Civilinė byla Nr. 3K-3-159-421/2016
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12489-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ atstovės advokatės Aldonos Kondratavičienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agerona“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo baudos skyrimą dalyvaujančiam byloje asmeniui (advokatei) už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise.
Atsakovės atstovė advokatė A. Kondratavičienė 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teisme posėdžio metu pareiškė nušalinimą bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį atsakovei UAB „Agerona“ nagrinėjančiam teisėjui M. Dobrovolskiui, tvirtindama, kad, anot jos, galimą teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtina tai, jog 2015 m. sausio 27 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo leista pasisakyti tik vienam iš atsakovės atstovų, o ieškovė nebuvo įpareigota patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką.
Antrą kartą nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui M. Dobrovolskiui atsakovės advokatė pareiškė 2015 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje po to, kai Klaipėdos apygardos teismas netenkino jos prašymų kreiptis į prokuratūrą dėl galbūt ieškovės padarytos nusikalstamos veikos vengiant mokėti PVM bei dėl ieškovės įpareigojimo suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Laikinai einanti pareigas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2015 m. kovo 10 d. nutartimi netenkino atsakovės advokatės A. Kondratavičienės 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui.
Nutartyje nurodyta, kad 2015 m. sausio 27 d. parengiamojo posėdžio metu nebuvo ribojama galimybė pasisakyti nei antrajam atsakovo atstovui – advokatų kontoros teisininkui D. K., nei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims; posėdžio metu visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo leista laisvai pasisakyti ir teikti prašymus, pasisakymų laikas nebuvo ribojamas; visi byloje dalyvaujančių asmenų prašymai buvo sprendžiami tik išklausius kitų proceso dalyvių nuomones; šalims buvo sudarytos procesinės galimybės pateikti papildomus įrodymus ar prašyti teismo juos išreikalauti, o atsakovui – priešieškinį. Nutartyje įvertinta, kad nušalinimo motyvai yra tiesiogiai susiję su teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais. Pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu teismo atlikti procesiniai veiksmai, taip pat ir sprendžiant šalių prašymus, negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas (Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis, Teismų įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino atsakovės advokatės A. Kondratavičienės 2015 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio metu pareikšto prašymo dėl teisėjo nušalinimo ir paskyrė jai 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise (CPK 68 straipsnio 2, 5 dalys, 69 straipsnio 5 dalis).
Teismas šį nušalinimą vertino kaip pakartotinį, t. y. pareikštą antrą kartą iš esmės tais pačiais argumentais, dėl kurių pagrįstumo pasisakyta 2015 m. kovo 10 d. nutartyje. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog teisėjas priėmė atsakovės atstovų netenkinančius procesinius sprendimus ir atliko juos netenkinančius procesinius veiksmus, nustatytus įstatyme, nesudaro pagrindo nušalinti paskirtą teisėją. Skirdamas baudą, teismas nurodė, kad tai, jog atsakovės advokatė per trumpą laiką – nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. – antrą kartą pateikė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam teisėjui iš esmės tais pačiais motyvais, reiškia naudojimąsi procesine nušalinimo teise ne pagal šios teisės paskirtį. Teismas tokį elgesį įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, dėl ko vilkinamas bylos nagrinėjimas ir didinamos bylinėjimosi išlaidos.
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Agerona“ atstovės advokatės A. Kondratavičienės prašymą panaikinti šio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi skirtą baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis.
Teismas nurodė, kad atsakovės advokatei 2015 m. kovo 10 d. nutartyje buvo išaiškinta, jog bylą nagrinėjančio teisėjo veikla, susijusi su atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Atsakovės advokatei turėjo būti žinoma, kad atsakovės netenkinančių procesinių veiksmų atlikimas negali būti pagrindas nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją, bet ji nušalinimą pareiškė dėl teisėjo procesinio sprendimo, nenurodydama jokių CPK nustatytų nušalinimo pagrindų, siekdama, kad byla tą dieną nebūtų nagrinėjama (2015 m. kovo 10 d. ir 2015 m. balandžio 1 d. teismo posėdžiai buvo atidėti). Advokatė klausimus, susijusius su teismo priimamais procesiniais sprendimais ir jų teisėtumu, turėjo spręsti kreipdamasi į aukštesnės instancijos teismą. Advokatės veiksmai pagrįstai įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesine nušalinimo teise, t. y. sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o paskirta bauda nėra nepagrįstai didelė ar neatitinkanti protingumo reikalavimų.
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, iš dalies tenkinus atsakovės UAB „Agerona“ atstovės advokatės A. Kondratavičienės atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis pakeista, sumažinant advokatei A. Kondratavičienei paskirtą 500 Eur baudą iki 150 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nušalinimo teise asmuo privalo naudotis pagal jos paskirtį, sąžiningai, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Asmenims, kurie piktnaudžiauja nušalinimo teise, įstatymas nustato teisinę atsakomybę – baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis).
Pareiškus 2015 m. balandžio 1 d. nušalinimą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki bus išspręstas nušalinimo klausimas. Tačiau būtent dėl teismo tinkamo vadovavimo procesui bylos nagrinėjimas iš esmės buvo nepertraukiamas, koncentruotas, operatyvus ir nebuvo užvilkintas dėl atsakovės atstovės pareikštų nušalinimų.
Vertindamas atsakovės atstovės veiksmus, teismas pažymėjo, kad advokatei buvo žinoma, jog nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti teisėjo nešališkumu. Atsižvelgtina į atsakovės atstovės, kaip advokatės, statusą bei jai keliamus didesnius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Advokatė nepakankamai kompetentingai naudojosi procesine nušalinimo teise. Teismui visapusiškai įvertinus atsakovės atstovės, kaip profesionalios teisininkės, procesinį elgesį bei jos daromą įtaką bylos nagrinėjimo trukmei, teisingai nuspręsta, jog yra teisinis pagrindas taikyti įstatyme nustatytą sankciją – baudą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgęs į tai, kad ši byla buvo išnagrinėta laikantis civilinio proceso operatyvumo ir koncentracijos principų, teismo nuobauda atsakovės atstovei šioje byloje pritaikyta pirmą kartą, Advokatų garbės teisme šiai advokatei nebuvo iškelta drausmės bylų, apeliacinės instancijos teismas sumažino baudą iki 150 Eur.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovės UAB „Agerona“ atstovė advokatė A. Kondratavičienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartis ir panaikinti skirtą baudą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. B. Č., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi0zMTMvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52-313/2015">3K-3-52-313/2015</a>). Teismai nepagrįstai įvertino atsakovės advokatės veiksmus kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant 2015 m. kovo 10 d. ir balandžio 1 d. nušalinimus tais pačiais argumentais, dėl to netinkamai taikė CPK 68 straipsnio 5 dalies nuostatas. Advokatė nurodė skirtingas aplinkybes šiuose prašymuose dėl nušalinimo. Antrojo pareiškimo dėl nušalinimo argumentai (pagrindai) atsirado jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės ir vėliau, negu buvo pareikštas pirmasis pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo. Pirmojo nušalinimo argumentai buvo tai, kad teisėjas ribojo antrojo atsakovės atstovo pasisakymus teismo posėdyje, taip pat parengiamojo posėdžio metu neįpareigojo ieškovės sukonkretinti ieškinio reikalavimo, t. y. pasirinkti, ko ieškovė reikalauja – netesybų ar skolos už suteiktas krovos paslaugas. Antruoju nušalinimu nurodyta, kad ieškovė galbūt dalį savo gaunamų pajamų už suteikiamas krovos paslaugas buhalterinėje apskaitoje įformina ne kaip pajamas, gaunamas už suteiktas paslaugas, o kaip netesybas ir taip išvengia pridėtinės vertės mokesčio, dėl to prašoma teisėjo kreiptis į prokurorą, o teisėjui nesureagavus, jam pareikštas antrasis nušalinimas; jame taip pat nurodyta, kad teisėjas nesiėmė veiksmų įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą, t. y. ar juo prašoma priteisti netesybas, ar skolą už suteiktas paslaugas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad duomenis, sudarančius antrojo nušalinimo pagrindą, atsakovės advokatė sužinojo jau po to, kai buvo pareikštas pirmasis nušalinimas, ir dėl to šiedu nušalinimai negali būti laikomi grindžiamais tais pačiais argumentais.
Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas, kad 2015 m. balandžio 1 d. nušalinimo pareiškimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas jau buvo atmestas, privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir kt. prašymą dėl įvaikinimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354/2012">3K-3-354/2012</a>, suformuota praktika, ir ja remdamasis turėjo konstatuoti, kad tokio pareiškimo pateikti neleidžiama, ir apskritai atsisakyti priimti tokį atsakovės atstovės pareiškimą bei jo CPK 69 straipsnio nustatyta tvarka nenagrinėti. Priėmęs ir išnagrinėjęs tokį nušalinimo pareiškimą bei paskyręs atsakovės atstovei baudą už tariamą piktnaudžiavimą nušalinimo teise, Klaipėdos apygardos teismas nukrypo nuo nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuotos praktikos.
Teisėjas M. Dobrovolskis negalėjo pats spręsti klausimo dėl 2015 balandžio 1 d. jam pareikšto nušalinimo pagal teisės principą „niekas negali būti teisėju savo paties byloje“, jį spręsti privalėjo perduoti Civilinių bylų skyriaus pirmininką pavaduojančiam teisėjui.
Klaipėdos apygardos teismas, konstatuodamas atsakovės atstovės nesąžiningumą piktnaudžiaujant nušalinimo teise ir paskirdamas už tai baudą, privalėjo nutartyje nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios paneigtų nustatytą prezumpciją, t. y. advokatės sąžiningumą, kad ji veikė sąmoningai prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:
Abu nušalinimai teisėjui pareikšti dėl teismo procesinių sprendimų ir buvo nepagrįsti, dėl to netenkinti. Atsakovės advokatei turėjo būti žinoma, kad šalis netenkinančių proceso veiksmų atlikimas negali būti pagrindas nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją. Atsakovės atstovei taip pat turėjo būti žinomos pasekmės, galinčios kilti pakartotinai pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą nušalinimą. Ieškovės tariamų nusikalstamų veiksmų, neva siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo valstybei, aplinkybės atsakovei buvo gerai žinomos dar iki 2015 m. kovo 10 d. pirmojo nušalinimo pateikimo iš ieškovės teismui pateiktų 2015 m. sausio 27 d. rašytinių paaiškinimų, kuriuose ieškovė pateikė išsamią savo poziciją bylos klausimais.
Kadangi byla buvo pradėta nagrinėti, o jos metu pateiktas pakartotinis nušalinimas, sprendimą dėl pakartotinio nušalinimo priėmė tas pats bylą nagrinėjantis teisėjas, laikydamasis CPK 69 straipsnio 1 dalies procedūros.
Teismai, atsižvelgdami į tai, kad nušalinimai pareikšti tik dėl teisėjo atliktų procesinių veiksmų, pagrįstai tai vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei tinkamai aiškindami ir taikydami CPK 95 straipsnį paskyrė atsakovės atstovei iš esmės minimalią baudą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise ir teisėjo teisės pačiam išspręsti jam pareikštą nušalinimą
Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį.
Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo (CPK 69 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G., V. G. v. UAB,,Minera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2013">3K-3-486/2013</a>).
Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisėjo nušalinimo klausimą, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB,,Kauno diena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404/2007">3K-3-404/2007</a>; 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. B. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2007">3K-3-406/2007</a>).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, par. 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, par. 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01 ir kt.). Jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (his motions for bias could be classified as abusive) (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).
Pagal CPK 68 straipsnio, nustatančio pareiškimų dėl nušalinimo tvarką, 5 dalies nuostatą, pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Kasatorė, nesutikdama, kad nagrinėjamoje byloje jos reikšti pareiškimai dėl teisėjo nušalinimo abiem atvejais buvo grindžiami tais pačiais argumentais (CPK 68 straipsnio 5 dalis), teigia, jog pirmojo nušalinimo argumentai buvo tai, kad teisėjas ribojo antrojo atsakovės atstovo pasisakymus teismo posėdyje, taip pat neįpareigojo ieškovės sukonkretinti ieškinio reikalavimo; o antruoju nušalinimu nurodyta, kad ieškovė galbūt dalį savo gaunamų pajamų už suteikiamas krovos paslaugas buhalterinėje apskaitoje įformina ne kaip pajamas, gaunamas už suteiktas paslaugas, o kaip netesybas, ir taip išvengia pridėtinės vertės mokesčio, dėl to prašoma teisėjo kreiptis į prokurorą, o teisėjui nesureagavus, jam pareikštas antrasis nušalinimas; jame taip pat nurodyta, kad teisėjas nesiėmė veiksmų įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinio reikalavimą.
Kasacinis teismas pažymi, kad šioje byloje priimta laikinai einančios pareigas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria netenkintas atsakovės advokatės A. Kondratavičienės 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui, nustatyta, kad parengiamojo posėdžio metu nebuvo ribojama galimybė pasisakyti nei antrajam atsakovo atstovui – advokatų kontoros teisininkui D. K., nei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kasacinis teismas yra saistomas šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje buvo paneigtas kasatorės argumentas dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimų, ribojant jų atstovų teisę duoti paaiškinimus teismui. Kitas 2015 m. kovo 10 d. pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiam teisėjui argumentas yra susijęs su teisėjo procesiniu veiksmu, atliktu nagrinėjant bylą, bei priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu – teismas neįpareigojo ieškovės sukonkretinti ieškinio reikalavimo.
EŽTT jurisprudencijoje yra pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjo procesinis sprendimas netenkinti atsakovės atstovų prašymo įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą savaime neturėtų būti laikomas sukeliančiu šališkumo įspūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas buvo suformuluotas, o jo teisinio kvalifikavimo klausimas galutinai išsprendžiamas procese, priimant procesinį sprendimą dėl bylos esmės.
Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatą, pareiškus pakartotinį nušalinimą, grindžiamą tais pačiais argumentais, kuriais pareikštas nušalinimas buvo atmestas, šį klausimą gali išspręsti pats teisėjas. Nagrinėjamu atveju kasatorė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad abu nušalinimai buvo reikšti tais pačiais argumentais. Kasacinis teismas pažymi, kad iš esmės abiem atvejais (tiek pareiškiant nušalinimą 2015 m. kovo 10 d., tiek ir 2015 m. balandžio 1 d.) nušalinimai buvo reiškiami dėl teisėjo procesinių veiksmų (tik nurodant iš dalies skirtingas aplinkybes). Nors neapibendrintai vertinant antrąjį pareiškimą dėl nušalinimo, pažymėtina, kad, be pakartotinio prašymo aspekto (ieškinio patikslinimo prašymo), buvo teikiamas naujas argumentas – aplinkybė, kad teisėjas nevykdė pareigos ir nepranešė prokurorui apie galimai paaiškėjusios nusikalstamos veikos požymius, vis dėlto, kaip matyti iš EŽTT jurisprudencijos, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, svarbu yra tai, koks yra prašymo dėl nušalinimo pagrindimas (pvz., kaip nurodyta 22 punkte, Konvencijos 6 straipsnio požiūriu neturėtų būti problemiška situacija, jeigu prašymas grindžiamas bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais ir teisėjas pats išsprendžia tokio prašymo klausimą). Nagrinėjamu atveju aptariant tariamo teismo šališkumo argumentą (teisėjo nesikreipimą į prokurorus dėl tariamo nusikaltimo įvykdymo), matyti, kad jis nėra orientuotas į kokius nors specifinius teisėjo santykius su priešinga šalimi, pačia advokate, nesusijęs su kokiu nors teisėjo asmeniniu priešiškumu advokatei, o labiau nukreiptas į teisėjo priimtų tarpinių procesinių sprendimų kritiką. Taigi, toks prašymas priskirtinas apibendrinto ir abstraktaus prašymo kategorijai, tai pagal Konvencijos 6 straipsnį netrukdo bylą nagrinėjančiam teisėjui pačiam išspręsti klausimą.
Vadovaudamasis šios nutarties 22, 24–26 punktuose išdėstytais argumentais, kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas turėjo teisėtą pagrindą pats išspręsti jam pareikštą pakartotinį nušalinimą, nes jis buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais anksčiau pareikštas nušalinimas buvo atmestas, o bylą nagrinėję teismai pagrįstai pareikštą nušalinimą įvertino kaip pakartotinį bei pareikštą piktnaudžiaujant procesine nušalinimo teise, t. y. CPK 68 straipsnio 5 dalyje ir 69 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas proceso teisės normas teismai taikė tinkamai.
Dėl pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl nušalinimo
Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad 2015 m. balandžio 1 d. nušalinimo pareiškimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas jau buvo atmestas, privalėjo atsisakyti priimti tokį atsakovės atstovės pareiškimą bei jo CPK 69 straipsnio nustatyta tvarka nenagrinėti. Tokį savo teiginį kasatorė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir kt. prašymą dėl įvaikinimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354/2012">3K-3-354/2012</a>, suformuota praktika. Atsižvelgdamas į šį kasatorės argumentą, kasacinis teismas pažymi, kad minėtoje nutartyje yra išaiškinta CPK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią pareiškimas dėl nušalinimo turi būti pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Minėtoje byloje kasacinis teismas, nustatęs, kad pareiškime dėl nušalinimo nurodomi nušalinimo pagrindai buvo žinomi prieš pradedant teismo posėdį, pripažino, kad toks pareiškimas neleidžiamas pateikti po to, kai yra pradedama nagrinėti bylą iš esmės, bei konstatavo, kad toks pareiškimo dėl nušalinimo pateikimo draudimas reiškia tai, kad pateiktas pareiškimas yra nepriimamas ir CPK 69 straipsnio tvarka nesprendžiamas. Šioje byloje kasatorė 2015 m. balandžio 1 d. nušalinimo pareiškime kaip pagrindą nušalinti teisėją, kaip jau minėta šioje nutartyje, nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovės netenkinusiais bylą nagrinėjusio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ir priimtais tarpiniais procesiniais sprendimais. Taigi pareiškime buvo nurodytos aplinkybės, kurios neegzistavo ir kasatorei negalėjo būti žinomos prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Šioje nutartyje taip pat minėta, kad, pagal CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatą, pareiškus pakartotinį nušalinimą, grindžiamą tais pačiais argumentais, kuriais pareikštas nušalinimas buvo atmestas, šį klausimą gali išspręsti pats teisėjas. Taigi, kasatorės nurodytoje nutartyje ir šioje byloje nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės ir pateiktas išaiškinimas dėl kitos proceso teisės normos, negu aptariama šioje byloje. Todėl kasatorės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nepagrįstas.
Dėl kasatorės nesąžiningumo, pareiškiant nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui
Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2010">3K-3-94/2010</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-146/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-146/2013">3K-3-146/2013</a>; 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. B. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-52-3132015).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. kovo 10 d. nutartyje, kuria netenkintas atsakovės advokatės A. Kondratavičienės 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui, nurodyta, kad teismo veikla yra susijusi su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl ji negali būti vertinama kaip suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įvertinęs aplinkybę, kad atsakovės atstovė yra profesionali teisininkė, sprendė, kad jai turėjo būti žinoma, jog atsakovės netenkinančių procesinių veiksmų atlikimas negali būti pagrindas nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją, bei pažymėjo, kad ji nušalinimą pareiškė dėl teisėjo procesinio sprendimo, nenurodydama jokių CPK nustatytų nušalinimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi įvertinęs atsakovės atstovės, kaip profesionalios teisininkės, statusą, jai keliamus didesnius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, jos procesinį elgesį bei daromą neigiamą įtaką bylos nagrinėjimo trukmei, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jai taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
Kasacinio teismo praktikoje vertinant, ar pagrįstai asmens elgesys kvalifikuotas kaip sąmoningas piktnaudžiavimas nušalinimo teise, veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, svarbia pripažįstama ta aplinkybė, kad jis yra profesionalus teisininkas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB,,Kauno diena“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404/2007">3K-3-404/2007</a>). Taigi teismų nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad kasatorė, bylą nagrinėjančiam teisėjui pareikšdama pakartotinį nušalinimą, kurio pagrindu vėl nurodė bylos nagrinėjimo metu teisėjo atliktus įstatyme nustatytus procesinius veiksmus ir priimtus tarpinius procesinius sprendimus, elgėsi nesąžiningai, t. y. pareiškė aiškiai nepagrįstą nušalinimą ir taip procesine nušalinimo teise naudojosi ne pagal paskirtį, bei taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).
Ieškovė kasaciniam teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė bei jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).
Kasacinis teismas patyrė 7,11 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. kovo 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jos, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš atsakovės atstovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ atstovės advokatės Aldonos Kondratavičienės 7,11 Eur (septynis Eur 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
