Administracinė byla Nr. II-106-805/2025
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00063-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.5.4; 16.11.13; 21.1.5; 21.1.7; 21.1.8; 21.2.1;
21.7.4; 21.8.1; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 2 d.
Alytus
Alytaus
sekretoriaujant G. Z.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V., jo atstovui advokatui A. P.,
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-1911-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24258111012 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos tirti perdavimo Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Teismas
n u s t a t ė :
Skunde D. V. nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 3 d. nutarime nėra nurodoma jokių aiškių jo priėmimo motyvų, klaidingai atskleidžiama įvykių aplinkybių esmė, institucija neatliko ANK numatytų procesinių veiksmų, subjektyviai ir klaidinančiai interpretuoja įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnas nepagristai ir neteisėtai apkaltino jį, jog jis dėl eismo įvykio pats kaltas, išsakė savo mintis apie galimai gresiantį ieškinį dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio. D. V. su nutarime nurodytu kaltinimu nesutinka, nurodo, kad gyvulys yra ne jo. Nutarime nurodyta, kad jam administracinio nusižengimo protokolas buvo įteiktas prie medžiotojų lupyklos, nors tokių faktinių duomenų byloje nėra. Taip pat nutarime nurodyta, kad D. V. paprašė leidimo išvežti gyvulį iš eismo įvykio vietos ir, kad jis padėjo įversti gyvulį į traktoriaus kaušą. Byloje nėra nustatyta kas gabeno ir kur gabeno gyvulį. Padėjimas įkelti gyvulį į traktoriaus kaušą – nereiškia, kad gyvulys priklausė D. V.. Nutarime teigiama, kad D. V., pakeisdamas parodymus, siekia tokiu būdu išvengti draudimo kompanijos civilinio ieškinio, todėl kyla klausimas kieno interesams atstovauja Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. teismo posėdyje skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24258111012 palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad iš pradžių prisipažino, nes manė, kad tai jo gyvulys, bet grįžus ir susiskaičiavus gyvulius, paaiškėjo, kad gyvulys, kuris atsitrenkė į automobilį, yra ne jo. Jo gyvūnai, kuriuos jis varė įvykio dieną, yra registruoti ir su įsagais, ženklinti, jie visi pas jį yra. Nežino kam priklauso užmuštas gyvūnas. Niekas nenustatė kam jis priklausė. Neginčija, kad jis per kelią persivarė 6 gyvulius – karves, kurios visos yra ženklintos. Atstumas nuo kelio buvo 200 m. Matė, kad gyvulys (buliukas), dėl kurio įvyko eismo įvykis, buvo ženklintas, tačiau jis nėra jo gyvulys. Jis nematė kaip tas buliukas atsirado, nes buvo nuo kelio 200 m atstumu. Įvykio dieną vedė gyvulius keturiese: E. J., J. P. ir trečio asmens vardo bei pavardės nežino, kadangi žmogus,,iš šono“ padėjo, tas asmuo be pastovios gyvenamosios vietos. Jo gyvuliai yra visi registruoti ir ženklinti. Įvykio dieną turėjo 6 gyvulius, tiek ir dabar turi. Perregistruoti bandą tenka, kai parduodi, savo reikmėms pasipjauni, tuomet reikia praneši internetu Ūkio gyvūnų registrui ir Kaimo verslo centrui. Už duomenų pateikimą atsakingas jis. Turi ūkininko statusą. Susisiekia su Ūkio gyvūnų registru ir kaimo verslo centru per internetą, informuoja apie gyvulių judėjimą, paskerdimą ir registravimą. Buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime, nes varė gyvulius, kurie subėgo į gardą ir jis jų neskaičiavo. Suvaręs gyvulius, vyko link Lazdijų ir išvydo sugadintą automobilį bei negyvą buliuką. Pats įvykis neįvyko ganant gyvulius. Jis nieko nematė, kelyje atsirado todėl, kad važiavo darbo reikalais į Lazdijus. Tuo metu galvojo, kad galbūt tai jo gyvulys, tačiau, grįžęs į namus vakare po darbo, susiskaičiavo gyvulius ir jie buvo šeši, visi gyvuliai buvo aptvare. (Duomenys neskelbtini) yra medžiotojų namelis, kuriame buvo palikęs dėžę, todėl nuvyko jos pasiimti. Administracinio nusižengimo byloje nutarimas buvo įteiktas prie jo namo per pietus. Policijos pareigūnai įteikė vieną protokolą tą pačią dieną, o antrą – kažkada, bei pranešė, kad pirmas protokolas panaikintas, tačiau nežino, kodėl, nes jam nieko nepaaiškino, bylos medžiagos nematė ir nežino koks sprendimas buvo priimtas. Vairuotoją, į kurio vairuojamą automobilį atsitrenkė gyvulys, pažįsta, kadangi anksčiau gyveno kaimynystėje, jokių santykių tarp jų nėra. Patvirtino aplinkybes, kad turi 6 ženklintus gyvulius, kaip ir prieš tą įvykį, tai patvirtina ir ataskaita iš institucijos. Pareiškėjas patikslino, kad veršiukai gimė jau po to įvykio.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. atstovas advokatas A. P. teismo posėdyje skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24258111012 palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad situacija nėra aiški, kai kurios aplinkybės kelia abejonių. Nėra aišku, kokiu pagrindu buvo įteiktas protokolas. Mano, kad reikėtų apklausti pareigūnus, kurie motyvuotų savo sprendimą. Priimti du protokolai. Nėra aiškumo, kuriuo protokolu vadovautis. Konstruojama pažeidimo esmė, tai, kad D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 straipsnio, 71 straipsnio punktus, ko pasėkoje buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Pačio fakto niekas neignoruoja. D. V. matė, kad buvo įvykis ir buvo kontaktas tarp gyvulio ir automobilio. Institucija, priėmusi nutarimą, leidžia daryti interpretacijas, teigiama prielaida, kad turėjo pasirūpinti ir užtikrinti, kad kiti gyvūnai neprisidėtų prie jo varomos bandos, tačiau tokio reikalavimo Kelių eismo taisyklių punktuose nėra. Ūkininkas kiekvienam gyvūnui vykdo apskaitą ir kiekvienas gyvūnas turi nemerinius ženklus. Nemerinis ženklas užmušto gyvūno nebuvo fiksuotas protokole. Nėra nustatyta, kam gyvūnas priklausė. Realiai, renkant medžiagą administracinio proceso tvarka, nebuvo nustatyta to užmušto gyvūno savininko. Spalio mėnuo yra laikmetis, kai gyvūnų laukuose ganoma labai daug. Teigimas, kad gyvūnas yra D. V. – kelia abejonių, nes nėra duomenų, patvirtinančių šį faktą. Buvo apgadinta transporto priemonė, pasekmė – civilinio ieškinio atsiradimas. Automobilis buvo registruotas draudimo kompanijoje Kasko draudimu ir asmeniui, kuris draudęs automobilį, draudimo kompanija išmokėjusi žalos sumą. Jo ir jo atstovaujamo kliento pozicija ta, kad draudimo išmokos klausimas neturėtų būti nagrinėjamas kartu su galimai padarytu pažeidimu. D. V. atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir neteisingas. Nėra nustatytas asmuo, kuris buvo žuvusio gyvūno savininkas, todėl prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti medžiagą papildomam tyrimui atlikti.
Nutarimą priėmusi institucija Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – ir institucija) – teismui pateiktame atsiliepime į D. V. skundą prašo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24258111012 palikti nepakeistą, D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytą poziciją.
k o n s t a t u o j a :
Skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais <...>. Pažymėtina, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt eurų.
Teismas, susipažinęs bei išanalizavęs visą pateiktą medžiagą ir išklausęs visus proceso dalyvius, konstatuoja, jog administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti esminiai tokių bylų tyrimo teisenos pažeidimai, vien kurių pagrindu skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, nesilaikė vieno iš pagrindinių administracinių nusižengimų teisenos paskirties principų – išsamumo (ANK 563 straipsnis). Tokią savo poziciją teismas grindžia žemiau aptariamais motyvais.
2025 m. sausio 28 d. Administracinio nusižengimo protokole (tiek ir anuliuotame 2024 m. spalio 23 d. protokole), su kuriuo pareiškėjas nesutiko, nurodoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės, kad D. V., būdamas gyvulių varovu ir varydamas gyvulius per kelią, prieš tai jų nesusiskirstęs grupėmis, tarp kurių būtų atstumai, kad netrukdytų eismui, ko pasėkoje atsilikus vienam gyvuliui ir staiga išėjus į važiuojamąją kelio dalį, jį kliudė transporto priemonė, taip pat D. V. neužtikrino reikiamo kiekio varovų, kad jie galėtų valdyti gyvulius, siekiant užtikrinti saugų eismą. Eismo įvykio metu sugadinta transporto priemonė ir užmuštas gyvulys.
ANK 609 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje administracinio nusižengimo protokolo turinį, nurodyta, kad jame, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime taip pat turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Tik ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis ne teismo tvarka bylą nagrinėjančios institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kartu tik tokius reikalavimus atitinkantis institucijos nutarimas sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, tinkamai įgyvendinti ANK 641 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kartu šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTg0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-84-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-84-942/2016">2AT-84-942/2016</a>, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023). Taigi, sistemiškai aiškinant tiek ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį, tiek ANK 618 straipsnyje, reglamentuojančiame nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas, kadangi šie duomenys bei atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole (ir nutarime) suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTg0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-84-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-84-942/2016">2AT-84-942/2016</a>, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018).
Konstatuotina, kad 2025 m. sausio 28 d. Administracinio nusižengimo protokole (taip pat ir 2025 m. balandžio 3 d. nutarime) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24258111012 nėra atskleista, nėra aiškiai nurodyta, kokius konkrečiai rūšiniais/individualiais požymiais apibrėžtus gyvulius varė varovas, kokį tikslų jų skaičių, į kokio dydžio grupes (galvijų skaičius grupėje) nebuvo suskirstyti gyvuliai, koks ir kam priklausantis, kokį ženklinimą (ausų įsagas, mikroschema, ženklinimo įranga ir pan.) turintis gyvulys (gyvūnas) atsiliko nuo bandos, kokie būtent varovai (vardai, pavardės ir kt.) ir koks jų tikslus skaičius įvykio metu varė gyvulių bandą, taip pat nėra nurodyta kokia transporto priemonė (markė, modelis, valstybinis numerio ženklas, VIN kodas, transporto priemonės savininkas/valdytojas) eismo įvykio metu buvo sugadinta) ir koks konkrečiai (gyvūno rūšis/pavadinimas) ir kam priklausantis bei kaip paženklintas autoįvykio metu transporto priemonės buvo patrenktas.
Vertinant visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, matyti, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo aiškintasi kiek tiksliai varovų įvykio dieną D. V. padėjo varyti gyvulių bandą, kokie tai asmenys (vardas, pavardė, kontaktiniai asmens duomenys), ne visi galimai įvykio vietoje dalyvavę varovai apklausti administracinio nusižengimo byloje tyrimo metu, ką patvirtina byloje pateikti duomenys: 2024 m. spalio 23 d. apklausiant administracinėn atsakomybėn traukiamą D. V., šis nurodė, kad įvykio dieną gyvulius varė jis ir dar trys asmenys (kokie tai asmenys nenurodo), t. y iš viso 4 asmenys; 2024 m. gruodžio 11 d. Apklausos protokole užfiksuota, kad vienas iš varovų – liudytojas E. J. paaiškino, jog įvykio dieną gyvulius varė keturiese – jis, J., kurio pavardės nežino, D. V. ir dar vienas asmuo, kuro pavardės ir vardo nenurodė, jį žino tik iš matymo; ikiteisminio tyrimo metu vykusiame posėdyje D. V. policijos pareigūnei paaiškinimo, kad įvykio dieną varė gyvulius trise – jis, J. ir P., tačiau 2024 m. gruodžio 11 d. apklausiant liudytoją J. P., šis paaiškino, kad 2024 m. spalio 23 d., t. y. įvykio dieną, jis nedalyvavo gyvulių varyme. Tuo tarpu jokių duomenų apie ketvirtą, galimai buvusį varovą, byloje iš viso nėra. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus ir nustatyti byloje objektyvią tiesą, akivaizdu, kad liudytojais nebuvo apklausti visi varovai. Nebuvo bandyta tiksliai nustatyti ketvirto varovo tapatybę, o liudytojui J. P., kuris D. V. buvo nurodytas varovu, teigiant, kad jis nedalyvavo įvykio dieną varant gyvulius, nebuvo nustatinėjami kiti du galimi varovai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. ginčija įvykio dieną jam priklausančių varomų galvijų skaičių, teigdamas, kad gyvulys, atsitrenkęs į važiuojantį automobilį ir jį apgadinęs, priklauso ne jam.
Bylos duomenimis, D. V. pirmame posėdyje, vykusiame ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio dieną varėsi 5 gyvulius, kitame vykusiame ikiteisminio tyrimo metu posėdyje nurodė, kad varė 6 gyvulius. 2024 m. spalio 23 d. Apklausos protokole užfiksuota, kad D. V. teigia, jog varėsi 6 ar 8 gyvulius. 2024 m. gruodžio 11 d. apklausos protokole nurodoma, kad vienas iš varovų E. J. teigia, jog įvykio dieną buvo varomi 8 galvijai, o vairuotojas M. N., į kurio vairuojamą automobilį atsitrenkė gyvulys, ko pasėkoje buvo apgadinta šio asmens vairuota transporto priemonė, apklausiamas 2024 m. spalio 23 d., nurodė, jog įvykio dieną jis matė per kelią varomus 10-15 galvijų (2024 m. spalio 23 d. Apklausos protokolas). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pridėta oficialių rašytinių įrodymų/duomenų apie įvykio metu gyvūno, kuris atsitrenkė į važiuojančią transporto priemonę ir ją apgadino, priklausomumą, jo registravimą, ženklinimą, ką reglamentuoja teisės aktuose nurodyti reikalavimai, išskyrus policijos pareigūnų užfiksavimą vaizdo įrašymo priemonėmis paties partrenkto gyvūno bendrą vaizdą. Nors byloje pateikti 2024 m. lapkričio 26 d. Gyvų gyvulių ir deklaruotų sąrašas ir D. V. ūkinių gyvulių registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašas už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 12 d. bei 2025 m. sausio 17 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas, tačiau šių duomenų nepakanka nustatyti, paneigti ar patvirtinti ar, kaip jau minėta, įvykio metu gyvūnas, kuris atsitrenkė į važiuojančią transporto priemonę ir ją apgadino, priklauso/nepriklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. V. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu duodamas teismui paaiškinimus, nurodė, jog tiek prieš įvykį, tiek ir po įvykio, pradėjus administracinio teisės pažeidimo teiseną, bei vėliau turėjo šešis ženklintus gyvulius (karves), o kiti keturi galvijai – ženklinti buliukai galimai atsirado jau po autoįvykio, šias aplinkybes grindė pateikdamas į administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 24258111012 duomenis: 2024 m. lapkričio 26 d. Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą, D. V. ūkinių gyvūnų registre įregistruotų ūkinių gyvūnų sąrašą (2024 m. spalio 23 d. – 2024 m. gruodžio 12 d. duomenys), 2025 m. balandžio 3 d. Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą, 2024 m. spalio 23 d. Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašą, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, kad pareiškėjas tiek ginčui aktualiu laikotarpiu, tiek ir po jo savo nuosavybėje turėjo galvijus pagal atvedimo ir laikymo pradžios datas, kurios aktualios ginčui), būtent: šešias karves, tris buliukus bei vieną telyčaitę ką teigė teismo posėdžio metu ir, kad jų turimas faktinis skaičius bei rūšys ir nepakito, kas vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų nuoseklumo prasme.
Byloje turėtų būti pateikti aiškūs ir nedviprasmiški įrodymai apie administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimai padaryto nusižengimo metu priklausiusį ir registruotą gyvulių skaičių, jų ženklinimą, nurodant parduotus, įsigytus gyvulius bei prieauglį ir pan., tame tarpe gyvulio, kuris dalyvavo nurodomame eismo įvykyje, priklausomybę, jį identifikuojančius duomenis (ženklinimas, registracija) pagal gyvų guvulių bei deklaruotą bandų sąrašą, ką sutinkamai su įstatyto nuostatomis, privalo pateikti Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.
Taigi, kaip matyti iš byloje esamų įrodymų, šiuo atveju nebuvo atliktas visapusiškas administracinio nusižengimo tyrimas.
Teismas vertina, jog institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, privalėjo nustatyti ir apklausti visus su nagrinėjamu įvykiu susijusius asmenis, surinkti visą aktualią rašytinę medžiagą ir, tik tai padarius, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis vertinti pagal ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles bei pagal tai priimti atitinkamus motyvuotus ir kartu pagrįstus procesinius sprendimus. Šiuo atveju visi pirmiau paminėti administracinio nusižengimo teisenos pažeidimai neleidžia institucijos nutarimą laikyti teisėtu. Išklausius visus proceso dalyvius bei įvertinus visą rašytinę bylos medžiagą, sprendžiama, jog institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, padarė grubius bei esminius administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklių pažeidimus, nesilaikė imperatyvių šios teisenos reikalavimų ir dėl to vien procesiniu aspektu institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Nagrinėjamu atveju teismas savo iniciatyva neturi galimybės keisti administracinio nusižengimo protokole institucijos nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti juose suformuluotą kaltinimo turinį, nes tai esmingai pažeistų D. V. įstatymo garantuojamas procesines teises žinoti, kuo yra kaltinamas ir nuo to kaltinimo gintis. Tikslaus administracinio kaltinimo asmeniui nesuformulavimas bei nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra pakankamas pagrindas grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai ir skundžiamą nutarimą surašiusiai institucijai kaltinimo patikslinimui bei viso aktualios rašytinės medžiagos (įrodymų) surinkimui, nes to nagrinėjamu atveju nėra galimybės padaryti teisme, tuo tarpu institucija turi įgaliojimus surašyti administracinio nusižengimo protokolą bei priimti nutarimą, ji yra atsakinga už duomenų, būtinų įrodyti ir pagrįsti asmens kaltę, surinkimą bei įvertinimą.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byla grąžinama papildomam aplinkybių tyrimui, nes neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų teismas plačiau nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 666 straipsniu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-1911-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24258111012 ir administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 24258111012 grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams, jų atstovams.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Radzevičienė
