Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 2-1512-786/2018

Proceso Nr. 2-14-3-01470-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 3.2.3.8

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 9 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei, Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant ieškovui R. S., jo atstovei advokatei Vidai Leonovienei,

atsakovui M. V., jo atstovui advokatui Egidijui Labuckui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui M. V., dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovas R. S. ieškiniu atsakovui M. V. kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo 850 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad 2017 m. kovo mėnesį ieškovas įsigijo automobilį SUBARU IMPREZA. Kadangi automobilis buvo su defektu, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) esantį autoservisą, kuriame dirba atsakovas M. V.. Atsakovas, apžiūrėjęs automobilį, užtikrino, kad per mėnesį jį suremontuos, sutarė remonto kainą – 600 Eur. Nesulaukęs pranešimų apie automobilio remontą, ieškovas po mėnesio nuvyko į autoservisą, automobilis dar nebuvo suremontuotas. Atsakovas nurodė, kad neturi pinigų skardoms, todėl prašė sumokėti ir ieškovas perdavė atsakovui 250 eurų. Dar po mėnesio ieškovui pasiteiravus apie vykdomą remontą, atsakovas žadėjo jau pradėti remontą, tačiau išvyko gydytis į Rokiškį ir automobilio neremontavo. Grįžęs iš gydymo įstaigos atsakovas pasakė, kad neturi pinigų automobilio remontui ir prašė dar papildomai sumokėti. Atsakovas vis prašė pinigų iš ieškovo smulkioms išlaidoms. Ieškovas skolino atsakovui pinigų cigaretėms, telefono papildymui, alui, kitos skolos susidarė už kibirą mėlynių, šuns gydymą, duoną vištoms, klausos aparatą močiutei ir kt. Pirkimo kvitų nesaugojo ir jų pateikti negali. Gegužės mėnesį dar kartą atsakovui perdavė 200 Eur, nes atsakovas pradėjo remontuoti automobilį ir tikėjosi, kad darbai nesustos. Dar iki automobilio remonto ieškovas paskolino atsakovui 200 Eur, kurių atsakovas taip pat negrąžino. Atsakovas žadėjo viską atidirbti tvarkydamas automobilį. Iš viso atsakovas skolingas ieškovui 850 Eur. Atsakovas netgi pasirašė skolos lapą, kur nurodyta, kad atsakovas iš ieškovo už darbą gavo 150 Eur + 700 Eur. Ieškovas visą laiką vedė skolų žurnalą, kur surašydavo koks asmuo ir kiek jam skolingas. Žurnale yra įrašytas ir atsakovas, kaip ieškovo skolininkas. Automobilis buvo remontuotas, bet jo manymu viskas padaryta blogai, įdėtos blogos skardos, nes viskas buvo surūdiję. 2017 m. spalio mėnesį, praėjus daugiau nei pusei metų, supratęs, kad automobilio atsakovas netaisys, ieškovas pasiėmė automobilį ir pervežė į kitą autoservisą, kur automobilis buvo suremontuotas per savaitę. Kadangi atsakovas automobilio nesuremontavo, ieškovas paprašė atsakovą grąžinti 850 Eur, tačiau atsakovas atsisakė grąžinti pinigus. Kadangi atsakovas automobilio remonto neatliko, gera valia negrąžina ieškovui iš jo paimtų pinigų, ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo 850 Eur sumą, kas sudaro 600 Eur už mašinos remontą, o 250 Eur už kitas paslaugas, kurias ieškovas suteikė atsakovui – už TELE 2 pildymą, šunų gydymą, alų, cigaretes, duoną, klausos aparatą, kibirą uogų, kurias ieškovas pririnko ir pardavė atsakovui, paskolintus pinigus.

Atsakovas M. V. su ieškiniu nesutiko, posėdžio metu nurodė, kad ieškovas R. S. 2015 ar 2016 metais turėjo automobilį SUBARU IMPREZA žalios spalvos, kurį atsakovas remontavo ir avansu gavo iš ieškovo 150 Eur, todėl ir pasirašė skolos lapelį, 700 Eur atsakovas iš ieškovo negavo ir tokio skolos lapelio nerašė, mano, kad skolos lapelyje nurodyta + 700 Eur suma yra prirašyta ne jo, o paties ieškovo. Vėliau ieškovas įsigijo kitą tokios pačios markės automobilį, mėlynos spalvos. Automobilis buvo senas, labai prastos būklės, surūdijęs, atsakovas nepatarė tokio automobilio pirkti, nes reikia daug remonto. Ieškovas norėjo automobilį remontuoti Utenos m., tačiau niekas nenorėjo remontuoti tokios prastos būklės automobilio. 2017 m. kovo mėnesį ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl automobilio remonto. Kadangi automobilis buvo prastos būklės, visa automobilio apatinė dalis stipriai paveikta korozijos, atsakovas sutiko jį remontuoti, tačiau nurodė, kad tai nebus atlikta greitai. Atsakovas automobilį remontuos tik tada, kai turės laiko, taip pat nekalbėjo apie kainą, nes atsakovas nežinojo kiek kainuos remontas, detalės ir kt. Ieškovas sutiko su tokiomis sąlygomis ir paliko savo automobilį pas atsakovą. Ieškovas atsakovui davė 200 Eur avanso. Šie pinigai buvo skirti būtinoms remontui medžiagoms įsigyti. Atsakovas pirko skardas, angliarūgštės balionus virinimui, vielas, pjovimo diskelius, metalo kampainius, rūdžių surišėjus ir kt., iš viso sumokėjo 174 Eur. Po truputį remontavo automobilį, suvirino bagažinės dugną, posparnius, amortizatorių laikiklius, slenksčius. Atliko darbų maždaug už 500-700 Eur, tačiau neprašė ieškovo sumokėti. Daugiau pinigų iš ieškovo taip pat neprašė ir neėmė. Automobilio remonto nebaigė, ieškovas 2017 m. spalio mėnesį automobilį išsivarė, atsakovo apie tai neįspėjo, jokių papildomų pinigų nesumokėjo. 2017 m. lapkričio mėnesį atsakovas gavo ieškovo pretenziją, kur ieškovas reikalavo grąžinti 850 Eur ir 1000 Eur už moralinę žalą. Kadangi nėra ieškovui skolingas, pinigų jam nemokėjo ir į pretenziją nereagavo. Kadangi jau buvo atlikęs didelę dalį darbų, todėl mano, kad ne atsakovas skolingas ieškovui, o atvirkščiai. Ieškovas meluoja teigdamas, kad perdavė atsakovui 850 Eur, atsakovas pripažįsta, kad gavo iš ieškovo 200 Eur, kuriuos panaudojo ieškovo automobilio remontui.

Kadangi jie buvo draugai, padėdavo vienas kitam. Ieškovas, būdamas veterinaras, gydė atsakovo šunį, kai atsakovas gulėjo ligoninėje nupirko jam telefono papildymą, atidavė nereikalingą klausos aparatą atsakovo močiutei, pirko cigaretes, o atsakovas padėdavo ieškovui tvarkyti automobilius. Todėl mano, kad jis nėra skolingas ieškovui, ir neprašo iš ieškovo jokių skolų grąžinimo.

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. kovo mėnesį ieškovas įsigijo automobilį SUBARU IMPREZA. Kadangi automobilis buvo su defektais, kreipėsi į atsakovą M. V., kuris pažadėjo suremontuoti ieškovo automobilį. Dėl automobilio remonto termino ir kainos nesitarė. Nebuvo surašyta paraiška ar kitas dokumentas dėl automobilio remonto darbų atlikimo masto ir kainos, termino. Atsakovas nurodė, kad sutiko suremontuoti ieškovui automobilį, turėdamas laisvo laiko, nes automobiliui reikėjo didelio remonto. Ieškovas yra nurodęs, kad buvo sutaręs 600 eurų kainą už automobilio remontą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos santykiai, kas atitinka vartojimo rangos sutartį (CK 6.672 str. 1 d.).

Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato privalomos rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju susitarimui dėl automobilio remonto darbų nėra taikoma privaloma rašytinė forma, todėl šalys dėl tokių darbų atlikimo ir apimties galėjo susitarti žodžiu.

Teismas, įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo parodymus, sprendžia, kad šalys žodžiu tarėsi dėl automobilio remonto darbų, kad atsakovas nurodė apie būtinus atlikti automobilio remonto darbus ir gavęs ieškovo sutikimą, atsakovas pradėjo vykdyti automobilio remonto darbus.

Tiek atsakovo, tiek ieškovo teigimu, ieškovas jam davė pinigų, kuriuos atsakovas išleido būtinoms remontui medžiagoms įsigyti – skardoms, angliarūgštės balionams, vieloms, pjovimo diskeliams ir kt. Atsakovas automobilį remontavo iki 2017 m. spalio mėnesio. Suvirino bagažinės dugną, posparnius, amortizatorių laikiklius, slenksčius. Atliko darbų maždaug už 500-700 Eur, tačiau neprašė ieškovo atsiskaityti už atliktus darbus, kadangi automobilį remontavo ne už atlygį, o iš draugiškumo, nes ieškovas gydė jo šunį, davė, klausos aparatą, yra nupirkęs alaus, cigarečių. Tai kad atsakovas remontavo ieškovo automobilį patvirtino ir apklausti liudytojai R. K., N. G.. Ieškovas išsivarė nebaigtą remontuoti automobilį nepranešęs atsakovui. Automobilis buvo baigtas remontuoti kitame auto servise.

Bylos duomenys patvirtina, kad prieš ieškovui nutraukiant susitarimą dėl automobilio remonto, tam tikri darbai ieškovo automobiliui buvo atlikti. To neneigė ir pats ieškovas.

2017 m. lapkričio mėnesį atsakovas gavo iš ieškovo pretenziją, kuria ieškovas reikalavo grąžinti 850 Eur skolą ir 1000 Eur už moralinę žalą.

Ieškovas pateikdamas ieškinį nurodė, kad už automobilio remontą atsakovui davė 850 eurų, kuriuos, jo manymu, atsakovas turi sugrąžinti.

Atsakovo teigimu, ieškovas jam perdavė tik 200 Eur sumą, kurią atsakovas panaudojo būtinoms remontui medžiagoms įsigyti – skardoms, angliarūgštės balionams, vieloms, pjovimo diskeliams ir kt.

Ieškovas, kaip įrodymą, pateikė lapelį, kuriame nurodyta suma 150 + 700 Eur (b.l.25,56). Atsakovas nurodė, kad 150 eurų jis yra gavęs už kitą ieškovo automobilio remontą ir tai buvo 2014 metais. Atsakovas paaiškino, kad jis ieškovo reikalavimu pasirašė ant kalendoriaus lapelio, jog gavo 150 eurų, tai buvo ir 2014 metų kalendoriaus lapelis. Nurodė, kad 700 pats ieškovas yra prirašęs vėliau.

Atsakovo atstovas pateikdamas tripliką, pateikė ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš kurios matyti, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl minėto teksto „ Aš M. V. gavau už darbą 150 +700“ (b.l.35-37). Atliekant ikiteisminį tyrimą minėtas kalendoriaus lapelis su nurodytu tekstu buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizių centrui rašysenos tyrimui atlikti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tikėtina, jog eurų simbolis „E“ yra pakeistas, ant viršaus parašant kitą ženklą (b.l.55).

Ieškovas yra nurodė, kad atsakovui pirkti skardoms yra davęs 250 eurų, nors pateikdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad skardų pirkimui yra davęs 200 eurų. Kodėl ieškovo pateiktame kalendoriaus lapelyje atsakovas nurodė, gavęs 150 eurų, ieškovas objektyvių paaiškinimų ir įrodymų nepateikė.

Posėdžio metu ieškovas aiškina, kad jis yra paskolinęs atsakovui 200 eurų, pildęs telefoną, gydęs šunį, pirkęs cigaretes, alų ir nurodė, kad atsakovas yra skolingas 850 eurų. Pateikė lapą (b.l.61), kaip įrodymą, kur jo ranka užrašyta „Valančiūnas ir nurodyti skaičiai 250+200+5+10+10+10“. Prie skaičiaus 250 nurodyta už skardas + davė 200, +5+10 – šunys, 10 skola + 10 tele. Atsakovas su ieškovo pateiktu skolos lapu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas savo užrašuose gali rašyti ką nori.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277/2011">3K-3-277/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-100/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-100/2011">3K-3-100/2011</a>).

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą.

Teismas nelaiko pateikto ieškovo kalendoriaus lapelio su užrašu teksto „ Aš M. V. gavau už darbą 150 +700“ (b.l. 25,56) ir pateikto sąsiuvinio lapo, kuriame nurodyti skaičiai „250+200+5+10+10+10“ (b.l.61), kaip pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas yra skolingas ieškovui 850 eurų. Paties ieškovo reikalavimai ir parodymai nėra nuoseklūs. Ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 850 eurų už automobilio remontą, o posėdžio metu jau aiškina, kad už automobilio remontą buvo sutarę 600 eurų, kad atsakovas yra skolingas už pirktą alų, cigaretes, telefono pildymą, šuns gydymą, tačiau pagrįstų įrodymų (kvitų, čekių, sąskaitų, susitarimų) nepateikia.

Bylos duomenys patvirtina, kad prieš ieškovui atsiimant iš atsakovo automobilį, tam tikri remonto darbai buvo atlikti. Pagal ieškovo ir atsakovo paaiškinimus, tikėtina kad buvo išleisti 200-250 eurų, nes tam tikri suvirinimo darbai ieškovo automobiliui buvo atlikti, pirktos skardos, angliarūgštės balionai, vielos, pjovimo diskeliai ir kitos medžiagos, atlyginimas proporcingai atliktiems darbams ir ieškovas privalo sumokėti dalį kainos, proporcingos atliktam darbui (CK 6.673 str.). Pažymėtina tai, kad visi automobilio remonto darbai nebuvo atlikti iki galo, nes ieškovas buvo nebesuinteresuotas darbų rezultatu ir nesutiko, kad atsakovas baigtų remontuoti automobilį, ir vienašališkai nutraukė žodinį susitarimą. Pažymėtina, kad abi vartojimo rangos sutarties šalys turi veikti protingai, sąžiningai ir atsakingai bei vengti piktnaudžiavimo savo teisėmis.

Įvertinus aptartas aplinkybes, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei eliminuojant galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti, nes dalis automobilio remonto darbų buvo atlikta, buvo pirktos medžiagos, reikalingos ieškovo automobilio remontui, vadovaujantis bendraisiais teisės proporcingumo, šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovui nepriteistina 200 eurų, kuriuos atsakovas išleido ieškovo automobilio remontui (CK 1.2, 1.5 str., CK 6.4 straipsnis, 6.198 str., 6.672 – 6.678 str.).

Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, daroma išvada, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Kadangi atmestinas pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo, atmetamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – teisinės pagalbos išlaidos (b.l.18-19, 48-49).

Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos – 8,61 Eur.

Vadovaudamasis CK 1.137, 1.138, 6.4, 6.38, 6.156, 6.189 straipsniais, CPK 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti M. V. iš R. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų).

Išieškoti iš ieškovo R. S. į valstybės biudžetą 8,61 Eur (aštuonis eurus 61 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, kvitą pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Vitalija Ragauskienė