Baudžiamoji byla Nr. 2K-152/2013
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02447-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2.7.; 2.1.2.12 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
sekretoriaujant Linai Baužienei,
dalyvaujant prokurorei Olgai Zabelinai,
nukentėjusiajam R. M.,
gynėjui Vidmantui Martyšiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. (S. T.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu su to paties teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartimi padarytu rašymo klaidos ištaisymu S. T. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas 2010 m. spalio 11 d.) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš Z. K.) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas Z. K. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (asmens dokumento pagrobimas iš Z. K.) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš I. E.) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas I. E. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (asmens dokumento pagrobimas iš I. E.) laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš G. P.) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas 2010 m. vasario 12 d.) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendis pakeistas.
Nuosprendžio dalis dėl S. T. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas Z. K. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas), 302 straipsnio 1 dalį (asmens dokumento pagrobimas iš Z. K.) 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas I. E. elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas), 302 straipsnio 1 dalį (asmens dokumento pagrobimas iš I. E.) panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: S. T. dėl šių nusikalstamų veikų išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
Nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo panaikinta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš naujo dalinio jų sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams.
Kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
S. T. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 11 d., apie 13.15 val., viešoje vietoje, Justiniškių turgavietėje, esančioje Vilniuje, Rygos g. 13a, UAB,,Pagrata“ darbuotojams Z. K. bei O. P. paprašius jo nepažeidinėti Maisto ir veterinarijos tarnybos taisyklių reikalavimų ir liautis lesinti balandžius, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžeidinėjo Z. K. necenzūriniais žodžiais, o jam bandant atsitraukti ir nugriuvus ant žemės, tyčia spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis kartus, pataikydamas į įvairias kūno vietas, taip padarydamas Z. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis kairėje ausyje, dešinėje šlaunyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimu dešiniame kelyje.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jis nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 11 d., apie 13.15 val., būdamas Justiniškių turgavietėje, esančioje Vilniuje, Rygos g. 13A, nukentėjusiajam Z. K. pargriuvus ant žemės, atvirai pagrobė jo 200 Lt vertės rankinę, kurioje buvo Z. K. vardu išduoti dokumentai, didinamoji lupa su lempute 150 Lt vertės, piniginė 150 Lt vertės su 2 180 Lt grynųjų pinigų, t. y. iš viso 2 680 Lt vertės svetimą turtą.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 25 d., apie 16.35 val., prie namo, esančio Vilniuje, Taikos g. 10, laiptinės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiosios I. E. ir, panaudodamas fizinį smurtą, ranka pagriebęs nukentėjusiąją už dešiniojo peties, pasuko veidu į save, po to, atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, t. y. užgulęs ją savo kūnu bei prispaudęs prie sienos, pagrobė 20 Lt vertės piniginę su joje buvusia I. E. vardu išduota asmens tapatybės kortele, V. E. vardu išduotu neįgaliojo pažymėjimu, bankų mokėjimo, kodų kortelėmis, prekybos įmonių nuolaidų kortelėmis, 181 Lt grynųjų pinigų, t. y. iš viso 201 Lt vertės svetimą turtą.
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jis nuteistas ir už tai, kad 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, apie 13 val., prie namo, esančio Vilniuje, Taikos g. 1, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nukentėjusiojo G. P. ir, panaudodamas fizinį smurtą, vieną kartą suduodamas nukentėjusiajam per ranką, kurioje šis laikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, telefonui iškritus, pagrobė nukentėjusiajam G. P. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“.
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 25 d., apie 18 val., prie namo, esančio Vilniuje, Taikos g. 1, neturėdamas teisėto pagrindo, priėjo prie G. P. ir R. B. ir, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė G. P. perduoti jam 100 Lt, kaip išpirką už pagrobtą telefoną, tačiau G. P. atsakius, kad pinigų neturi, paėmė iš R. B. 40 Lt grynųjų pinigų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, maždaug už 5 minučių netoli tos pačios vietos, neturėdamas teisėto pagrindo, priėjo prie G. P. ir R. B. ir, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pridėjęs peilį prie G. P., atvirai savo naudai vertė G. P. perduoti jam 100 Lt, kaip išpirką už pagrobtą telefoną.
Pagal 284 straipsnio 1 dalį jis nuteistas ir už tai, kad 2010 m. vasario 12 d., apie 21 val., viešoje vietoje, namo, esančio Vilniuje, Taikos g. 9, laiptinėje, prie R. M. priklausančio buto Nr. 1 durų, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, daužė buto duris, nukentėjusiajam jas atidarius ir išėjus į laiptinę bei pasiteiravus, kodėl jis taip elgiasi, iš chuliganiškų paskatų tyčia trenkė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam R. M. į veidą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimais nosies nugarėlės dešiniame šoniniame paviršiuje.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. T. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį: dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2010 m. spalio 11 d. tuo pagrindu, kad jis realizavo savo teisę į būtinąją gintį, dėl I. E. ir G. P. plėšimo bei 2010 m. vasario 12 d. viešosios tvarkos pažeidimo – neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas. Kaip alternatyva pateikiamas prašymas panaikinti nuosprendį ir nurodyti apeliacinės instancijos teismui skirti jam kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, nes dėl ilgametės priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir jų pakaitalų jam sutriko psichika ir jis negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų ir jų valdyti.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindamas jį kaltu dėl 2010 m. spalio 11 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo, nes jis viešosios tvarkos nepažeidė, tik gynėsi nuo Z. K., kuris dėl formalaus turgaus sanitarijos taisyklių pažeidimo (balandžių lesinimo) netikėtai prieš jį, ramiai sėdintį ant suoliuko, panaudojo fizinį smurtą – trenkė kumščiu jam į veidą, o vėliau metaliniu vieno metro gulsčiuku talžė jam galvą. Jo aiškinimą apie bylos aplinkybes galėjo patvirtinti liudytoja V. Č., tačiau ji nei bylos ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklausta, o bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ji netikėtai mirė.
Nuteistasis tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas visą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį pagrindė įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 328 straipsnio 3 punktą. Vidinis teisėjų įsitikinimas dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo turi susiformuoti išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus įrodymus, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas ištyrė tik dalį byloje surinktų įrodymų, nes iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir jų parodymus patvirtinančių liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, neatsižvelgdamas į nuoseklius jo parodymus, kuriuos patvirtina liudytojų P. K., R. S., G. S., K. T., M. M., J. P. parodymai, nepašalindamas prieštaravimų tarp šių byloje surinktų įrodymų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje remdamasis iš esmės tik jį kaltinančiais įrodymais, tinkamai jų nepatikrino, t. y. neišsiaiškino, ar nukentėjusieji ir kaltinimo liudytojai jo neapkalba, nenutyli reikšmingų bylos aplinkybių, ar šių asmenų parodymai buvo nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Dėl to jam pareikšti kaltinimai yra grindžiami nepatikimais įrodymais, byloje liko abejonių dėl reikšmingų bylos aplinkybių, kurios apeliacinės instancijos teismo turėjo būti aiškinamos jo naudai, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje remdamasis tik dalimi įrodymų, vertindamas juos vienpusiškai, neišdėstymas įrodymų nuosekliai, atskleisdamas jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų jo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 331 straipsnį. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, suvaržė jo teisę į gynybą, nes atmetė jo gynėjo prašymą paskirti ginamajam teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, siekiant įvertinti kaltinamojo pakaltinamumą, nors byloje yra duomenų apie tai, kad jis daugiau kaip dešimt metų vartoja narkotines medžiagas bei jų pakaitalus ir dėl to veikų padarymo metu galėjo ne visiškai suvokti atliekamus veiksmus ar juos valdyti.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, teigdamas, jog jo veiksmai prieš nukentėjusįjį Z. K. buvo teisės į būtinąją gintį įgyvendinimas, o kitos jam inkriminuotos veikos tinkamai neįrodytos, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą.
Bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnis. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pažymėtina, kad kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami kaltinamojo teiginiai. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šių reikalavimų neatitinka. Pasak kasatoriaus, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 328 straipsnio 3 punkto, 331 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Toks argumentas neatitinka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio ir bylos medžiagos.
Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas nėra priėmęs apkaltinamojo nuosprendžio. Šis teismas nusprendė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. T. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiųjų Z. K. ir I. E. neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo ir BK 302 straipsnio 1 dalį dėl šių nukentėjusiųjų asmens dokumentų pagrobimo panaikinti ir dėl šių kaltinimų S. T. išteisinti. Teismas nusprendė, kad nuteistasis nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, ir vadovavosi BPK 329 straipsnio 1 punktu, numatančiu, kad tokiu atveju priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. Dėl kitų kaltinimų S. T. apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal BPK 330 straipsnį kelių skirtingų apeliacinės instancijos teismo sprendimų atveju yra priimamas nuosprendis. Taigi apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus nurodomų BPK pažeidimų nėra padaręs. Kasatoriaus tvirtinimas, esą apeliacinės instancijos teismas panaikino visą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, yra akivaizdžiai neteisingas. Šiuo klaidingu teiginiu paremti visi kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų.
Visų kasatoriaus teiginių ir išvadų dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo pagrindas yra ne teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, o nuteistojo S. T. pozicija dėl bylos aplinkybių, kurią tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai motyvuotai atmetė. Kasatorius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą argumentuoja savu tų pačių bylos aplinkybių vertinimu, kurias žemesnių instancijų teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bei įvertino. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nuteistąjį, nukentėjusįjį Z. K. bei liudytoją nuteistojo motiną L. T. Nuteistasis pageidavo, kad būtų apklausta liudytoja moteris, buvusi kartu su juo, kai įvyko incidentas su nukentėjusiuoju Z. K., tačiau, jai mirus, šiuo klausimu apklausta nuteistojo motina. Pasak liudytojos L. T., ta moteris jai pasakojusi apie incidento aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek savo apklaustų asmenų parodymus, tiek pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pateikė motyvus, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, o kuriuos įrodymus atmeta. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados tiek dėl nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį Z. K., tiek prieš kitus nukentėjusiuosius (išskyrus išvadas dėl nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį) yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, neturi teisinio pagrindo, todėl kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimas, atmestini. Priešingai negu deklaratyviai teigiama kasaciniame skunde, BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimas grįsti nuosprendį tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, nebuvo pažeistas, pats kasatorius tokių konkrečių duomenų nepateikia.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepažeidė nuteistojo S. T. teisių ir įstatymo reikalavimų, svarstydamas nuteistojo prašymą skirti jam teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Kasatorius tokio prašymo atmetimą klaidingai vertina kaip BPK 7 straipsnyje įtvirtinto bylų nagrinėjimo laikantis rungimosi principo pažeidimą. Ikiteisminio tyrimo metu specialistė davė išvadą, kad tokiai ekspertizei skirti nėra medicininių duomenų, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų neduoda tam pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė nurodė turėjusi visus duomenis tokiai išvadai padaryti, tie duomenys S. T. psichikos sutrikimo nepatvirtina. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo duomenis, jog S. T. kitoje pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė. Nustatyta, kad nei nusikalstamos veikos padarymo, nei šiuo metu (ekspertizė daryta 2011 m. spalio 13–lapkričio 14 dienomis) nuteistasis S. T. nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenos, galėjo ir gali teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, teismo atsisakydamas skirti ekspertizę neturi įtakos išsamiam ir nešališkam visų bylos aplinkybių išnagrinėjimui ir negali būti vertinamas kaip nuteistojo teisės į gynybą pažeidimas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, jais remiantis naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo S. T. kasacinį skundą.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Olegas Fedosiukas
Vladislovas Ranonis
