Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Teismingumo byla Nr. T-25/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24354-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2016 m. kovo 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovų M. G., M. G., A. G. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovai M. G., M. G., A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo ir įstatyminių palūkanų priteisimo.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams buvo padaryta turtinė žala dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo jiems neperduodant natūra grąžintų butų Nr. 2, 4 ir 6 su bendro naudojimo patalpomis, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) pagal perdavimo ir priėmimo aktą. Ieškovų teigimu, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija po Kauno miesto valdybos 1991 m. lapkričio 21 d, sprendimo Nr. 514 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ priėmimo galimai vilkino sprendimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo procese įgyto ginčo turto grąžinimu ir perdavimu bendraieškiams, priėmimą, delsė ir vengė vykdyti priimtus administracinius aktus, dėl ko buvo padaryta turtinė žala, pasireiškianti perduoto ginčo turto nuvertėjimu.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnio 2 dalį, piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėjimas ir sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priklauso savivaldybės vykdomosios institucijos (viešojo administravimo subjekto) – savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai. Vykdydamas šią valstybinę (perduotą savivaldybei) funkciją (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 punktas), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendina įstatymus ir leidžia įsakymus jam priskirtos kompetencijos klausimais (Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalys, 8 dalies 2 punktas). Atsakovės vertinimu, šioje byloje prašomą priteisti turtinę žalą ieškovai kildina iš administracinių teisinių santykių, susiformavusių tarp atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (viešojo administravimo subjekto) ir ieškovų, t. y. asmenų, kurie perėmė piliečio, pateikusio prašymą atkurti nuosavybės teises, R. P. G. (mirusio (duomenys neskelbtini) teises nuosavybės teisių atkūrimo procese į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį pastarajam buvo atstatytos nuosavybės teisės pagal Kauno miesto valdybos 1995 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 514 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (pastatus) atstatymo“ 2 punktą (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. A-3357 redakcija), ir kurį reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Atkūrimo tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, ir kiti šios viešosios teisės srities (nuosavybės teisių atkūrimo ir išlikusio turto grąžinimo) teisės aktai. Todėl atsakovės nuomone, ieškovų keliamas ginčas, kuriuo yra reiškiami reikalavimai dėl žalos, galimai atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų galimai neteisėtų veiksmų (kaip teigiama ieškinyje), atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis) patenka į viešojo administravimo sritį (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų, neteisėtų veiksmų, numato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Nors reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo savo esme yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, toks ginčas kyla viešojo administravimo srityje ir jos ribų neperžengia, todėl turėtų būti nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme.

Kauno apylinkės teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovų keliami reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiami netinkamu valstybės įsipareigojimo įvykdymu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir nacionalizuoto turto grąžinimo procese, o atsakovė byloje – Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri yra subjektas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnis, ABTĮ 2 straipsnio 3-5 dalys.). Kadangi bylos dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai, teismui kilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą, kuri, ieškovų teigimu, kilo atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai vilkinant sprendimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo procese įgyto ginčo turto grąžinimu ir perdavimu ieškovams, priėmimu.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), o ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad atkurdamos nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, valstybės valdžios institucijos veikia kaip viešojo administravimo santykių dalyviai, todėl ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių ir nagrinėtinas administraciniame teisme. Šiuo atveju ieškovų reikalavimas grindžiamas atsakovės veiksmų neteisėtumu veikiant būtent viešojo administravimo srityje (žr. Specialios teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta byloje Z. K. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt.; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta byloje UAB „Kupiškio agrotiekimas v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovų M. G., M. G., A. G. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

teisėjas

Dainius Raižys