Dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

Civilinė byla Nr. e2-3225-1231/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00825-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1;

2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 2 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Jolantai Mulskienei ir Virginijui Viduoliui,

atsakovei G. M.,

atsakovo D. R. atstovei advokatei V. P.,

trečiajam asmeniui V. R.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) ieškinį atsakovams G. M. ir D. R., trečiajam asmeniui V. R. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė Vaiko teisių apsaugos tarnyba teismui pateiktu ieškiniu prašo laikinai apriboti D. R. tėvo valdžią nepilnametės dukros K. R. atžvilgiu; laikinai apriboti G. M. motinos valdžią nepilnametės dukros K. R. atžvilgiu; priteisti iš D. R. išlaikymą nepilnametei K. R. po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėja (rūpintoja) uzufrukto teise; priteisti iš G. M. išlaikymą nepilnametei K. R. po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėja (rūpintoja) uzufrukto teise; nustatyti nepilnametės K. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, su globėja V. R.

Ieškinyje nurodo, kad nepilnametei K. R. laikinoji globa nustatyta nuo 2024 m. birželio 6 d., dėl susiklosčiusių aplinkybių vaiko tėvams negalint vykdyti tėvų valdžios vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad visos įmanomos pagalbos priemonės buvo išnaudotos ir nebuvo veiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, mano, jog tėvams nekeičiant gyvenimo būdo, nededant pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą, yra pagrindas tėvams G. M. ir D. R. taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą. Nurodo, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigą auginti ir auklėti savo nepilnametę dukrą K. R., vaiku nesirūpina. Tėvai nusišalinę nuo vaiko auginimo, auklėjimo, vaiku nesirūpina, materialinio išlaikymo neteikia. Tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl aplaidumo ar abejingumo savo pareigoms, laikytini kaltais veiksmais. Nurodo, kad nėra duomenų, jog artimiausiu metu, susiklosčiusi padėtis, atsakovų šeimoje gali pasikeisti. Atsakovams G. M. ir D. R. laikinai apribojus tėvų valdžią nepilnametės dukros atžvilgiu, pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlieka, todėl prašo iš atsakovo D. R. priteisti išlaikymą vaikui. Nurodo, kad atsakovas D. R. yra darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis darbines pajamas, todėl mano, kad tikslinga nepilnametės dukros K. R. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, kad apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, prašo nustatyti, kad priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudosis nepilnametės K. R. globėja. Nurodo, kad Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 10 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), likusiai be tėvų globos K. R., nuo 2024 m. birželio 6 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta V. R.. Taip pat ieškovė prašo nepilnametės K. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nustatyti su globėja V. R..

Atsakovė G. M. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškovės ieškiniu. Nurodo, kad ji ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. R.. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-348- 393/2024 buvo patvirtinta tarp jos ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kuria šalys sulygo, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta yra nustatoma su tėvu, taip pat nustatoma atitinkama bendravimo tvarka. Nurodo, kad nors iki nutarties priėmimo jos ir nepilnametės dukters santykiai buvo geri, dukra buvo išreiškusi norą gyventi su ja, dėl ko ir buvo kreiptasi su ieškiniu dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, po nutarties priėmimo santykis tarp jos ir dukros iš esmės pasikeitė. Nepilnametei dukrai vis daugiau laiko praleidžiant su tėčiu, jo motina ir seserimis, ji pastebėjo staigų dukters elgesio pasikeitimą. Dukra ne tik nebenorėjo su ja bendrauti gyvai, tačiau atsisakydavo kalbėtis telefonu, nebeatrašydavo į SMS žinutes, valstybinėms institucijoms pradėjo teikti tikrovės neatitinkančią informaciją. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4799-470/2024 nutarta leisti Vaiko teisių apsaugos tarnybai, paimti nepilnametę dukrą iš jos ir atsakovo. Ji, kaip mama, labai išgyvena dėl tokių įvykių, o būtent dėl to, kad nepilnametė dukra nenori su ja bendrauti, nei gyvai, nei telefonu skambučiais, nei SMS žinutėmis. Nurodo, kad ji bandė išspręsti situaciją ir susigrąžinti dukters pasitikėjimą, ėmėsi visų galimų veiksmų, siekiant atkurti jos ir nepilnametės dukters bendravimą, vis dėlto, atsižvelgus į faktines aplinkybes ir šiai dienai esamą dukters nuteikinėjimą prieš ją, kai dukra yra išreiškusi poziciją, jog nenori su ja bendrauti, kad ir kaip būtų skaudu, ji sutinka su ieškinyje nurodytais reikalavimais, nes tik tokiu būdu, artimiausiu metu, bus užtikrinti geriausi jos nepilnametės dukros interesai.

Atsakovas D. R. atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis pilnai sutinka su reikalavimais laikinai apriboti tėvo valdžią nepilnametės dukros K. R. atžvilgiu, taip pat sutinka dėl gyvenamosios vietos nustatymo su globėja V. R. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Jis šį sutikimą grindžia tuo, jog nors su dukra palaiko normalius ir pagarbius santykius ir nesiekia išvengti tėvystės pareigų, tačiau fizinės galimybės šiuo metu ribotos. Jis neturi darbo, pajamų ir nuolatinės gyvenamosios vietos, tad nuolatinė priežiūra ir kasdienis rūpinimasis dukra yra neįmanomas. Mano, kad jis neturi galimybių suteikti dukrai komfortabilių ir atitinkančių nepilnametės interesus gyvenimo sąlygų. Nurodo, kad jis nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį kadangi šiuo metu turi įsiskolinimų, viršijančių 8000 Eur, dėl ko finansinė padėtis yra itin sunki. Be to, jis turi ir sveikatos problemų, kurios riboja jo galimybes dirbti bei uždirbti stabilias pajamas. Mano, kad prašomas išlaikymo dydis yra aiškiai neproporcingas atsakovo finansinėms galimybėms ir pažeidžia jo teises bei pareigą teikti išlaikymą pagal tėvų turtinę padėtį.

Trečiasis asmuo V. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai nurodė, kad atsakovas neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo išvykęs į užsienio valstybę, todėl tuo metu negalėjo pasirūpinti dukra, dukra buvo palikta pas V. R.. Buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir vertinant vaiko situaciją buvo bendrauta su vaiko mama ir tėčiu. Mama sutiko auginti savo dukrą, tačiau mergaitė pati atsisakė grįžti į šeimą. Mergaitė nuolatos būdavo laikinosios globėjos vietoje, nes yra nustatyti pažeidimai, kad motina pati sudėjus mergaitės daiktus nuvežė mergaitę pas senelę. Mergaitė atsisakė grįžti į šeimą, nes nejautė ryšio su mama, nesijautė saugi, yra duomenų, kad mergaitė patiria stresą, jos abi nesutaria, yra nustatyta, kad galimai buvo smurtas. Taip pat buvo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau buvo gautas motinos pranešimas dėl nevykstančio bendravimo su dukra tvarkos, vėliau buvo gautas motinos pranešimas kad senelė neteikia informacijos apie vaiką. Motinos atžvilgiu 2024 kovo mėnesį buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, kad abu tėvai nesirūpina vaiku ir jis būna senelės namuose, taip pat 2024 m. kovo 2 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Motina nesirūpina dukra ir sudėjus vaiko daiktus nuvežė vaiką tėvui. Motina buvo atsisakiusi atvejo vadybos dėl bendravimo tvarkos. Vaikas jau 2023 m. atsisakė bendrauti su motina. Su tėvu mergaitė bendrauja telefonu, mergaitė nurodė, kad tėtis buvo ją aplankyti. Mergaitė mamą yra užblokavusi visomis ryšio priemonėmis. Atsakovė planą vykdė iš dalies tik elektroninio ryšio priemonėmis, specialistai negalėjo atvykti į jos namus ir teikti paslaugų, ji ne visada atvykdavo į posėdžius. Iš atsakovo taip pat būdavo labai sunku gauti informaciją kur yra jo gyvenamoji vieta, išvykdavo ir nenurodydavo kur, vėliau grįžo gyventi į Alytų ir vėl nenurodė kur gyvena, paslaugų teikimas buvo tik telefonu. Buvo numatyta bendra terapija, psichologo konsultacijos, tėvystės įgūdžių kursai, buvo kitos priemonės, tačiau jos nebuvo įgyvendintos. Su senele vaikui gyventi sąlygos yra tinkamos, namas didelis ir erdvus, vaikas turi savo kambarį, namuose yra visi reikiami baldai, tiek buitiniai, tiek vandentiekis, namas kūrenamas kietuoju kuru, mergaitė turi tiek savo poilsio zoną, tiek ugdymosi zoną, tikrai yra aprūpinta, nesikeičia nei gyvenamoji, nei ugdymosi aplinka, nei draugai, viskas išlieka kaip vaikui įprasta. Santykiai su močiute yra labai šilti ir artimi, viena apie kitą daug žino, mergaitė kreipiasi į močiutę pagalbos, su močiute gali pasikalbėti, močiutė užtikrina bendravimą ir su kitais motinos tėvais (seneliais), ryšys labai geras ir stiprus, artimas. Mergaitė mokosi, yra paauglė, reikalingos ugdymosi priemonės, reikalinga apranga mokyklai, visavertis maitinimasis, taip pat išlaikymas būstui reikalingas. Mergaitė mokykloje mokosi labai gerai, vidurkis yra 9, šiek tiek prasčiau sekėsi matematika, tačiau laikinosios globėjos buvo pasirūpinta korepetitoriaus paslaugomis nuotoliniu būdu. Buvo reaguota į mergaitės išsakytus ketinimus dėl savižudybės, kreiptasi į psichiatrą buvo sustiprinta psichologo pagalba. Šiuo metu mergaitė taip pat bendrauja psichologais. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės, kadangi išlaikymas jau buvo priteistas anksčiau.

Teismo posėdžio metu atsakovė G. M. nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Nurodė, kad paskutiniu metu su vaikų teisėmis bendravo daugiau negu pusę metų, atvykdavo į posėdžius viena, pas ją norėjo atvykti tik vieną kartą, kai ji negalėjo priimti, bet sutarė, kad ji atvyks pas juos. Kai ji gavo iš dukros buvusios draugės mamos skambutį apie dukros blogas mintis, tą patį vakarą ji informavo globos centrą ir buvo pasiekta, kad vaikui būtų paskirta psichologė, tačiau paaiškėjo, kad dukra nesilanko pas psichologą. Ji globos centrui teikė prašymus dėl susitikimų, bet nebuvo paskirtas nei vienas susitikimas, buvo išsakyta nuomonė paskirti psichologą tiek jai, tiek dukrai ir bendrai konsultuoti, bet to taip pat nebuvo. Kai ji pareiškė ieškinį dėl gyvenamosios vietos ir išlaikymo priskyrimo, tada ir prasidėjo konfliktas, nes iki to laiko dukra pradėjo gyventi pas ją ir nekilo jokių problemų. Tuomet atsakovas pats pareiškė norą auginti dukrą, darė didelį psichologinį spaudimą, dėl ko ji ir sutiko. Dar prieš tai kai ji atvežė dukros daiktus, prieš tai dukra iš jos buvo paimta, jos neinformuojant. Ji skambino ir dukrai ir dukros tėvui, negavo jokio ryšio, iš kitų šaltinių sužinojo, kad dukra yra nuvežta pas dabartinę globėją. Kadangi dukra iki tol mėnesį laiko kiekvieną vakarą buvo paimta ir vėlai parvežta namo išsekusi ir mokslo rezultatai buvo matomi, iš mokyklos buvo gauta informacija, kad dukra yra išsekusi, norėdama užkirsti kelią tam, nuvežė daiktus nebegalėdama žiūrėti į kankinamą dukrą. Po daiktų nuvežimo, ji gavo pareiškimą, kad neva smurtavo prieš dukrą, ko nebuvo įrodyta ir akivaizdžiai matėsi iš dukros apklausos. Pas tėvą vaikas atsirado du kartus, kai išleido atostogų į (duomenys neskelbtini) pas dukros tetą ir jai nebegrąžino dukros, o antrą kartą, kai darė psichologinį spaudimą, kai pasiimdavo dukrą, nuteikinėdavo prieš ją, ji pati nuvežė daiktus, dėl ko dukra supyko ant jos. Nurodė, kad atsakovai 2024 m. kovo 20 d. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, tačiau ji su dukra nebendravo, nes nebuvo atsakoma į jos žinutes ir skambučius, tuo metu ji žinojo, kad dukra yra pas globėją, globėjai paskambinus, nebuvo suteiktos sąlygos bendrauti. Ji turi dar vieną dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, jos su kita dukra šiek tiek bendrauja, kas liečia šį konfliktą, vyresnė dukra nesikiša, bendrauja kaip sesės. Ji mano, kad tik iš dalies dukrai sudarytos sąlygos gyventi pas globėją, kadangi yra stogas, maistas, kas liečia vaiko socializavimą, tai nemano, jeigu paskiria tokio amžiaus globėją, tai ir turėtų prisiimti atsakomybę ar vaikas bus tinkamai išleistas į gyvenimą, ji abejoja, kad tokio amžiaus globėja pajėgi globoti dukrą. Apie dukros mokymąsi ji sužino iš pažįstamų neformaliai, nes globėja neteikia tokios informacijos. Ji išlaikymo dukrai neteikia, iš pradžių išlaikymą pervesdavo D. R., bet globos centras atvejo vadybos posėdžio informavo, kad jie pilnai išlaiko dukrą ir ji turėtų neteikti pinigų. Kai pradėjo mažėti ryšys su dukra ji kreipėsi pagalbos į mokyklos psichologę. Jos artimieji, t. y. jos mama palaiko ryšį su dukra, kartais globėja sutinka, kada atvažiuotų, kitą kartą ne. Brolio šeima daugiau palaiko ryšį, kadangi brolio dukra yra vienmetės su jos dukra, lanko tą pačią mokyklą. Jai šiuo metu nėra taikoma atvejo vadyba, ji atsisakė atvejo vadybos, kadangi per 7-9 mėnesius nebuvo jokių rezultatų. Jai viena iš paslaugų buvo nustatyta psichologo konsultacija, kurias ji lankė asmeniškai. Ji laikiną globėją pažįsta ilgai, kai gyveno su atsakovu dažnai lankydavosi pas laikiną globėją. Atsakovai gyveno užsienyje, kai grįždavo, būdavo pas jos tėvus, bet pas kitus senelius irgi nuvažiuodavo. Tuo metu, kai ji gyveno su atsakovu, globėjos namuose buvo saugi aplinka. Jos santykių su laikina globėja išvis nėra. Ji mano, kad tinkamiausia globėja yra dabartinė laikina globėja. Ji yra dirbanti, jos pajamos yra apie 1200 Eur į rankas, įsiskolinimų neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovo D. R. atstovė advokatė V. P. nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo, tik nesutinka dalyje dėl išlaikymo dydžio. Šiuo metu atsakovas susiduria su didelėmis problemomis, jo galimybės rūpintis dukra yra ribotos. Pats neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kur dukrai būtų užtikrinamos buities sąlygos, gyvenimo sąlygos, neturi pajamų. Taip pat su dukra nelabai sutaria, su dukra bendravimo šiuo metu beveik nėra. Atsakovas sutinka teikti vaikui išlaikymą iki 150 Eur per mėnesį, nes šiuo metu jo įsiskolinimas valstybei yra apie 8000 Eur, taip pat turi problemų su regėjimu, viena akimi beveik nemato. Šiuo metu atsakovas yra užsienyje, (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo nurodęs kad dirbo (duomenys neskelbtini), bet kur dabar yra išvykęs atsakovas nedetalizavo. Įmonėje atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, bet draudžiamas transporto dalyvavimas. Su dukra apskritai bendrauja, santykiai buvo neblogi. Atsakovas kai gali, kai turi, duoda pinigų, į sąskaitą neteikia, bet bent jau anksčiau sakė duodavo dukrai pinigų.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. R. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Jos gyvenimo būdas pasikeitė, daugiau laiko skirti reikia mergaitei. Mergaitę mylėjo nuo mažens, visas vasaras pas ją mergaitė praleisdavo, visą laiką mylėjo ir augino. Kai buvo karantinas, visus metus mergaitė gyveno pas ją, ji pašildydavo maistą, buvo mylima kitų jos dukrų ir jos pirko daug drabužių. 2023 m. sausio 9 d. sūnus (atsakovas D. R.) K. R. išsivežė į (duomenys neskelbtini), motinai nuvežė. Vakare verkdama K. R. paskambino, kad ją pasiimtų. Sūnus ją pasiėmė, visi daiktai buvo sudėti, tada ji gyveno pas tėvą, o savaitgaliais atveždavo pas ją. Nurodė, kad mergaitė prieš Velykas susitaikė su mama, grįžo pas mamą. Vieną vakarą atsakovė atvežė visus K. R. daiktus. Mergaitė pas mama grįžti nenorėjo. Mergaitė norėjo labiau į (duomenys neskelbtini) mokyklą, nes ten mokosi jos pusseserė, ji vasarą skrenda pas krikšto mamą. Nurodė, kad K. R. nenori su mama bendrauti, K. R. ją užblokavo visur, o ji jai nedraudžia bendrauti. Atsakovas buvo išsinuomojęs vieno kambario butą, jis atvažiuodavo ir atveždavo lauktuvių su gimtadieniu, laikrodį atvežė, duodavo pinigų, atsakovas bendravo su ja, bet paskutiniu metu ji su atsakovu apie du su puse mėnesio nebendrauja. Ji nežino ar K. R. bendrauja su atsakovu. Atsakovė išlaikymo mergaitei neteikia, atsakovas kiek žino mergaitei asmeniškai duoda pinigų.

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkam auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUxLTkxNi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-251-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-251-916/2021">e3K-3-251-916/2021</a>). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2009">3K-3-95/2009</a>; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>).

Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovai G. M. ir D. R. yra nepilnamečio vaiko K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje e2-348-393/2024 tarp G. M. ir D. R. patvirtinta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kuria nepilnamečio vaiko K. R. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu D. R., priteistas išlaikymas iš atsakovės G. M. po 330 Eur. Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eS2-4799-470/2024 nutartimi išdavė leidimą paimti nepilnametę K. R. iš jos tėvų G. M. ir D. R.. Teismas nustatė, kad vaikui K. R. šeimoje nėra užtikrinamas fizinis ir psichologinis saugumas, tarp tėvų ir vaiko yra įtempti tarpusavio santykiai, nuolat pasikartoja konfliktinės situacijos. Nepilnametės įstatyminė atstovė atsisako priimti siūlomą specialistų pagalbą ir sutinka, kad dukra iš jos būtų paimta, tėvas laikinai negali pasirūpinti nepilnamete dukra.

Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 10 d. potvarkiu dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) K. R. buvo nustatyta laikinoji globa skiriant laikinąja globėja V. R. jos gyvenamoje vietoje. Iš pateikto 2024 m. liepos 16 d. VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro Pagalbos plano matyti, kad G. M. tik iš dalies vykdo jai skirtas rekomendacijas ir įsipareigojimus, lankėsi keliose psichologo konsultacijose, tačiau vadybos atvejo posėdžių lankymo atsisakė, teigianti, jog tai neduoda jokios naudos, siekiant atkurti ryšį su dukra. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog pati nuvežė dukros daiktus pas laikiną globėją. Informaciją apie dukros dalyvavimą ugdymo procese gauna iš neoficialių šaltinių, kadangi laikina globėja tokios informacijos neteikia.

2024 m. birželio 4 d. buvo išklausyta nepilnametės K. R. nuomonė, kuri užfiksuota akte Nr. (duomenys neskelbtini). Mergaitė nurodė, jog su motina nebendrauja visiškai, jos nenori matyti ir su ja bendrauti. Mergaitė jaučia nuoskaudą mamai dėl jos poelgių. Su tėčiu bendrauja beveik kiekvieną dieną, susiskambina, susitinka. Mergaitė teigė, kad pas tėtį jai nėra galimybių, nei sąlygų gyventi. 2024 m. spalio 15 d. buvo išklausyta nepilnametės K. R. nuomonė, kuri užfiksuota akte Nr. (duomenys neskelbtini). Mergaitė nurodė, kad jos nuomonė dėl mamos nepasikeitė, nenori bendrauti su mama ir ant jos pyksta.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai dukros atžvilgiu tėvų valdžios tinkamai neįgyvendina, pati nepilnametė su motina gyventi nenori, tarp atsakovės ir dukros ryšys yra nutrūkęs, kadangi vyrauja konfliktiški tarpusavio santykiai, o atsakovas, nors su dukra palaiko ryšį, tačiau bendravimas vyksta tik elektroninio ryšio priemonėmis ir yra nenuoseklus, taip pat atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos. Atsakovo elgesys, t. y. išlaikymo neteikimas, nuolatinės gyvenamosios vietos dukrai nesudarymas rodo, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybių užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Atsakovas nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir svarbesnių klausimų sprendimo dėl savo nepilnamečio vaiko, iš esmės iškilusių problemų su vaiku nesprendžia, neturi nepilnamečiui tinkamų gyvenimo sąlygų. Atsakovai nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiką, atsakovai patvirtino, kad sutinka, kad dukra gyventų su laikina globėja.

Vaikų atstovai pagal įstatymą nevykdo pagalbos plane jiems numatytų įpareigojimų užtikrinti nepilnamečio vaiko fizinės ir psichinės sveikatos priežiūrą, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių užsiėmimus bei lankyti psichologo konsultacijas. Tėvai nededa pakankamai pastangų, net ir padedami įvairų specialistų, be to ir nėra pakankamai motyvuoti stengtis keisti gyvenimo būdą, ugdyti ir stiprinti savo socialinius ir tėvystės įgūdžius, užtikrinti dukrai fiziškai ir psichologiškai saugią bei palankią aplinką, tenkinti ir atliepti vaiko poreikius, apsaugoti jį nuo žalojančių tarpusavio konfliktų bei smurtinio elgesio.

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, teismo posėdžio metu duotais ieškovės atstovų, trečiojo asmens, atsakovės ir atsakovo atstovės paaiškinimais, nustatyta, jog nuo 2024 m. kovo 20 d., kuomet Alytaus apylinkės teismas tenkino ieškovės prašymą ir leido paimti K. R. iš atsakovų, situacija atsakovų šeimoje nėra pasikeitusi.

Ištyrus bylos medžiagą, išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog toks atsakovų elgesys negali būti vertinamas kaip tinkamas tėvų pareigų įgyvendinimas. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikams. Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Pabrėžtina, kad tėvų ilgai trunkančiu savo asmeninių problemų sprendimu, negali būti paneigtos vaikų teisės į vaikystę, į fiziškai ir emociškai saugią aplinką, kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jų raidai. Pripažintina, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas nepilnametės dukros atžvilgiu, dukra nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovams taikytinas laikinas tėvo valdžios nepilnamečiams vaikams ribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog apribojus tėvų valdžią, šis tėvų valdžios apribojimas panaikinamas išnykus aplinkybėms, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog laikinai apribojus tėvų valdžią, yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Pastaroji teisės norma reguliuoja laikinojo, ne nuolatinio pobūdžio teisinius santykius, t. y. vaiko gyvenamoji vieta nustatoma konkrečiam, laikinam terminui, t. y. iki teismo sprendimu bus nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko globa.

Ieškovė prašo, priėmus sprendimą laikinai apriboti tėvų valdžią, nustatyti nepilnametės K. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, su globėja V. R.

Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. birželio 10 d. potvarkiu dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) K. R. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja skiriant V. R. jos gyvenamoje vietoje. Iš 2025 m. sausio 22 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikinoji globėja tinkami prižiūri nepilnametę – tinkamai pasirūpina vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais, sudaro saugią aplinką, bendradarbiauja su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais ir Globos centro koordinatoriais. Minimame akte užfiksuota nepilnametės 2025 m. sausio 21 d. nuomonė. Nepilnametės teigimu, pas senelę namuose turi visas sąlygas tinkamai gyventi. Turi savo atskirą kambarį, visus reikalingus daiktus ir baldus. Namuose jaučiasi gerai. Bylos duomenimis, vaiko globa vykdoma tinkamai, laikinoji globėja užtikrina vaiko sveikatos, socialinių, emocinių poreikių tenkinimą, suteikia vaikui reikalingą pagalbą. Nepilnametė K. R. gyvendama pas globėją jaučiasi gerai ir saugiai.

Teismas neturi duomenų, kad vaiko globėja savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnametės K. R. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su globėja V. R. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2006">3K-3-469/2006</a>; kt.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-348-393/2024 buvo patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp G. M. ir D. R., kuria šalys susitarė, kad K. R. gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu D. R., G. M. įsipareigojo nepilnametės K. R. išlaikymui mokėti po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo Sutarties pasirašymo dienos iki K. R. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, jog G. M. įsipareigojo nepilnametės K. R. išlaikymui mokėti po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo Sutarties pasirašymo dienos iki K. R. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnametei priteisimo iš atsakovės G. M.

CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje pareiškė atsisakantis ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš vaiko motinos, ieškovės atstovo prašymas tenkintinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnametei K. R. iš atsakovo D. R. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Atsakovas nesutinka su tokiu išlaikymo dydžiu bei prašo, jog iš jo, kaip ir iš atsakovo, būtų priteistas ne didesnis kaip 150 Eur dydžio išlaikymas, kadangi toks dydis būtų teisingas, proporcingas ir užtikrintų pagrindinius vaiko poreikius, tuo pačiu išlaikant balansą tarp vaiko interesų ir atsakovo realių galimybių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. R. nuo 2025 m. birželio 12 d. dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi registruoto kilnojamojo, t. y. transporto priemones, tačiau jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Patikrinus duomenis Antstolių informacinės sistemos registre nustatyta, kad atsakovo D. R. atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy02ODYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27-686/2015">3K-3-27-686/2015</a>; kt.). Nors atsakovas ir pateikė duomenis, jog turėti sveikatos problemų, tačiau duomenų, jog atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar dalinis darbingumas, nėra. Be kita ko, pastebėtina, jog nors atsakovas nurodo skundžiantis sveikatos problemomis dėl akies ir stuburo, tačiau jo pasirinktas darbo pobūdis – tolimųjų reisų vairuotojas, suponuoja išvadą, kad atsakovo sveikatos problemos nėra tokios rimtos, kitu atveju, jis neturėtų teisės vairuoti padidinto pavojingumo transporto priemonių. Kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. (CPK 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsakovas D. R. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, tačiau kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius jo trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, sveikatos bei profesines galimybes atitinkantį darbą ar kitą veiklą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti reikiamą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko amžių, poreikius, atsakovo turtinę padėtį, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, valstybės teikiamą paramą vaikui po 122,50 Eur kas mėnesį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, taip pat įvertinęs, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra adekvati ir atitinkanti minimaliausius vaikus poreikius, konstatuoja, jog prašymas priteisti iš atsakovo D. R. jo vaikui K. R. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Prašomas išlaikymas priteisiamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Globojamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti, todėl nepilnamečiui vaikui K. R. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama laikinoji globėja V. R. (CK 3.185, 3.275 straipsniai).

Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai), ieškovės ieškinys byloje patenkintas visiškai.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte taip pat numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, taigi minėtas žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas.

Teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-03606, iš kurio matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui yra 100 procentų, taip pat atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta atsakovo nenaudai ir atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o antrinė teisinė pagalba atsakovui paskirta teismo iniciatyva, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukros K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukros K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Nustatyti nepilnametės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja globėja V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiui vaikui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui per 14 (keturiolika) dienų, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo (2025 m. liepos 2 d.), pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo reikalingumo.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, civilinės bylos pradėjimo, duomenų pateikimo vykdyti skubiai.

Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis