, tokią sumą, kaip pakankamą vieno vaiko poreikiams patenkinti, nurodė pati ieškovė, sumažino iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 500 iki 400 Lt kiekvienai iš dukterų kas mėnesį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą iš atsakovo išlaikymą nuo 500 Lt iki 400 Lt, tinkamai neištyrė bylos aplinkybių, reikšmingų išlaikymo dydžiui šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatyti: nesiaiškino, kokie konkretūs yra ginčo šalių dukterų, kurių vienai yra devyneri, kitai – septyneri metai, poreikiai, t. y. tinkamai nenustatė, ar vienos minimalios mėnesinės algos, t. y. 800 Lt, dydžio išlaikymas kas mėnesį kiekvienai iš mergaičių yra pakankamas jų būtiniems poreikiams, tarp jų ir būsto, tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad mergaitės su motina gyvena užsienyje; tinkamai nenustatė ir visapusiškai neištyrė aplinkybių, susijusių su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi; nesiaiškino, ar mergaičių tėvų galimybės teikti išlaikymą lygios, ar vieno iš tėvų turtinė padėties neleidžia teikti kiek didesnio išlaikymo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčo šalių dukterims priteistino išlaikymo dydžio klausimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijus, tinkamai nenustatė ir neištyrė šalių ginčui dėl išlaikymo dydžio išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl ši teismo nutarties dalis negali būti laikoma teisėta. Dėl to, kad kasacinis teismas negali nustatyti tinkamam nurodytų materialiosios teisės normų taikymui reikšmingų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), bylos dalis dėl išlaikymo ginčo šalių vaikams dydžio nustatymo, perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl išlaikymo skolos

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišsprendė išlaikymo skolos priteisimo klausimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nu to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas paprastai nesutampa. Dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju išlaikymą ginčo šalių dukterims teismas priteisė nuo sprendimo priėmimo, t. y. 2008 m. gruodžio 23 d., iki jų pilnametystės. Ieškinyje buvo prašyta išlaikymą priteisti nuo 2006 m. sausio mėn. iki vaikų pilnametystės. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2006 m. sausio mėn. mokėjo po 250 Lt kiekvienai dukteriai kas mėnesį, 2006 m. balandžio mėn. pervedė dukterims išlaikyti papildomai 1000 Lt (T. 1, b. l. 86); priešieškinyje teigė, kad nuo 2006 m. sausio mėn. mokėjo dukterims išlaikyti ne po 250 Lt, bet po 300 Lt (T. 2, b. l. 4); atsakovo teigimu, dėl to, kad jis nurodytu laikotarpiu teikė dukterims išlaikymą, nėra pagrindo priteisti iš jo išlaikymą už šį laikotarpį (T. 3, b. l. 80). Teismai nenustatinėjo ir netyrė bylos aplinkybių, susijusių su ieškovės nurodytu teisės reikalauti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams atsiradimo momentu, t. y. nesiaiškino, ar atsakovas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos teikė dukterims išlaikymą, jeigu teikė – kokio dydžio.

Teismai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti vaikams išlaikymą nuo 2006 m. sausio mėn., nenurodė motyvų, kodėl priteisė išlaikymą nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kai nenustatytos ir neištirtos aplinkybės, susijusios su šalių ginču dėl dukterų išlaikymo nurodytu laikotarpiu, nenustatytas teisės reikalauti išlaikymą atsiradimo momentas ir neišspręsta dėl šio reikalavimo tenkinimo ar atmetimo, apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta. Dėl nurodytų motyvų bylos dalis dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nuo 2006 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo priėmimo dienos perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai netinkamai taikė CK 3.27 straipsnio 1 dalį, 3.60 straipsnio 3 dalį, netinkamai vertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad santuoka iširo ne dėl atsakovo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti kasacinio skundo teiginiai, grindžiami vien tam tikrų aplinkybių įvardijimu ir kasatorės pateiktu nurodytų aplinkybių vertinimu, tačiau nepagrįsti teisiniais argumentais, neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų dėl kasacijos pagrindų, todėl dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad nustatymas, ar konkrečiu atveju dėl santuokos iširimo kaltas vienas iš sutuoktinių, ar santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra fakto klausimai, kurie nesprendžiami iš naujo (trečią kartą) kasaciniame teisme, nes kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vienodai nustatė bylos aplinkybes ir priėjo prie vienodos išvados, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo negalimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei išlaikymo skolos ir perduoti nurodytą bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Janina Januškienė

Pranas Žeimys