Baudžiamoji byla Nr. 1-268-448/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00351-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.1.10.1; 1.2.25.6; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 29 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,
sekretoriaujant G. L.,
dalyvaujant prokurorei J. Š.,
kaltinamajam G. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, teistas:
1) 2000-10-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 1 d., 271 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 9 mėn.;
2) 2002-07-22 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 1 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;
3) 2020-04-29 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 281 1 str. 1 d. 20 parų arešto;
4) 2022-10-24 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 259 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėn., 2023-06-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
G. D. 2025-01-02 apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valstybinio numerio ženklas (toliau – v. n. ž) (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas.
Apklaustas kaltinamuoju teisme, G. D. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis 2025-01-02 pas pažįstamą S. B. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Jis buvo paprašęs pas S. paskolinti automobilio, nes jam reikėjo važiuoti. Būtų paprašęs, kad jį nuvežtų draugas, kuris buvo blaivus. Pasiėmęs S. automobilio Volvo XC90 raktelius, S. nematant, jis sėdo už automobilio vairo ir norėjo pavažiuoti atbulomis, tačiau atsitrenkė į kitą automobilį. Po to jis išlipo iš automobilio ir šalinosi iš įvykio vietos, paskui jį ėjo automobilio vairuotojas, į kurį jis atsitrenkė. Prie (duomenys neskelbtini) namo jį sustabdė policijos pareigūnai.
Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo jis niekada neturėjo.
Kadangi kaltinamasis G. D. kaltu pilnai prisipažino ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.
2025-01-02 tyrėjo D. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025-01-02 apie 18.21 val. patruliuojant nustatytame maršrute, buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, jog adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas, vairuodamas Opel markės automobilį, kurio v. n. ž. (duomenys neskelbtini), susidūrė su kitu automobiliu, kurio vairuotojas ir keleivis neblaivūs, išlipę iš automobilio, bando pabėgti. Pranešėjas seka iš paskos. Vykstant į įvykio vietą, budėtojas informavo, jog pranešėjas šiuo metu yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę nurodytu adresu, jie pastebėjo pranešėją V. D. Jis nurodė, jog šiek tiek toliau stovintis asmuo yra automobilio vairuotojas, kuris neblaivus sukėlė eismo įvykį prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus paaiškėjo, jog tai G. D. D. neigė, jog neblaivus vairavo automobilį, sakė, kad nieko nežino. Asmenį įsodino į tarnybinį automobilį ir su pranešėju nuvyko į įvykio vietą. Prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo matyti susidūrę du automobiliai, t. y. Opel Signum, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), ir Volvo XC, v. n. ž. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas paaiškino, jog jis atvyko į stovėjimo aikštelę ir sustojo prie stovinčio Volvo markės automobilio. Nespėjus prisiparkuoti, automobilis Volvo pradėjo važiuoti atbuline eiga ir kliudė jo automobilį bei jį apgadino. Išlipęs Volvo vairuotojas bandė šalintis, o pranešėjas sekė jį paskui. G. D. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJK 0149“, sertifikato patikros Nr. 2195892 (2025-01-02 18. 38 val.). Antru pūtimu nustatytas 2,12 promilių neblaivumas (2025-01-02 18. 59 val.) (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 62-65).
2025-01-03 tarnybiniame pranešime patikslinti automobilio Volvo XC90 v. n. ž., jie yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 29-30).
2025-01-03 Įvykio vietos apžiūros protokole su fotonuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) bei du susidūrę automobiliai Volvo XC90, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), ir Opel Signum, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13-24).
2025-01-02 Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. D. nustatyti neblaivumo požymiai, alkoholio kiekio matuokliu pirmo tikrinimo metu 18. 38 val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 18.59 val. – 2,12 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais G. D. sutikęs, aktą pasirašęs (t. 1, b. l. 25).
AB „Regitra“ duomenyse nurodyta, kad automobilio Volvo XC90, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra S. B. (t. 1, b. l. 35).
VšĮ „Emprekis“ duomenyse užfiksuota, kad automobilio Volvo XC90 2.4 D, kurio techniniai duomenys kaip vairuoto G. D., vidutinė kaina Lietuvoje yra 3 610 eurų su PVM (t. 1, b. l. 36).
Liudytojo V. D. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole nurodoma, kad jis 2025-01-02 apie 18. 10 val. savo automobiliu Opel Signum, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvažiavęs pastebėjo gale stovintį Volvo markės automobilį. Šalia Volvo buvo laisva vieta automobiliui pasistatyti. Jam sustojus ir nespėjus įsijungti atbulinės pavaros, pastebėjo, kaip minėtas Volvo automobilio vairuotojas įsijungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti atbuline eigą. Jis įjungė garsinį signalą, tačiau vairuotojas nesureagavo ir atsitrenkė į jo automobilį. Įvykus eismo įvykiui, jis išlipo iš automobilio ir pastebėjo, kad Volvo automobilyje buvo vairuotojas ir keleivis. Po kelių akimirkų išlipo Volvo automobilio vairuotojas, tada pastebėjo, jog šis yra neblaivus. Jis vos išlipo iš automobilio, svirduliavo į šalis. Vairuotojas ir keleivis pradėjo vaikščioti aplink automobilius. Minėti asmenys jam nieko nesakė. Jis jiems pasakė, jog kvies policijos pareigūnus, jie pradėjo šalintis iš eismo įvykio ir eiti link (duomenys neskelbtini) namo. Kadangi asmenys šalinosi, jis juos sekė iš paskos. Keleivis nuėjo link (duomenys neskelbtini) gimnazijos, vairuotoją toliau sekė. Apie įvykį informavo bendruoju pagalbos numeriu. Jis vairuotoją sekė iki (duomenys neskelbtini) namo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė vairuotoją (t. 1, b. l. 47-50).
Liudytojo S. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole nurodoma, kad jis yra automobilio Volvo XC90, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) savininkas. 2025-01-02 apie 17 val. pas jį atėjo pažįstamas G. D. su draugu, kurio nepažįsta ir jo pažįstamas D., kurio pavardės nežino. Jie vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę, alų. Apie 18 val. pasijautė neblaivus, todėl nuėjo miegoti. G. su jam nepažįstamu draugu ir D. liko virtuvėje. Apie 19 val. į buto duris pabeldė s A. P. ir pasakė, kad jo automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį, automobilį vairavo G. Jis pas save kelnių kišenėje rado raktelius su pulteliu, tačiau virtuvėje ant palangės buvo atsarginis raktas be pultelio, jis nuėjo į virtuvę pažiūrėti, ar raktelis yra, tačiau jo ant palangės nebuvo. Suprato, kad jį paėmė G. Kaip G. su nepažįstamu vyru išėjo iš jo namų, nematė ir negirdėjo. G. D. savo automobilio ir raktelio nedavė ir jam automobiliu naudotis neleido. G. pretenzijų dėl savo automobilio neturi (t. 1, b. l. 53-56, 57-60).
Liudytojo D. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole nurodoma, kad 2025-01-02 apie 16.30 atėjo pas draugą S. B., abu išgėrė degtinės. Maždaug už valandos pas S. atėjo G., pavardės nežino, su jam nepažįstamu asmeniu. Visi vartojo alkoholį. S. nuėjo pagulėti į savo kambarį. Jie gėrė trise – jis, G. ir jam nepažįstamas vyras. Apie S. automobilio skolinimą ir apie pačius automobilius su G. ir kitu vyru jokios kalbos nebuvo. S. jau nebuvo, kaip G. susirinko nuo stalo alų, energetinį gėrimą, paėmė pusę degtinės butelio ir su jam nepažįstamu vyru išėjo. Nematė, kad G. būtų ėmęs raktelį nuo palangės. S. G. nedavė savo automobilio raktelio, kadangi net kalbos apie nebuvo. Kas vyko po to, kai išėjo G., nežino. Kad G. vairavo automobilį, S. papasakojo kaimynas, jis apie 19 val. atėjo į S. namus. S. po kaimyno apsilankymo ir pastebėjo, kad ant palangės virtuvėje nėra atsarginio jo automobilio raktelio. Kuriuo momentu G. galėjo paimti raktelį, nežino, to nematė (t. 1, b. l. 69-72).
Liudytojo D. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole nurodoma, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2025-01-02 ekipaže dirbo su pareigūne K. V. Apie 18.20 val. iš budėtojų gavo pranešimą, kad neblaivus vairuotojas šalinasi iš eismo įvykio. Pranešėjas eina paskui vairuotoją link (duomenys neskelbtini) pastato. Privažiavus prie minėto pastato, jiems pamojavo pranešėjas ir jie sustojo. Šalia stovėjo ir kitas asmuo. Pranešėjas nurodė, kad tai yra galimai neblaivus vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį. Galimai neblaivus vairuotojas priėjo prie jų ir paklausė, kas čia vyksta. Jis pas jį pasiteiravo, kur pastarasis eina, pilietis pradėjo mėtytis, kad eina iš draugo. Paklausė, ar jis vairavo automobilį, jis atsakė, kad nieko nežino, jis nevairavo. Pranešėjas visą laiką stovėjo šalia jų ir jam nurodė, kad tikrai šis asmuo įvažiavo į jo automobilį. Jie su pareigūne, pranešėju ir asmeniu nuvyko į įvykio vietą, kuri buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadangi namai yra sujungti. Įvykio vieta buvo daugiabučių namų stovėjimo aikštelėje. Šioje aikštelėje stovėjo du susidūrę automobiliai: Opel Signum ir Volvo XC90. Pranešėjas paaiškino, kad jie su šeima atvyko į aikštelę ir bandė pastatyti automobilį Opel Signum, privažiavo šalia Volvo XC90 ir sustojo, nes norėjo statyti automobilį laisvoje vietoje. Volvo vairuotojas važiavo atbuline eiga tiesiai į jo automobilį. Pranešėjas bandė naudoti garso signalą, tačiau Volvo vairuotojas nesureagavo ir atsitrenkė į jo automobilį, atstumas buvo nedidelis. Pranešėjas išlipo iš automobilio ir pamatė, kad apgadintas automobilis. Volvo vairuotojas išlipo tik po kelių minučių, jis išlipo sunkiai, matėsi, kad neblaivus, svirduliavo į šalis. Pranešėjas nurodė, kad ir keleivis buvo, kuris išlipo kartu su vairuotoju, apėjo aplink automobilius ir nuėjo. Pranešėjas nurodė, kad jam kilo įtarimas, dėl vairuotojo neblaivumo, todėl pasakė, kad kvies policiją. Pasakius apie policiją, abu asmenys pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Visą laiką Volvo vairuotojas jiems tvirtino, kad jis automobilio nevairavo. Asmuo buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir jam buvo nustatytas neblaivumas: pirmu tikrinimu 1,99 promilių, antru – 2,12 promilių (t. 1, b. l. 63-66).
Akistatos protokole fiksuota, kad S. B. ir G. D. patvirtino duotus parodymus, S. B. nurodė, kad 2025-01-02 savo automobilio pasinaudoti G. D. nedavė (t. 1, b. l. 75-79).
Vadovaujantis aukščiau nurodytais duomenimis, nustatyta, kad kaltinamasis G. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,51 promilės alkoholio. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Įrodyta, jog kaltinamasis G. D. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį – būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis G. D. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri baudžiamojo įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. G. D. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
G. D. dabar teisiamas penktą kartą, anksčiau jis taip pat buvo teistas už analogišką nusikaltimą, tačiau išvadų iš to nedaro ir vėl nusikalsta. G. D. baustas administracine tvarka, nuobaudos neįvykdytos (t. 1, b. l. 116-131).
Įvertinus nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo G. D. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą.
Kaltinamasis gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį, nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus skirtos bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam G. D. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant jam įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei tęsti darbą.
Kadangi kaltinamasis G. D. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bei kardomosios priemonės panaikinimo
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų - uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Įvertinęs G. D. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes (tyčia vairavo automobilį neblaivus, esant lengvam neblaivumo laipsniui, teisės vairuoti transporto priemonių niekada nėra turėjęs), taip pat į G. D. asmenybę (jis jau buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, baustas administracinėmis nuobaudomis, nuobaudos neįvykdytos), teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirtis bus visiškai įgyvendinta tik kaltinamajam paskyrus draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti 4 metams.
Kaltinamojo G. D. vairuotas automobilis Volvo XC90, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nustačius, kad transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas (turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis). Nustatyta, kad automobilio, kurį neblaivus vairavo G. D., yra ne jo nuosavybė (automobilis nuosavybės teise priklauso S. B.). Automobilio savininkas negalėjo numatyti ir nenumatė, kad kaltinamasis vairuos automobilį neblaivus. BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kai kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl automobilis Volvo XC90, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), negali būti konfiskuojamas, t. y. paimamas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). G. D. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio Volvo XC90, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Oficialus autotransporto kainų vertintojas VšĮ „Emprekis“ (t. 1, b. l. 36) tokį automobilį įvertino 3 610 Eur suma (su PVM), ši suma išieškoma iš G. D. (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 5 dalys).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis G. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2025-01-02 iki 2025-01-03. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, šis laikas įskaitomas į G. D. paskirtą bausmę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą bausmę – 40 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą G. D. atidėti 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. D. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti jo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-01-02 iki 2025-01-03.
Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant draudimą tokią specialiąją teisę įgyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti iš G. D. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio Volvo XC90, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 610 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų).
Išaiškinti G. D., jog konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 610 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis mokėjimą patvirtinančius dokumentus privalo pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Asta Jakučiūnienė
