Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-171-891/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32522-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Arūno Budrio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajam J. U. (J. U.) (per „Zoom“ platformą),

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Š., E. Š.,

civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ atstovei I. S. (per „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Š. ir E. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutarties.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu J. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. U. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Priteista iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo nukentėjusiajam A. Š. 711,59 Eur turtinės žalos ir 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai E. Š. – 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo E. Š. ir A. Š. pakeista: E. Š. nustatytas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 40 000 Eur ir papildomai priteista iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 15 000 Eur, A. Š. nustatytas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 40 000 Eur ir papildomai priteista iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 15 000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Priteista iš J. U. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š. 400 Eur patirtų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiųjų, prokuroro, civilinio atsakovo atstovės bei nuteistojo paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. U. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 15.25 val. Šalčininkuose, šviesoforais reguliuojamoje Nepriklausomybės ir Vilniaus gatvių sankryžoje, vairuojamu automobiliu„BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sukdamas į kairę – į Vilniaus gatvės kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, nustatantį, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, tai yra, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui, jis vairuojamu automobiliu iš Nepriklausomybės gatvės nuo Krantinės gatvės pusės įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Vilniaus gatve ir sukdamas į kairę – į Vilniaus gatvę nebuvo pakankamai atsargus, dėl to nepraleidęs partrenkė laiku nepastebėtus į iškart už gatvių kelių sankirtos įrengtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės įžengusius ir degant žaliam šviesoforo signalui per Vilniaus gatvės kelio važiuojamąją dalį einančius pėsčiuosius D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris patyrė sunkius sužalojimus ir nuo jų mirė įvykio vietoje, ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ atstovės I. S. apeliacinį skundą, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo E. Š. ir A. Š.: E. Š. nustatytas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 40 000 Eur ir priteista iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 15 000 Eur, A. Š. nustatytas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 40 000 Eur ir priteista iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo 15 000 Eur.

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, bendrą neturtinės žalos atlyginimo sumą nustatydamas 175 000 Eur (kiekvienam iš tėvų po 80 000 Eur, seseriai – 15 000 Eur), ir tėvams priteisė ženkliai didesnes pinigų sumas jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, nei paprastai priteisiamos (nustatomos) panašiais atvejais, tokio savo sprendimo nemotyvavo. Teismas pažymėjo, kad naujausioje teismų praktikoje Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvui ar motinai, taip pat nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertintas nukentėjusiųjų skaičius ir bendra jiems atlygintina pinigų suma, kuri pagal teismų praktiką sudaro iki 90 000 Eur.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. Š. ir E. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 13 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, sumažindamas pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepateikė motyvuotų ir išsamių argumentų, kodėl konkrečios bylos individualios aplinkybės, tokios kaip vienintelio sūnaus netektis, glaudūs šeimos ryšiai, šeimos struktūra, nukentėjusiųjų amžius, poreikis keisti gyvenamąją vietą dėl emocinių ar psichologinių priežasčių, turėtų būti laikomos nereikšmingomis ar mažiau reikšmingomis, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Š. ir E. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus papildomus argumentus ir paaiškinimus dėl jų patirtos neturtinės žalos pobūdžio bei masto. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai pateikė detalią informaciją apie savo individualius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, taip pat profesinius ir socialinius sunkumus, susijusius su vienintelio vaiko netektimi. Jie nurodė, kad iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini), o E. Š. dirba (duomenys neskelbtini), ten kasdien susiduria su skaudžius prisiminimus keliančiomis aplinkybėmis – tarp jų ir su žuvusio sūnaus draugais. Šios aplinkybės sustiprina patirtos neturtinės žalos mastą.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, aiškiai nenurodė, kokių konkrečių baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pagrindu nuspręsta mažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nutartyje taip pat neaptarta, kokias konkrečias įrodymų vertinimo klaidas galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo sumas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tais pačiais baudžiamosios bylos įrodymais, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas nustatė didesnį neturtinės žalos dydį, tačiau pats šių įrodymų iš naujo neišanalizavo ir nemotyvavo, kodėl tie patys įrodymai vis dėlto pagrindžia mažesnę kompensaciją. Toks motyvavimo nebuvimas pažeidžia BPK įtvirtintus reikalavimus – tiek teismo pareigą motyvuoti savo procesinį sprendimą (BPK 332 straipsnio 3 ir 7 dalys), tiek nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisę būti išklausytiems ir žinoti, kodėl jų išgyventi realūs sukrėtimai bei patirtos netektys buvo įvertinti mažesniu mastu, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

4.3. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai konstatuojama, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-697/2025">2K-80-697/2025</a>). Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria skirtingus išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia konkrečiomis, unikalaus pobūdžio faktinėmis aplinkybėmis.

4.4. Pirmosios instancijos teismas patirtos neturtinės žalos dydį grindė kasacinio teismo praktika, kurioje spręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas asmenims netekus artimųjų, t. y. byloje vertinta ta pati esminė pažeista vertybė – žmogaus gyvybė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos specifines aplinkybes ir taikė aktualius vertinimo kriterijus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus principus bei kasacinio teismo formuojamus individualizavimo standartus.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasacinio teismo nutartis, kuriose buvo priteistos didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2021, 2K-183-628/2023), konstatavo, kad šiose bylose nustatytos aplinkybės nėra visiškai tapačios nagrinėjamai bylai, tačiau nepateikė išsamių argumentų, kodėl šios bylos negali būti laikomos tinkamais orientyrais ar pavyzdžiais formuojant teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydžio vertinimą. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas nuosekliu, kadangi apeliacinės instancijos teismas analogiškai neįvertino ir atsakovo nurodytų kasacinio teismo bylų faktinių aplinkybių, apsiribodamas vien tik jose priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų paminėjimu, neanalizuodamas šių bylų ir nagrinėjamos bylos panašumo, nors teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisės taikymo taisykle, o kiekvienu atveju žalos atlyginimo dydis turi būti nustatomas individualiai, įvertinant konkrečios bylos aplinkybių visumą, įskaitant emocinio ryšio stiprumą, netekties pobūdį ir jos sukeltas pasekmes.

4.6. Toks nevienodas požiūris į skirtingų proceso šalių pateiktus teismų praktikos pavyzdžius patvirtina apeliacinės instancijos teismo dvejopų standartų taikymą šioje baudžiamojoje byloje ir kelia abejonių dėl objektyvaus bei išsamaus teisinio vertinimo. Teismas negali remtis vienai šaliai naudinga teismų praktika jos neišanalizavęs, o kitą atmesti be argumentacijos. Toks selektyvus ir formalaus pobūdžio vertinimas prieštarauja tiek šalių lygiateisiškumo principui, tiek kasacinio teismo suformuluotam reikalavimui vertinti kiekvieną neturtinės žalos atvejį individualiai, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, ne tik netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą (BPK 113 straipsnio 2 dalį, 115 straipsnio 1 dalį, CK 6.250 straipsnio 2 dalį), bet ir rėmėsi teismų praktika, kuri yra pasenusi, nebeatitinkanti dabartinės šalies ekonominės bei socialinės situacijos.

4.8. Kasacinio teismo nutartys, kuriomis kaip teisiniu precedentu rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, yra grindžiamos 2009–2020 m. laikotarpiu suformuota praktika, kurios ekonominis pagrindas šiuo metu yra pasenęs. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-697/2025">2K-80-697/2025</a> nukentėjusiajai, kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo priteistas 71 340 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

4.9. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje egzistuoja atotrūkis nuo įstatyme nustatytų maksimalių ribų sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kadangi, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, vieno eismo įvykio metu padarytos žalos (įskaitant neturtinę žalą) atlyginimo suma, neatsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, gali siekti iki 6 450 000 Eur. Šioje teisės normoje įtvirtinta maksimali suma apibrėžia didžiausią galimai kompensuotinos žalos dydį pačiais sunkiausiais, išimtinio pobūdžio atvejais. Būtent tokį atvejį ir sudaro vaiko netektis eismo įvykio metu.

4.10. Vaiko netektis tėvams yra ne tik emocinis, bet ir egzistencinis sukrėtimas, kurio intensyvumas ir ilgalaikės psichologinės pasekmės neretai pranoksta net sunkių fizinių sužalojimų padarinius. Todėl sprendimas priteisti po 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iš tėvų, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, iš esmės atitinka naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ir proporcingą, teisingą požiūrį į neturtinės žalos atlyginimo funkciją. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 40 000 Eur kiekvienam iš tėvų yra ne tik priimtas neatsižvelgus į bylos individualias, išskirtinio sunkumo aplinkybes, bet ir pažeidė proporcingumo bei teisingumo principus, kurie privalomi sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo. Toks sprendimas nėra suderintas nei su faktinių aplinkybių išskirtiniu pobūdžiu – vaiko žūtimi eismo įvykio metu, nei su šiuolaikine kasacine praktika, pabrėžiančia būtinybę įvertinti tiek dvasinių išgyvenimų pobūdį, tiek ir ekonominius veiksnius. Be to, toks reikšmingas kompensacijos dydžio sumažinimas objektyviai sumažina nukentėjusiųjų teisę į realų ir efektyvų žalos atlyginimą, prieštarauja jų teisėtam lūkesčiui gauti teisingą satisfakciją.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Š. ir E. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Š. ir E. Š. priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių

6. Kasatoriai skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Š. ir E. Š. priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius priimtas nenurodant jokių pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo pažeidimų, tokio sprendimo tinkamai nemotyvuojant ir neargumentuojant, taip pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus reikalavimus priimti motyvuotą procesinį sprendimą. Kasatoriai taip pat pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri yra pasenusi ir nebeatitinka šių dienų šalies ekonominės situacijos.

7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>, 2K-132-942/2021, 2K-183-628/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jo dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

8. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2009">3K-3-103/2009</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-689/2020">2K-20-689/2020</a>). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-689/2020">2K-20-689/2020</a>, 2K-54-628/2021).

9. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Š. ir E. Š. iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems draudimo bendrovės jau buvo išmokėta po 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl papildomai priteisė po 55 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šią sumą sumažino iki 15 000 Eur, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, bendrą neturtinės žalos atlyginimo sumą nustatydamas 175 000 Eur (kiekvienam iš tėvų po 80 000 Eur, seseriai – 15 000 Eur), ir tėvams priteisė ženkliai didesnes pinigų sumas jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, nei paprastai priteisiamos (nustatomos) panašiais atvejais.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje, apžvelgdama formuojamą teismų praktiką, pažymėjo, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvui ar motinai ir nuo 3000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo seseriai (broliui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-2-788/2018, 2K-3-788/2019, 2K-54-628/2021, 2K-119-303/2021, 2K-72-654/2023). Naujesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nėra. Pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, kaip nurodyta pirmiau, tokiose bylose žuvusio vaiko tėvui ar motinai paprastai priteisiama suma nesiekia 30 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo pirmosios instancijos teismo nurodytose ir kasatorių akcentuotose kasacinėse bylose Nr. 2K-132-942/2021, 2K-183-628/2023 nustatytais neturtinės žalos dydžiais, nes šiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, tai detaliai aptarta skundžiamos nutarties 15 punkte. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimas šioje byloje neatitinka formuojamos teismų praktikos.

11. Kaip minėta, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Kita vertus, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMxLTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-331-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-331-976/2018">2K-331-976/2018</a>, 2K-191-942/2021). Be to, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, taip pat turi atsižvelgti ir į bendrus ekonominius, pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-611/2020">e3K-3-181-611/2020</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-697/2025">2K-80-697/2025</a>), įvykusius po to, kai buvo priimti sprendimai kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, kuriose suformuota teismų praktika aktuali nagrinėjamose naujose bylose.

12. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Š. ir E. Š. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, ir, išsamiai išanalizavęs visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti (padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, kilusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kt.), įvertino jų visumą bei teismų praktiką šios kategorijos bylose. Kasatorių argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sumažindama kasatoriams priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, neatsižvelgė į dabartinę šalies ekonominę ir socialinę situaciją, nėra pagrįsti. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikšmingų pokyčių teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos dydžius nukentėjusiems asmenims baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu, net ir besikeičiant ekonominei situacijai ir pragyvenimo lygiui, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems nustatytus neturtinės žalos dydžius (kiekvienam iš tėvų po 80 000 Eur, seseriai – 15 000 Eur), nėra. Kita vertus, šią ir kitas reikšmingas aplinkybes teismas įvertino – neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams nustatė didesnius, nei teismų praktikoje paprastai nustatomi didžiausi tokios žalos dydžiai žuvusiojo tėvui ar motinai. Apeliacinės instancijos teismas A. Š. ir E. Š. neturtinės žalos atlyginimą kievienam nustatė po 40 000 Eur – daugiau nei trečdaliu didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, nei paprastai nustatomi šios kategorijos bylose. Kaip teisingai nurodyta skundžiamos nutarties 18 punkte, aplinkybė, kad civilinis atsakovas šioje byloje yra draudimo bendrovė, o ne fizinis asmuo, nėra esminis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, nes turtinės padėties išskyrimas prieštarautų teisingumo, lygiateisiškumo principams, todėl vien nurodytu pagrindu nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos nustatant neturtinės žalos dydį nebuvo pagrindo.

13. Kasaciniame skunde akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-697/2025">2K-80-697/2025</a>, tačiau šioje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nurodytoje byloje 71 340 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistas nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (mažametė tapo neįgali). Teisėjų kolegija sutinka, kad artimojo – savo vaiko – netektis eismo įvykio metu sukelia didžiulius dvasinius skausmus ir išgyvenimus, kurie iš esmės laikytini vienais iš sunkiausių įmanomų, ir patiriama neturtinė žala gali prilygti ar netgi pranokti sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius. Vis dėlto mažamečio vaiko sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, atsižvelgiant į sužalojimų sukeltus ilgalaikius padarinius, tėvų patiriami išgyvenimai taip pat gali būti prilyginami sunkiausiai dvasinių išgyvenimų formai, juo labiau kad didelius dvasinius išgyvenimus patiria dar ir pats sunkiai sužalotas nukentėjusysis. Taigi, akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-697/2025">2K-80-697/2025</a> nelaikytina precedentu nustatant atlygintiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems A. Š. ir E. Š. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODAtNjk3LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-80-697/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-80-697/2025">2K-80-697/2025</a> aktuali tuo aspektu, jog šioje nutartyje, nustatant atlygintiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, buvo atsižvelgta į ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius šalyje, t. y. 2021–2023 m. vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje (prieiga per internetą – https://osp.stat.gov.lt/infliacijos-skaiciuokle), indeksuojant piniginę vertę nuo nukentėjusiajai priteistos sumos, prie apeliacinės instancijos teismo nustatytos sumos pridedant teismo nustatytą pinigų infliacijos pokytį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertės indeksavimo rodiklis A. Š. ir E. Š. netaikytinas, nes, kaip jau aptarta pirmiau, jiems priteistos sumos yra didesnės už priteisiamas sumas panašiose bylose ir aktualūs šalies ekonominiai rodikliai nustatant atlygintiną neturtinės žalos dydį jau buvo įvertinti.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas ir nustatydamas nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams A. Š. ir E. Š. atlygintinus neturtinės žalos dydžius, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, įvertino visas reikšmingas neturtinės žalos ir jos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes ir įstatymo taikymo aspektu šį klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo klausimus, reikalavimų, priimtą sprendimą tinkamai motyvavo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Š. ir E. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys