Byla Nr. TS-16-805/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00724-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.14.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 2 d.
Alytus
Alytaus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-414 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas), nuteistas:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo bausmė;
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendis patikslintas, nurodant:
,,Į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS01Mi05MzIvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-52-932/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-52-932/2023">1-52-932/2023</a> rezoliucinę dalį įrašyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje priimtą sprendimą, t. y. M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, M. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams“.
Nuteistojo M. Š. bausmės vykdymo pradžia – 2024 m. spalio 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. rugsėjo 30 d. (užskaityta 2 dienos). Į kalėjimą atvyko 2024 m. spalio 14 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 19 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-414 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rekomenduojant laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo šias priemones: 1) numatyti priemones nukreiptas koreguoti mąstymo ir elgesio sritį; 2) numatyti priemones nukreiptas koreguoti alkoholio vartojimo įpročius; rekomenduoti nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgt mažinimo vykdyti šias priemones: 1) vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 2) laikytis vidaus tvarkos taisyklių; 3) tęsti darbinę veiklą. Nustatyta pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš įkalinimo atėmimo vietų įstaigos data – 2025 m. spalio 15 d.
Komisija nutarime nurodė, kas nuteistasis M. Š., prašydamas taikyti lygtinį paleidimą, sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. M. Š. pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, priima siūlomas intervencines priemones, įsitraukia į resocializacijos procesus, rizika pakartotinai nusikalsti žema, tačiau asmuo teistas du kartus. Nusikaltimams būdingas modelis. Analizuodamas nusikaltimo situaciją, racionalizavo savo elgesį teigdamas, jog nėra tiesiogiai įsitraukęs į nusikalstamą veiką, kad buvo tik paprasčiausiai pagalba draugui. Stebima išryškėjusios savitvardos ir smurtinio elgesio pavartojus alkoholio problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Su nusikalstama veika sutinka, tačiau minimizuoja, linkęs pateikti sau palankią informaciją. Būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, atlaidus savo elgesio pasekmių vertinimas, socialinių situacijų netinkamas vertinimas. Šie veiksniai įtakojo sprendimus ir veiksmus laisvėje. Bausmės atlikimo metu nei drausmine nei administracine tvarka nebaustas, neskatintas. Asmuo vykdė abejotino realumo individualią veiklą – bižuteriją. Nuo 2024 m. gruodžio 17 d. dirba darbininko (vienetininko) pareigose. Likusi neatliktos bausmės dalis – didelė. Nustatyta neigiama dinamika „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Mąstymo ir elgesio“ srityse, po teismo nuosprendžio išryškėjo savitvardos ir smurtinio elgesio pavartojus alkoholio problemos. Reikalingos papildomos intervencinės priemonės šiems rizikos veiksniams valdyti. Išlieka dinaminiais kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika visuomenei, nuteistajam būnant laisvėje. Mano, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo, jog būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis M. Š. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. LK-N-414 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – skundas). Skunde nurodė, kad jis visiškai nesutinka su Lygtinio paleidimo komisijos pateiktais duomenimis, su komisijos išsakyta nuomone ir pateiktais argumentais. 2024 m. spalio mėn., atvykęs atlikti bausmės į Alytaus kalėjimą, iš karto kreipėsi į administraciją su prašymu leisti jam dirbti bausmės atlikimo metu. Būdamas laisvėje, dirbo su bižuterija, turėjo darbo sutarčių su darbdaviais, su kuriais ketino pratęsti bendradarbiavimą. 2024 m. lapkričio 5 d. jam Alytaus kalėjimo administracija suteikė leidimą dirbti. 2024 m. gruodžio 17 d. Alytaus kalėjimo administracija jam suteikė papildomą darbą kalėjimo viduje. 2025 m. kovo 28 d, atlikus jo bižuterijos veiklos patikrą, Alytaus kalėjimo administracija ją prilygino darbinei veiklai. Nuo 2024 m. gruodžio mėn. Alytaus kalėjimo administracija nuo jo pajamų už bižuterijos gaminius pradėjo taikyti 10 procentų atskaitymus, kaip ir reikalaujama pagal Alytaus administracijos vidines taisykles ir Lietuvos Respublikos Kalėjimų įstatus. Ir toliau vykdo šią veiklą, moka 10 procentų pajamų atskaitymus. Atvykus į Alytaus kalėjimą, buvo supažindintas su taisyklėmis, su resocializacijos programomis. Visas jam taikytas resocializacijos priemones įvykdė: EPP programa pradėta 2025 m. sausio mėn., baigta 2025 m. vasario 10 d.; PASP programa pradėta 2025 m. kovo 20 d., baigta 2025 m. kovo 25 d.; 2-3 individualūs pokalbiai su RS kontaktiniu pareigūnu įvyko 2025 m. kovo 15 d.; buvo suorganizuotos ir individualios konsultacijos su psichologe. Visos numatytos resocializacijos priemonės įvykdytos. Po to kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją dėl galimybės toliau vykdyti resocializacijos priemones ir gavo atsakymą, kad viskas yra atlikta ir poreikio dėl naujų resocializacijos priemonių nėra. 2025 m. vasario mėnesį buvo pakviestas pokalbiui su vertintoja, kuri antrą kartą teigiami įvertino jo elgesį Alytaus kalėjime, naujų resocializacijos priemonių nebuvo paskirta. Pažymėjo, kad nuo pat pirmųjų gautų pajamų kalėjime nuosekliai stengiuosi padėti savo sergančiai mamai A. Š., paramą teikia ne tik finansiškai (kas mėnesį perveda jai tam tikrą pinigų sumą), bet ir emocine prasme – reguliariai skambina, rašo laiškus, dalyvauja pasimatymuose. Būdamas laisvėje, lydėdavo ją į gydymo ir sveikatinimosi įstaigas. Taip pat dalį uždirbtų lėšų – nedideles sumas periodiškai perveda Vilniaus arkivyskupijos Carite ir VŠĮ „Sos gyvūnai“ paremti.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo M. Š. skundą.
Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nuteistasis, kuris, lygtinio paleidimo atveju, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Minėto nutarimo duomenimis, matyti, kad M. Š. pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte 1/3 dalį bausmės atliks tik 2025 m. rugsėjo 30 d., tačiau nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, todėl vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi gali būti lygtinai paleistas iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta 1 dalyje. Tai atitinka formalųjį kriterijų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.
Bylos duomenimis, nuteistojo M. Š. rizika pakartotinai nusikalsti žema. Neigiam rizikos valdymo dinamika nustatyta,,Piktnaudžiavimas alkoholiu“,,,Mąstymas ir elgesys“ srityse, išryškėjusios savitvardos ir smurtinio elgesio pavartojus alkoholį problemos. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika visuomenei, nuteistajam būnant laisvėje. Sutiktina su komisijos išvada, kad reikalingos papildomos intervencinės priemonės šiems rizikos veiksniams valdyti, išlieka dinaminiais kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad, šiuo atveju, likusi neatliktos bausmės dalis yra didelė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis nėra padaręs pakankamai akivaizdžios pažangos elgesio korekcijoje, mažindamas žalos riziką visuomenei, kas nuteistajam neišvengiamai aktualu būnant laisvėje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas, tačiau ir neskatintas, kas rodo, jog siekiamybės daryti akivaizdžią pažangą jis nepakankamai turi. Teismo vertinimu, nuobaudų neturėjimas – būtinas veiksnys normaliai ir tinkamai nuteistojo elgsenai, tačiau niekaip nėra išimtinis veiksnys, kuris vienareikšmiškai patvirtina nepriekaištingai teigiamą nuteistojo vertybinę orientaciją bei išimtinai jo teigiamą charakteritiką.
Nuteistasis nuo 2025 m. vasario 12 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau ir šiuo aspektu vien tik bausmės atlikimo lengvojoje grupėje laikotarpis neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad taikytos resocializacijos priemonės pakeitė nuteistojo elgesį ir mąstymą teigiama linkme ir, kad resocializacija gali būti tęsiama probacijos priežiūroje. Kita vertus, šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtMjUyLTQ4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-252-485/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-252-485/2021">1S-252-485/2021</a>).
Nuteistasis skunde pabrėžė, jog visas jam taikytas resocializacijos priemones jis yra įvykdęs, t. y. dirbo, dalyvavo,,Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir PASP programose, dalyvavo 2-3 individualiuose pokalbiuose su RS kontaktiniu pareigūnu, buvo suorganizuotos ir individualios konsultacijos su psichologe (nuteistasis nenurodė ar konsultacijos su psichologe įvyko ir kokie rezultatai pasiekti). Socialinės tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis dalyvavo minėtose programose, bausmės atlikimo metu prasmingai leidžia laisvą laiką nuo darbo, dalyvaudamas įvairiose paskaitose, renginiuose, užsiėmimuose ir kt. Nors nuteistasis nesutinka su komisijos teiginiu, jog jam reikia numatyti priemones, nukreiptas koreguoti mąstymo ir elgesio sritį, alkoholio vartojimo įpročius, nes jis visas taikytas resocializacijos priemones jau yra įvykdęs, tačiau, kokią apčiuopiamą naudą gavo dalyvaudamas resocializacijos priemonėse, kaip tai įtakojo jo elgseną ne tik šiuo metu, bet ir žiūrint į perspektyvą, jis skunde nenurodė ir tokių aplinkybių išsamiai nepagrindė. Teismo vertinimu, nuteistojo lankytos aukščiau nurodytos programos, dalyvavimas paskaitose bei įvairiuose renginiuose svarbios tik tiek, kiek jos įtakojo teigiamus asmenybės pokyčius socialiniam gyvenimui, tačiau ne lankytų programų ar užsiėmimų skaičius bei jų įvairovė.
Nuteistasis teigia, kad šiuo metu, atlikdamas bausmę, dirba bižuterijos srityje, kuri prilyginta dabinei veiklai (individuali veikla), bei papildomai dirba (nutarime nurodoma, kad dirba vienetininko pareigose), ir gauna pastovias pajamas, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys, iš gaunamų lėšų minimaliai remia motiną bei pora visuomeninių organizacijų. Nuteistasis nesutinka su komisijos pastaba, jog jo dabinė veikla, kuri susijusi su bižuterija, yra abejotino realumo. Tačiau, šiuo atveju, komisijos nutarime nėra neigiama, jog jis iš viso vykdo/nevykdo individualios veiklos, šiuo atveju keliama jame tik abejonė dėl pačios veiklos pobūdžio realumo.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis M. Š. yra teistas 2 kaltus, nusikaltimams būdingas modelis – asmuo teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir viešosios tvarkos pažeidimą, penkerių metų laikotarpyje vienuolika kartų baustas administracine tvarka. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau minimalizuoja ją, linkęs pateisinti save, stebimas atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymų laikymąsi. Nuteistojo įvykdymo nusikaltimo pobūdis ir sunkumas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Nors šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo M. Š. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o jo skunde nurodyti motyvai labiau paremti deklaratyviais teiginiais, o ne juos pagrindžiančiais įrodymais. Nors yra apsauginių veiksnių: nuteistasis turi darbinius įgūdžius, rodo motyvaciją dirbti ir dirba, gyvenamosios vietos galimybę paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju bei palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, tačiau taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo įtakojamas asocialiais grupės/ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Kitos nuteistojo nurodytos aplinkybės susijusios su artima aplinka ir jai teikiama pagalba (pagalba motinai) nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, tuo tarpu prašymas dėl įdarbinimo, teismo vertinimu, nėra pakankamas veiksnys skundo tenkinimui.
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė pakankamai akivaizdžios pažangos mažindamas rizikas. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visetu būtų pažeistas teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. Š. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kad tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam dar liko atlikti daugiau bei dveji metai laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog komisijos 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. LK-N-414 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo M. Š. skundas dėl nutarimo panaikinimo atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. Š. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Loreta Radzevičienė