Administracinė byla Nr. II-145-1023/2017
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00090-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.5.3; 16.9.4; 21.8.1;
21.10.4; 21.11.1
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. liepos 13 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,
sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,
dalyvaujant pareiškėjui S. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 9 d. nutarimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. J. 2017 m. birželio 26 d. skundu (b. l. 3-4) prašo panaikinti 2017 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 79ANN-103696391-17, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą LR ANK 420 str. 1 dalyje – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka, jog kirto siaurą ištisinę liniją, tačiau ją kirto siekdamas aplenkti kelią valančią transporto priemonę kuri važiavo apie 25 km/h greičiu, ir skubėdamas su dukra atvykti laiku į Kauno klinikas, kuriose dukrai buvo paskirtas pakartotinis tyrimas dėl viruso inksto atmetimui. Tokias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, tačiau pareigūnai jam nurodė, kad tai neturi jokios reikšmės šiam įvykiui ir surašė administracinių nusižengimų protokolą bei paskyrė 85 Eur baudą bei specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams. Paskirtą 85 Eur baudą pareiškėjas sumokėjo laiku- 2017 m. gegužės 25 d., tačiau teisių neatidavė, nes jos jam ir jo šeimai labai reikalingos. Su paskirta papildoma sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nesutinka. Nurodo, kad kelio ženklo „lenkti draudžiama“ zonoje draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Ištisinė ženklinimo linija yra tik papildomas draudžiamos zonos pažymėjimas, todėl skunde manė, kad KET reikalavimų nepažeidė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidėjas pripažino padaręs administracinį nusižengimą, kadangi policijos pareigūnai išaiškino, kad ištisinės linijos kirsti apskritai niekada negalima. Prašo taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas, kadangi dirba, automobilis jam yra reikalingas vykdant darbo funkcijas, turi tris nepilnamečius vaikus, du iš jų neįgalūs, kuriems reikalinga naudoti daug vaistų, vežti pas gydytojus. Vienos mergaitės negalia yra sunki ir jai yra reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra ir slauga, bet ją reikia ne rečiau kaip kas dvi savaitės vežioti į Kauno klinikas dėl persodinto inksto, dėl kurio mergaitės yra nuslopinta imuninė sistema, kad neįvyktų inksto atmetimo reakcija ir todėl mergaitė negali važiuoti viešuoju transportu, kad nepasigautų viruso, be to mergaitės apribotas judėjimas dėl Perteso ligos. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas, žmona nedirba, nes prižiūri tris jų nepilnamečius vaikus, iš jų dvi neįgalias dukras, žmona nevairuoja ir teisės vairuoti neturi. Per daugiau kaip 14 metų vairavimo stažą nėra pažeidęs KET reikalavimų ir nėra baustas administracine tvarka, neteistas, dirba UAB „Irdaiva“ statybininku – apdailininku, vykdo užsakymus po visą Lietuvą, todėl mašina reikalinga ir darbui, jam patikėta bendrovės mašina, kuria jis važiuodamas pakeliui surenka darbuotojus ir važiuoja į objektą, kitų bendrovės darbuotojų vairuojančių nėra. Nurodė, kad labai gailisi padaręs nusižengimą, pasižadėjo daugiau niekada nepažeisti taisyklių, išvažiuoti su dukra pas gydytojus iš anksčiau, kad nereiktų skubėti, nuoširdžiai gailėjosi. Teismo posėdžio metu prašė palikti teisę vairuoti, o su baudos dydžiu sutiko.
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 15-16) prašė jį atmesti, palikti galioti 2017-06-09 nutarimą ir nurodė, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas yra sietinas tik su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, konstatavimu. Mano, kad tokių aplinkybių byloje nėra. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodyta ištisinė kelio ženklinimo linija yra savarankiškas eismo reguliavimo elementas, dažnai naudojamas be kelio ženklo „lenkti draudžiama“.
Nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie posėdį informuoti laiku ir tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 17).
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos Nr.17068222151 (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2017 m. gegužės 16 d. 08.45 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Rimantas D. S. Juškauskui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 79ANPAN-99910818-17 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad S. J. 2017 m. gegužės 16 d. apie 08.35 val. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 28 kilometre, vairuodamas automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur tai draudžia kelių eismo taisyklės (AN b.l. 2-3). Paaiškinime (AN b.l. 2), savo skunde ir teismo posėdžio metu S. J. nurodė, kad su pažeidimu, jog kirto ištisinę ženklinimo liniją sutinka, tačiau jis lenkė lėtai važiuojančia kelius valančią transporto priemonę, skubėjo nuvežti sergančią dukrą tyrimams dėl viruso persodinto inksto atmetimui į Kauno klinikas. 2017 m. birželio 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. S. nutarimu už šį pažeidimą S. J. skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, nurodyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jog jis pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (AN b.l. 1). Pažeidėjas nurodė, kad jam administraciniu nurodymu paskirtą 85 Eur baudą sumokėjo laiku. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (AN b.l. 20-21) matyti, kad pareiškėjas anksčiau nebaustas administracine tvarka.
Pareiškėjas savo skunde prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Teismas pažymi, kad pareiškėjas pats pripažįsta, kad kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, šio fakto neginčija. Be to, šį faktą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: skundžiamas nutarimas, protokolas su asmens paaiškinimu, 2017 m. gegužės 31 d. prašymas (AN byla b. l. 1, 2, 3, 5). Teismas nesutinka su skunde nurodomu pareiškėjo teiginiu, jog kelio ženklo „lenkti draudžiama“ zonoje draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu bei ištisinė ženklinimo linija yra tik papildomas draudžiamos zonos pažymėjimas. Pažymėtina, kad KET 3 priedo 1.1. punkte nurodoma, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ji žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Tuo tarpu KET 1 priedo 325 punkte nurodoma, kad kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ nurodo, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Sistemiškai aiškinant minėtus KET punktus darytina išvada, kad pareiškėjas butų galėjęs lenkti lėtai važiuojančią transporto priemonę tik tokiu atveju, jeigu kelio ruože paženklintame kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ nebūtų siauros ištisinės linijos. Tačiau, šiuo atveju, pareiškėjas kirto siaurą ištisinę liniją ir pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, todėl padarė ANK 420 str. 1 d. pažeidimą, dėl ko protokolas, padarius minėtą teisės pažeidimą, pareiškėjui surašytas teisėtai, o už padarytą administracinį nusižengimą asmuo turi atsakyti, įstatymo nustatytų pagrindų nutraukti teiseną nėra.
Pažymėtina, kad pareiškėjas S. J. su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka, jo neginčija, sumokėjo pusę jam paskirtos baudos, t.y. 85 Eur, tačiau pareiškėjas pateiktu skundu ir teismo posėdžio metu prašė palikti jam teisę vairuoti, t.y. iš esmės prašė taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, netaikant administracinio poveikio priemonės. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas apeliuoja į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta skirti bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo 300 Eur iki 600 Eur. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos skirti nuobaudos ribų dydis yra bendro pobūdžio vertinamoji norma, kurios taikymas iš esmės priklauso nuo konkrečių administracinio nusižengimo padarymą sąlygojančių aplinkybių. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių, ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją, t.y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Nuobauda turi būti individualizuojama. Nagrinėjamojoje byloje S. J. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Pareiškėjo prašomos taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 301 straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-60-2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-20-942/2016). Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Administracinė nuobauda, taikant minėto straipsnio nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.
Šioje byloje nustatyta, kad S. J. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padaręs nusižengimą, pripažino kirtęs ištisinę liniją, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad S. J. teisės pažeidimą padarė esant būtinam reikalingumui laiku pristatyti sunkiai sergantį nepilnametį vaiką į ligoninę (ANK 35 straipsnio 2 dalis). Minėtą aplinkybę patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas- medicinos dokumentų išrašas, forma Nr. 027/a (AN byla b. l. 6). Tuo pačiu pažymėtina, kad minėta aplinkybė nešalina S. J. atsakomybės, kadangi administracinis nusižengimas padarytas tyčia, o ne dėl neatsargumo (ANK 16 straipsnio 1, 2 dalys). S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta. Bylos duomenimis S. J. administracine tvarka anksčiau nebaustas. Jis turi tris nepilnametes dukras, iš kurių dviem nustatytas neįgalumo lygis, vienai mergaitei sunkus, kitai- lengvas neįgalumas (b.l. 6-11). Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad vienai dukrai A. J. nustatytas ir specialusis nuolatinės priežiūros pagalbos poreikis, jai transplantuotas inkstas, atliekamos dializės, sekama dėl minėtos operacijos, diagnozuota Perteso liga, gydyta augimo hormonais, rekomenduota po 3 mėnesių spręsti dėl kompiuterinės tomografijos, reikalinga tęsti GFK, masažus, fizioterapines procedūras (AN byla, b. l. 7, 9, 12 – 17). Pareiškėjas posėdžio metu paaiškino, kad mergaitėms reikalinga nuolatinė priežiūra ir vežiojimas pas gydytojus, fizioterapeutus, o žmona nedirba, nes turi prižiūrėti nepilnametes tris dukras, ji neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl tik jis gali vežioti sergančias dukras pas gydytojus. Be to, pareiškėjas nurodė, kad dukrai dėl persodinto inksto buvo nuslopintas imunitetas, dėl ko ji negali važiuoti viešuoju transportu, kad nepasigautų viruso ir nebūtų atmetimo reakcijos. Pareiškėjas darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 5). Pareiškėjas nurodė, kad jis yra vienintelis šeimoje vairuojantis asmuo, tai paneigiančių aplinkybių byloje nenustatyta. Iš išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir įvertintų įrodymų sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad netekus pareiškėjui teisės vairuoti ne tik pačiam pareiškėjui kiltų neproporcingos pasekmės, tačiau ir jo šeimai, kadangi šeima liktų be vienintelio galinčio vairuoti asmens, o specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata, turinčios dukros faktiškai liktų be gyvybiškai svarbaus reikiamo gydymo ir sveikatos palaikymo. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad S. J. pripažino padaręs pažeidimą, itin kritiškai vertino savo poelgį ir nuoširdžiai gailėjosi, kad anksčiau apskritai nebaustas administracinėmis nuobaudomis, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisės pažeidimas padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, bet labiau sąlygotas būtinojo reikalingumo situacijos, pareiškėjas manevruodamas pavojingos situacijos nesukėlė, pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, o pakankamai mažareikšmiu, nes dėl teisės pažeidimo jokių pasekmių nekilo, žmonės nenukentėjo, turtui žala nepadaryta, turi tris nepilnamečius vaikus, iš kurių dviems nustatytas neįgalumo lygis, dėl ko jis nuolat ir pastoviai vežioja vaikus į ligoninę, teismas mano, kad net ir minimali ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, t.y. 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 mėnesiams, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga, pažeidžianti prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, bei neįgalaus vaiko teisę, kad jam būtų suteikiama atitinkama pagalba (Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 7 straipsnis, Jungtinių Tautų Vaiko teisų apsaugos konvencijos 3 straipsnis). Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio bylose administracinio teisės pažeidimo bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinat teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-3/2014, 2AT-6/2014). Teismo įsitikinimu atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad S. J. yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, kad jam transporto priemonė reikalinga ne tik, kad darbui ir gauti vieninteles šeimoje pajamas, tačiau būtina vykdyti savo kaip tėvo moralinę ir įstatyminę pareigą pasirūpinti sunkiai sergančiais neįgaliais nepilnamečiais vaikais, vežiojant juos į kitame mieste esančias ligonines, užtikrinant prioritetinį vaiko teisių apsaugos principą, tai, kad pagal Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 7 straipsnį visuose veiksmuose, susijusiuose su neįgaliais vaikais, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, manytina, kad ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Esant aukščiau įvertintų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visetui, yra pagrindas S. J. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Alytaus apskrities VPK Prienų PK 2017 m. birželio 9 d. nutarimas keistinas, paskiriant 170 Eur piniginę baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
n u t a r i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus apskrities VPK Prienų PK 2017 m birželio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 17068222151 ir S. J. už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirti 170 Eur piniginę baudą, netaikant administracinio poveikio priemonės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 17068222151, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariatui.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vaida Baumilė
