Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-126/2013
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01886-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.1.2; 1.2.3.2.3 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos, Gintaro Godos, Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Egidijai Belevičienei,
nukentėjusiajai K. B.,
vertėjai Loretai Kireilytei,
nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Griežei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Brunono Maculevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu M. B. B. (M. B. B.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu devyneriems metams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis pakeistas, nuteistojo M. B. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams.
Išplėstinė teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą, prokurorės, palaikiusios kasacinį skundą, nukentėjusiosios paaiškinimų, gynėjo, sutikusio su kasacinio skundo argumentais ir prašiusio paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-126/2013
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01886-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.5.1.2; 1.2.3.2.3 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Rimanto Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos, Gintaro Godos, Aldonos Rakauskienės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Egidijai Belevičienei,
nukentėjusiajai K. B.,
vertėjai Loretai Kireilytei,
nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Griežei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Brunono Maculevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu M. B. B. (M. B. B.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu devyneriems metams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis pakeistas, nuteistojo M. B. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams.
Išplėstinė teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą, prokurorės, palaikiusios kasacinį skundą, nukentėjusiosios paaiškinimų, gynėjo, sutikusio su kasacinio skundo argumentais ir prašiusio paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. B. B. pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 26 d., apie 2.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo įsūnio P. K., kuris, grasindamas su juo susidoroti panaudojant fizinį smurtą, agresyviai elgdamasis, nepaklusdamas M. B. B. ir aplinkinių asmenų raginimams nutraukti savo veiksmus, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pavojingą M. B. B. sveikatai ir gyvybei, veržėsi į kambarį, kuriame buvo M. B. B. ir, pastarajam dėl P. K. fizinio pranašumo neišlaikius durų, iš inercijos kartu su atidarytomis durimis iššoko į koridorių, kur, kilus realiai grėsmei jo sveikatai ir gyvybei, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia peiliu dūrė įvaikiui P. K. penkis kartus į įvairias kūno vietas; dėl padaryto sužalojimo – durtinės-pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su širdies kiauryminiu sužalojimu, kuris komplikavosi širdies tamponada krauju ir kraujo išsiliejimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nukentėjusysis mirė, taip tyčia jį nužudė.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti: M. B. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 28 straipsnio 3 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio l dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę laisvės atėmimą šešeriems metams.
Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ nurodyta, jog nužudymas, padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, kvalifikuojamas tik pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio l dalį, net ir esant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytiems kvalifikuojamiesiems požymiams. Todėl M. B. B. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, bet pagal 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio l dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-700/2004, apeliacinė nutartis Nr. 1A-208/2012).
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas kvalifikavimo
BK specialiojoje dalyje nėra atskiros normos, apibrėžiančios nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas sudėtį. Būtinosios ginties ribų peržengimo sąvoka pateikta BK 28 straipsnio 3 dalyje: būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. To paties straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.
Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą nėra kliūčių būtinosios ginties ribų peržengimo atveju, nustačius nužudymą kvalifikuojančius požymius, nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal atitinkamą BK 129 straipsnio 2 dalies punktą. Pažymėtina, kad ne visi BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai suderinami su asmens teise į būtinąją gintį, tačiau nagrinėjamu atveju, kaltininko veikoje nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius šeimos nario nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas požymius, jo veiksmų kvalifikavimas pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atitinka įstatymo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 4 d. nutarimu pripažinęs, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, remdamasis savo pirmesne jurisprudencija pažymėjo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.
Šiuo aspektu baudžiamasis įstatymas, kaltininko veiksmus kvalifikavus pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies atitinkamą punktą, suteikia teismui visas galimybes tą padaryti. Minėta, kad skiriant bausmę už tokį nusikaltimą BK 28 straipsnio 4 dalyje specialiai nurodyta galimybė ją švelninti remiantis BK 62 straipsniu. Šio straipsnio antrojoje dalyje kaip viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurioms esant gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, yra veikos padarymas peržengiant būtinosios ginties ribas. BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais, nenustačius BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų, bet pripažinus, kad BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tai ir buvo padaryta šioje byloje. Pažymėtina, kad pats kasatorius irgi prašo, perkvalifikavus nuteistojo M. B. B. veiką iš BK 28 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.
Nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal baudžiamajame įstatyme nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius veikų požymius. Nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas kvalifikavimas pagal įstatymą, kuriame neatsispindi visi objektyvieji veikos požymiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsniui, pagal kurį vienas iš baudžiamojo proceso tikslų yra tinkamai pritaikyti įstatymą.
Vienintelis kasatoriaus argumentas, dėl kurio prašoma perkvalifikuoti nuteistojo M. B. B. veiką, yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 11 punkte pateiktas išaiškinimas, kad nužudymas, padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas, kvalifikuojamas tik pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, net ir esant BK 129 straipsnio 2 dalyje nustatytiems kvalifikuojamiesiems požymiams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2010, 2K-7-301/2011, 2K-7-119/2013), kad tiesiogiai remtis Senato nutarimų išaiškinimais nėra įstatyme įvardyto pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kurią „...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas. Kaip matyti iš minėtu Senato nutarimu patvirtintos teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose apibendrinimo apžvalgos, išaiškinimas dėl nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas kvalifikavimo padarytas nesiremiant konkrečiomis išnagrinėtomis baudžiamosiomis bylomis. Kasatoriaus nurodytas kasacinės instancijos teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-700/2004, kurioje kaltininko veiksmai, esant BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytam kvalifikuojamajam požymiui, kvalifikuoti pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, grindžiamas vien tik minėtu Senato išaiškinimu, o baudžiamojoje byloje Nr. 1A-208/2012 analogiška kvalifikacija grindžiama remiantis kasacine nutartimi byloje Nr. 2K-700/2004 kaip precedentu.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje analogiškas klausimas spręstas ne tik prokuroro kasaciniame skunde nurodytose bylose. Baudžiamojoje byloje dėl sutuoktinio nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad nuteistosios veiksmui baudžiamojo įstatymo normos, įtvirtintos BK 28 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pritaikytos tinkamai (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-428/2010">2K-7-428/2010</a>). Minėta, kad toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas atitinka baudžiamojo proceso paskirtį tinkamai pritaikyti įstatymą ir netrukdo teismams individualizuoti bausmės.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta atskirųjų teisėjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Žiūrint šiuo aspektu, sprendimai prokuroro kasaciniame skunde nurodytose bylose apeliacinės instancijos teismo nesaistė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kasatoriaus tvirtinimas, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistojo M. B. B. nusikalstamus veiksmus, neatitinka besiformuojančios teismų praktikos šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Kasaciniame skunde nepateikiami argumentai, dėl ko vėl reikėtų keisti tokią teismų praktiką.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Rimantas Baumilas
Valerijus Čiučiulka
Gintaras Goda
Aldona Rakauskienė
Albinas Sirvydis
Vladislovas Ranonis
