Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo dalies panaikinimo, įrašų namų valdos techninės apskaitos bylose panaikinimo, VĮ Registrų centro sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-422/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 123.6; 124.2.8

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. K. ir R. Ch. (M. Ch. teisių perėmėjo) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir R. Ch. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir M. Ch. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, M. R., A. U. dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, bei pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais M. R. ir A. U. ieškinius atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, VĮ Registrų centrui, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, M. Ch., G. K., dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo dalies panaikinimo, įrašų namų valdos techninės apskaitos bylose panaikinimo, VĮ Registrų centro sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovų G. K. ir M. Ch. ieškinį Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį atmetė; trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais M. R. ir A. U. ieškinį tenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 1702V „Dėl privačių namų valdų (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo Verkių seniūnijoje“ dalį dėl 1496 kv. m žemės sklypo, miesto plano ištraukoje pažymėto skaičiais 5-6-7-8, priskyrimo privačios namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, šios namų valdos sklypo ribas sumažinant iki 1670 kv. m žemės sklypo, miesto plano ištraukoje pažymėto skaičiais 1-2-3-4. Trečiųjų asmenų M. R. ir A. U. reikalavimą panaikinti įrašus techninės apskaitos bylose ir VĮ Registrų centro sprendimą teismas atmetė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. kovo 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimą.

2005 m. gegužės 5 d. ieškovai pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 16 d. nutartį, procesą atnaujino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį.

2009 m. sausio 19 d. G. K., atstovaujama V. K., ir R. Ch. (ieškovo M. Ch. teisių perėmėjas ir ieškovo M. Ch. teisių perėmėjos M. Ch. įgaliotas atstovas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje pagal ieškovų M. Ch. ir G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje priimtas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas. Pastarojoje proceso atnaujinimo byloje Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė prašymą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo. Ši teismo nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui; Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi atskirajam skundui nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, kurios narė buvo teisėja T. Ž., pagal įstatymą neturėjusi teisės nagrinėti šios bylos ir priimti joje procesinių sprendimų. Šios sudėties teisėjų kolegija priėmė tarpinius procesinius sprendimus, turėjusius įtakos galutinio sprendimo priėmimui. Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas ir 2008 m. kovo 21 d. sudaryta nauja teisėjų kolegija, kuri 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi atmetė atskirąjį skundą, t. y. priėmė galutinį procesinį sprendimą byloje. Apeliacinės instancijos teismo nutartis turėjo būti surašyta ir paskelbta 2008 m. gegužės 28 d. 15 valandą, tačiau to nebuvo padaryta. Visi procesiniai veiksmai, atlikti po 2008 m. gegužės 28 d. 15 valandos, yra neteisėtos sudėties teismo veiksmai. Dėl neteisėtos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutarties ir dėl neteisėtos sudėties teismo buvo paduotas kasacinis skundas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą.

Kartu su prašymu atnaujinti procesą ieškovai pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Jie nurodė, kad dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, kuris tik 2008 m. gruodžio 29 d. galutinai atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Be to, dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutarties buvo paduotas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris skundą priimti atsisakė dėl CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų nebuvimo. 2008 m. rugpjūčio 13 d. mirė M. Ch., ir tai buvo dar viena priežastis, sutrukdžiusi paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo įstatyme nustatytais terminais.

II. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje Nr. 2S29-69/2008 CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovai prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismui pateikė 2009 m. sausio 19 d., t. y. praleidę CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Ieškovų kreipimasis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su prašymu kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje negali būti pripažintas svarbia CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastimi, nes objektyviai nekliudė jiems su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreiptis savarankiškai. Ieškovai po to, kai jiems tapo žinoma apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymą priimti jų kasacinį skundą, per protingą terminą į teismą su prašymu atnaujinti procesą nesikreipė, todėl ši aplinkybė taip pat nepripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. mirė R. Ch. tėvas – ieškovas M. Ch.. Teisėjų kolegija sprendė, kad R. Ch. į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi per protingą laikotarpį nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, objektyviai kliudžiusios jam tai padaryti, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti R. Ch. atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad G. K., kurios galimybė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nėra tiesiogiai susijusi su ieškovo M. Ch. mirtimi, įgalioto asmens V. K. pateiktas prašymas atnaujinti terminą netenkintinas.

Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, bylos Nr. 3K-7-57/2008; ir kt.). Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-303/2007). Šio principo išimtis gali būti daroma tik esant ypatingoms aplinkybėms, kurias įstatymų leidėjas įtvirtino CPK 366 straipsnio 1 dalyje kaip proceso atnaujinimo pagrindus.

Vilniaus apygardos teismo teisėja T. Ž. 2008 m. kovo 17 d. informavo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką, kad, vadovaujantis CPK 71 straipsnio 2 dalimi, negali dalyvauti nagrinėjant ieškovų atskirąjį skundą. Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, o ieškovų atskirasis skundas perduotas nagrinėti kitai teisėjų kolegijai, kuri ir priėmė 2008 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria apeliacinis procesas pagal ieškovų atskirąjį skundą buvo užbaigtas, atmetant ieškovų atskirąjį skundą. Taigi Vilniaus apygardos teismo teisėja T. Ž. nebuvo teisėjų kolegijos, priėmusios galutinį teismo procesinį sprendimą byloje Nr. 2S29-69/2008, narė, todėl jos dalyvavimas nagrinėjant ieškovų bylą negali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacinis procesas buvo pakartotas iš naujo kitos sudėties teisėjų kolegijos (CPK 16 straipsnio 2 dalis). 2008 m. balandžio 15 d. byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti pranešimai, kuriais jie buvo informuoti apie bylą nagrinėsiančios naujos teisėjų kolegijos sudėtį. Nušalinimų šiai teisėjų kolegijai ar kuriam nors iš kolegijos teisėjų iki bylos nagrinėjimo pabaigos nebuvo reiškiama. Tai, kad nurodyta teisėjų kolegija atmetė pareiškėjų prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo abejoti teisėjų kolegijos nešališkumu, nes, vadovaujantis CPK 336 straipsniu, atskirieji skundai pagal bendrąją taisyklę nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Taigi teisėjų kolegija ieškovų atskirajam skundui nagrinėti Vilniaus apygardos teisme buvo sudaryta nepažeidžiant procesinės teisės normų. Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, ją priėmė ir pasirašė ta pati teisėjų kolegija, kuriai Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 21 d. nutartimi paskirta nagrinėti ieškovų atskirąjį skundą. Teismo nutarties priėmimo faktą patvirtina ją priėmusių teisėjų parašai, kurių tikrumas nekelia abejonių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti civilinį procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S29-69/2008, ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-123-631/2007, panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą - atmesti M. R. ir A. U. reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 1702V, patenkinti ieškovų reikalavimą įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės 2000 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 1702V. Nurodomi šie argumentai:

1. Teismas pažeidė pareiškėjų teisę būti išklausytiems (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai, t. y. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartis, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, prieštarauja tarptautinėms sutartims ir valstybės įsipareigojimams. Teismas neapgynė jų teisių, pažeistų darant nusikaltimus dėl korupcijos, ir pažeidė tarptautinius teisės aktus ir efektyvumo bei kokybės principus (Europos Bendrijos sutarties 2, 5, 10 straipsniai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1, 3, 6 straipsniai, 8 straipsnio 1 dalis, 13, 14 straipsniai, Europos Tarybos 1999 m. sausio 27 d. baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, 1999 m. lapkričio 4 d. civilinės teisės konvencija dėl korupcijos, Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją). Teismas pažeidė Europos Bendrijos sutarties 5 straipsnį, subsidiarumo, proporcingumo ir kitus principus, nes dėl valstybės institucijų neteisingų sprendimų ir veiksmų yra padaryta materialinė ir moralinė žala piliečiams ir valstybei. Teismas turėjo nagrinėti jų prašymą ne formaliai, o realiai laikytis piliečių teisių ir laisvių apsaugos (Europos Tarybos 2003 m. sausio 27 d. direktyva 2003/8/EB; 2000 m. birželio 29 d. direktyva 2000/43/EB; ir kt.). Teismas turėjo vadovautis Europos Sąjungos teisės aktų viršenybės ir tiesioginio taikymo principais. Lietuvos valstybė pažeidė ieškovų teises į nuosavybės neliečiamumą, teisingą bylos nagrinėjimą, teisminę gynybą, apeliaciją ir kasaciją, teisę baudžiamajame procese ginti savo turtinius ir neturtinius interesus bei nesureagavo į viešojo intereso pažeidimą. Teismai turėjo tiesiogiai taikyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 30 straipsnyje įtvirtinta konstitucinė teisė į teisminę gynybą, t. y. teisę į ieškinio patenkinimą. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitu asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Tačiau teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų, todėl skundžiama nutartis laikytina surašyta be motyvų. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.37 straipsniui, nes ja pripažinti teisėtais teismo sprendimai, kuriais atimama ieškovų nuosavybė – nusavintos vienkartinės išmokos ir pinigai, namų valdos teritorija. Teismas turėjo taikyti Žemės reformos įstatymą, Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ ir 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, pagal kurių nuostatas su ieškovais turėjo būti sudaryta naudojamo 3166 kv. m žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.

2. Byla dėl proceso atnaujinimo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio l dalis, 109 straipsnio 4 dalis, 111 straipsnis, CK 1. 5, 1.36-1.139 straipsniai, CPK 64-66, 71 straipsniai, Teismų įstatymo 5, 12 straipsniai). Nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo apeliacinės instancijos teisme kolegijoje buvo paskirta teisėja T. Ž., dalyvavusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2004 m. kovo 15 d. priimant nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas. CPK 71 straipsnyje nustatytas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas. Taigi neteisėto sudėties teismo, kurios narė buvo teisėja T. Ž., priimti neteisėti tarpiniai procesiniai sprendimai turėjo įtakos priimant neteisėtą galutinę teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartį. Taip buvo pažeista ieškovų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė, kad byla per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešumo sąlygomis teisingai būtų išnagrinėta pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo. Neteisėta teismo sudėtis - besąlygiškas pagrindas teismo sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis priimta taip pat neteisėtos sudėties teismo, nes teismo posėdyje 2008 m. gegužės 28 d. 15 val. joks procesinis dokumentas nebuvo priimtas ir pasirašytas, paskelbiant, kad skundas atmestinas. Taigi po 2008 m. gegužės 18 d. 15 val. visi teisėjų kolegijos veiksmai yra neteisėti, laikytini kaip neteisėtos sudėties teismo veiksmai. Ieškovų teigimu, Vilniaus apygardos teismo nutartis surašyta po poros dienų atgaline data. Ieškovams nebuvo leista dalyvauti teismo posėdyje, kilo pagrįstų abejonių, kad 2008 m. gegužės 28 d. 15 val. teisėjų kolegija iš viso nebuvo susirinkusi į posėdį. Taip buvo pažeista ieškovų teisė būti išklausytiems, teisė į informaciją, teisė į šališko teismo nušalinimą, į teisingumą. Neišdavus teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties buvo pažeistas teisminio nagrinėjimo vientisumo principas. Kolegijos veiksmai buvo apskųsti teismo pirmininkui, prašoma nušalinti kolegiją nuo bylos nagrinėjimo, tačiau sprendimas dėl to nebuvo priimtas. Atsisakymas išduoti teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartį yra trukdymas ieškovams pasinaudoti teise į kasaciją šešių dienų laikotarpiu. Teismas, priimdamas 2009 m. kovo 30 d. nutartį, nepasisakė nurodytais klausimais (CPK 265 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Teismų įstatymo 34 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties nebuvo kasacijos, t. y. ieškovai nebuvo išklausyti, pažeista jų teisė į teisminę gynybą, teisė į teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą. Be to, buvo pažeista ieškovų teisė į žodinį procesą, prašymai dėl žodinio proceso buvo sprendžiami neteisėtos sudėties teismo, neteisingai. Tai leidžia suabejoti teismo nešališkumu. Taip pat buvo pažeistas viešo teismo proceso principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnis, CPK 9, 10 straipsnyje, Teismų įstatymo 7, 38, 39, 42 straipsniai). Teismai, priimdami 2007 m. spalio 12 d. nutartį ir 2008 m. gegužės 28 d. nutartį, vadovavosi neteisėtai priimtu sprendimu nutraukti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 10-9-064-04 (lietuvių kalbos principo pažeidimas pastarojoje byloje, netinkamai vertinti dokumentai, kuriais vadovavosi teismai, sprendę dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje).

Teismas, priimdamas 2009 m. kovo 30 d. nutartį, neatsižvelgė į tai, kad buvo pažeistas viešasis interesas (teismo neteisėtai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės valdymo iki nacionalizacijos, padaryta valstybei žala, priimti neteisėti sprendimai), kad M. R. ir A. U. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, padarydamos žalą ieškovams (CPK 7 straipsnis), kad tęsiami nusikaltimai ir korupcija civilinėje byloje, buvo pažeistas viešasis interesas, nepagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo vilkinamas teismo procesas. Teismas neįvertino 2004 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados Nr. 11-3993-(04) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2004 m. rugsėjo 6 d. išvados Nr.11-2537-(04) apie dokumentų suklastojimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartimi nepagrįstai priteisė iš ieškovų 1000 Lt išlaidų. Teismai pažeidė ieškovų teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi nuomonės, kad bet kuris civilinis ginčas gali būti perduotas nagrinėti ir spręsti teismui (1975 m. vasario 21 d. sprendimas, priimtas byloje Golder v. United Kingdom (pareiškimo Nr. 4451/70); 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas, priimta byloje The Holy Monasteries v. Greece (pareiškimo Nr. 13092/87); 1998 m. gegužės 22 d. sprendimas, priimtas byloje Vasilescu v. Romania (pareiškimo Nr. 27053/95); ir kt.).

3. Šioje byloje priimdami procesinius sprendimus teismai neatsižvelgė į tai, kad M. R. ir A. U. yra netinkamos šalys civiliniame procese, nes nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvės, neturi reikalavimo teisės; namų valdos žemės sklypai – tai valstybės išperkama žemė (CPK 45 straipsnis; Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“). Žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, o nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius (Novosiolkų kaimas iki 1940 m. nacionalizacijos buvo rėžinis). Paveldėjimo teisinius santykius iki nacionalizacijos reglamentavo Rusijos imperijos civilinio įstatymų sąvado 1255 ir 1261 straipsniai, pagal kuriuos reikia nustatyti, ar konkretus asmuo po savininko mirties turėjo teisę priimti palikimą, ar jį priėmė ir pradėjo valdyti nuosavybės teise. Priešingu atveju neatsiranda paveldėjimo teisė ir kartu nuosavybės teisės atkūrimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. F. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-396/2004). Įrodymų, kad D. T. turėjo teisę ir priėmė palikimą iš T. T. nei civilinėje, nei administracinėje byloje nėra. Taip pat nėra kitų žemės įgijimą nuosavybės teise iki nacionalizacijos patvirtinančių įrodymų, nors pagal kasacinio teismo praktiką tokie duomenys turėjo būti pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. F. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-396/2004; ir kt.). Pažymėtina, kad jau atkurtos nuosavybės teisės į žemę F. S. už brolius K. ir B. S., tai reiškia, kad žemė iki nacionalizacijos priklausė būtent jiems ir nebuvo perleista H. L.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad užbaigtoje civilinėje byloje būtina išimtinė civilinio proceso stadija - proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nes įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys pažeidžia teisingumo ir teisinės valstybės principus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos Bendrijos teisei.

2009 m. rugsėjo 22 d. G. K. ir R. Ch. pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi konstatavo, kad pateiktas prašymas – tai kasacinio skundo papildymas, todėl atsisakė jį priimti CPK 350 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys M. R. ir A. U. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė (ekstraordinarinė) civilinio proceso stadija. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, bylos Nr. 3K-7-57/2008; ir kt.). Šio principo išimtis gali būti daroma tik esant ypatingoms aplinkybėms, kurias įstatymų leidėjas įtvirtino CPK 366 straipsnio 1 dalyje kaip proceso atnaujinimo pagrindus.

Ieškovai prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismui padavė praleidę įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Teismas šį terminą atnaujino R. Ch., o G. K. terminą atnaujinti atsisakė, todėl ji turi teisę paduoti kasacinį skundą tik dėl tos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties dalies, kuria jai atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde G. K. nepateikė argumentų dėl šios teismo nutarties dalies, o dėl likusios nutarties dalies ji neturi teisės paduoti kasacinio skundo, ir tai sudaro pagrindą jos kasacinį skundą atmesti (CPK 370 straipsnio 3 dalis). R. Ch. Vilniaus apygardos teismas atnaujino terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir visiškai pagrįstai 2009 m. kovo 30 d. nutartimi proceso civilinėje byloje neatnaujino. CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą R. Ch. praleido be svarbių priežasčių, tačiau naikinti iš esmės teisėtos teismo nutarties nėra pagrindo. Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindė ta aplinkybe, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl teismas turėjo pasisakyti ir pasisakė tik tiek, kiek pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo susijęs su šios teisės normos taikymu. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir šioje byloje neturėtų būti vertinami, nes ieškovai peržengia kasacinės bylos nagrinėjimo ribas (CPK 370 straipsnio 4 dalis, 353 straipsnio 1 dalis). Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik teisėjų kolegijos, priėmusios galutini procesinį sprendimą byloje, sudėties neteisėtumas, nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nenumatyta galimybės atnaujinti proceso dėl tarpinių procesinių sprendimų. Be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą, apeliacinis procesas buvo pakartotas iš naujo kitos teisėjų kolegijos (CPK 16 straipsnio 2 dalis), kuri iš naujo sprendė tuos procesinius klausimus, dėl kurių išsprendimo pagrįstumo ieškovams kyla abejonių. Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimo faktą patvirtina ją priėmusių teisėjų parašai. Tai, kad ieškovų prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka buvo atmestas, nesudaro pagrindo abejoti teisėjų kolegijos nešališkumu, nes pagal CPK 336 straipsnį atskirieji skundai pagal bendrąją taisyklę nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad būtent ieškovai varžo trečiųjų asmenų nuosavybės teisę bylinėdamiesi ir taip stabdydami nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Ginčas dėl žemės su ieškovais tęsiasi ilgiau nei penkerius metus, todėl yra sprendžiama kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl pernelyg ilgai užsitęsusio teisminio proceso byloje dėl nuostolių atlyginimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai skundžia keletą teismų procesinių sprendimų, kurie yra priimti šioje byloje: 1) Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartį, priimtus bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. išsprendus šalių ginčą dėl 1496 kv. m žemės sklypo(duomenys neskelbtini); 2) Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtas nagrinėjant bylą, atnaujinus procesą; 3) Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi, CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl to kolegija turi apibrėžti šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyką.

Civilinėje byloje, kurioje spręstas šalių ginčas dėl 1496 kv. m žemės sklypo(duomenys neskelbtini), 2003 m. gruodžio 11 d. priimtas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimas, kurį, apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartimi jis paliktas nepakeistas. 2005 m. gegužės 16 d. buvo priimtas ieškovų prašymas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi procesas buvo atnaujintas ir byla perduota nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartimi prašymas dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo buvo atmestas, o nutartį apskundus apeliacine tvarka, ji Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi palikta nepakeista. 2009 m. sausio 19 d. ieškovai pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 2, 3, 7, 8 punktų pagrindais, tačiau Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7 punktų pagrindais, nurodant, kad jie turi kreiptis pagal teismingumą į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą (pagal byloje esančius duomenis, ieškovų prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje 2009 m. gegužės 11 d. priimti Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme). Vilniaus apygardos teismas priėmė tik ieškovų prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje (užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi), kurioje priimtas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartis, būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu buvo tikrinamas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutarties teisėtumas, priimta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. nutartis, kuri skundžiama ir peržiūrėtina kasacine tvarka šioje byloje (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Dėl to kiti argumentai, susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, t. y. dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo, sprendžiant šalių ginčą dėl 1496 kv. m žemės sklypo(duomenys neskelbtini), dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutarties, priimtų sprendžiant šį ginčą, teisėtumo, taip pat Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutarties, kuriomis atnaujintoje civilinėje byloje nuspręsta atmesti ieškovų prašymą panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimą, teisėtumo (apeliacinės instancijos teismo nutarties – ne teismo sudėties aspektu) kolegija nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Be to, kolegija pažymi, kad kasacinis skundas yra paduotas R. Ch. (M. Ch. teisių perėmėjas) kartu su G. K. (atstovas V. K.), kurios pareiškimas dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje paduoti atnaujinimo teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi netenkintas. Tokiu atveju G. K. galėjo skųsti kasacine tvarka tik teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje paduoti, tačiau ji kartu su R. Ch. pateikė kasacinį skundą dėl teismo 2009 m. kovo 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi, CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties G. K. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme paaiškėjus, kad šis skundas neatitinka turiniui keliamų reikalavimų (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; ir kt.). Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. A. S. V., bylos Nr. 3K-3-1/2005; 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. 305–oji gyvenamojo namo statybos bendrija, bylos Nr. 3K-3-485/2006; ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje R. Ch. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi, CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. bylą, kurioje atnaujintas procesas, apeliacine tvarka išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui. Taigi, kolegija turi pasisakyti, ar šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti nurodytą teismo nutartį priėmusio teismo sudėties neteisėtumą, lėmusį neteisėtos nutarties, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis atmesti ieškovų prašymą panaikinti teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimą, priėmimą. Kasatorius, grįsdamas savo kasacinio skundo reikalavimus, nurodė dvi, jo manymu, neteisėtą teismo sudėtį, išnagrinėjusią civilinę bylą atnaujinus procesą, patvirtinančių argumentų grupes: 1) nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo apeliacinės instancijos teisme kolegijos sudėtyje buvo teisėja T. Ž., dalyvavusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2004 m. kovo 15 d. priimant nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ir 2) Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis priimta ne nurodytą dieną, o atgaline data, nes teismo nutartis jiems nebuvo išduota 2008 m. gegužės 28 d. 15 val. Tačiau kolegija sprendžia, kad nurodyti kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

Pagal CPK I dalies VI skyriaus teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, ar teisėjas nagrinėtų bylą esant?PK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams. Nagrinėjamos bylos atveju aktuali CPK 370 straipsnio 5 dalies nuostata, kad nagrinėjant bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.

Pagal byloje esančius duomenis, civilinę bylą nagrinėjant instancine tvarka Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimo teisėtumą peržiūrėjo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurios narė buvo ir teisėja T. Ž.. Ši kolegija 2004 m. kovo 15 d. priėmė nutartį, kuria buvo atmesti apeliaciniai skundai ir skundžiamas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atnaujinus procesą civilinėje byloje teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartimi buvo atmestas prašymas panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimą, ieškovai apskundė šią teismo nutartį apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo sudaryta kolegija apeliacinei bylai nagrinėti, į kurios sudėtį buvo įtraukta ir teisėja T. Ž.. Ši kolegija 2008 m. kovo 19 d. atnaujino bylos nagrinėjimą paaiškėjus, kad teisėja T. Ž. negali nagrinėti bylos pakartotinai (CPK 71 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008 m. kovo 21 d. nutartimi bylai nagrinėti buvo sudaryta kita teisėjų kolegija (apie tai buvo pranešta ieškovams 2005 m. balandžio 15 d. pranešimu), kuri ir išnagrinėjo ieškovų pateiktą atskirąjį skundą dėl teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo, 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko ją nepakeistą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad byloje atnaujinus procesą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, kurios narė buvo teisėja T. Ž., priėmė tarpinius procesinius sprendimus, kurie turėjo įtakos teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarčiai, ir tai lemia, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

Kasatoriaus teigimu, neteisėtos sudėties teismas priėmė tokius procesinius sprendimus: 1) 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl bylos žodinio nagrinėjimo; 2) 2008 m. sausio 18 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovų skundą dėl 2007 m. gruodžio 11 d. nutarties, nurodant, kad nutartis dėl atsisakymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka neskundžiama; 3) 2008 m. vasario 19 d. nutartį, kuria bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ieškovų prašymu 2008 m. kovo 5 d.; 4) 2008 m. kovo 5 d. nutartį, kuria atidėtas nutarties priėmimas ir paskelbimas; 5) 2008 m. kovo 19 d. nutartį, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas paaiškėjus, kad teisėja T. Ž. negali nagrinėti bylos pakartotinai. Taigi nurodytomis teismo nutartimis, išskyrus klausimą dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka, nebuvo sprendžiami klausimai, galėję lemti atitinkamą teisės normų taikymą nagrinėjant bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo. O dėl ieškovų prašymo nagrinėti bylą žodine tvarka sprendė ir naujai sudaryta teisėjų kolegija, kurios sudėtyje nebuvo teisėjos T. Ž., ir 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo, todėl kolegija neturi pagrindo konstatuoti teismo sudėties neteisėtumo fakto ir kasatoriaus teisių pažeidimo. Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 336 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atskiruosius skundus paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Minėta, kad kolegija, kurios sudėtyje nebuvo teisėjos T. Ž., konstatavo, jog tokios būtinybės byloje, kurioje atnaujintas procesas, nėra. Taigi esant CPK nustatytam tokiam šio klausimo teisiniam reglamentavimui, kasacinio skundo argumentas, kad naujai sudaryta teisėjų kolegija, sprendusi neskirti bylos žodinio nagrinėjimo, buvo šališka, pripažintinas deklaratyviu, nepagrįstu bylos duomenimis.

Kolegija taip pat nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs teisėjų šališkumą ir atitinkamai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą tokiu atveju, kai prašymas dėl civilinio proceso atnaujinimo buvo nagrinėjamas trijų teisėjų, nagrinėjusių bylą iš esmės, ir turėjusių nuspręsti, ar jie tinkamai pritaikė teisę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. liepos 29 d. sprendimas, priimtas byloje San Leonard Band Club v. Malta (pareiškimo Nr. 77562/01). Nagrinėjamos bylos atveju teisėja, negalėjusi pagal CPK 370 straipsnio 5 dalį nagrinėti bylos, kurioje atnaujintas procesas, nesprendė dėl to, ar Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, kurios narė ji buvo, 2004 m. kovo 15 d. priimant nutartį buvo tinkamai taikytos teisės normos, t. y. dėl šios nutarties teisėtumo, ji nebuvo teisėjų kolegijos, priėmusios galutinį teismo procesinį sprendimą – teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartį, sudėtyje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylą, kurioje atnaujintas procesas, apeliacine tvarka nagrinėjo naujai sudaryta teisėjų kolegija, kuri ir sprendė dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutarties teisėtumo, todėl kasaciniam teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, dėl to, kad teisėja T. Ž. dalyvavo teisėjų kolegijai priimant nurodytus negalutinius procesinius sprendimus.

Minėta, kad, pagal kasacinio skundo argumentus, aplinkybę, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutarties priėmimas atgaline data, nes teismo nutartis ieškovams nebuvo išduota 2008 m. gegužės 28 d. 15 val. Tačiau kolegija nurodo, kad byloje yra Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, pasirašyta visų trijų bylą nagrinėjusių teisėjų, kurie buvo įtraukti į bylą nagrinėsiančios kolegijos sudėtį Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008 m. kovo 21 d. nutartimi. Byloje taip pat yra 2008 m. gegužės 28 d. lydraščiai, patvirtinantys šios teismo nutarties išsiuntimą R. Ch. ir G. K. įgaliotam atstovui V. K., kitiems byloje dalyvavusiems asmenims teismo nutartis buvo išsiųsta 2008 m. gegužės 30 d. (T. 7, b. l. 167-169). Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartį priėmė teisėjai, nesantys pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos sudėtyje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad byloje nenustatytas civilinės bylos, kurioje atnaujintas procesas, užbaigtas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi, atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad CPK 346 straipsnyje įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų nenustatyta.

Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, atsiliepimui į kasacinį skundą parengti būtinas darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais dydžiais, kolegija sprendžia priteisti M. R. ir A. U. iš kasatoriaus R. Ch. po 300 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Iš kasatoriaus priteistina valstybei 108,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinio skundo dalį, pateiktą G. K. vardu, palikti nenagrinėtą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta pagal R. Ch. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartimi užbaigtame apeliaciniame procese civilinėje byloje Nr. 2S29-69/2008 CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus R. Ch. tretiesiems asmenims M. R. ir A. U. po 300 (tris šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus R. Ch. 108,40 Lt (vieną šimtą aštuonis Lt 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas