Civilinė byla Nr. 3K-3-414/2009
Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2009 pagal ieškovės J. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams G. D., Kauno apskrities viršininko administracijai dėl apskrities viršininko įsakymo ir sandorio pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo išaiškinti: ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutarties priėmimas reiškia, kad Kauno apskrities viršininko administracija turėtų inicijuoti laisvo (neužstatyto) žemės sklypo grąžinimo ieškovei natūra formavimo procedūrą, neatsižvelgdama į tai, jog, šio atsakovo nuomone, sklypas iš pretendentės turėtų būti išperkamas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą (žemės sklypas suformuotas detaliuoju planu ir skirtas pastatams eksploatuoti), ar ieškovei turėtų būti kompensuojama už natūra negrąžinamą turtą pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį; jeigu kasatorei gali būti grąžinamas natūra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), užstatytas atsakovui G. D. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kaip ir pagal kokius teisės aktus Kauno apskrities viršininko administracija galėtų atkurti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo sklypą natūra, kai Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 02-01-2788 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“ nurodytas sklypas parduotas atsakovui G. D. ir šis įsakymas nepanaikintas ir nėra galimybių jo panaikinti administracine tvarka? Atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) negali būti natūra grąžintas ieškovei J. K., nes yra užimtas atsakovui G. D. priklausančiais statiniais. Be to, valstybinis ginčo sklypas parduotas G. D. Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-01-2788 pagrindu už 16 649,58 Lt. Nurodytas įsakymas nepanaikintas, o kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje nesprendė restitucijos klausimo.
konstatuoja:
Prašymas dėl nutarties išaiškinimo atmestinas.
Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir kasaciniame procese (CPK 340 straipsnio 5 dalis), jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, taip pat, jeigu tai būtina, papildomai išaiškinti faktinius ir teisinius sprendimo motyvų aspektus. Kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2009, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį bei priėmė naują sprendimą: 1) panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 02-01-788, kuriuo nuspręsta atsakovui G. D. parduoti 0,0803 ha namų valdos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 2) pripažino negaliojančia atsakovų Kauno apskrities viršininko administracijos ir G. D. 2007 m. balandžio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-43840, kuria atsakovui G. D. (duomenys neskelbtini) parduotas 0,0803 ha namų valdos paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 3) atmetė ieškinio dalį dėl nuosavybės teisės į 0,0803 ha namų valdos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos panaikinimo; 4) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Iš atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymo matyti, kad jis nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartyje nurodytais motyvais, dėsto argumentus dėl byloje taikytų teisės normų aiškinimo, kuriais, jo nuomone, turėtų būti motyvuojama teismo išvada, remiasi Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-01-2788 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“ ir prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinti, kokia tvarka ir būdu turi būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės J. K. nuosavybės teisių atkūrimo. Įvertinusi atsakovo prašymo turinį, atsižvelgdama į įstatymo kasaciniam teismui suteiktą teisės aiškinimo ir taikymo funkciją, teisėjų kolegija nurodo, kad, prašydamas kasacinio teismo paaiškinti, kokia tvarka, kokiu būdu ir kokių teisės aktų pagrindu turi būti sprendžiamas ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, atsakovas siekia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakytų dėl klausimų, kurie nebuvo civilinės bylos Nr. 3K-3-414/2009 kasacinio nagrinėjimo dalykas. Tai nesuderinama su CPK 278 straipsnio 1 dalimi. Priešinga išvada reikštų, kad yra revizuojama kasacinio teismo nutartis, kuri yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis).
Nurodytos bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas buvo teisės normų, reglamentuojančių pretendento atkurti nuosavybės teises į žemę ir toje žemėje esančių pastatų savininko, įgijusio žemės sklypą, teises, aiškinimas bei taikymas, įvertinant ieškinyje suformuluotą reikalavimą ginti ieškovės teisę į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Kasacinis teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartyje pasisakė būtent dėl ieškovės prašomo pažeistų teisių gynimo, konstatavusi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra nagrinėjamo ginčo atveju įvykdyta netinkamai, pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo reikalavimus ir nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytos kasacinio teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinta, jog „panaikinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) privačios nuosavybės teisę ir nesant sprendimo dėl kasatorės nuosavybės teisės atkūrimo, žemės sklypas grįžta valstybės dispozicijon ir jo likimas spręstinas pagal 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17, 18 straipsnius, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėja ir sprendimus priima įstatyme nustatytos institucijos, o teismine tvarka šių sprendimų teisėtumas tikrinamas tik kilus ginčui.“ Su šia teismo išvada nesuderinamas atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymas paaiškinti, t. y. duoti nurodymus, kaip konkrečiai spręsti ieškovės J. K. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, nes tai neatitinka kasacinio teismo paskirties ir funkcijų (CPK 340, 346 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo abejonės dėl galimumo įstatymų nustatyta tvarka toliau spręsti ieškovės J. K. nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, nepagrįstos, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2009, konstatuota, kad „teismo sprendimu panaikinus administracinį aktą ir pripažinus negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurių pagrindu buvo įregistruota G. D. nuosavybės teisė į ginčo pastatą, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendimą (CK 4.254 straipsnio 7 punktas, 4.255 straipsnio 2 punktas, 4.257 straipsnio 1, 2 dalys; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis, 22 straipsnio 2 punktas)“. Be to, atsakovas be pagrindo kelia klausimą dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-01-2788 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“ nepanaikinimo. Pabrėžtina, kad civilinius teisinius padarinius sukeliantis juridinis faktas yra sandoris – atsakovų 2007 m. balandžio 25 d. sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne nurodytas įsakymas. Taigi kasaciniam teismui pripažinus negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, atkurta iki teisės pažeidimo buvusi teisinė padėtis ir teismo nutarties pagrindu atsirado vada panaikinti atsakovo G. D. nuosavybės teisės registraciją į ginčo sklypą ir įregistruoti valstybės nuosavybę. Viešajame registre pakeitus nuosavybės teisių registraciją į ginčo sklypą, atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija neturi pagrindo pasilikti už ginčo sklypą iš atsakovo G. D. gautų pinigų. Pinigų grąžinimas yra fakto klausimas, kuris šioje byloje nebuvo kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo prašyme nurodytais argumentais išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2009, todėl pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijos prašymas dėl nutarties išaiškinimo atmetamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 340 straipsnio 5 dalimi, 278 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Atmesti atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2009.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Egidijus Laužikas
Juozas Šerkšnas
