Civilinė byla Nr. e2-4289-1231/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01221-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 2 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) įgaliotai atstovei Vaidai Tankovskienei,
atsakovės V. G. atstovei advokatei Jolantai Vienažindytei,
atsakovo T. J. atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei,
trečiojo asmens Alytaus miesto šeimos centro atstovui Romučiui Žebuoliui,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. G., T. J. ir trečiajam asmeniui Alytaus miesto šeimos centrui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečių vaikų L. G. ir L. G. atžvilgiu; atsakovui T. J. neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus L. G. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės V. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. G. ir L. G. po 180 Eur kiekvienam per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaikų globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečių L. G. ir L. G. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo Alytaus miesto šeimos centro Globos centre (budinčių globotojų šeimose).
Ieškinyje nurodo, kad atsakovė V. G. yra nepilnamečių vaikų L. G. ir L. G. motina. Nepilnamečiui vaikui L. G. tėvystė nenustatyta. Alytaus apylinkė teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu nustatyta nepilnamečio L. G. tėvystė, t. y. T. J. pripažintas L. G. tėvu ir iš jo nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas. Atsakovės V. G. šeimai nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki dabar viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Alytaus miesto socialinių paslaugų centre vykdomas atvejo vadybos procesas, šeimai skirtos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos, sudarytas pagalbos planas. Atsakovo T. J. šeimai atvejo vadyba nebuvo taikyta, jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis L. G. 2020 m. sausio 22 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (galimai motina aplaidžiai rūpinasi sūnumi); 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. spalio 3 d., 2022 m. spalio 9 d., 2022 m. spalio 17 d., 2022 m. spalio 26 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (motina apsvaigusi nuo alkoholio); L. G., L. G. 2024 m. rugpjūčio 4 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaikų motinai nustatytas 1,70 promilės girtumas); 2024 m. rugpjūčio 20 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (nustatyta, kad motina netinkamai rūpinasi vaikais). VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre 2024 m. rugpjūčio 20 d. vyko atsakovės atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu specialistai, dirbantys su V. G. šeima, išsakė nuomonę, kad motinai galimai trūksta socialinių įgūdžių, motina netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, nenoriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, vaikams namuose neužtikrinama saugi aplinka. Atvejo nagrinėjimo metu gauta informacija dėl atsakovės šeimoje neužtikrinamos saugios aplinkos nepilnamečiams vaikams sąlygos. Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo registruotas galimas vaiko teisių pažeidimas. Nepilnamečiams L. G. ir L. G. nustatyti rizikos veiksniai, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. 2024 m. rugpjūčio 21 d. nepilnamečiai kartu su motina buvo apgyvendinti VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centre, tačiau 2024 m. rugsėjo 12 d. gautas pranešimas, kad neblaivi motina V. G. (nustatytas 1,62 promilės girtumas) su kūdikiu atėjo iš darželio pasiimti vyresnio vaiko. Vaiko laikinosios priežiūros 2024 m. rugsėjo 12 d. nutraukimo aktais nepilnamečiams vaikams taikyta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje buvo nutraukta, nes motina V. G. nekeičia savo elgesio, todėl šeimoje toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaiko laikino apgyvendinimo 2024 m. rugsėjo 12 d. aktais nepilnamečiai L. G. ir L. G. dėl saugios aplinkos neužtikrinimo, laikinai apgyvendinti Alytaus miesto šeimos centre. Nurodyto pranešimo pagrindu, Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės taikyti laikinosios priežiūros priemonės, buvo priimtas sprendimas paimti nepilnamečius L. G. ir L. G. iš jų motinos V. G., o L. G. ir iš tėvo T. J.. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre buvo sudaryti pagalbos planai, vyko atvejo nagrinėjimo posėdžiai, kurių metu buvo numatytos pagalbos priemonės, iš kurių atsakovė vykdė tik vieną. Socialinėmis darbuotojomis lankantis atsakovės namuose, ji buvo rasta vos du kartus, jos bute švaru ir tvarkinga, tačiau bute atjungtas elektros energijos tiekimas dėl įsiskolinimo. Atsakovė vengė kontaktinio bendravimo, buvo atvejų, kuomet į skambučius neatsiliepė, neperskambino, arba atsiliepė būdama neblaivi, bendravo nemandagiai. Bendraujant su kaimynais, šie nurodė, kad V. G. gyvena kartu su jaunesniojo sūnaus tėvu A. D.. Kaimynai nurodė, jog asmenys namuose periodiškai vartoja alkoholį, būste lankosi pašaliniai asmenys, iš buto sklinda triukšmas, yra matę kaip į butą atvyksta policijos pareigūnai. Taip pat buvo gauti kaimynų nusiskundimai, kad tiek atsakovė su sugyventiniu, tiek pas juos atvykstantys asmenys rūko bendrojo naudojimo patalpose, mėto nuorūkas ir kitaip teršia patalpas. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. vasario 20 d. buvo registruoti 8 pranešimai policijai dėl įvykių atsakovės gyvenamojoje vietoje, susijusių su V. G. ir A. D., taip pat registruoti 3 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje kitais adresais. Nurodo, kad atsakovė į ne visus numatytus susitikus su vaikais atvykdavo, susitikimų metu bendraudama su vaikais yra pasyvi, fizinis kontaktas tarp mamos ir vaikų yra minimalus, pastebėta, kad mamai trūksta motinystės įgūdžių. Atsakovė materialinio išlaikymo vaikams neteikia. Nurodo, kad motina vengia atlikti savo pareigas auginti, auklėti nepilnamečius vaikus, jais tiesiogiai nesirūpindama, nespręsdama galimai turimos alkoholio vartojimo problemos ir toks motinos elgesys pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Pagalbos plane numatytas priemones atsakovė vykdė tik iš dalies, su šeima dirbamas socialinis darbas teigiamų rezultatų nedavė, atsakovė nedėjo ir nededa pastangų, jog nepilnamečiai vaikai kuo greičiau grįžtų augti į biologinę šeimą, todėl mano, kad nėra pagrindo manyti, jog situacija šeimoje gali pasikeisti. Tuo tarpu L. G. tėvas T. J. į Alytaus miesto šeimos centrą nesikreipė, nesidomėjo sūnaus fizine, emocine gerove, su sūnumi nebendrauja, juo nesidomi, nedalyvauja jo priežiūroje ir auklėjime. Mano, kad tokie tėvo veiksmai rodo, jog jis yra nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo, nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti.
Atsakovė V. G. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pateiktu ieškiniu dalyje dėl motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, išlaikymo jiems priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo nesutinka. Mano, kad jai pareikštas ieškinys visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad savo abu vaikus myli, nori juos auginti ir rūpintis, todėl dės visas pastangas greičiau juos susigrąžinti. Vaikų atžvilgiu niekad nesmurtavo, su jais elgdavosi tinkamai, išdavus teismo leidimą paimti iš jo vaikus, jos ryšys su vaikais nenutrūko. Nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad bendraudama su vaikais ji yra pasyvi, priešingai stengiasi kuo daugiau su jais pabūti ir pabendrauti. Nurodo, kad labai gailisi, kad netinkamai elgėsi vaikų atžvilgiu, suprato savo klaidas, stengsis pasitaisyti, vesti tinkamą gyvenimo būdą. Nurodo, kad pastaruoju metu alkoholio nevartoja, su savo sugyventiniu apie du mėnesius jokių ryšių nepalaiko, jis kartu su ja negyvena. Išsikrausčius sugyventiniui, jokių smurto artimoje aplinkoje atvejų nebuvo fiksuota. Visi įvykiai užregistruoti, kai su ja gyveno sugyventinis. Nurodo, kad nuo 2025 m. vasario mėnesio jai suteiktame dviejų kambarių socialiniame būste ji gyvena viena, šiuo būstu rūpinasi tinkamai, jį tvarko, o įsiskolinimas dėl nesumokėtos elektros susidarė dėl jos sunkios finansinės padėties. Šiuo metu elektros energijos tiekimas nutrauktas, bet mano, kad artimiausiu laiku turėtų būti atnaujintas, nes moka dalimis. Nurodo, kad ji 2024 m. pabaigoje buvo įsidarbinusi, gaudavo pastovias pajamas, bet dėl sveikatos stovio buvo priversta darbo sutartį nutraukti. Ji stengiasi įvykdyti visas pagalbos plane numatytas pagalbos priemones, rekomendacijas ir konsultacijas. 2024 m. pabaigoje į paskirtas konsultacijas bei pokalbius nevykdavo, kadangi dirbdavo, pritrūkdavo laiko. Šiuo metu lanko VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre AA užsiėmimus, 2025 m. gegužės 21 d. užsiregistravo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl gydymo nuo alkoholizmo. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio lankosi pas psichologus. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį atmesti.
Atsakovo T. J. atstovė advokatė Vilma Petrauskienė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad iš bylos duomenų matosi, jog atsakovas T. J. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), su sūnumi nebendrauja, juo nesidomi, nedalyvauja jo gyvenime, yra nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo. Nurodo, kad atsakovas atstovei nėra pateikęs jokio atsakymo ar pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, todėl nėra galimybės pateikti išsamios atsakovo nuomonės ar paaiškinimų dėl pareikštų reikalavimų. Prašo įvertinti byloje surinktus įrodymus bei vadovautis vaiko L. G. interesų prioritetų principu.
Trečiasis asmuo Alytaus miesto šeimos centras atsiliepime į ieškinį nurodo, jog sutinka, kad L. G. ir L. G., gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo būtų nustatyta Alytaus miesto šeimos centro Globos centro padalinyje.
Teismo posėdžio metu ieškovo Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaida Tankovskienė ieškinį palaikė pilna apimti, pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad atsakovei su nepilnamečiais vaikais du kartus buvo taikyta vaikų laikinoji priežiūra, jie buvo apgyvendinti VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centre, tačiau situacija nesikeitė, alkoholio vartojimo problema neišnyko, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl vaikų paėmimo. Atsakovas jiems paaiškino, kad jis neturi galimybės auginti vaiko, kadangi gyvena ir dirba užsienyje, jis sutiko, kad būtų kreiptasi į teismą ir būtų paimtas iš tėvo. Iš pagalbos planų matyti, kad atsakovė pagalbos plane numatytų įpareigojimų nevykdė, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo ir nebendravo. Kiek žinoma atsakovė turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, yra atjungtas elektros tiekimas, tad šiai dienai vaikai negalėtų grįžti augti į šeimą. Atsakovė vaikus taip pat lankė nereguliariai, lankė juos tik epizodiškai, kai kurie susitikimai neįvyko dėl motinos kaltės, kai kurie dėl vaikų ligos, tačiau motina paskutinį kartą vaikus lankė tik 2025 m. balandžio 11 d. Ji skambindavo vėliau prašydama suorganizuoti susitikimus, kurie buvo suderinti, tačiau motina į susitikimus neatvyko. Atsakovė nepalaikė artimo ryšio su vaikais. Dėl atsakovo, tai jis nesikreipė į globos centrą. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Motina taip pat prie vaikų materialinės gerovės neprisideda, jos elgesys pažeidžia vaikų interesus. Teigiamų pokyčių nėra. Abu tėvai neįgyvendina tėvų valdžios vaikams ir yra nusišalinę nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Iš tėvo išlaikymas yra priteistas nepilnamečiui vaikui, o iš motinos prašo priteisti išlaikymą vaikams, nes atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus ir galėtų teikti nurodyto dydžio išlaikymą. Socialinis darbuotojas atsakovės šeimoje lankosi vieną kartą per savaitę, tačiau atsakovė dažniausiai nerandama, į skambučius neatsiliepia. Kiek žinoma atsakovė gyvena tame pačiame bute. Atvejo vadybininkė nurodė, kad šiuo metu atsakovė gyvena kaip ir viena, tačiau A. D. pas ją dažnai apsilanko, nes kaimynai jį mato. Po ieškinio padavimo atsakovei neblaivumas nebuvo nustatytas, jos nepavyksta rasti. Atsakovė anksčiau teigė, kad alkoholio problemos ji neturi ir gydymas jai nereikalingas. Ji vis žadėdavo registruotis dalyvauti „Minesotos programoje“, tačiau nebuvo nuvykusi. Su atsakovu, kai teko bendrauti, jis minėjo, kad yra užsienyje ir neketina rūpintis savo biologiniu vaiku. Kiek jai žinoma, jis išlaikymą atsakovei teikė. Dėl bendravimo su vaiku, atsakovas niekada nesikreipė.
Teismo posėdžio metu atsakovės V. G. atstovė advokatė Jolanta Vienažindytė patvirtino, kad su atsakove prieš teismo posėdį kalbėjo, ji žadėjo atvykti į teismo posėdį, tačiau dėl kokių priežasčių neatvyko, ji negali atsakyti. Atsakovės atstovė pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad atsakovė jai minėjo, jog A. D. yra išvykęs į užsienį, tad nežino ar atsakovė neteisingą suteikė informaciją, kaip teigia ieškovo atstovė, jog kaimynai jį matė. Atsakovė nurodė, kad plane numatytus įpareigojimus stengiasi vykdyti, kiek leidžia galimybės pas vaikus nuvyksta, o jei nenuvyksta, tai dėl pagrįstų priežasčių. Atsakovė nuo 2025 m. gegužės 30 d. įsidarbino, tad jeigu neturi galimybės, į susitikimą su vaikais nenuvyksta. Atsakovė pateikė informaciją, kad ji lankėsi pas psichologą. Taip pat yra pateikti duomenys, kad atsakovė registravosi į Kauną, į priklausomybių ligų centrą, bet negali patvirtinti ar ji tikrai buvo nuvykusi. Atsakovė nuo 2025 m. vasario mėnesio gyvena viena, sugyventinis negyvena, veda tvarkingą gyvenimo būda, sąlygos yra geros, alkoholio nevartoja, vaikų psichinei ir fizinei sveikatai pavojaus nėra. Dėl elektros įsiskolinimo, ji susitarė, moka dalimis, sakė, kad gavusi darbo užmokestį, susimokės ir šį mėnesį bus atnaujintas elektros tiekimas. Anksčiau buvo įsidarbinusi, bet išėjo iš darbo dėl sveikatos. Dėl atsakovei skirtų įpareigojimų, ji žadėjo lankytis ir pas psichiatrą, toliau tęsti susitikimus pas psichologę, lankė anoniminių alkoholikų grupę. Atsakovės manymu ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė aiškino, kad nesusitikdavo su vaikais, nes sirgo ir darbinosi, tačiau sakė, kad ji pasiskambina ir pasiteirauja vaikų sveikata. Atsakovė sakė, kad alkoholio nevartoja nuo 2025 m. pradžios.
Teismo posėdžio metu ieškovo atsakovo T. J. atstovė advokatė Vilma Petrauskienė pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad ji atsakovo konkrečios pozicijos negali išreikšti, gali remtis tik tuo, ką pasakė ieškovė ir bylos duomenimis. Atsakovui nustatyta tėvystė, tai jis galbūt net nežinojo, kad turi vaiką anksčiau, jis gyvena (duomenys neskelbtini), tad kažkokio emocinio ryšio turbūt nėra išlikę ar nebuvo atsiradę. Atsakovas išlaikymą teikė, bet ar dabar teikia, negali atsakyti. Atsakovas neturi galimybių pasiimti vaiką pas save ar bendrauti su juo. Jis nėra išreiškęs noro bendrauti su vaiku, tad visos šios aplinkybės rodo, kad nėra tėvo ryšio su vaiku. Prašo spręsti ieškinio klausimą, atsižvelgus į geriausius vaiko interesus.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Alytaus miesto šeimos centro atstovas Romutis Žebuolis paaiškino, kad dėl ieškinio reikalavimo, kas liečia juos, jie pasiruošę suteikti globą ir gyvenamąją vietą savo įstaigoje. Jų globos centro koordinatorė dirba su atsakove, su ja nustatyti pasimatymų grafikus nėra paprasta. Specialistai jai visad labai smulkiai išaiškina, kas gali būti ir kaip bus, jeigu ji taip toliau elgsis, bet jie niekaip negali daugiau nieko įtakoti, o socialinių darbuotojų pagalba, jų žiniomis jai yra teikiama tinkamai. Atsakovė neatlieka savų pareigų, ji pagal savo būdą ir toliau taip elgsis, ji pažadės, kad įvykdys visus įpareigojimus ir tikrai tų įsipareigojimų nevykdys. Tą problemą ji stengiasi atitolinti nuo savęs. Jie sudaro visas sąlygas dėl susitikimų su vaikais, tai šiuo atveju tik atsakovės apsileidimas, kad su vaikais pasimato taip retai. Atsakovė nesiekia, kad būtų sudarytas konkretus grafikas susitikimams su vaikais, nes ji žino, kad jo nesilaikys. Apie atsakovą jie neturi jokios informacijos.
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė V. G. yra nepilnamečių vaikų L. G. ir L. G. motina, o atsakovas T. J. nepilnamečio L. G. tėvas. Nepilnamečiui vaikui L. G. tėvystė nenustatyta. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01OTctOTc5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-597-979/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-597-979/2020">2-597-979/2020</a> iš atsakovo T. J., be kita ko, priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. G. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos – 2019 m. gruodžio 3 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš 2024 m. rugpjūčio 4 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai L. G. ir L. G. vaikai laikinai apgyvendinti savo namuose kaimynės I. S. priežiūroje, kadangi vaiko motinai nustatytas 1,70 promilių neblaivumas, vaikams yra nesaugi aplinka. Iš 2024 m. rugpjūčio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. buvo gautas pranešimas, kad neblaivi mama V. G., atsisakė tikrintis blaivumą. Anksčiau buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai: 2020 m. sausio 22 d. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (galimai motina aplaidžiai rūpinasi sūnumi); 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir 2022 m. spalio 3 d. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (motina neblaivi 1,40 ir 1,56 promilių girtumas); 2022 m. spalio 9 d. ir 2022 m. spalio 17 d. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (motina apsvaigusi nuo alkoholio). Minėtose anketoje nurodyta, kad vaiko motina neatsakė kokia proga vartojo alkoholį, paminėjo, kad alkoholio išgėrė be progos. Tuo tarpu su vaiko L. G. tėvu nebendrauta, tėvas vaiku nesirūpina, atsisakęs teisių į vaiką (nurodė vaiko motina). Tėvas su vaiku ryšių nepalaiko. Su vaiko L. G. tėvu nebendrauta, tėvas vaiku nesidomi, kai gimė nė karto nebuvo atvykęs aplankyti. Motina nurodė, kad su vaiko tėvu visiškai nebendrauja, kur jis yra ji nežino, jo kontaktų neturi. Vaikų apsaugos poreikis nenustatytas. Nustatyti rizikos veiksniai, kadangi vaikų atstovė pagal įstatymą yra apsvaigusi nuo alkoholio. Nustatytas vaikų teisių pažeidimas – vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.
Iš VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro 2024 m. rugpjūčio 23 d. Pagalbos plano matyti, kad atsakovės V. G. šeimai buvo taikyta atvejo vadyba. Vyko keturi atvejo nagrinėjimo posėdžiai – 2024 m. kovo 20 d. posėdžio metu priimtas sprendimas šeimai tęsti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas. Motinai pagal poreikį lankyti psichologo konsultacijas. Atsakovė V. G. sutiko lankyti psichologo konsultacijas sprendžiant vaiko auklėjimo ir auginimo, bendravimo klausimais. Moteris pritarė, kad gimus kūdikiui (L. G.) šeimoje lankytųsi individualios priežiūros darbuotoja. Specialistai pažymėjo, kad V. G. tapo atviresnė bendraudama su socialinėmis darbuotojomis, drąsiai pasakoja apie kylančius sunkus, prašo pagalbos ir ją priima. 2024 m. gegužės 2 d. posėdžio metu priimtas sprendimas teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas, individualios priežiūros darbuotojos pagalba, motinai tęsti psichologo konsultacijas. Atsakovė V. G. paaiškino, kad sūnui L. G. tėvas išlaikymą teikia, tačiau su sūnumi tėvas nebendrauja ir juo nesidomi. Sutiko, kad šeimoje lankysis individualios priežiūros darbuotoja. Specialistai nurodė, kad pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų negauta. Nurodė, kad po 2024 m. kovo 20 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio, situacija V. G. šeimoje išliko gera. Praėjus keletui dienų gimus kūdikiui apsilankyta šeimos namuose. Pastebėta, kad V. G. atsakingai rūpinasi naujagimiu, bendradarbiauja su vaiko gydytoja, laikosi jų rekomendacijų. 2024 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio metu (tematika 2024 m. rugpjūčio 4 d. įvykis) priimtas sprendimas šeimai tęsti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas. Motinai pagal poreikį lankyti psichologo konsultacijas. Atsakovė V. G. paaiškino, kad buvo su vaikais pas kaimynę, norėjo atsipalaiduoti ir vartojo alkoholį, o atvykus policijos pareigūnams jai buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas. Moteris sakė, kad lankėsi vienoje psichologės konsultacijoje, nepavyko nueiti, nes buvo gimęs sūnus, neturėjo kam palikti. Posėdžio metu buvo aptarta jos ir vaikų apgyvendinimas Alytaus miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centre, moteris iš karto nenorėjo sutikti, tačiau su rekomendacija sutiko apsigyventi krizių centre nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d. Atsakovė V. G. sakė lankys psichologo ir priklausomybių specialistų konsultacijas. Specialistai nurodė, kad V. G. trūksta socialinių įgūdžių, žinių rūpintis mažamečiais vaikais. Žinoma, jog namuose galimai lankosi pašaliniai asmenys, galima daryti prielaidą, kad vartojamas alkoholis. Specialistai nurodė, kad po pastarojo šeimai organizuoto atvejo vadybos posėdžio situacija šeimoje kurį laiką išliko stabili. Moteris atsakingai rūpinosi sūnumis, užtikrino reguliarią medicininę priežiūrą. Moteris galimai nelinkusi bendradarbiauti su individualios priežiūros specialiste. Iš moterį konsultavusios psichologės gauta informacija, kad nuotolinės konsultacijos metu su V. G. buvo sunku užmegzti kontaktą, sekančios konsultacijos metu moteris neatsiliepė į jos skambutį, neperskambino. Buvo priimtas sprendimas konsultacijas pakeisti į kontaktines, tačiau ir šių konsultacijų metu moteris taip pat nebuvo linkusi bendrauti. Su socialinėmis darbuotojomis moteris taip pat bendrauja minimaliai, beveik nerodo iniciatyvos prireikus pati kreiptis pagalbos, tačiau pasiūlius pagalbą ją priima. Darytina prielaida, kad moteris namuose sūnaus L. G. ugdymui skiria per mažai dėmesio. 2024 m. rugpjūčio 4 d. V. G. fiksuotas alkoholio vartojimo atvejis. Moteris rimtai nevertina galimų savo elgesio pasekmių. Specialistai nurodė, kad lankantis šeimoje pastebėta, kad vaikai neprižiūrėti, drabužiai nešvarūs, sūnaus L. G. nekarpyti nagai, panagės juodos, taip pat pas vaikus pastebėta iššutimų pažastyse, ant užpakalio. L. G. veidas ir rankos nepraustos. V. G. nesiima priemonių vaiką auklėti, juokiasi, kaip sūnus vartoja keiksmažodžius. Su individualios priežiūros darbuotojomis bendrauja nenoriai. 2024 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio metu priimtas sprendimas šeimai tęsti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas. Specialistai pritarė, kad V. G. su vaikais gyventų šeimos krizių centre. Moteriai rekomenduota lankyti psichologo ir priklausomybių ligų specialisto konsultacijas, tęsti bendradarbiavimą su advokate dėl vaikui tėvystės nustatymo.
Iš 2024 m. rugpjūčio 20 d. Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre vykusio atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdžio metu išgirsta informacija, kad atsakovė netinkamai rūpinasi savo vaikais, nenoriai bendrauja su socialiniais darbuotojais. Vaikams namuose neužtikrinama saugi aplinka. 2024 m. rugpjūčio 4 d. su vaiku L. G. bendrauta prie motinos, vaikas aprengtas švariai drabužiais atitinkančiais amžių. Vaikas L. G. buvo aprengtas švariai drabužiais atitinkančiais amžių. 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. bendrauta su motina V. G., kuri teigė, kad norėjo atsipalaiduoti ir vartojo alkoholį. L. G. tėvas T. J. telefonu nurodė, kad nei su sūnumi, nei su jo motina jis nebendrauja, bet išlaikymą vaikui teikia. Šiuo metu jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), su vaiku bendrauti ar užmegzti ryšio nenori, nesidomi sūnumi. Nustatyti rizikos veiksniai – kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaikų funkcionavimu, vaikų atstovais pagal įstatymą, vaikų aplinka, kurie kelia realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai. Tėvui nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę – socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Nustatyti vaikų teisių pažeidimai.
2024 m. rugsėjo 12 d. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas, kad į darželį atėjo neblaivi (nustatytas 1,62 promilių neblaivumas) motina V. G. pasiimti savo vaikus, kurie gyvena krizių centre. Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. vaiko priežiūros nutraukimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nustačius, jog toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Vaiko teisių apsaugos skyrius iniciavo vaikų laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą. Vaiko laikino apgyvendinimo aktais vaikai laikinai apgyvendinti Alytaus miesto šeimos centre. Iš Alytaus lopšelio-darželio 2024 m. rugsėjo 13 d. gauta informacija, jog pastebimi vaiko L. G. nepriežiūros atvejai – vaikas dažnai būna apsidraskęs, pastebimi įvairūs odos pažeidimai, mėlynės. Rūbai dažniausiai būna tvarkingi, bet per mažo dydžio, avalynė netinkama. Nurodoma, kad mama stokoja socialinių žinių ir įgūdžių, dėl to bendravimas su ja sudėtingas. Savarankiškai nesidomi vaikų pasiekimais, ugdomąja veikla, atsako tik tiek, kiek grupės mokytoja pasiteirauja. Į pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas nereaguoja. Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad vaikams nustatyti rizikos veiksniai – vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio, galimai turi priklausomybę nuo alkoholio <...> ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaikų funkcionavimu, vaikų atstovais pagal įstatymą, vaikų aplinka, kurie kelia realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai. Tėvui nustatytas rizikos veiksnys – vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Priimtas sprendimas paimti nepilnamečius vaikus iš tėvų. 2024 m. rugsėjo 18 d. atsakovė V. G. išreiškė sutikimą priimti mobiliosios komandos pagalbą. Sudarytas mobiliosios komandos pagalbos šeimai ir (ar) vaikui teikimo planas. Iš Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-9083-393/2024 matyti, kad leista Vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnamečius: L. G. ir L. G. iš jų tėvų.
Iš VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro 2024 m. spalio 17 d. Pagalbos plano matyti 2024 m. spalio 17 d. posėdžio metu priimtas sprendimas šeimai tęsti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas. Motinai pagal poreikį lankyti psichologo, priklausomybių spec. konsultacijas, AA grupes. Atsakovė V. G. teigė, kad ji ketina susigrąžinti savo vaikus, vykdys rekomendacijas. Registravosi 2024 m. spalio 15 d. į konsultaciją RPLC Kauno filiale, tačiau nenuvyko. Motina teigė, kad nežinojo, jog reikia susidaryti vaikų lankymo grafiką, teigė, kad tai padarys. Specialistai pažymėjo, kad atsakovei reikia tęsti socialinės priežiūros paslaugas. Pastebėtina, kad motinai gyvenant krizių centre, atsakovė toliau buvo vangiai linkusi reaguoti į jai išsakomas pastabas dėl vaikų priežiūros, motina prieš išvesdama vaiką į ugdymo įstaigą negamindavo jam pusryčių, duodavo šokoladinius batonėlius. Su vaikais neužsiimdavo bendromis veiklomis, ugdymu, auklėjimu, moterį reikėdavo raginti užtikrinti tinkamą vaikų higieną. Po to, kai vaikus į ugdymo įstaigą atvyko pasiimti neblaivi, motina negrįžo į krizių centrą, su ja buvo susisiekta telefonu, tačiau moteris nebuvo linkusi bendrauti, vartojo necenzūrinius žodžius. Vykstant į moters gyvenamą vietą, jos nepavykdavo rasti. 2024 m. spalio 1 d. atsakovė prisipažino, kad vyras pas ją apsigyveno, pasakojo apie namuose vykusias išgertuves, kurių metu vyras naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu. V. G. neįžvelgė problemos, kad gyvena su netinkamą gyvenimo būdą vedančiu asmeniu, kuris smurtauja jos atžvilgiu, teigė mananti, kad jos atliktų žingsnių jau pakanka, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą. V. G. rekomenduota tęsti psichologo konsultacijas pagal specialisto paskirtą datą ir laiką; psichiatro konsultacijas pagal specialisto paskirtą datą ir laiką; tęsti priklausomybių ligų specialisto konsultacijas; AA grupių užsiėmimo lankymą; kartoti Efektyvios tėvystės mokymus; vykti konsultacijai RPC Kauno filiale (Minesotos programa) dėl alkoholio vartojimo problemos; kartojantis alkoholio vartojimo atvejamas vykti gydytis į ilgalaikės reabilitacijos centrą.
Iš VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro 2025 m. sausio 15 d. Pagalbos plano matyti 2025 m. sausio 15 d. posėdžio metu priimtas sprendimas šeimai tęsti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas. Motinai pagal poreikį lankyti psichologo, priklausomybių spec., AA grupes, dalyvauti „Minesotos“ programoje, bendrauti ir bendradarbiauti su specialistais, lankyti vaikus pagal sudarytą grafiką. Atsakovė V. G. teigė, kad vaikus lanko laisvu laiku ir tariasi dėl susitikimo su vaikais. Sakė, kad psichiatro konsultacijai nesiregistravo, kodėl nežino, psichologo konsultacijų nelanko. Sakė, kad du kartus registravo į Minesotos programą, tačiau į konsultacijas nenuvyko. Ar planuoja gydytis, nežino. Turi skolų už elektrą. Sakė, kad nebegyvena su draugu. Motina nevykdo numatytų įsipareigojimų, situacija šeimoje nesikeičia. Motina su vaikais ateina susitikti retai, atvykusi bendraudama su vaikais mažai naudoja verbalinės kalbos, vieno susitikimo metu nuo motinos sklido nemalonus kvapas, motina buvo nešvariai ir netvarkingai apsirengusi. Dėl retų motinos susitikimų su vaikais silpnėja vaikų emocinis ryšys su motina. Šiuo metu situacija šeimoje visiškai nesikeičia, galimai blogėja. Po 2024 m. spalio 17 d. šeimai organizuoto atvejo vadybos posėdžio žymesnių pokyčių šeimos situacijos nėra. V. G. palaiko minimalų bendravimą su socialinėmis darbuotojomis. Atsakovės bute nėra atnaujinto elektros tiekimo. Moteris vengia kontaktinio bendravimo, į skambučius neatsiliepia, neperskambina. Kaimynai nurodė, kad V. G. namuose lankosi pašaliniai asmenys, kurie vartoja alkoholį ir teršia aplinką.
Iš 2025 m. sausio 17 d. motyvuoto siūlymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei ir pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Iš Alytaus miesto šeimos centro 2025 m. kovo 3 d. rašto matyti, kad V. G. į daugumą susitikimų su vaikais neatvyko, susitikimų metu bendraudama su vaikais buvo pasyvi, materialinio išlaikymo vaikams neteikia. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. vasario 21 d. raštas patvirtina, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje buvo registruoti 8 pranešimai, susiję su V. G. ir A. D., taip pat trys pranešimai kitais adresais. Visi pranešimai, išskyrus vieną, susiję su smurtu artimoje aplinkoje.
Iš atsakovės V. G. pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė pas psichologę lankėsi nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki 2025 m. balandžio 17 d., iš paskirtų susitikimų į du susitikimus atsakovė neatvyko, taip pat nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki sekančio susitikimo buvo net penkių mėnesių pertrauka. Taip pat pateikta AA grupės apsilankymų lapas, iš kurio matyti, kad atsakovė AA grupės konsultacijose pradėjo lankytis nuo 2025 m. vasario 25 d. ir lankėsi iki 2025 m. balandžio 22 d. Atsakovės 2025 m. gegužės 29 d. pateikta darbo sutartis patvirtina, kad atsakovė įsidarbino.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2008">3K-3-209/2008</a>). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-236/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-236/2008">3K-3-236/2008</a>). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą. Jeigu tėvai tinkamai nesirūpina vaikais, vengia su jais bendrauti, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Ieškovas prašo riboti atsakovės motinos valdžią neterminuotai abiejų vaikų atžvilgiu tuo pagrindu, jog motina vengia atlikti savo pareigas auginti, auklėti nepilnamečius vaikus, jais tiesiogiai nesirūpindama, nespręsdama galimai turimos alkoholio vartojimo problemos, kai toks motinos elgesys pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Tuo tarpu atsakovui prašo apriboti tėvo valdžią neterminuotai jo vieno vaiko L. G. atžvilgiu, kadangi atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti.
Šiuo atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog atsakovas T. J. yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus L. G. priežiūros ir auklėjimo, jis nesiekia su juo bendrauti, nesidomi jo pasiekimais, neketina įgyvendinti tėvų valdžios sūnaus atžvilgiu, gyvena atskirai kitoje valstybėje, o tėvo ryšys su sūnumi apskritai net nebuvo susiformavęs, atsakovas tik prisidėjo prie sūnaus materialinės gerovės, teikdamas sūnui iš jo priteistą išlaikymą.
Tuo tarpu atsakovė V. G. esminės alkoholio vartojimo problemos iš esmės nesprendžia, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, pagalbą priima tik iš dalies ir faktiškai kardinaliai nekeičia savo gyvenimo būdo, į susidariusią situaciją žiūri atsainiai. Pastebėtina, jog atsakovės V. G. šeimai dar nuo 2020 m. gegužės 8 d. vykdomas atvejo vadybos procesas, tačiau per minėtus penkerius metus padėtis atsakovės V. G. šeimoje stipriai nepasikeitė, pastaraisiais metais netgi prastėjo, buvo nustatomi pakartotiniai vaiko teisių pažeidimai, atsakovė vartodavo alkoholį, vedė netinkamą gyvenimo būdą, priimdavo į namus pašalinius asmenius, kurie namuose vartodavo alkoholį ir teršdavo aplinką, atsakovė su socialiniais darbuotojais nesiekė bendradarbiauti, nesiekė išspręsti kylančių problemų, atsakovės gyvenamojoje vietoje net buvo išjungta elektra dėl susidariusio įsiskolinimo ir duomenų, kad elektros tiekimas būtų atnaujintas, byloje nėra, o policijoje fiksuotas ne vienas atvejis dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė įtariama padariusi nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė V. G. realiai nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, ji iki šiol yra išlikusi, nevartojimas būna trumpalaikis. Atsakovė taip pat nesirūpina savo vaikų tinkamu ugdymu ir auklėjimu, nededa pastangų, kad esamos problemos šeimoje pasikeistų. Byloje surinkti duomenys tvirtina, kad atsakovė neturi nei įgūdžių, nei deda pakankamas pastangas siekiant įgyti šiuos įgūdžius, kad galėtų pati rūpintis bei auginti savo vaikus. Atsakovė neteikia išlaikymo vaikams. Paminėtina ir tai, jog per 8 mėnesius, t. y. kai vaikai buvo paimti iš motinos, atsakovė V. G. ypač retai dalyvaudavo susitikimuose su vaikais, nors jai buvo sudarytos sąlygos vaikus lankyti, tačiau susitikimai dažnai neįvykdavo dėl įvairių atsakovės pasiteisinimų. Pažymėtina, jog nors atsakovė prieš prasidedant teismo procesui iš dalies ėmėsi tam tikrų specialistų rekomenduotų veiksmų, o būtent dalyvauti psichologo konsultacijose ir dalyvauti anoniminių alkoholikų susitikimuose, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, šie veiksmai laikytini nepakankamais, kad atsakovė galėtų susigrąžinti nepilnamečius vaikus į šeimą. Kaip minėta, nors atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės keisti gyvenimo būdą, užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, buvo stengiamasi sudaryti galimybes jos nepilnamečiams vaikams su ja bendrauti, tačiau dėl atsakovės ypač menkų dedamų pastangų, tik paviršutiniškai išreiškiamo siekio bendrauti su vaikais, situacija šeimoje iš esmės negerėja.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys teismui nežinomos, t. y. atsakovė pasirinko pasyvią poziciją ir pati asmeniškai, be teismo skirto atstovo, nesiekė įrodinėti priešingų ieškinyje nurodytų aplinkybių. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai liudija, kad atsakovė V. G. atsainiai žiūri į esamą situaciją, vaikus auginti yra palikusi valstybinėms įstaigoms. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaikus namo.
Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo abejoti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo: tėvo atveju rūpinimasis ir bendravimas su nepilnamečiu sūnumi yra visiškai nutrūkęs, o motina elgiasi atsainiai ir nerūpestingai, tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiais vaikais, jų ugdymu, auklėjimu ir neužtikrina jiems sveikos bei saugios aplinkos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir jiems užtikrinti saugią aplinką, jai trūksta socialinių įgūdžių, negeba atliepti vaikų socialinių ir psichologinių poreikių. Pažymėtina, jog tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius atsakovų veiksmus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovams būtų buvę trukdoma bendrauti su vaikais, pasirūpinti jų poreikiais. Kartu pažymėtina, kad nėra duomenų apie pakankamus atsakovų asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie įtikinamai parodytų nuolatinį ir nuoširdų siekį rūpintis vaikais ir keisti savo elgesį. Šiuo atveju akivaizdu, jog nepilnamečių tėvai nevykdo savo, kaip tėvų pareigų, t. y. tėvas savo sūnumi visiškai nesidomi ir nesiekia to pakeisti, o motina neužtikrina vaikams saugios ir sveikos aplinkos, neteikia vaikams išlaikymo, su vaikais bendrauja ypač retai, nesiima pakankamų priemonių situacijai pakeisti. Tėvai nėra linkę priimti pagalbos, nėra duomenų, kad atsakovų padėtis ateityje pasikeis, tėvų valdžią atsakovai turėtų įgyvendinti nuolat, o ne epizodiško pobūdžio veiksmais, kartkartėmis.
Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku, siekti susikurti tinkamas gyvenimo sąlygas, kad galėtų auginti vaiką. Tėvai vaiką turi auginti, tenkindami ne tik jo fiziologinius, bet ir emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Mi8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-92/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-92/2014">3K-3-92/2014</a>).
Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, psichologinių problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Nagrinėjamoje byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, liudijančių, kad atsakovai tinkamai nesuvokia nei savo pareigų, nei vaikų poreikių. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai šiuo metu yra pajėgūs patys pasirūpinti vaikais.
Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atitinka atsakovų nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Manytina, kad atsakovai dėl savo kaltės, t. y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo ir prioritetų, nesant jokių objektyvių priežasčių, nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų, nesirūpindami vaikų pakankama priežiūra, auklėjimu, saugiomis gyvenimo sąlygomis, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir nėra užtektinai duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti. Atsakovai šiuo metu gyvena skyrium nuo vaikų ir jų iš esmės visai nelanko, su jais nebendrauja, jų neaugina, nesirūpina jų auklėjimu, sveikata ir saugiomis gyvenimo sąlygomis. Teismas pažymi, kad atsakovai, padarę savo gyvenime teigiamus pokyčius, gali kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).
Atsakovams išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Pastaroji teisės norma reguliuoja laikinojo, ne nuolatinio pobūdžio teisinius santykius, t. y. vaiko gyvenamoji vieta nustatoma konkrečiam, laikinam terminui, t. y. iki teismo sprendimu bus nustatyta nuolatinė nepilnamečio vaiko globa.
Ieškovas prašo, priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, nustatyti nepilnamečių L. G. ir L. G. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo Alytaus miesto šeimos centro Globos centre (budinčių globotojų šeimose).
Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. apgyvendinti Alytaus miesto šeimos centre. Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. spalio 30 d. potvarkiais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) likusiems be tėvų globos L. G. ir L. G. nuo 2024 m. spalio 21 d. nustatyta laikinoji globa ir vaikų laikinuoju globėju paskirtas Alytaus miesto šeimos centras. Bylos duomenimis, vaikų globa vykdoma tinkamai, laikinasis globėjas užtikrina vaikų sveikatos, socialinių, emocinių poreikių tenkinimą, suteikia vaikams reikalingą pagalbą. Nepilnamečiai vaikai gyvendami pas globėją jaučiasi gerai ir saugiai.
Teismas neturi duomenų, kad vaikų globėjas savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnamečių vaikų L. G. ir L. G. gyvenamoji vieta nustatytina Alytaus miesto šeimos centre, iki bus priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus nepaisant aplinkybių, kad motinos ir tėvo valdžia jų atžvilgiu jiems apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės V. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. G. ir L. G., po 180 Eur kiekvienam per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaikų globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. G. yra darbingo amžiaus, įsidarbino, duomenų apie tai, jog turėtų kokių nors nuolatinių sveikatos problemų, kurios trukdytų uždirbti pajamas, byloje nėra.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui.
Pažymėtina, jog vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaikų poreikių tenkinimais. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Šiuo konkrečiu atveju, teismas įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančių būtiniausių prekių pokyčius, į tai, kad atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, dirbanti, daugiau išlaikytinių neturi, o prašoma priteisti išlaikymo suma nėra ženkli, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo laikytinas visiškai pagrįstu, todėl teismas priteisia iš atsakovės V. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. G. ir L. G., po 180 Eur kiekvienam per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Manytina, jog 180 Eur periodinio išlaikymo suma šiuo konkrečiu atveju yra optimali ir nepažeis nei vienos ginčo pusės interesų.
Globojamų vaikų išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai uzufrukto teise ir tik vaikų interesams tenkinti, todėl nepilnamečiams vaikams L. G. ir L. G. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas laikinasis globėjas (rūpintojas) Alytaus miesto šeimos centras (CK 3.185, 3.275 straipsniai).
Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamu atveju ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus. Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-03310 ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-04366 yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o byla išnagrinėta atsakovų nenaudai, žyminis mokestis ir išlaidos už atsakovams teiktą antrinę teisinę pagalbą iš šalių nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 496-496¹ straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 3 d.) iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti Alytaus miesto šeimos centrą, juridinio asmens kodas 191056967, vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
Nustatyti nepilnamečių vaikų L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Alytaus miesto šeimos centre, juridinio asmens kodas 191056967, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nepilnamečiams vaikams L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.
Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui per 14 (keturiolika) dienų, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo (2025 m. liepos 2 d.), pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo reikalingumo.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, civilinės bylos pradėjimo, duomenų pateikimo vykdyti skubiai.
Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėjas Paulius Rimeikis
