Baudžiamoji byla Nr. 2K-176-489/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00079-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.2.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.17.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. gynėjo advokato Haroldo Juškos kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nutartis, kuria nuteistojo K. N. gynėjo advokato Haroldo Juškos apeliacinis skundas atmestas. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, K. N. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį (2004 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), o paskirtoji bausmė palikta nepakeista.
Tuo pačiu Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteistas ir N. G., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. N. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su N. G., sukčiaudamas įgijo didelės vertės svetimą turtą – Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) priklausančius 159 570,93 Eur, būtent:
1.1. 2010 m. spalio 21 d., turėdami išankstinę tyčią sukčiaudami užvaldyti svetimą turtą, N. G. iniciatyva įsteigė UAB „Veliuonos pramogos“ (VĮ Registrų centre įregistruota 2010 m. spalio 26 d.), N. G. tapo bendrovės direktoriumi ir ketino teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraišką dėl paramos veiklai vykdyti.
1.2. 2010 m. lapkričio 3 d. sutartimi UAB „Veliuonos pramogos“, atstovaujama N. G., iš UAB „Valstata“, atstovaujamos R. G., įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0544-5803, esantį Gedimino g. 16, Veliuonos mst., Jurbarko r. sav.
1.3. 2010 m. lapkričio 11 d. tarpusavio susitarimu UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi tapo K. N.. N. G. ir K. N. žinant, kad UAB „Veliuonos pramogos“ veiklos nevykdys, K. N. tą pačią dieną (2010 m. lapkričio 11 d.), kai tapo bendrovės direktoriumi, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) Nr. ES-1111/01 pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Tauragės skyriui paraišką Nr. 3VK-KT-10-2-003748-PR001, kurioje nurodė, jog UAB „Veliuonos pramogos“, esanti Gedimino g. 16, Veliuonoje, Veliuonos sen., Jurbarko r. sav., iki paramos paraiškos pateikimo vykdanti pramoginių valčių, dviračių, sporto įrangos ir kitą pramogų ir poilsio organizavimo veiklą bei keleivių transportavimą vidaus vandenimis, prašo paramos šiai savo veiklai vykdyti. Paraiškoje nurodyta, kad projekto įgyvendinimo vieta bus Veliuonoje, Gedimino g. 16, projekto įgyvendinimo pradžia – 2011 m. kovo 1 d., planuojama projekto pabaiga – 2012 m. liepos 1 d., prašomos paramos suma – 738 742 Lt (213 954,47 Eur), kad projektas bus įgyvendinamas dviem etapais (pirmame bus nugriautas senas nuosavybės teise priklausantis pastatas ir bus statomas naujas, o antrame – bus perkama reikiama įmonės veiklai įranga ir baldai), kad dėl projekto bus sukurta darbo vietų Veliuonoje, skatinamas turizmas, už projekto įgyvendinimą bus atsakingas įmonės direktorius, iš viso projektui įgyvendinti reikalinga 1 389 965 Lt (402 561,69 Eur).
1.4. 2011 m. gegužės 16 d. šios paraiškos pagrindu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama direktoriaus pavaduotojo V. L., su UAB „Veliuonos pramogos“ (paramos gavėja), atstovaujama K. N., pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KT-10-2-003748-PR001, pagal kurią UAB „Veliuonos pramogos“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Turizmo ir poilsio paslaugų plėtra Veliuonos miestelyje“, nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, ir pagal šią sutartį įmonei nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. spalio 17 d. buvo išmokėta 159 570,93 Eur, už juos buvo suremontuotas įmonei priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0544-5803, esantis Gedimino g. 16, Veliuonos mst., Jurbarko r. sav., ir nupirkta įranga bei baldai įmonės veiklai.
1.5. 2015 m. liepos 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Rizikos ir valdymo departamento sprendimu dėl padarytų pažeidimų 2011 m. gegužės 16 d. paramos sutartis Nr. 3VK-KT-10-2-003748-PR001 buvo nutraukta ir UAB „Veliuonos pramogos“ buvo įpareigota grąžinti išmokėtą paramą. Pažeisdama sutarties Nr. 3VK-KT-10-2-003748-PR001 sąlygas, UAB „Veliuonos pramogos“ jokios realios veiklos Veliuonos miestelyje vykdyti nepradėjo, laiku neinformavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apie įmonės vadovų pasikeitimus ir, negavusi Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos leidimo, 2012 m. kovo 8 d. verslo paskolos sutarties Nr. 424 pagrindu KOOP Vilniaus kredito unijai įkeitė UAB „Veliuonos pramogos“ pastatą, kuris buvo renovuotas už paramos pinigus (2013 m. spalio 18 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. VKU/SPS/2013/10/18, sudarytos su UAB „Valkaba“, kurios direktoriumi buvo K. N., pagrindu liko įkeistas Vilniaus kredito unijai kaip paskolos užtikrinimo garantas UAB „Valkaba“ paskolai dengti. Šis turtas, neįvykdžius įsipareigojimų, t. y. pažeidus 2012 m. kovo 8 d. verslo paskolos sutartį Nr. 424 2016-08-03, buvo parduotas iš varžytynių).
1.6. 2015 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjE4Ny0xNTMvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2187-153/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2187-153/2015">e2-2187-153/2015</a> Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai iš UAB „Veliuonos pramogos“ buvo priteista 159 570,92 Eur.
1.7. 2017 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2039-259/2017 UAB „Veliuonos pramogos“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas E. K.
1.8. 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2039-259/2017 UAB „Veliuonos pramogos“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir 2018 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2039-259/2017 UAB „Veliuonos pramogos“ veikla pripažinta pasibaigusia, bendrovė likviduota dėl bankroto.
1.9. N. G., kuris nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. buvo vienintelis UAB „Veliuonos pramogos“ akcininkas, bei K. N., kuris nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. liepos 15 d. buvo UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi, iniciatyva ir pastangomis, siekiant iki galo užvaldyti už paramos gavėjo pinigus įgytą turtą, nuo 2014 m. liepos 16 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. UAB „Veliuonos pramogos“ fiktyviais direktoriais buvo paskirti V. A. ir I. Č., tuo pačiu metu paslepiant ir įmonės apskaitos dokumentus (bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks įmonės turtas, taip pat tokio turto ir nerasta bei nebuvo perduoti apskaitos dokumentai).
2. K. N. nuteistas ir už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, būtent:
2.1. 2014 m. liepos 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad V. A. realiai netaps UAB „Veliuonos pramogos“, juridinio asmens kodas 302558409, registruotos Gedimino g. 16, Veliuonos mstl., Jurbarko r. sav., įregistruotos 2010 m. lapkričio 11 d., direktoriumi, pagamino netikrus dokumentus:
2.2. 2014 m. liepos 15 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodė melagingus duomenis apie tai, kad UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi vietoj jo, t. y. K. N., paskirtas V. A., šį sprendimą pasirašė V. A., kaip vienintelis akcininkas, žinodamas, kad jis (V. A.) neketino būti ir nebus realiu UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi, realiai nevykdys UAB „Veliuonos pramogos“ veiklos ir neatstovaus šiai įmonei kaip direktorius;
2.3. 2014 m. liepos 21 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre su priedais (formos JAR-1 ir JAR-VO-V), kuriuose yra žinomai melagingi duomenys apie tai, kad nuo 2014 m. liepos 16 d. UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi tapo V. A., ir prašymą K. N. tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje padavė pasirašyti V. A., ir šiuos suklastotus dokumentus K. N. 2014 m. liepos 21 d. pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniaus m., šių dokumentų pagrindu VĮ Registrų centro tarnautojai, nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką, Juridinių asmenų registre įregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. A. paskirtas UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. N. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmetė, tačiau dėl įsigaliojusio švelnesnio baudžiamojo įstatymo perkvalifikavo nuteistojo veiką į švelnesnę baudžiamąją atsakomybę už BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nustatančią baudžiamojo įstatymo redakciją. Be to, pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad R. G. yra N. G. sutuoktinė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistojo K. N. gynėjas advokatas H. Juška prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti K. N. išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nutartį ir K. N. veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 207 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą dėl visų kaltinimų K. N. nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Kasatorius skunde nurodo:
5. Įvertindami įrodymus ir surašydami nuosprendį bei nutartį, bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Darydami išvadas apie bylos aplinkybes, teismai jų išsamiai neištyrė, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, o likusius neaiškumus pagrindė prielaidomis, prieštaravimų ir abejonių nepašalino, todėl padarė įrodymų visumos neatitinkančias išvadas. Surašydami nuosprendį ir nutartį, teismai motyvuotai nepasisakė dėl visų reikšmingų bylos aplinkybių ir dėl visų teisinančių bei kaltinančių įrodymų vertinimo. Padaryti pažeidimai suvaržė kaltinamajam įstatymo garantuotas teises ir sutrukdė teismams priimti teisėtus bei pagrįstus nuosprendį ir nutartį, todėl vertintini kaip esminiai. Selektyvus įrodymų vertinimas, teisinančių įrodymų neaptarimas teikia pagrindą abejoti apeliacinės instancijos teismo nešališkumu. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas visiškai selektyviai atmetė K. N. teisinančius įrodymus, t. y. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-2039-259/2017, UAB „Veliuonos pramogos“ banko sąskaitos išrašą. Kritiškai įvertindamas pirmiau nurodytą sprendimą civilinėje byloje, kuriame buvo nurodytos kai kurios K. N. palankios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas nutarties 71 punkte akcentavo, kad tai tik viena iš įrodymų rūšių, tačiau nutarties 12 punkte rėmėsi tame pačiame sprendime nurodytomis K. N. kaltinančiomis aplinkybėmis. Įvertindamas banko sąskaitos išrašo duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš UAB „Veliuonos pramogos“ pinigai buvo pervedami į asmeninę K. N. banko sąskaitą, tačiau neatsižvelgė į to paties išrašo duomenis, kad K. N. nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. liepos 21 d. iš savo sąskaitos pervedė ir įnešė į UAB „Veliuonos pramogos“ dideles pinigų sumas.
6. Pritaikydami K. N. veikai BK 182 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
6.1. Iš nuosprendžio ir nutarties matyti, kad K. N. buvo nuteistas už tai, jog iš anksto žinodamas, kad UAB „Veliuonos pramogos“ jokios veiklos nevykdys, pateikė paraišką gauti paramą įmonės veiklai plėtoti ir pagal sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos šią paramą gavo, tačiau realiai jokios veiklos nevykdė. Priešingai nei nurodyta kaltinime, liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad UAB „Veliuonos pramogos“ vykdė veiklą, remontavo pastatą, nuomojo žemės sklypą ir ketino plėtoti verslą, turėjo finansinių sunkumų ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti projekto, kuriam įgyvendinti gavo paramą. Atmesdami šiuos įrodymus, kaip paneigiančius K. N. kaltę padarius BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką, bylą nagrinėję teismai rėmėsi bylos aplinkybe, kad jokia UAB „Veliuonos pramogos“ veikla nebuvo vykdoma Veliuonoje. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji bylos nagrinėjimo metu niekada netvirtino, kad UAB „Veliuonos pramogos“ veiklą vykdė Veliuonoje, o pažymėjo, kad veikla Veliuonoje nebuvo pradėta dėl stichinės nelaimės (2011 m. gruodžio 27 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus pažyma Nr. (5.58.22)-B8-1876, 2011 m. gruodžio 28 d. eksperto išvada Nr. 11-12/02). Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė aplinkybę, jog UAB „Veliuonos pramogos“ buvo išmokėta 159 570,93 Eur, kurie buvo panaudoti paramos projektui įgyvendinti, reiškia, kad gautos paramos lėšos buvo panaudotos tuo tikslu, dėl kurio ir buvo jų prašoma, t. y. buvo remontuojamas numatomos vykdyti veiklos pastatas, nupirkta įranga, ši buvo išnuomota kitiems asmenims ir už tai įmonė gavo pajamų. Taigi, teismų išvada, kad UAB „Veliuonos pramogos“ buvo įsteigta iš anksto žinant, kad įmonės veiklos nevykdys, yra visiškai nepagrįsta.
6.2. Iš nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad teismai padarė išvadą, jog apgaulė pasireiškė tuo, kad nuteistieji suvokė, kad nauja įkurta įmonė sutartyje, sudarytoje su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, nustatytomis sąlygomis veiklos nevykdys, o veikiančios įmonės įspūdį bus galima sudaryti nuteistiesiems veikiant tarp kelių įmonių. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje ir nutartyje, jokia apgaulė įgyjant paramą prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo panaudota, jokie neteisingi, suklastoti duomenys nebuvo teikiami, o tai patvirtino ne tik liudytojai, bet ir pati Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Pats projektas buvo įgyvendinamas, tačiau įgyvendinti jo visiškai nepavyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. stichinės nelaimės, dėl kurios sugriuvo pastatas, kuris buvo projekto sudedamoji dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad, susidūrus su sunkumais, projektą mėginta įgyvendinti bandant laikinai keisti veiklos vietą, nuomojant įrangą ir pan. Dėl to visiškai nepagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nuteistieji sukčiaudami įgijo didelės vertės svetimą turtą – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 159 570,93 Eur. Pažymėtina, kad sutartis dėl paramos suteikimo buvo nutraukta dėl pažeidimų, pasireiškusių tuo, kad paramos gavėja pavėluotai pateikė galutinį mokėjimo prašymą, neužtikrino tinkamo interneto svetainės veikimo, nepratęsė už paramos lėšas įsigyto turto draudimo, laiku neinformavo apie įmonės vadovo pasikeitimą, nesilaikė pirkimo procedūrų, nukrypo nuo planuoto projekto įgyvendinimo, deklaravo faktiškai nepatirtas investicijas, deklaruojamų, įsigytų prekių rinkos vertė viršija vidutinę tokių prekių rinkos vertę. Iš tokių Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nustatytų sutarties pažeidimų išplaukia, kad projektas buvo neįgyvendintas ne dėl nuteistųjų sukčiavimo, paramos pasisavinimo, o dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad UAB „Veliuonos pramogos“ vėlavo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraiškas sutartyje nustatytais terminais, o tai rodo, kad visas projektas vėlavo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad jokios tyčios apgaule, kuri būtų esminė, gauti kaip paramą skirtus pinigus K. N. neturėjo. Pridurtina ir tai, kad iš bendrovės pinigų judėjimo banko sąskaitoje ir kitų bylos duomenų darytina išvada, jog visos kaip parama gautos lėšos buvo panaudotos išimtinai projektui įgyvendinti, o tai rodo, kad pinigai nebuvo pasisavinti. Nesutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nagrinėjamoje byloje sukčiavimą patvirtina tyčinis UAB „Veliuonos pramogos“ bankrotas. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Veliuonos pramogos“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nes bendrovė nuo 2013 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, o bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, yra paslėpta ar sunaikinta. Pažymėtina, kad K. N. tinkamai perdavė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus direktoriui V. A. (pagal dokumentų perdavimo aktą), todėl V. A. ir po jo paskirtas įmonės vadovas I. Č. yra atsakingi tiek už UAB „Veliuonos pramogos“ finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, tiek už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą bankroto administratoriui. Jokių UAB „Veliuonos pramogos“ valdymo organų ar jų dalyvių netinkamo prievolių ir pareigų, kylančių iš sutarties su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, vykdymo atvejų nenustatė ir teismas susijusioje civilinėje byloje Nr. eB2-2039-259/2017. Nesutiktina su bylą nagrinėjusių teismų argumentu, kad apgaulė nuteistųjų veikoje pasireiškė tuo, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo apgaudinėjama sudarant patikimą veiklą vykdančios įmonės įvaizdį. Pažymėtina, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri užsiima išskirtinai paramos teikimu, kaip rūpestingai ir atidžiai įstaigai, turėjo iš karto sukelti įtarimų paraiška, pateikta įmonės, kuri įsteigta tą pačią dieną, tačiau tai neįvyko. Dėl to suklaidinimo šiuo atveju nebuvo. Kasatorius pabrėžia, kad nepagrįsta teismų išvada apie susiformavusią išankstinę tyčią, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistieji planavo, kūrė schemą. Nepagrįsta ir teismų išvada, kad, siekiant iki galo užvaldyti už paramos pinigus įsigytą turtą, nuteistųjų iniciatyva ir pastangomis fiktyviais šios įmonės direktoriais buvo paskirti V. A. ir I. Č., tuo tikslu buvo klastojami dokumentai. Jokie šią išvadą pagrindžiantys duomenys nuosprendyje ir nutartyje nenurodyti, todėl ši išvada vertintina kaip prielaida ir neaiškumas, kurie, remiantis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu (lot. in dubio pro reo), turėjo būti aiškinami palankiai K. N., tačiau tai nebuvo padaryta. Pirmiau nurodytos kaip nepagrįstai teismų nustatytos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nukrypstant nuo konstitucinio aktyvaus teismo modelio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-95/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-95/2012">2K-P-95/2012</a>). Kasatorius pažymi, kad baudžiamajame procese keliami aukšti įrodinėjimo standartai, t. y. asmens kaltė neturi kelti abejonių ir turi būti įrodyta objektyviais duomenimis, tai reiškia, kad išvada dėl asmens kaltės negali būti grindžiama prielaidomis, o šių įrodinėjimo standartų šioje byloje nesilaikyta.
6.3. Kasatorius tvirtina, kad projektas nebuvo įgyvendintas dėl objektyvių priežasčių, susijusių su verslo rizika. Pagal teismų praktiką, atsakomybė verslo valdymo organų nariams turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, o už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimu metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad sandoris naudingas bendrovei (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUtOTE2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535-916/2018">3K-3-535-916/2018</a>). Šioje byloje priimtais nuosprendžiu ir nutartimi paneigus teismų praktikoje suformuluotą atsakomybės už verslo riziką prisiėmimo principą, buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai ir pažeistas baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) principas.
6.4. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį. Pirmiau nurodytais atvejais bendroji turtinio sukčiavimo norma (BK 182 straipsnio 1–3 dalys), taip pat tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatyta tvarka norma (BK 206 straipsnio 1, 3 dalys) netaikytinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-92-697/2024). Pritaikius teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl BK 182 ir 207 straipsnių santykio, K. N. veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 207 straipsnio 1 dalį.
7. Pritaikydami K. N. veikai BK 300 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika sietina su sąmoningu netikrų, neteisingų duomenų įrašymu į dokumentą. Iš bylos medžiagos matyti, kad į 2014 m. liepos 15 d. vienintelio akcininko sprendimą ir 2014 m. liepos 21 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre įrašyti duomenys yra tikri, visiškai atitinka dokumentus pasirašiusių K. N. ir V. A. valią. Iš 2014 m. liepos 31 d. UAB „Veliuonos pramogos“ dokumentų, kasos ir įrangos perdavimo akto su priedu matyti, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas perduoti V. A. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. faktiškai įsigijo UAB „Veliuonos pramogos“, jos vardu galimai vykdė veiklą, netgi turi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių nei bankroto administratorius, nei ikiteisminio tyrimo institucijos neprašė, akivaizdu, kad K. N. nepagrįstai inkriminuota nusikalstama veika, nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad iš UAB „Veliuonos pramogos“ bankroto bylos matyti, jog didžiąją dalį Valstybinės mokesčių inspekcijos kaip kreditorės reikalavimo sudaro nesumokėti pelno ir pridėtinės vertės mokesčiai. Šis įsiskolinimas susidarė būtent V. A. ir I. Č. vadovavimo UAB „Veliuonos pramogos“ metu, o tai rodo, kad įmonė veikė ir po to, kai buvo parduota V. A., taip pat tai, kad K. N. šioje veikloje nedalyvavo. Dėl to po 2014 m. liepos 15 d. V. A. buvo UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi ne tik teisiniu požiūriu, bet buvo ir realus įmonės vadovas. UAB „Veliuonos pramogos“ bankrutavo tik praėjus trejiems metams, byloje yra duomenų apie tuo metu įmonės gautas pajamas, taigi, byloje nebuvo nustatyta, ar po 2014 m. liepos 15 d. UAB „Veliuonos pramogos“ vardu buvo vykdoma veikla, ir jei taip, kas ją vykdė, o ši bylos aplinkybė, remiantis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, turėjo būti aiškinama nuteistųjų naudai. Pagal baudžiamojo proceso normas, draudžiama esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
8. Pripažindami K. N. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 95 straipsnio normas. Pirmiau nurodyta, kad K. N. veika perkvalifikuotina į BK 207 straipsnio 1 dalį. Už šią nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas nustatė laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę, taigi kreditinis sukčiavimas priskirtinas nesunkiems nusikaltimams, už kuriuos pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį nustatytas aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. K. N. nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, buvo baigta 2012 m. spalio 17 d., kai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paskutinį kartą išmokėjo lėšas. Dėl to perkvalifikavus K. N. veiką į BK 207 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas K. N. nepradėtinas. Tokia pati išvada darytina ir dėl K. N. pateikto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota K. N. nusikalstama veika buvo baigta 2014 m. liepos 21 d., kai VĮ Registrų centrui buvo pateikti kaltinime nurodyti dokumentai. Todėl baudžiamasis procesas dėl šio kaltinimo, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėtų būti nutrauktas.
9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras V. Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti nuteistojo K. N. gynėjo advokato H. Juškos kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
9.1. Atmestini kasacinio skundo teiginiai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir, nenustatęs BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir išvadų apie bylos aplinkybes darymas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio normų pažeidimu. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje surinktų įrodymų vertinimas ir prašoma tuo pagrindu daryti kitokias išvadas apie bylos aplinkybes ar priimti kitokius sprendimus, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, yra nenagrinėtini (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYwLTYyOC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-260-628/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-260-628/2023">2K-260-628/2023</a>, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Pažymėtina tik tai, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino ne tik kasaciniame skunde nurodytose kitų teismų nutartyse, priimtose išnagrinėjus bendrovės civilinio pobūdžio ginčus, nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, tačiau ir jas vertino su kitais įrodymais, kurie išsamiai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nutarties 12 punkte. Be to, bylą nagrinėję teismai įvertino liudytojų parodymus, kad UAB „Veliuonos pramogos“ vykdė veiklą, remontavo pastatą, nuomojo žemės sklypą ir ketino plėtoti verslą, turėjo finansinių sunkumų ir dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti projekto. Dėl to bylą nagrinėję teismai padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl šioje byloje nustatytinų bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo.
9.2. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais dėl netinkamo BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo. Prieštarauja byloje nustatytoms bylos aplinkybėms kasacinio skundo teiginys, kad jokia apgaulė prieš NMA nebuvo panaudota. Byloje nustatyta, kad N. G. ir K. N. nuo pat pradžių neketino vykdyti paraiškoje deklaruojamo projekto, o UAB „Veliuonos pramogos“ įkūrė ir paramos jai prašė iš anksto apgalvoję sukčiavimo mechanizmą, turėdami tikslą pasisavinti paramai skirtas lėšas. Apgaulė reiškėsi tuo, kad, UAB „Veliuonos pramogos“ teikiant paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, buvo deklaruojama, jog Agentūra turi reikalų su patikima veiklą vykdančia įmone, pasirengusia įvykdyti projektą. Kad tai buvo apgaulė, parodo projekto vystymo rezultatas: pagal sutartyje nustatytas sąlygas, UAB „Veliuonos pramogos“ jokia veikla nevyko, pačios įmonės nebėra, įmonei priklausantys pinigai buvo pervesti į asmeninę K. N. banko sąskaitą. Siekiant iki galo užvaldyti už paramos gavėjo pinigus įgytą turtą, N. G. ir K. N. iniciatyva ir pastangomis fiktyviais įmonės direktoriais buvo paskirti V. A. ir I. Č., tuo tikslu buvo klastojami dokumentai. Aplinkybė, kad sugriuvo restauruotas pastatas ir tai sutrukdė įgyvendinti projektą, nepaneigia nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o jų sąžiningi ketinimai ir pastangos įveikti šią projekto pradžioje pasitaikiusią kliūtį yra neįrodyti. Apgaulė pasireiškė ir tuo, kad nuteistieji suvokė, jog UAB „Veliuonos pramogos“ sutartyje nustatytomis sąlygomis veiklos nevykdys, o veikiančios įmonės įspūdį bus galima sudaryti nuteistiesiems veikiant tarp kelių įmonių. Šis paramos gavėjos suklaidinimas buvo esminis, nes, žinodama realią padėtį, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos paramos nebūtų suteikusi. Vien tai, kad apgaulė buvo sukurta pasirašant sutartį, apgaulės esmės nekeičia, nes pasirašius sutartį siekta ne iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o turėtas tikslas išvilioti ir pasisavinti svetimą, paramos davėjai priklausantį turtą, t. y. turėta nusikalstamų tikslų. N. G. ir K. N. suprato naudojamos apgaulės, gaunamos turtinės naudos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad apgaule įgyto turto vertė viršija 900 MGL, nuteistųjų veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti K. N. veiką iš BK 182 straipsnio 3 dalies į BK 207 straipsnio 1 dalį, nes tai neatitinka kaltinamajame akte nurodytų bylos aplinkybių.
9.3. Atmestini kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo. Byloje nustatyta, kad K. N. nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. liepos 15 d. ėjo UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriaus pareigas, o N. G. buvo vienintelis UAB „Veliuonos pramogos“ akcininkas, turėjęs kontroliuoti K. N. veiksmus. Abu nuteistieji, veikdami kaip bendrininkai, sukčiaudami įgijo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priklausančius 159 570,93 Eur, o siekdami iki galo užvaldyti kaip paramą suteiktus pinigus, klastojo dokumentus. Byloje taip pat nustatyta, kad šie suklastoti dokumentai buvo paleisti į apyvartą ir sukėlė teisinių pasekmių, jais įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija bei žinomai neteisingi duomenys. Abiejų nuteistųjų įvykdytos veikos yra pavojingos, todėl negali būti vertinamos kaip mažareikšmės.
9.4. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad K. N. buvo nuteistas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. K. N. yra ne vieną kartą teistas ir šiuo metu dėl jo įsiteisėję šie teismų sprendimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis nuteistas už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2013 metais; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už 2018 m. gruodžio 1 d. padarytą nusikalstamą veiką. Paskutinė padaryta nusikalstama veika nutraukia nusikaltimų, už kurių padarymą K. N. nuteistas šioje byloje, senaties eigą ir ji pradedama skaičiuoti iš naujo nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo. Dėl to darytina išvada, kad K. N. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl visų kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų nėra suėjęs ir, nenutraukdami baudžiamojo proceso suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, bylą nagrinėję teismai baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistojo K. N. gynėjo advokato H. Juškos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasacinio skundo argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų
11. Kasaciniame skunde, argumentuojant esminius BPK pažeidimus, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, nuosprendį pagrindė prielaidomis, o abejones aiškino ne kaltinamojo naudai, nes neištyrė bylos aplinkybių, rodančių, kad paramos projektas buvo įgyvendinamas, kad įgyjant paramą nebuvo panaudota apgaulė, nevertino kaip įrodymo Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-2039-259/2017 duomenų, kad ne K. N. yra atsakingas už UAB „Veliuonos pramogos“ padarytus pažeidimus, tinkamai nevertino UAB „Veliuonos pramogos“ banko sąskaitos išrašo duomenų, kad K. N. nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. liepos 21 d. iš savo sąskaitos pervedė ir įnešė į UAB „Veliuonos pramogos“ dideles pinigų sumas.
12. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).
13. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą vertinant įrodymus išsamiai ištirti bylos aplinkybes. BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo sudėtinė dalis yra in dubio pro reo principas, pagal kurį abejonės, kurių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo; teisinių veikos požymių buvimo; sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo ir kt., tačiau kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme įtvirtintų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-689/2018">2K-30-689/2018</a>, 2K-28-689/2021, 2K-227-976/2021).
14. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, iš esmės pažeisdami BPK esančias įrodymų tyrimo taisykles ir nekaltumo prezumpcijos principą, išsamiai neištyrė įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių.
15. Iš kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad bylą nagrinėję teismai analizavo kaltinamųjų K. N. ir N. G., liudytojų parodymus, vertino byloje surinktus dokumentus ir kitus byloje surinktus įrodymus ir šių įrodymų viseto pagrindu, o ne vadovaudamiesi selektyviai atrinktais įrodymais padarė išvadas apie įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes. Abiejų grandžių teismai pripažino, kad projekto įgyvendinimo pradžioje ir buvo suremontuotas įmonei priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, esantis Gedimino g. 16, Veliuonos mst., Jurbarko r. sav., nupirkta šiek tiek įrangos, baldų įmonės veiklai, tačiau konstatavo ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, kad iš esmės projekto įgyvendinimas tik buvo imituojamas veikiant tarp kelių įmonių. Bendrovėje „Veliuonos pramogos“ jokia veikla nevyko, N. G. ir K. N. iniciatyva ir pastangomis fiktyviais įmonės direktoriais buvo paskirti V. A. ir I. Č., buhalterinės apskaitos dokumentai liko neišsaugoti, galiausiai 2017 m. įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Pažymėtina, kad šios išvados yra padarytos teisingai įvertinus Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-2039-259/2017 duomenis, UAB „Veliuonos pramogos“ banko sąskaitos išrašo duomenis (nuosprendžio 29–30 lapai, nutarties 27, 45, 71 punktai). Tai, kad minėtoje civilinėje byloje banko administratorius nepateikė įrodymų, kad prievolės ir pareigos, kylančios iš 2011 m. gegužės 16 d. sutarties su NMA, buvo netinkamai vykdomos, nereiškia, kad civilinėje byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurios paneigia nustatytą apgaulę kasacine tvarka nagrinėjamoje toje baudžiamojoje byloje. 2015 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo sprendime už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjE4Ny0xNTMvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2187-153/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2187-153/2015">e2-2187-153/2015</a>, nagrinėtoje pagal NMA ieškinį, akivaizdžiai nustatyta, kad atsakovė UAB „Veliuonos pramogos“ prievolės, kylančios iš minėtos sutarties, nevykdė ir kaip atsakovė pretenzijų nereiškė.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, 2K-43-697/2018 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, minėta, kad jos padarytos įrodymų viseto pagrindu. Dėl to vien kasatoriaus nesutikimas su bylą nagrinėjusių teismų sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties, jų vertinimo savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ar nepašalinti prieštaravimai, kad sprendimas pripažinti K. N. kaltu yra pagrįstas spėjimu ir prielaidomis, abejones aiškinant ne kaltinamojo naudai, nuosprendį pagrindžiant ne teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio reikalavimai.
Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 3 dalies į BK 207 straipsnio 2 dalį
18. Kasaciniame skunde teigiama, kad, pritaikydami K. N. veikai BK 182 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes byloje nepaneigta tai, kad projektas buvo įgyvendinamas, kad apgaulė, siekiant suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, nebuvo panaudota, be to, projektas nebuvo įgyvendintas dėl įvykusios stichijos bei verslo rizikos. Veikos kvalifikavimas neatitinka kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-92-697/2024 suformuotos teismų praktikos, pagal kurią K. N. nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 207 straipsnio 1 dalį. Šie kasacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti.
19. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad projektas buvo pradėtas įgyvendinti, tačiau šios aplinkybės neleidžia manyti, kad jokia apgaulė įgyjant ir užvaldant paramos lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo panaudota. Byloje padaryta išvada, kad apgaulė sukčiaujant pasireiškė tuo, jog nuo pat paraiškos pateikimo momento nebuvo nuteistųjų ketinimo sąžiningai įgyvendinti tikslinės paramos projektą, jo įgyvendinimas tik buvo imituojamas. Nepaisant paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų veiklą vykdyti Veliuonoje ir bet kokius nukrypimus nuo projekto įgyvendinti tik raštu suderinus su NMA, po to, kai buvo suremontuotas įmonei priklausantis pastatas, nupirkta šiek tiek įrangos baldų įmonės veiklai, įdarbinta keletas darbuotojų, pramogų ir poilsio organizavimo veiklos bei keleivių transportavimo vidaus vandenimis projektas niekada realiai nebuvo pradėtas vykdyti ir byloje nėra duomenų, kad buvo dedamos realios pastangos vykdyti šią veiklą. Priešingai, bendrovės veikla iškelta į Trakų rajoną, įmonės inventorius perduotas kitoms įmonėms, nesirūpinta jo išsaugojimu, dėl to jis galiausiai buvo prarastas, renovuotas už paramos pinigus pastatas įkeistas kredito unijai, vėliau neatidavus paskolų parduotas iš varžytynių, bendrovė buvo paskelbta bankrutuojančia, bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto administratoriui nebuvo perduotas joks įmonės turtas, nerasti ir neperduoti jokie įmonės dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog įmonės veikla negalėjo būti vykdoma suremontuotame pastate, todėl atmetė kasaciniame skunde pakartotus apeliacinio skundo argumentus, kad projektas nebuvo įgyvendintas dėl stichinės nelaimės ir verslo rizikos.
20. Byloje nustatę, kad K. N., veikdamas su N. G., sukčiaudamas apgaule įgijo kaip paramą gautus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priklausančius 159 570,93 Eur, ir kvalifikuodami nuteistųjų veikas pagal bendrąją sukčiavimo normą, nustatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Kasacinio skundo argumentai apie būtinumą kvalifikuoti K. N. veiką kaip kreditinį sukčiavimą iš dalies teisingi.
21. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu asmuo apgaule gauna paramą, tačiau paramos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus realiai vykdo (pvz., vykdo paramos sutartyje nurodytą veiklą, nustatytus darbus, kt.), jo veika kvalifikuotina kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį. Jeigu apgaulė naudojama atitinkamoms institucijoms (pareigūnams) dėl kaltininko teisės gauti paramą suklaidinti, o kaltininko tyčia nukreipta į nepagrįstą praturtėjimą, siekiant turtinės naudos sau ar kitam asmeniui, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kaltinamajame akte pateiktas tiek K. N., tiek ir N. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas akivaizdžiai neatitinka baudžiamajame įstatyme, t. y. BK 207 straipsnio 1 dalyje, nurodyto nusikaltimo sudėties. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtus kreditinio sukčiavimo ir sukčiavimo sudėčių skirtumus, minėtiems asmenims kaltinimuose pagrįstai suformuluota ne kreditinio sukčiavimo, o sukčiavimo, nustatyto BK 182 straipsnyje, sudėtis (nutarties 70 punktas). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo pateiktas BK 182 straipsnyje ir 207 straipsnyje esančių teisės normų tarpusavio santykio aiškinimas, sukčiavimu esant padarytai labai didelei žalai, neatitinka baudžiamojo įstatymo pakeitimų ir aktualios teismų praktikos.
22. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2334 (TAR, 2019-07-26, Nr. 12378) buvo pakeistas BK 207 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nauja norma, nustatanti baudžiamąją atsakomybę už tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą apgaule, kai dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą.
23. Vadovaujantis anksčiau iki šio įstatymo įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos (kaip ir paskolos, kredito ir kitų kreditinių įsipareigojimų) gavimas apgaule buvo kvalifikuojamas pagal BK 207 straipsnį tada, kai kaltininkas apgaulę panaudojo norėdamas gauti tokią paramą teikiančio juridinio asmens teigiamą sprendimą, tačiau taip veikė ne šios paramos pasisavinimo tikslais ir nesiekdamas padaryti žalos valstybei ar ją teikiančiam juridiniam asmeniui, taigi ketindamas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Ir atvirkščiai, kai tikslinė parama, subsidija ar dotacija gauta siekiant nepagrįstai praturtėti ir pasisavinti šias lėšas (pvz., tam tikslui sukurta fiktyvi įmonė, imituojanti projekto vykdymą, prašoma kompensuoti neturėtas išlaidas ir pan.), buvo vadovaujamasi nuostata, kad tokie atvejai laikytini turtiniu sukčiavimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-246/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-246/2011">2K-246/2011</a>, 2K-144-788/2017, 2K-130-693/2017, 2K-345-511/2018, 2K-183-942/2018). Toks aiškinimas buvo nulemtas to, kad turtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, nes reikalauja nusikalstamų padarinių atsiradimo (neatlygintinos neteisėtos turtinės naudos ir padarytos turtinės žalos), taigi suponuoja ir kaltininko tyčią, nukreiptą į tokios naudos gavimą ir žalos padarymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-112/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-112/2012">2K-7-112/2012</a>, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018, 2K-183-942/2018 ir kt.), o kreditinio sukčiavimo normos taikymas turtinės žalos požymio nustatymo nereikalavo (formalioji sudėtis), taigi šiuo atveju ir kaltininko tyčinės kaltės turinys buvo aiškinamas tik kaip pačios veikos pavojingo pobūdžio suvokimas ir noras taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
24. Tačiau, BK 207 straipsnį papildžius 2 dalimi, nuo 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojus naujai nusikaltimo sudėčiai, vadovautis pirmiau minėtu aiškinimu tapo nebeįmanoma, nes šiuo papildymu suformuluota teisės norma, apimanti tiek apgaulingą tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą, tiek tokiais tyčiniais veiksmais didelės turtinės žalos padarymą. Atitinkamai aiškintinas ir šiai nusikalstamai veikai būdingas tyčinės kaltės turinys, kuris apima tiek kaltininko daromos veikos pavojingo pobūdžio suvokimą, tiek ir nusikalstamų padarinių kilimo galimybės numatymą, taip pat ir norą, kad tokių padarinių kiltų (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba sąmoningą leidimą tokiems padariniams kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Taigi, BK 207 straipsnio 2 dalis, atkartodama esminius turtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, tik detalizuoja šios nusikalstamos veikos dalyką – iš bendrų turto, turtinės teisės ir turtinės prievolių sąvokų išskiria tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją. Tokios normos baudžiamojoje teisėje vadinamos specialiosiomis (lex specialis). Pagal visuotinai žinomą teisės normų taikymo principą lex specialis derogat legi generali, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Nors po 2019 m. liepos 16 d. įstatymo priėmimo įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymais priėmė naujas BK 207 straipsnio redakcijas, padaryti įstatymo pakeitimai nesuteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti BK 182 ir 207 straipsnių tarpusavio santykį, nei pateiktas pirmiau nurodytoje teismų praktikoje.
25. Atsižvelgiant į bylai aktualius BK 207 straipsnio pasikeitimus, K. N. padaryto kreditinio sukčiavimo požymius, šiuo sukčiavimu padarytą labai didelę turtinę žalą ir pasikeitusią teismų praktiką (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>), šio nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. šio įstatymo redakcija).
26. K. N. nusikalstamos veikos dalykas yra labai didelės vertės – 159 570,93 Eur dydžio – paramos lėšos, gautos iš NMA pagal nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki 2012 m. spalio 17 d. pateiktus penkis mokėjimo prašymus ir panaudojus apgaulę pasisavintos. Atsižvelgiant į pasikeitusį baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>), K. N. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija), tiksliausiai apibrėžiančią šios veikos nusikalstamumo požymius. BK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. BK 207 straipsnio 3 dalies 2023 m. balandžio 27 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymų redakcijos yra vertintinos sunkinančios nuteistojo teisinę padėtį, nes, įvertinus K. N. veika padarytą labai didelę žalą, jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 207 straipsnio 3 dalį, kuri nustato griežtesnę bausmę nei BK 207 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija), pagal kurią nuteistojo veika baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų, o pagal BK 207 straipsnio 2 dalies 2023 m. balandžio 27 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymų redakcijas nuteistojo veikos baudžiamumas nustatytas iki aštuonerių metų laisvės atėmimo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. N. veika perkvalifikuotina iš BK 182 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) į BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 27 d. įstatymo redakcija).
27. Kasaciniame skunde nurodoma, kad K. N. veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, nenurodant taikytinos baudžiamojo įstatymo redakcijos. Pažymėtina, kad pagal BK 207 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, kai sukčiavimu nepadaryta didelė žala. Šiuo atveju panaudojant apgaulę įgyta 159 570,92 Eur dydžio paramos suma, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį, žymiai viršija BK 212 straipsnio 1 dalyje nurodytą didelės žalos dydį.
28. Pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Nagrinėjamoje byloje apkaltinamuoju nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už sukčiavimą, padarytą veikiant bendrai su K. N., nuteistas ir N. G.. Dėl to pripažinusi, kad baudžiamasis įstatymas K. N. pritaikytas netinkamai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 2 dalimi, tinkamai perkvalifikuoja ir šio nuteistojo veiką iš BK 182 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) į BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 27 d. įstatymo redakcija), nors dėl N. G. kasacinių skundų nepaduota.
29. Teisėjų kolegija, paskirdama bausmes nuteistiesiems už BK 207 straipsnio 2 dalyje nurodytą apysunkį nusikaltimą, nustatydama bausmės rūšį ir dydį, remiasi BK 41, 54, 58, 61 straipsniuose išdėstytomis bausmės skyrimo taisyklėmis bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis apie nuteistųjų asmenybes ir jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo
30. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, pripažindami K. N. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes duomenys, įrašyti į 2014 m. liepos 15 d. vienintelio akcininko sprendimą ir 2014 m. liepos 21 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre, yra tikri, visiškai atitinka dokumentus pasirašiusių K. N. ir V. A. valią.
31. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti materialiųjų padarinių. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Viena iš BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – žinomai suklastoto dokumento panaudojimas. Aiškinant šią nuostatą, teismų praktikoje yra pažymima, kad žinomai suklastoto dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE3LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-117-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-117-697/2017">2K-117-697/2017</a>, 2K-84-696/2017, 2K-385-942/2017, 2K-161-693/2019, 2K-104-1073/2020, 2K-246-648/2021). Svarbu pažymėti, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni03ODgvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-788/2022">2K-7-66-788/2022</a>).
32. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, K. N. suklastojo 2014 m. liepos 15 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriame, žinodamas, jog V. A. neketino būti ir nebus realiu UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi, realiai nevykdys UAB „Veliuonos pramogos“ veiklos ir neatstovaus šiai įmonei kaip direktorius, įrašė melagingus duomenis, kad UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi vietoj K. N. paskirtas V. A., o V. A. šį dokumentą pasirašė, taip pat suklastojo 2014 m. liepos 21 d. prašymą registruoti Juridinių asmenų registre su priedais (formos JAR-1 ir JAR-VO-V), kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis, kad nuo 2014 m. liepos 16 d. UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi tapo V. A., o V. A. šį dokumentą pasirašė, o vėliau 2014 m. liepos 21 d. šiuos dokumentus pateikė VĮ Registrų centrui, šių dokumentų pagrindu VĮ Registrų centro tarnautojai, nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką, Juridinių asmenų registre įregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis, kad V. A. paskirtas UAB „Veliuonos pramogos“ direktoriumi. Atsižvelgiant į nustatytų K. N. veiksmų turinį ir jų atlikimo eiliškumą, nekelia abejonių, kad, įrašydamas į dokumentus žinomai melagingus duomenis ir pateikdamas juos VĮ Registrų centrui teisinę reikšmę turintiems įrašams padaryti, K. N. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė atliekamų veiksmų turinį ir norėjo taip veikti.
33. Kasacinio skundo argumentai, kad jokie melagingi duomenys į dokumentus nebuvo įrašyti, nes dokumentų turinys atitiko šalių valią, kad tariamai V. A. buvo realus UAB „Veliuonos pramogos“ direktorius, yra paneigti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ištirtais įrodymais, todėl yra atmestini. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, jog K. N. veikai netinkamai pritaikyta BK 300 straipsnio 1 dalis.
Dėl BK 95 straipsnio taikymo
34. Kasaciniame skunde teigiama, kad pripažindami K. N. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 95 straipsnio normas.
35. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo įstatymo nustatytas laikas nuo nusikalstamos veikos padarymo ir per šį laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos tyčinės nusikalstamos veikos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad tada, kai asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
36. Nagrinėjamoje byloje po kasacinio bylos proceso K. N. yra nuteistas pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 17 d. įstatymo redakcija), taip pat BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija), t. y. už apysunkį ir nesunkų nusikaltimus. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis padarius nesunkų nusikaltimą yra aštuoneri metai, o c papunktyje nurodyta, kad tada, kai padarytas apysunkis nusikaltimas, – dvylika metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu K. N. nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytą 2018 m. gruodžio 1 d., nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl laikytina, kad 2018 m. gruodžio 1 d. nutrūko apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga už pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas ir ji pradėta skaičiuoti nuo šios datos iš naujo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis K. N. buvo priimtas 2024 m. birželio 28 d., taigi nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nė už vieną iš jo įvykdytų nusikalstamų veikų. Dėl to pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad K. N. buvo pripažintas kaltu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip netinkamai pritaikant BK 95 straipsnį.
37. Pirmiau nutartyje nurodytas nusikalstamos veikos kvalifikavimo taisyklių pažeidimas pripažintinas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 369 straipsnio 2 dalis), todėl teismų priimti procesiniai sprendimai keistini.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nutartį.
K. N. nusikaltimą iš BK 182 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.
N. G. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 27 d. įstatymo redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.
Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Ridikas
Alenas Piesliakas
Tomas Šeškauskas
