Byla Nr. TS-7-1208/2025
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00051-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.15.2; 2.1.10.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 30 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime (toliau – Komisija) 2025 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. LK-N-253 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;
2. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir E. M. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartimi nuteistojo E. M. gynėjo skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį – E. M. nusikalstamą veiką dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis perkvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu už BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskyrė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šią paskirtą bausmę subendrino su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda ir paskyrė galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL (753,01 Eur) dydžio baudą. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartimi nutrauktas jo atžvilgiu priimto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam paskirta 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, vykdymas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
Bausmės pradžia – 2021 m. kovo 10 d., bausmės pabaiga – 2028 m. rugsėjo 10 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) 3 metai 5 mėnesiai 15 dienų.
Komisija 2025 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-253 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendė, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje numatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir sprendė, kad nėra tikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų.
Nuteistasis E. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Komisijos 2025 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. LK-N-253 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, kad iš Komisijos nutarimo turinio akivaizdu, kad vienas esminių dėl nepaleidimo lygtinai motyvų – nuteistojo praeityje padarytos veikos. Jam inkriminuotos veikos jau įvertintos teismo ir už jas paskirtos bausmės, todėl vertinimas iš naujo veikų, suponuoja apie baudimą už tą patį antrą kartą. Pažymėtina, kad jis bausmės atlikimo metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir jau ne vienerius metus neturi net nuobaudų. Komisija tinkamai neįvertino šių aplinkybių, jo teigiami rezultatai įvertinti deklaratyviai, jų nesiejant į bendrą visumą. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis dalyvauja pavienėse užimtumo veiklose, o tai sudaro įspūdį, kad jo dalyvavimas resocializacijos procese yra „fasadinis“, taip pat pažymint, kad jo, kaip asmens, motyvacija darbinei veiklai kelia abejonių – kurį laiką jis neva nevykdė, o vėliau vykdė individualią veiklą, kurios realumas, Komisijos manymu, yra abejotinas. Tokios išvados yra žeminančios ir šališkos. Nuteistasis dirbti pradėjo 2024 m. gruodžio 11 d. todėl, kad buvo perkeltas iš pusiau uždaros bausmės atlikimo vietos į atvirąją, ir tik tada galėjo pradėti dirbti. Iki to jis vykdė individualią veiklą, kuri Vilniaus kalėjimo viršininko buvo prilyginta darbinei veiklai. Pažymi, kad dalyvavo visose įmanomose socialinės reabilitacijos programose. Nurodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmę leidus atlikti švelnesnėmis sąlygomis.
Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam E. M. šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nustatytas nebuvo.
Įvertinus E. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai ir noriai dalyvauja resocializacijos plane numatytose priemonėse, elgesio pataisos programose – „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, „Skolų valdymas, išieškojimo procesas, lėšų tvarkymas“, „Psichologinė savęs analizė grupėje (socialinė ir psichologinė integracija)“ ir kt. Nuteistajam 2024 m. balandžio 8 d. skirtas paskatinimas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuo 2024 m. lapkričio 15 d. nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviruose namuose. Nuteistasis mokėsi, įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo kvalifikaciją. Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 16 d. sprendimu leista užsiimti individualia veikla – sąmatų sudarymu (inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos). Nuteistasis nuo 2024 m. gruodžio 10 d. dirba. Visgi, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, dar nėra pakankama E. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Grįsdamas šią išvadą, teismas visų pirma pažymi, kad nors E. M. jau daugiau nei 4 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnis teistumas už nusikalstamas veikas įsibraunant / didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės (4) / netinkamai vykdytas teismo įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios teisėsaugos 6 metus / nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis; keisti gyvenamosios vietos adresai, slapstymasis nuo teisėsaugos / nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą / sunkumai atpažinti problemas / neteisėti problemų sprendimo būdai / nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas / impulsyvus elgesys, orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą / būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos / neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus / tam tikro lygmens neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu. Nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – patvirtino galimybę gyventi ir dirbti pasirinktoje vietoje po paleidimo iš pataisos atveju / yra orientuotas į santykių su artimaisiais palaikymą / šiuo metu yra išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Priešingai nei tai savo skunde supranta nuteistasis, minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Minėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas taip pat negali būti vertinamas kaip dvigubas asmens baudimas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą nuteistojo mąstymą, jog jis linkęs nutylėti negatyvius faktus apie save, analizuodamas savo ankstesnį gyvenimo būdą, nuteistasis linkęs racionalizuoti savo nusikalstamus veiksmus, minimizuoti pasekmes, kaltę perkelti netinkamai susiklosčiusiai situacijai, ten buvusiems aplinkiniams. Teismas pažymi, jog tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.
Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo E. M. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. gruodžio 13 d., jo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip vidutinė. 2024 m. kovo 4 d. atlikto vertinimo metu rizika išliko vidutinė. 2024 m. rugpjūčio 23 d. atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis patvirtino savo gyvenamąją vietą ir įsidarbinimo galimybę paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju. Nuteistasis įsitraukia į individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytą priemonių vykdymą, tačiau 2025 m. vasario 25 d. atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos valdant rizikos veiksnius „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ – savanoriškai dengia įsiskolinimus, „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ – nuteistasis dirba, nuostata į darbą teigiama, taip pat turėtų galimybę dirbti po paleidimo, „Mąstymas ir elgesys“ – nuteistasis geba atpažinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą, šias elgesio problemas atpažįsta, siekia įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų joms tinkamai valdyti. Tačiau nors nuteistasis deda pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ji ir toliau išlieka vidutinė, todėl toks nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas neabejotinai atskleidžia, jog materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo elgesyje neegzistuoja, ką tinkamai nurodė ir Komisija. Šis rizikos vertinimas atskleidžia ir tai, kad nuteistasis nekoreguoja savo elgesio maksimaliai teigiamos dinamikos link, o jo pataisos procesas dar privalo būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje. Jau nurodyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys dinaminiai rizikos veiksniai gali kisti, t. y. nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nors ir dedamos pastangos šiai rizikai mažinti, tačiau E. M. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu nėra pakankama ir rizika toliau išlieka vidutinė.
Nuteistasis skunde akcentuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmę leidus atlikti švelnesnėmis sąlygomis. Su šiuo nuteistojo skundo argumentu teismas nesutinka. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus – už nusikaltimą įsibraunant, vagystę ir turto sunaikinimą, paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, prekybą žmonėmis. Nuteistajam yra būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Be to, E. M. kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nors nuteistasis jo metu probacijos sąlygų laikėsi, vis tik pakartotinai nusikalto, yra stebima ir nusikalstamų veikų sunkėjimo dinamika. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą – atsižvelgta, jog ikiteisminio tyrimo metu E. M. pažeidė jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento paėmimo – sąlygas ir slapstėsi užsienyje, dėl to 2016 m. gegužės 6 d. jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Minėtos aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamo vertybių orientacijos. Nors tiek padarytų nusikaltimų sunkumas bei pavojingumas, tiek ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju nėra savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, pakartotinių nusikalstamų veikų darymas, kartu vertinant ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje E. M. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nuo 2024 m. lapkričio 15 d. bausmę atlieka atviruosiuose namuose, šis bausmės sąlygų sušvelninimas yra taikomas dar trumpą laiką, todėl nuteistasis, todėl atlikdamas bausmę ir mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, turi įrodyti, kad jau yra pasiruošęs teisėtomis priemonėmis siekti tikslų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir statiniai, dinaminiai bei apsauginiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas pasižymi gerėjančiu jo elgesiu, daroma pažanga, tačiau nėra pakankami pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai reikšmingai sumažėti. Taigi įvertinus šiuos ir aukščiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai E. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals, dėl ko skundžiamas Komisijos nutarimas paliekamas nepakeistu. Be to, būtina pasisakyti, kad skunde nuteistojo nurodytos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas visais atvejais yra sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės nacionalinių įstatymų.
Apibendrinant dar kartą pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Nuteistasis pradėjo teigiamą savo elgesio korekciją, daro pažangą mažindamas pakartotino nusikalstamo elgesio riziką (kuri šiuo metu vis dar yra vidutinė), tačiau šiuo metu yra būtini tęstiniai nuteistojo veiksmai mažinant jo dinaminių kriminogeninio elgesio veiksnių skaičių, siekiant jo daromą pažangą pripažinti akivaizdžia. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.
Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo E. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
