Dėl žemės sklypų grąžinimo valstybei

Civilinė byla Nr. 3K-3-401/2012

Proceso Nr. 2-55-3-02561-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. J., R. K., V. B., V. M., T. B., T. P., R. P., A. J., L. S. (L. S.), A. K., A. K., J. P., E. D., M. D. (M. D.), D. V., L. V., G. M., A. M., A. V., R. R., J. V., E. A. V., R. K., M. K., A. B., A. P., B. D., Z. D., V. Š., V. Š. dėl žemės sklypų grąžinimo valstybei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras pareiškė ieškinį, ginčydamas administracinius aktus ir jų pagrindu su atsakovais fiziniais asmenimis sudarytas valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“, pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat prašė taikyti restituciją. Kasaciniu skundu keliami klausimai, susiję su bylų teismingumo nustatymu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį ir pareiškimą grąžino ieškovui.

Teismas nurodė, kad nė vieno ginčo sklypo kaina neviršija 100 000 Lt, o ieškinio suma – 399 363 Lt – susidaro tik sudėjus visų aštuoniolikos ginčo sklypų vertes. Teismas konstatavo, kad rūšinio teismingumo nekeičia tai, kad vienoje byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai skirtingiems atsakovams, kurių bendra suma viršija 100 000 Lt. Tokie ieškiniai yra teismingi apylinkių teismams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio teismingumo ir pažymėjo, kad, esant privalomam atsakovų procesiniam bendrininkavimui (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai reiškiami tarpusavyje glaudžiai susiję turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio teismingumą nulemia bendra ieškinio suma. Kai pareikšti keli reikalavimai skirtingiems atsakovams, kurių pareiga atsakyti nėra bendra, kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali būti reiškiamas atskirose bylose arba visi kartu vienoje byloje, jei jie tarpusavyje susiję ir kartu bus išnagrinėti operatyviau ir ekonomiškiau negu atskirai (CPK 7 straipsnis, 136 straipsnio 1 dalis). Ieškovui vienu ieškiniu pareiškus kelis autonomiškus reikalavimus, tik teismas turi teisę nuspręsti, ar juos nagrinėti vienoje byloje, ar išskirti į atskiras bylas. Teismas, esant fakultatyviam procesiniam bendrininkavimui, kiekvieno savarankiško materialinio teisinio reikalavimo priėmimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad rūšinio teismingumo taisyklių nekeičia ieškovo pasirinkimas vienu ieškiniu reikšti kelis autonomiškus reikalavimus, nes ieškinio suma, jeigu tokiu ieškiniu reiškiami turtiniai reikalavimai, nustatoma pagal kiekvieną pareikštą reikalavimą, o ne jų bendrą sumą. Pareikštame ieškinyje kiekvienas reikalavimas grindžiamas skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis (įrodinėjant, kad turi būti panaikinti skirtingi Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į skirtingus sklypus), jie reiškiami skirtingiems atsakovams, t. y. kiekvieno reikalavimo faktinis pagrindas yra skirtingas ir kiekvienas jų gali būti pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Skirtingų ieškinių sujungimas į vieną procesinį dokumentą nekeičia bylos teismingumo. Nė vieno iš ginčo sklypų vidutinė rinkos vertė neviršija 100 000 Lt, t. y. sumos, kuri ieškinio padavimo metu galėjo nulemti bylos teismingumą apygardos teismui.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti Vilniaus apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismui.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą (ieškinio padavimo teismui metu galiojusi redakcija), apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi teismingumas turtiniuose ginčuose siejamas tiesiogiai su ieškinio suma. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Taigi nagrinėjamas atvejis priskirtinas būtent prie tokių, kai ieškinio suma skaičiuotina pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktus, o ieškinys laikytinas teismingu Vilniaus apygardos kaip pirmosios instancijos teismui.

2. Proceso teisės normos, reglamentuojančios ieškinio sumą, neišskiria privalomo ir fakultatyvaus bendrininkavimo formų kaip kriterijaus, lemiančio ieškinio sumos skaičiavimą, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog teismas, esant fakultatyviam procesiniam bendrininkavimui, kiekvieno savarankiško materialinio teisinio reikalavimo priėmimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias teismingumo taisykles, yra nepagrįstas. Kreipimasis su ieškiniu, kurio suma – 399 363 Lt, į apylinkės teismą neatitiktų CPK nustatytų rūšinio teismingumo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. M. ir L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009, išaiškinta neprivalomo procesinio bendrininkavimo elemento įtaka ieškinio sumai, kartu ir rūšiniam teismingumui civilinio proceso principų kontekste. Kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovai, turėdami jiems padaryto to paties pažeidimo nulemtų vienarūšių, pagrįstų ta pačia teisine ir faktine medžiaga, reikalavimų atsakovui, pasinaudojo CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta neprivalomo procesinio bendrininkavimo teise ir bendrai pareiškė vieną ieškinį. Toks iš esmės kelių savarankiškų procesų sujungimas yra viena civilinio proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo išraiškų. Šis procesinis bendrininkavimas neturi įtakos ieškinio sumos, nuo kurios skaičiuotinas byloje mokėtinas žyminis mokestis, nustatymui, nes kiekvienas iš ieškovų pareikštų reikalavimų (arba jų grupė) galėtų būti atskiro ieškinio dalykas.

3. Visų ieškinio reikalavimų faktinis pagrindas yra tas pats – nėra duomenų, kad visi ginčo žemės sklypai atsakovams fiziniams asmenims suteikti ir privatizuoti administracinių aktų pagrindu. Visi reikalavimai pareikšti tam pačiam atsakovui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas kiekvieną iš aštuoniolikos reikalavimų grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis (ginčija skirtingus Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į skirtingus sklypus) ir juos reiškia skirtingiems atsakovams.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl rūšinio teismingumo neprivalomo bendrininkavimo atveju

Nagrinėjamoje byloje aktualus proceso teisės normos, reglamentuojančios civilinės bylos rūšinį teismingumą, aiškinimo ir taikymo klausimas, kilęs konstatavus neprivalomo procesinio bendrininkavimo atvejį (atsakovų pusėje), kai bendra ieškinio suma viršija vieną šimtą tūkstančių litų (ieškinio pirmosios instancijos teisme pateikimo metu galiojusi Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija).

Nagrinėjamu klausimu kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis ir nepripažįsta kasacinio skundo argumentų pagrįstais.

Pirmiau nurodytos redakcijos CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė, nustatanti pirmąja instancija nagrinėjamų civilinių bylų, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, teismingumą apygardų teismams. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklės, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išimčių (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK įtvirtintas rūšinio teismingumo taisyklių išimtis lemia materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta aktuali nagrinėjamoje byloje CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta taisyklė, kad, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Ši ieškinio sumos nustatymo taisyklė turi būti taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu – kaip to paties pobūdžio reikalavimus arba įsipareigojimus, pagrįstus ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nutartis A. K. ir A. P. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009).

Nagrinėjamos bylos atveju teismų nustatyta, o šios aplinkybės neginčija ir kasatorius, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginant viešąjį interesą, pareikšti reikalavimai atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei grupei fizinių asmenų, yra savarankiški ir galimi nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, taigi tai – neprivalomo bendrininkavimo atvejis. Kasatorius akcentuoja, kad, reiškiant reikalavimą skirtingiems atsakovams, procesinio bendrininkavimo forma (privalomas ar neprivalomas) nėra svarbu, o bylos teismingumą lemia visų reikalavimų suma. Tokia kasatoriaus pozicija neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Kolegija jau yra nurodžiusi, kad CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu neprivalomo bendrininkavimo pagrindu, kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, atitinkamai pagal CPK 26 straipsnio 1 dalį bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinio suma lemia rūšinį bylos teismingumą. Dėl to nagrinėjamos bylos atveju pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną procesinį dokumentą – ieškinį, taip ieškinio sumų aritmetinei sudėčiai viršijant šimto tūkstančių litų sumą, nekeičia bylos teismingumo, byla lieka teisminga apylinkės teismui, nes nė vieno iš ginčo žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, pagal kurią nustatoma ieškinio suma, neviršija vieno šimto tūkstančių litų. Kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad kelių savarankiškų reikalavimų sujungimas į vieną bylą yra viena civilinio proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo išraiškų, tačiau kartu pabrėžia, kad tinkamą šio principo įgyvendinimą lemia ne bylos nagrinėjimas aukštesnės pakopos teisme, bet reikalavimų sujungimas, kuris gali būti įgyvendinamas nepriklausomai nuo to, kokios rūšies teisme pirmąja instancija bus nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad būtent bylos nagrinėjimas aukštesnės pakopos teisme gali pasunkinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą. Atvykimas į teismo posėdį šalims paprastesnis, jei byla nagrinėjama teisme, esančiame arčiausiai šalių gyvenamosios ar buveinės vietos, todėl byla gali būti išnagrinėta greičiau ir ekonomiškiau. Priešingai, jei, byloje esant atsakovų daugetui, byla būtų nagrinėjama ne jų gyvenamosios vietos apylinkės teisme, bet apygardos teisme, dalyvavimas byloje gali būti sudėtingesnis dėl didesnių laiko ir lėšų sąnaudų.

Pirmiau išdėstytais argumentais pateikusi byloje aktualios Civilinio proceso kodekso teisės normos aiškinimą ir taikymą, kolegija taip pat turi pagrindą šioje byloje remtis ir konstitucine jurisprudencija, kuria pasisakyta dėl instancinės teismų sistemos paskirties. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo nuostatas bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas. Taigi pagal CPK 25 – 27 straipsniuose išdėstytą reglamentavimą bei konstitucinę doktriną, apygardų teismuose, kaip aukštesnės pakopos teismuose, nagrinėjamos sudėtingesnės bylos nei apylinkių teismuose. Remiantis šiuo argumentu, papildančiu pirmiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nepripažintina pagrįsta kasatoriaus pozicija dėl bylos teismingumo apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismui. Priešingu atveju bylos teismingumą aukštesnės pakopos (o dėl to ir aukštesnės kompetencijos) teismui galėtų lemti ne ginčo sudėtingumas, o ieškinio suma, gauta atlikus aritmetinę savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų sumų, sudėtį. Šios bylos atveju, jei atskirų reikalavimų suma lemtų bylos teismingumą, tai ieškovas, pasirinkdamas kiek reikalavimų įtraukti į vieną ieškinį, iš esmės lemtų bylos teismingumą apylinkės arba apygardos teismui. Suteikimas ieškovui galimybės tokiu būdu pasirinkti rūšinį bylos teismingumą neatitiktų nurodytos konstitucinės jurisprudencijos. Tai, kad vienu ieškiniu reiškiami keli savarankiški reikalavimai, kurių kiekvieno suma nesiekia 100 000 Lt, esant atsakovų daugetui, iš esmės lemia tik organizacinį bylos sudėtingumą dėl būtinybės atlikti daugiau procesinių veiksmų, bet ne ginčo sudėtingumą teisės taikymo ir aiškinimo aspektu. Pagal paties kasatoriaus argumentaciją, pateiktą kasaciniame skunde, jo apsisprendimą sujungti visus reikalavimus į vieną ieškinį lėmė visų ieškinio reikalavimų tas pats faktinis pagrindas – nėra duomenų, kad visi ginčo žemės sklypai naudotojams (atsakovams fiziniams asmenims) suteikti ir jų privatizuoti administracinių aktų pagrindu. Taigi pagal kasatoriaus teisinę poziciją neteisėto nuosavybės visiems atsakovams – fiziniams asmenims – atsiradimo pagrindas yra tas pats. Vadinasi, nurodyto pagrindo konstatavimas ar nekonstatavimas lemtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio teisinio pagrįstumo ir tos išvados galiotų visiems atsakovams. Tai lemia išvadą, kad iškeltas ginčas, atsižvelgiant į konstitucinę jurisprudenciją, negalėtų būti laikomas sudėtingu ir nagrinėtinu pirmąja instancija apygardos teisme. Tokią galimybę eliminuoja šie ir pirmiau nurodyti kolegijos argumentai dėl bylos teismingumo neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju – savarankiškų, tarpusavyje nesusijusių reikalavimų aritmetinė sudėtis, atitinkanti CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sumą, negali lemti bylos rūšinio teismingumo pirmąja instancija apygardos teismui.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 243,95 Lt Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 96¹ straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš Vilniaus apygardos prokuratūros (kodas 1911884691) 243,95 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Virgilijus Grabinskas

Pranas Žeimys