E. M. pagal ANK 423 str. 3 d., 426 str.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15-146-1023/2017

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00091-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.4; 1.4.7; 1.5.4, 1.5.5; 1.5.7; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1

(S)

2017 m. liepos 11 d.

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

2017 m. birželio 26 d. E. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 80ANP-106188883-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2017 m. birželio 16 d., 3.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, jį apgadino ir iš eismo įvykio pasišalino nepranešus policijai, pažeisdama kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadintas apšvietimo stulpas ir automobilis, E. M. po eismo įvykio nustatytas 0,19 promilių girtumas.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą E. M. nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi (b. l. 1).

Teismo posėdžio metu E. M. pripažino padariusi protokole nurodytus pažeidimus, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad šiuo metu ji niekur nedirba, baigė Kauno kolegiją, įgijo kosmetologės specialybę, netekėjusi, vaikų neturi, 2014 metais bausta už diržo neprisisegimą, neteista, turi 1 metų vairavimo stažą. Parodė, kad 2017 m. birželio 16 d., po darbo, būdama dar darbo vietoje- viešbutyje apie 21.30 val. pradėjo tvarkytis ir kraustytis iš viešbučio, kur laikinai gyveno į kitą suteiktą gyvenamąjį plotą, baigė kraustymąsi 2.30 val. Tuo metu buvo kvalifikaciniai egzaminai, buvo nemiegojusi, pavargusi. Lijo, buvo šlapias kelias, siauras, staigus posūkis. Važiuodama atsimušė priekiniais ratais į bordiūrą, bandė tiesinti mašiną, bet ją užnešė ir mašina atsitrenkė priekine dešine puse į stulpą – lempinį šviestuvą. Šis nukrito. Ji sustojo, patraukė šviestuvą nuo kelio ant kelkraščio. Mašina buvo apgadinta – nukrito bamperis, sulankstytas priekinis kapotas, apgadinta mašinos apačia. Atvažiavo draugas ir sakė, kad dėl šviestuvo susitars viešbutyje, todėl ji išėjo namo. Paaiškino, kad turi sergančią mamą, j pati yra jaunas žmogus, kuriam reikia dirbti, tobulėti, vykti į kursus. Turi brolį, seserį, kurie nuolat gyvena užsienyje. Tėvas turi vairuotojo pažymėjimą, bet mama visada prašo jos, kad nuvežtų pas gydytojus. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, prašo nekonfiskuoti automobilio.

E. M. įvykdytą administracinį nusižengimą, be tiesioginio jos prisipažinimo, taip pat įrodo:

administracinio nusižengimo protokolas Nr. 80ANP-106188883-17, kuriame aiškiai užfiksuotas administracinio nusižengimo laikas, vieta ir esmė (b. l. 1), ji 2017 m. birželio 16 d., 3.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, jį apgadino ir iš eismo įvykio pasišalino nepranešus policijai, pažeisdama KET reikalavimus, eismo įvykio metu apgadintas apšvietimo stulpas ir automobilis, E. M. po eismo įvykio nustatytas 0,19 promilių girtumas;

policijos pareigūno E. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 2), kuriame nurodyta, kad 2017 m. birželio 16 d., apie 8.05 val., patruliuojant gavo pranešimą apie įvykį, nuvykus į (duomenys neskelbtini), likus apie 200 m. iki viešbučio „Roya Spa Residence“ pastebėjo kairėje kelio pusėje nuverstą gatvės apšvietimo stulpą, šalia jo mėtėsi automobilio detalių liekanos, ant kelio buvo išsiliejęs aušinimo skystis, matėsi padangų slydimo žymės, įvykio vietoje rado automobilio Audi identifikavimo lentelę. Važiuodami toliau Pakalnės gatve, prie (duomenys neskelbtini) pastato pastebėjo stovintį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio buvo sugadinta priekinė dalis, o apžiūrėjus atidžiau paaiškėjo, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje atsitrenkiant į gatvės apšveitimo stulpą. Nustatė, kad automobilis priklauso E. M.. Jai paskambinus automobilio savininkė tuoj atvyko iki automobilio ir paaiškino, kad apie 3.00 val. nakties važiavo iš darbo į Birštoną ir reguliuodama magnetolą nepastebėjo gatvės apšvietimo stulpo ir į jį atsitrenkė. Nepranešė policijai, nes išsigando, nurodė, kad eismo įvykio metu alkoholio vartojusi nebuvo, tačiau patikrinus alkotesteriu jai buvo nustatytas 0,19 promilių girtumas. E. M. nurodė, kad prieš atvykdama išgėrė taurę šampano;

eismo įvykio vietos schema (b. l. 3);

fotonuotraukos (b. l. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13), kuriose matosi apgadintas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos vaizdas po eismo įvykio, susidūrimo vietoje rastos automobilio detalės;

transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 14), kuriame nurodyta, kad automobiliui Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, valstybinio numerio ženklas, priekinis kairės pusės žibintas;

E. M. apklausos protokolas (b. l. 16), kuriame ji nurodė, kad 2017 m. birželio 16 d., apie 3.00 val. nakties važiavo iš darbo į Birštoną ir reguliuodama magnetolą nepastebėjo gatvės apšvietimo stulpo ir į jį atsitrenkė, stulpas nukrito. Po eismo įvykio išsigando ir paskambino draugui, kuris padėjo patraukti automobilį. Nepranešė policijai, nes išsigando, alkoholio vartojusi nebuvo;

T. L. apklausos protokolas (b. l. 17), kuriame ji nurodė, kad 2017 m. birželio 16 d., apie 3.00 val., su drauge E. M. po darbo važiavo namo į Birštoną, ji visą laiką žiūrėjo į savo telefoną, tada pajuto smūgį ir pamatė, kad atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Alkoholio nebuvo vartojusi nei ji, nei draugė. Dėl ko įvyko eismo įvykis ji negali pasakyti;

Birštono miesto tvarkymo tarnybos raštas (b. l. 18), kuriame nurodyta, kad 2017 m birželio 17 d. automobiliui atsitrenkus į apšvietimo atramą padaryta 490,00 Eur žala;

įmokos kvitas (b. l. 19), kuris patvirtina, kad E. M. pervedė Birštono miesto tvarkymo tarnybai 490,00 Eur;

išrašas apie neblaivumo nustatymus (b. l. 21, 22, 23) iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 15 d. 11.01 val. E. M. nustatytas 0,19 promilių girtumas;

išrašas apie kelių transporto priemonę (b. l. 28) iš kurio matyti, kad automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra E. M.;

administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 29-30), iš kurių matyti, kad E. M. praeityje bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad E. M. yra kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, todėl baustina.

Pažymėtina, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino dėl pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai galisi (ANNK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Be to, už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir už 423 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės, kuriai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. praeityje vieną kartą bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padarytą pažeidimą pripažįsta, dėl jo gailisi. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. M. paskyrus ANK 426 straipsnio 1 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas nuobaudas be trasnporto priemonės konfiskavimo (ANK 32, 34 straipsniai). Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.

Pažymėtina, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. ANK 34 straipsnio 5 dalis iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 1 straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie ATPK 30 1 straipsnį, yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas apelianto darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje išskirtinėmis ir pakankamomis ATPK 301 str. taikymui nelaiko tokių aplinkybių, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinės bylos Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006); nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje (administracinė byla Nr. N16-536/2006); išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą (administracinės bylos Nr. N16-1757/2006, N16-1756/2006); sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas (administracinė byla Nr. N16-594/2006); sumokėjo paskirtą baudą (administracinės bylos Nr. N16-1756/2006, N5-1647/2006), KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, N17-1874/2006); nuoširdžiai gailisi (administracinė byla Nr. N3-020/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (administracinė byla Nr. N16-595/2006). Nagrinėjamojoje byloje, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog pažeidėjai nėra pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. E. M. padarytas pažeidimas tyčinis, nes pažeidėja suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo automobilį būdama pavargusi, nemiegojusi, kas prieštarauja Kelių eismo taisyklių 14 punkto imperatyviam reikalavimui nevairuoti nepasinaudojus kasdieniu poilsiu, sukeldama grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai, ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jos tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t. t. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. praeityje bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra darbingo amžiaus, neįgalumo ir sveikatos problemų nenurodė, turi įgijusi bakalauro diplomą, todėl gali dirbti ir gauti pastovias darbines pajamas. Prašydama neatimti vairuotojo teisių, E. M. nurodė, kad jos reikalingos sergančiai mamai vežioti pas gydytojus, pateikė medicininį išrašą, iš kurio matyti, kad R. M.- galimai E. M. mama (nepateiktas pažeidėjos gimimo liudijimas), 2014 metais gruodžio mėnesį gulėjo reumatologijos skyriuje su pagrindine diagnoze- wegenerio granulomatoze, skirti vaistai, tačiau aplinkybės, kad mamą reikia ir dabar vežioti pas gydytojus ir kokiu dažnumu vyksta gydytojų konsultacijos ar teikiamos gydymo paslaugos atsakomybėn traukiamas asmuo nepagrindė, nepateikdamas jokių įrodymų. Be to, kaip pats atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, ji gyvena su abiem tėvais, kurie nėra išsiskyrę, tėtis turi vairuotojo pažymėjimą ir mašiną vairuoja, todėl galimai sergančios mamos vežiojimą pas gydytojus galėtų užtikrinti atsakomybėn traukiamo asmens kitas šeimos narys- tėvas. Pažymėtina, kad E. M. nurodomos šeiminio - asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, teisės vairuoti reikalingumas dėl siekio tobulėti, lankyti kursus ir dėl to, kad pažeidėja yra jaunas žmogus) teismų praktikoje nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui. Konstatuotina, kad teismas nenustatė aplinkybių visumos, kurios leistų E. M. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti lengvesnę bausmę, nei ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės minimumas.

Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad E. M. yra kalta padarius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, todėl jai administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis) ir galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 35-36 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

E. M. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 600,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

E. M. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1 200,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskacijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir E. M. paskiri galutinę subendrintą nuobaudą – 1 200,00 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskacijos.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėja Vaida Baumilė