Dėl įpareigojimo atsijungti nuo inžinerinių tinklų dalies ir kt

Civilinė byla Nr. 3K-3-168-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05693-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Janinos Stripeikienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. (G.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui P. M. dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra bei atsakovo P. M. priešieškinį ieškovei R. G. dėl įpareigojimo atsijungti nuo inžinerinių tinklų dalies ir kt.; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Žemkasa“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pareigą vykdyti prievolę (CK 6.38 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visiškai įvykdyti 2006 m. vasario 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą prievolę natūra – įpareigoti atsakovą visiškai įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4 punkte išvardytus inžinerinių tinklų objektus, leisti jais naudotis ir, remiantis sutarties 6.4 punktu, leisti prisijungti prie 5.4 punkte nurodytų tinklų, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atsijungti nuo inžinerinių tinklų dalies, funkciniu ryšiu susijusios su atsakovo įrengtu vietiniu biologiniu valymo įrenginiu „Traidenis“; neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti atsakovui teisę išvardytus veiksmus atlikti pačiam ir išieškoti iš ieškovės turėtas išlaidas, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas 2006 m. vasario 22 d. pardavė V. G. 0,1364 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir ta pačia sutartimi įsipareigojo iki 2006 m. gruodžio 31 d. įvesti 15 kw elektros liniją iki parduodamo žemės sklypo ribos; įrengti giluminį gręžinį su siurbline; įrengti vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“, įrengti priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, kuriais galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.1–5.4.4 punktai). Pirkėjas (V. G.) minėta sutartimi įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją perkamame žemės sklype ir prisijungti prie visų 5.4.1.–5.4.4. punktuose išvardytų tinklų (sutarties 6.4 punktas).

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovės R. G. vardu, įregistravimo pagrindas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas sprendimą motyvavo CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, 6.156 straipsnio 1 dalimi, 6.159 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje reglamentuotu inžinerinių statinių apibrėžimu ir, įvertinęs 2006 m. vasario 22 d. sutarties turinį, padarė išvadas, jog vien tai, kad pardavėjas sutartimi įsipareigojo įvesti 15 kW elektros liniją, įrengti giluminį gręžinį su siurbline, vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“ ir priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, neįrodė, jog sutarties šalys susitarė, kad žemės sklypas parduodamas su visomis komunikacijomis.

Teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog atsakovas, pardavęs žemės sklypą už 6098 Lt (1766,10 Eur), dar būtų įsipareigojęs savo sąskaita įrengti visą inžinerinių tinklų sistemą.

Byloje esantys įrodymai, liudytojų paaiškinimai patvirtino, kad atsakovas sutarties 5.4.1–5.4.4 punkte nustatytus įsipareigojimus iš esmės yra įvykdęs, inžineriniai statiniai faktiškai veikia, jais galima naudotis; pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sutarties 5.4.1 punktas įvykdytas visiškai, įrengti valymo įrenginiai, prie valymo įrenginių yra prisijungusi, nuotekomis naudojasi, niekas naudotis netrukdo, neveikia tik orapūtė; yra įrengtas ir giluminis gręžinys su siurbline. Geodezinės nuotraukos patvirtino, kad įrengti inžineriniai (vandentiekio ir buitinių nuotekų) tinklai. Vandens tyrimo protokolu patvirtinta, kad J. G. užsakymu atliktas vandens tyrimas. Ieškovės žemės sklypo kaimynas paaiškino, kad prie kiekvieno sklypo įrengti išvadai – atšakos vandeniui ir kanalizacijai, prie kurių reikia prisijungti; ieškovė buvo prisijungusi ir naudojosi vandeniu, tačiau už nieką nemokėjo, todėl jis buvo užsukęs sklendę.

Su ieškove gyvenančio L. J. duotus parodymus, kad sistemiškai vamzdynas suvestas, vandeniu jie nesinaudoja, nes turi šulinį, teismas vertino kaip nepaneigiančius fakto, kad, prisijungus ir atsukus sklendę, vanduo ieškovei būtų tiekiamas iš gręžinio. Ši sklendė yra lauke, laisvai prieinama, ją nevaržomai galima atsukti ir užsukti.

Aplinkybių, kad atsakovas ieškovei trukdė naudotis inžineriniais statiniais, neleido prisijungti, užsuko vandenį, byloje nebuvo nustatyta (CPK 178 straipsnis).

Tai, kad dalį įsipareigojimų atsakovas įvykdė vėliau, nei nustatyta sutartyje, nagrinėjamu atveju nekeitė fakto, jog įsipareigojimai buvo įvykdyti, inžineriniai statiniai įrengti, faktiškai veikė, jais galima naudotis ir, kaip byloje nustatyta, yra naudojamasi.

Atsakovo priešieškinio reikalavimas teismo buvo įvertintas kaip nepagrįstas, motyvuojant, kad pagal sutarties 5.4.3 punktą atsakovas įsipareigojo įrengti vietinius biologinio valymo įrenginius „Traidenis“, kuriais galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas. Atsižvelgdamas į byloje pateiktą planavimo organizatoriaus P. M. leidimą prisijungti prie vandentiekio, buitinių nuotekų ir elektros energijos tinklų, teismas padarė išvadą, jog šalys iš esmės nesutarė dėl atsiskaitymo už atliktus darbus įrengiant visus inžinerinius statinius, tačiau tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 30 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, ištyrė ir įvertino faktinius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas 2006 m. vasario 22 d. sutarties 5.4.1–5.4.4 punktuose nustatytus įsipareigojimus iš esmės įvykdė, inžineriniai statiniai faktiškai veikė ir jais galima naudotis, jais naudotis atsakovas ieškovei nekliudė, o nepasinaudojimas savo teisėmis negali būti nukreiptas prieš kitą sutarties šalį, kai ši netrukdo tomis teisėmis pasinaudoti. Be to, ginčo dėl sutarties 5.4.4 punkto vykdymo tarp šalių nebuvo.

Kolegija nevertino apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su atsiskaitymu už sutarties 5.4.1–5.4.4 punktuose išvardytų inžinerinių statinių įrengimą ar statybos darbų atlikimo teisėtumu. Ginčo šalys šioje byloje neginčijo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties kainos ar mokėjimo už pardavėjo įsipareigojimą įrengti infrastruktūrą, todėl, kolegijos teigimu, su tuo klausimu susiję argumentai neturėjo šioje byloje faktinės ir teisinės reikšmės.

Faktą, kad atsakovas visiškai įvykdė sutarties 5.4 punkto sąlygas, patvirtino 2007 m. rugpjūčio 28 d. atsakovo su UAB „Žemkasa“ (sutarties sudarymo metu IĮ „Žemkasa“) sudaryta Statybos rangos sutartis, kuria rangovė įsipareigojo įrengti inžinerinius (vandentiekio, buitinių nuotekų) tinklus, priešgaisrinį rezervuarą, valymo įrenginius, sutvarkyti teritoriją dešimties gyvenamųjų sklypų kvartalui ir pan.; 2007 m. lapkričio 14 d. rangos sutarties papildomas susitarimas, kuriame nurodyta, kad įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai, priešgaisriniai rezervuarai ir valymo įrenginiai; susitarta šių įrenginių neatiduoti vertinti, kol kvartalo 5-iuose namuose negyvens gyventojai, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. lapkričio 15 d.; 2015 m. vasario 6 d. UAB „Žemkasa“ raštas, kuris patvirtino mokėjimus už darbus, atliktus pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. Statybos rangos sutartį; ieškovės paaiškinimai, kad sutarties 5.4.1 punktas įvykdytas, įrengti valymo įrenginiai ir prie valymo įrenginių gyventojai yra prisijungę, nuotekomis naudojasi, niekas naudotis įrenginiais netrukdo.

Byloje įrodžius, kad 2006 m. vasario 22 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas įvykdė ir ieškovė nereiškė reikalavimų dėl nuostolių dėl iš dalies pavėluoto sutarties vykdymo, kolegija šiuos argumentus vertino kaip nesudariusius faktinio ir teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu papildomas atsakovo įsipareigojimas savo jėgomis ar pasitelkiant trečiuosius asmenis ateityje (iki 2006 m. gruodžio 31 d.) atlikti bendro naudojimo inžinerinių tinklų sistemos rangos darbus buvo esminė priežastis, paskatinusi buvusį kasatorės vyrą įsigyti žemės sklypą iš atsakovo visiškai neapgyvendintoje vietoje (užmiesčio kvartale) turint tikslą įsigytame sklype statyti gyvenamąjį namą.

Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį statinių, kurių statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo aktas – tai statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Kadangi statybos užbaigimo akto surašymas priklauso nuo komisijos sprendimo jį surašyti ar jo nesurašyti ir aktyvių atsakovo veiksmų, pati kasatorė neturi galimybių paspartinti šio proceso ir dėl atsakovo neveikimo (2006 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. rangos sutarties su UAB „Žemkasa“ nevykdymo; atsakovui neperdavus ir neįregistravus inžinerinių statinių), kasatorė negali įregistruoti savo gyvenamojo namo statybos užbaigimo.

Faktines aplinkybes, kad atsakovas nėra iki galo įvykdęs žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, patvirtina 2007 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta rangos sutartis, kuri, kasatorės nuomone, galimai buvo sudaryta tik dėl akių atgaline data. Iki kreipimosi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą atsakovo ir trečiojo asmens teismui pateikta rangos sutartis bei papildomas susitarimas galimai net neegzistavo, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo net neketino organizuoti rangos darbų rezultato priėmimo ir perdavimo bei įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos bei viešame registre.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai neatsižvelgė į kasatorės argumentus, kad rangos sutartimi rangovės UAB „Žemkasa“ prisiimti įsipareigojimai ir atsakovo tapati prievolė kasatorei objektyviai galėjo būti laikomi tinkamai įvykdytais, o rangos sutartis ir atitinkamai pirkimo–pardavimo sutartis – pasibaigusiomis tinkamu įvykdymu, jeigu atsakovas (užsakovas pagal rangos sutartį) daugiau nei aštuonerius metus iki galo neatsiskaitė su rangove, ši daugiau nei aštuonerius metus nereikalauja iš atsakovo visiškai su ja atsiskaityti, neskaičiuoja netesybų ir sutinka laukti, kol šis galės organizuoti rangos darbų rezultato perdavimą ir įregistravimą įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovo 2006 m. vasario 22 d. sutartimi prisiimti įsipareigojimai kasatorei bylą nagrinėjusių teismų negalėjo būti pripažinti tinkamai įvykdytais, nes rangovė UAB „Žemkasa“ iki šiol nėra perdavusi rangos darbų rezultato atsakovui įstatymų nustatyta tvarka; atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su rangove pagal rangos sutartį; atsakovas nėra surašęs statybos užbaigimo akto, nėra jo patvirtinęs ir įregistravęs Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos bei viešame registre; inžineriniai statiniai nėra ir objektyviai negalėjo būti perduoti visiems gyvenamųjų namų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes gyvenamųjų namų savininkų bendrija (GNSB) „Minijos paribys“ buvo įsteigta tik šios bylos nagrinėjimo metu; atsakovui neperdavus ir neįregistravus inžinerinių statinių, kasatorė iki šiol neturi galimybės įregistruoti savo gyvenamojo namo statybos užbaigimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Kasatorė skunde iškėlė naujus reikalavimus, susijusius su klausimu, nuo kurio momento yra laikoma tinkamai ir visiškai įvykdyta sutartis, tačiau neanalizavo, kam priklauso prievolė įrengti bendro naudojimo inžinerinius tinklus gyvenamųjų namų kvartale pagal 2006 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje bei viešame registre.

Sudarydamos ginčo sutartį, šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja įvesti 15 kw elektros liniją iki žemės sklypo ribos (sutarties 5.4.1 punktas); įrengti giluminį gręžinį su siurbline, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.2. punktas); įrengti vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“, kuriais galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.3. punktas); įrengti priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, kuriuo galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.4 punktas), o pirkėjas pagal sutarties 6.4 punktą įsipareigojo įrengti inžinerinius tinklus, sutvarkyti teritoriją perkamame žemės sklype ir prisijungti prie visų sutartyje išvardytų tinklų. Taigi pirkimo–pardavimo sutartimi šalys pasiskirstė planavimo organizatoriaus įsipareigojimus, t. y. dalį įsipareigojimų sutartimi prisiėmė ir pirkėjas.

Siekiant, kad atsakovo įrengtais inžinerinių tinklų objektais galėtų naudotis visi gyvenamųjų sklypų (duomenys neskelbtini), savininkai, tarp visų žemės sklypų savininkų buvo sudarytas susitarimas bendromis lėšomis įsirengti inžinerinių tinklų sistemą, jungiančią inžinerinių tinklų objektus. Tuo tikslu tarp atsakovo ir IĮ „Žemkasa“ 2007 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria remiantis buvo atidėtas inžinerinių statinių perdavimas atsižvelgiant į tai, kad tuo metu kvartale buvo per mažai pastatyta gyvenamųjų namų.

Atsakovas sutarties 5.4 punkte įtvirtintus įsipareigojimus natūra yra visiškai įvykdęs, įrenginiai atlieka savo funkciją. Ieškovė teismo posėdžio metu tai pripažino. Ieškovei taip pat nėra trukdoma naudotis sutarties 5.4 punkte išvardytais ir atsakovo įrengtais inžineriniais objektais. Įrodymų, kad atsakovas ar kiti asmenys ieškovei trukdo naudotis įrengtais inžineriniais statiniais, priešgaisriniu požeminio vandens rezervuaru ar neleidžia prisijungti prie įrengtų vandens, kanalizacijos įrenginių ir pan., byloje nėra, teismas tokių aplinkybių nenustatė. Nepasinaudojimas savo teisėmis negali būti nukreiptas prieš kitą sutarties šalį, kai ji netrukdo tomis teisėmis pasinaudoti.

Visi ieškinio reikalavimai yra įvykdyti.

Ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo susitarta, kas perduos ir įregistruos inžinerinius objektus. Inžinerinių statinių perdavimas buvo atidėtas susitarus, dėl objektyvių priežasčių – esant per mažai gyventojų kvartale.

Ieškovės teiginys, kad ji buvo neinformuota apie GNSB „Minijos paribys“ įsteigimą, yra nepagrįstas, nes ieškovė apie tai buvo informuota teismo posėdžio metu ir pakviesta dalyvauti bendrijos steigime; tai patvirtina posėdžio garso įrašas. Taip pat ieškovė kviečiama į bendrijos susirinkimus, apie kuriuos yra skelbiama viešai bendrijos teritorijoje, yra informuojama apie priimtus bendrijos susirinkimo sprendimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutartinių prievolių kvalifikavimo

Prievoles, atsirandančias sutarties pagrindu, reglamentuoja CK 6.154–6.228, 6.256–6.262, 6.305–6.1018 straipsniai ir kiti įstatymai. Sutartimi du ar daugiau asmenų susitaria sukurti, pakeisti, nutraukti civilinius teisinius santykius. Atsižvelgiant į susitarusių šalių tikslus, valią, tarpusavio santykių ryšius ir kita, nustatoma, kokios rūšies sutartiniai santykiai sieja šalis. Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios teisės normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei.

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turi statybos rangos sutarties ir panaudos sutarties elementų, nes pardavėjas sutarties 5.4 punktu ir kitais papunkčiais įsipareigojo iki 2006 m. gruodžio 31 d. įvesti 15 kw elektros liniją iki parduodamo žemės sklypo ribos; įrengti giluminį gręžinį su siurbline; įrengti vietinius biologinius valymo įrenginius „Traidenis“, priešgaisrinį požeminį vandens rezervuarą, kuriais galės naudotis parduodamo žemės sklypo pirkėjas (sutarties 5.4.1–5.4.4. punktai), ir perduoti juos naudotis žemės sklypo pirkėjui.

Taigi tarp ginčo šalių susiklostė sutartinė prievolė, kurios dalykas yra du atskiri, tačiau vienas kitą lemiantys veiksmai: įrengti inžinierinius tinklus ir juos perduoti naudotis.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 punktą inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Inžineriniai tinklai – tai statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

Nagrinėjamoje byloje įvykdyti prievolę įrengti tinklus pats pardavėjas negalėjo, nes sukurti inžinierinius tinklus reikia atitinkamų žinių ir kvalifikacijos.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad dešimties suformuotų žemės sklypų kvartale buvo gautas leidimas pagal techninius dokumentus įrengti atitinkamus inžinierinius tinklus. Statybos rangos darbus pardavėjo (bylos atsakovo) užsakymu atliko trečiasis asmuo UAB „Žemkasa“, su kuria 2007 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl inžinerinių tinklų įrengimo. Taigi 2006 m. vasario 22 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje įtvirtinta pardavėjo prievolė įrengti inžinierinius darbus priklausė nuo jo susitarimų su trečiuoju asmeniu.

Kai sutartinės prievolės įvykdymas priklauso nuo su ja susijusių kitų sutartinių prievolių įvykdymo, tai, nustatant jų įvykdymo sąlygas ir tvarką, aiškintinos visos tokias prievoles nustatančių sutarčių sąlygos, jeigu jose dėl susijusių prievolių nepasakyta kitaip. Nagrinėjamos bylos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyti inžinerinių tinklų įrengimo terminai, kas bus tų įrenginių rangovas bei rangos sąlygos. Šios statybos rangos sąlygos nustatytos atsakovo ir trečiojo asmens sudarytoje statybos rangos sutartyje, pagal kurią UAB „Žemkasa“ įsipareigojo įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų tinklus dešimties gyvenamųjų sklypų kvartalui (duomenys neskelbtini), 100 kubinių metrų priešgaisrinį rezervuarą, valymo įrenginius, sutarta darbų kaina; 2007 m. lapkričio 14 d. sudarytas papildomas susitarimas prie Statybos rangos sutarties, kuriame nurodyta, jog darbai baigti – įrengti vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai, priešgaisriniai rezervuarai, valymo įrenginiai, ir kuriuo susitarta neperduoti įrengtų komunikacijų, kol kvartale nebus apgyvendinti penki namai, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. lapkričio 15 d.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad trečiasis asmuo faktiškai atliko statybos rangos darbus. Remdamiesi šia aplinkybe sprendė, kad atsakovas, kaip pardavėjas, įvykdė ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę įrengti inžinerinius tinklus.

Dėl sutartinės nepiniginio pobūdžio prievolės įvykdymo natūra

CK 6.213 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutarties šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, numatytus minėtos teisės normos 2 dalies punktuose.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasatorės argumentus, kad inžinerinių tinklų neperdavimas, kaip to reikalaujama pagal Statybos įstatymą ir statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, nėra tinkamas sutartinės prievolės įrengti inžinerinius tinklus įvykdymas.

CK 6.662 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų priėmimą, nurodyta, kad rangos būdu atliktus darbus rangovui privalu perduoti, o užsakovui – juos priimti. Be to, pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą.

Atliktų darbų priėmimo ir perdavimo momentas yra reikšmingas tiek rangos sutarties šalims sprendžiant prievolės įvykdymo klausimą, tiek sprendžiant statybos užbaigtumo klausimą, nes pagal teisės aktų reikalavimus sukurtą (pagamintą) ir tinkamai perduotą daiktą yra teisinis pagrindas pripažinti nuosavybės teisės objektu, taigi ir civilinių teisinių santykių objektu (CK 4.47 straipsnis). Taigi naudotis turtu galima tik tinkamai įforminus naudojimo dalyką.

Nagrinėjamoje byloje tinkamas inžinierinių tinklų priėmimas ir teisinis jų įforminimas lemia tinkamą prievolės perduoti ieškovei naudotis inžineriniais tinklais įvykdymą.

Atsakovo sutartinės prievolės įrengti ir perduoti naudotis atitinkamus inžinerinius tinklus tinkamas įvykdymas reiškia ne tik tokių tinklų faktinį sukūrimą, bet ir jų tinkamą priėmimą ir įteisinimą. Tai sukuria teisines prielaidas naudotojai (nagrinėjamoje byloje ieškovei) būti įsitikinusiai, kad inžineriniai tinklai atitinka jiems statybos techniniuose reglamentuose bei kituose teisės aktuose keliamus techninius reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės (CK 6.663 straipsnio 1 dalis), taip pat kad atliktiems darbams bus taikoma tam tikra įstatyme nustatyta garantija (CK 6.664 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyti faktai, kad ieškovei komunalinių paslaugų teikimas bei galimybė naudotis inžineriniais tinklais yra užtikrinti, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovo prievolė pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį naudotis inžineriniais tinklais įvykdyta tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus, nes, minėta, inžineriniai tinklai turi būti ne tik sukurti, bet ir įteisinti tam, kad įgytų teisinį inžinerinių tinklų statusą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais bei nurodytomis teisės normomis, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio prievolių įvykdymą tinkamu pripažino neišanalizavę viso prievolės turinio bei jos sutartinių ir teisės normose nustatytų tokių prievolių įvykdymo sąlygų bei tvarkos ir ieškinį atmetė, nors nebuvo pagrindo konstatuoti, kad sutartinė prievolė įvykdyta tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl prievolės pobūdžio ir jos įvykdymo tinkamumo, pažeidė statybos rangos sutarties esmę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir tai yra pagrindas panaikinti tą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškinys (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi kasacinis teismas bylą nagrinėja neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu bei yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, o ginčo išsprendimui būtina tirti ir vertinti įrodymus bei nustatyti faktines aplinkybes (pvz., viena iš tokių aplinkybių – prievolės neįvykdymo atveju būtina išsiaiškinti, per kiek laiko atsakovas galėtų perduoti atliktus darbus), tai byla dėl šios dalies perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 6,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, bei šalių atstovavimo išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 30 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti bylą dėl šios dalies iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas