Administracinė byla Nr. eI2-2407-641/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04107-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3.
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 4 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjui R. D. B. ir pareiškėjo atstovei advokatei Renatai Narbutienei,
atsakovės Lietuvos valstybės atstovės bei atsakovės Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. B. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. L. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas R. D. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2024 m. birželio 26 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Raštas) į pareiškėjo skundą (Dėl Jūsų skundo) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjo skundą; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjo R. D. B. naudai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pateikė prašymą dėl 1 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų už jam suteiktas advokato teisines paslaugas skundo, rašytinių paaiškinimų parengimą bei 19 val. atstovavimą teisme) priteisimo. Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė R. N. paaiškino, jog:
1.1. pateikė skundą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai (toliau – VTAKĮ) dėl atsakovės Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų J. M., D. R.-B., R. N.-A., E. M. veiksmų (neveikimo) bei jų neatitikimo geriausiems pareiškėjo nepilnametės dukters D. I. B. interesams, prašydamas: įvertinti šių specialistų veiksmus (neveikimą), o pasitvirtinus suinteresuoto veikimo požymiams perduoti medžiagą kompetentingoms institucijoms; įpareigoti atsakingas institucijas iš naujo atlikti susidariusios situacijos vertinimą, reikalui esant pasitelkiant ekspertinius vertinimus; iki šiol teiktas skundžiamų institucijų išvadas ir rekomendacijas laikyti nepagrįstomis ir todėl neturinčiomis jokios galios; imtis visų reikalingų priemonių apsaugoti pareiškėjo dukterį nuo žalingo ir galimai traumuojančio skundžiamų institucijų poveikio, perkeliant jų veikimo akcentus prie darbo su tėvais. Šis skundas dėl VTAS specialistų veiksmų (neveikimo) VTAKĮ buvo perduotas nagrinėti ir išnagrinėtas VTAS vedėjo G. B. ginčo Raštu.
1.2. su Raštu pareiškėjas kategoriškai nesutinka, nes:
1.2.1. atsakymas abstraktus, paremtas pertekline informacija bei deklaratyvaus turinio nuostatomis apie VTAS tikslus, funkcijas ir kt.;
1.2.2. iš Rašto turinio visiškai neaišku, kas konkrečiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VTAS specialistų veiksmų (neveikimo), nes nėra nurodytas rengėjas ir, pareiškėjo nuomone, VTAS vedėjas neturėjo teisės nagrinėti skundo dėl jam pavaldžių darbuotojų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3-ojo skyriaus nustatytą tvarką;
1.2.3. Rašte pateikta informacija apie VTAS specialistų veiksmus yra netiesa ir laikosi pozicijos, kad: VTAS specialistai J. M. ir D. R.-B., vyresnioji patarėja R. N.-A. aplaidžiai, nekompetentingai bei galimai suinteresuotai atliko savo pareigas dirbdami su pareiškėjo šeima; išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje pateikusi VTAS teisininkė I. K. savo pareigas jai priskirtos kompetencijos ribose atliko vienpusiškai, tendencingai ir galimai įtakota trečiųjų suinteresuotųjų asmenų. Būtent šių specialistų, išskyrus situaciją adekvačiai vertinusią patarėją E. M., aplaidaus ir išskirtinai nekompetentingo arba galimai suinteresuoto bei tendencingo tarnybinių pareigų atlikimo rezultate nuo 2024 m. sausio mėn. antros pusės yra bandomas nutraukti iki tol buvęs pakankamai stiprus pareiškėjo kaip tėvo ryšys ir normalus bendravimas su dukra. Pareiškėjas, susidūręs su skundžiamo VTAS patarėjų / specialistų veikla, yra įsitikinęs, kad minimi VTAS specialistai aktyviai ir vienpusiškai vykdo pareiškėjo šeimos kiršinimo veiklą, įtraukdami į ją ir nepilnametę jo dukterį. Tokia VTAS specialistų veikla niekaip nesusijusi su geriausiais pareiškėjo vaiko interesais ir jo teisės į šeimos ryšius užtikrinimu;
1.2.4. Raštu VTAS specialistai nepagrįstai iš VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gautos informacijos apie vaiko motiną nelaikė svarbia ir, turėdami išankstinę nuomonę tik dėl su tėvu susijusios informacijos svarbos, nusprendė vaiko situacijos vertinimą užbaigti;
1.2.5. neteisėtai Raštu laikė svarbia ir vertino tik išimtinai su vaiko tėvu susijusią informaciją ir tokiu būdu savo veiksmais (neveikimu) demonstravo palaikymą vaiko motinai J. L., įgalindami ją visiškai nutraukti vaiko bendravimą su tėvu (pareiškėju), jį nušalindama nuo su dukra susijusių klausimų sprendimo ir tokiu būdu inicijavo visiškai neveiksmingą atvejo vadybos procesą;
1.2.6. Rašte nutylima apie 2024 m. gegužės 6 d. VTAS įvykusį pareiškėjo susitikimą su VTAS specialistėmis D. R.-B. ir Z. B., kurio metu buvo priimti protokoliniai sprendimai (1. VTAS organizuoti fizinį tėvų susitikimą susidariusiai situacijai aptarti ir ieškoti sprendimų. J. L. atsisakius, pasiaiškinti ir užfiksuoti tokio jos atsisakymo priežastis ir motyvus. 2. Artimiausiu metu inicijuoti neeilinį atvejo vadybos posėdį. 3. Rekomenduoti dukrai tęstines reguliarias kvalifikuotos psichologinės pagalbos konsultacijas, gaunant joms abiejų tėvų rašytinį sutikimą. 4. Įvykdžius 1 – 3 punktuose numatytus veiksmus ir priemones, VTAS galimas objektyvus papildomai netraumuojantis dukros nuomonės išklausymas) bei buvo siekiama gauti realią ir racionalią pagalbą iš VTAS specialistų, kad būtų atsakingai ir objektyviai išklausyta motinos sistemingai prieš tėvą nuteikinėjamos jo dukros nuomonė bei, kad būtų atkurta geriausius nepilnamečio vaiko interesus užtikrinanti situacija, nutraukta motinos savivalė. Mano, jog tai buvo padaryta sąmoningai, nes minėtų sprendimų VTAS specialistai ir patarėjai visiškai nesilaikė šių protokolinių sprendimų ir vaiko nuomonę išklausė į juos neatsižvelgdami bei, pareiškėjo nuomone, Rašte tiesiog nepagrįstai teisinasi Vilniaus miesto apylinkės teismo įpareigojimo – pateikti išvadą teismui – vykdymu, tiesiog tokiu būdu rasdami būdą suversti kaltę teismui ir atsikratyti atsakomybės už priimtų sprendimų nevykdymą ir piktybinį pareiškėjo apgaudinėjimą;
1.2.7. VTAS šios šeimos situacijos aplinkybių fone veikė nepaisydama geriausių vaiko interesų, formaliai, manipuliatyviai Rašte motyvuodamas ir teisindamasis teismo nurodymais, o VTAS vyriausioji specialistė D. R. – B., koordinuodama šį atvejį ir privalėjusi veikti profesionaliai ir nešališkai, įžūliai apgaudinėjo pareiškėją, sukeldama visišką nepasitikėjimą ne tik VTAS specialistais, bet ir visa institucija valstybės mastu, nes visiškai negebėjo suvaldyti susiklosčiusios kritinės situacijos vaiko teisių apsaugos srityje. Pareiškėjas mano, jog VTAS vedėjo G. B., kaip padalinio vadovo pozicija, pagal kurią pareiškėjui buvo paaiškinta, jog nėra tikslinga iš naujo išklausyti vaiko nuomonę, jeigu tam nėra rimtos priežasties, taip pat neatlaiko kritikos. Pareiškėjo įsitikinimu tokia VTAS vadovo pozicija visiškai ignoruoja daugkartinius raštu ir žodžiu pareiškėjo išdėstytus argumentus ir vienpusiškai remiasi tik pavaldžios VTAS specialistės D. R.-B. galimai suinteresuota pozicija ir todėl tik dar labiau sustiprina pareiškėjo, kaip tėvo ir piliečio, nepasitikėjimą VTAS ir jos specialistais, nes buvo visiškai ignoruojami pareiškėjo argumentai, nesilaikoma susitarimų ir nevykdomi pačios institucijos priimti sprendimai, o tik formaliai ir deklaratyviai ištransliuojama pareiškėjui, jog į vaiko nuomonę yra atsižvelgiama atsakingai tiek, kiek tai neprieštarauja vaiko interesui.
1.2.8. Rašte VTAS specialistų padaryti neatitikimai, kuriuos VTAS laiko rašymo apsirikimo klaidomis, yra VTAS darbo trūkumai, susiję su VTAS darbuotojų nekompetencija, aplaidumu ir rodo formalų institucijos atsirašinėjimą, kas VTAS diskredituoja.
1.2.9. VTAS neturi jokių pagrįstų argumentų paneigti pareiškėjo skundo motyvus dėl Rašto neteisėtumo.
1.2.10. VTAS, veikdamas aplaidžiai, pažeidė imperatyvią nuostatą – objektyviai įvertinti situaciją, profesionaliai ir atsakingai patikrinus ypatingai jautrius J. L. pateiktus duomenis.
1.3. tvirtino, jog VTAS specialistai savo veikloje tarpusavyje nekontroliuoja užduočių ir nebendradarbiauja jas vykdydami, kas sudaro galimybes tendencingam ir galimai nusikalstamam atskirų VTAS specialistų veikimui ir todėl įvykdė visiškai neveiksmingą atvejo vadybą jų šeimai, be reikalo ir nesilaikydami savo pačių priimtų protokolinių sprendimų apklausė jo nepilnametę dukrą, Raštu neatsakė į jo skunde užduotus klausimus arba rašė netiesą ir tuo padarė pareiškėjui didelę neturtinę žalą, nes svarbiausiu vaiko gyvenimo laikotarpiu iki jos pilnametystės dėl VTAS nekompetentingų ir tendencingų, galimai suinteresuotų veiksmų jo bendravimas ir turimas ryšys su dukra buvo dirbtinai sutrikdytas ir tebetrikdomas. Pareiškėjas jau daugiau kaip 7 mėnesius nebegali visaverčiai bendrauti su dukra. Pareiškėjas pažymėjo besijaučiantis apgautas VTAS specialistų manipuliacijų, tendencingų veiksmų / neveikimo bei teismo nurodymais pridengiamų išsisukinėjimų bei Rašte pateikiamų formalių „atsirašinėjimų“, dėl ko buvo sugriautas jo pasitikinėjimas VTAS veikla, reikšmingai pakenkta jo santykiams su dukra. Teigė, jog pareiškėjui, kuris yra sveikatos rizikos grupėje dėl diagnozuoto onkologinio susirgimo bei patirto miokardo infarkto, papildomai sutriko miegas. Jis gali tik ribotai dirbti, jaučia nuolatinius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes baiminasi dėl savo dukters, kurią motina tiesiog paslėpė po skundžiamu VTAS specialistų šydu, tolimesnio traumavimo. Tokioje situacijoje pareiškėjas negali pilnavertiškai susikoncentruoti darbams, dėl ko kenčia jo profesinė veikla ir iš jos gaunamos pajamos, o tuo pačiu ir pareiškėjo dukters materialinė gerovė. Tvirtino, jog prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinė žala atsirado kaip VTAS specialistų / patarėjų neteisėtų veiksmų / neveikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), sukėlusių pareiškėjo išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, neigiamą emocinę būseną, pažeminimą, bendravimo galimybių su vaiku sumažėjimą, padarinys.
1.4. mano, jog VTAS ėmėsi advokatauti vaiko motinai J. L., nes pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui į civilinę bylą išvadą su VTAS primesta bendravimo tvarka, kuri dar labiau susiaurina tėvo ir vaiko bendravimą, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, išskyrus motinos nuomonę ir jos melagingus pranešimus, o taip pat klaidinančius pareiškėją charakterizuojančius ir jo sveikatos būklės duomenis, kurie buvo paimti tik iš tos gydymo įstaigos, kurią nurodė J. L. ir kurie, nesurinkus kitų duomenų neatitiko objektyvios tiesos bei šią informaciją tendencingai panaudojo išimtinai prieš pareiškėjo ir jo nepilnametės dukters interesus. Taip pat suabejojo VTAS susiformavusios vaiko nuomonės išklausymo praktikos teisėtumu, kada dukra buvo paimta apklausai tiesiog iš ugdymo įstaigos (pamokų), atvežta į VTAS ir apklausinėjama, įvardindamas tokius veiksmus prievartos nepilnamečių vaikų apklausose tendencija. Nurodė, jog tiek VTAS teisininkės I. K., tiek vyriausios specialistės D. R.-B. veiksmuose akivaizdžiai matosi tendencingas galimai suinteresuotas veikimas, siekiant bet kokia kaina diskredituoti pareiškėją. VTAS Rašte nurodytos rekomendacijos pareiškėjo yra įgyvendintos, tačiau VTAS specialistai konkrečioje situacijoje nepagrįstai dangsto vaiko teisėmis manipuliuojančią ir psichologiškai smurtaujančią bei to paties VTAS jai teiktas rekomendacijas atvirai ignoruojančią vaiko motiną J. L., o VTAS specialistų inicijuotas atvejo vadybos procesas, susijęs su tariamos pagalbos šeimai įgyvendinimu, padeda VTAS kratytis atsakomybės, nespręsti pareiškėjui aktualių problemų ir padarė bei tebedaro vis didesnę žalą jo 12 metų dukrai ir pareiškėjui.
1.5. pažymėjo, jog nors VTAS specialistas J. M. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad stebint šeimos situaciją išryškėjo pagrindinės problemos šeimoje: tėvų konfliktiniai santykiai (kai dukra yra pas tėvą, vaiko motina nuolat skambinėja dukrai, stengiasi manipuliuoti vaiku, perduodant vaiką tėvui / motinai (kai tai daroma tiesiogiai) vyksta filmavimai, užgauliojimai vaiko akivaizdoje, nesutariama dėl to, kokiu būdu yra perduodami vaiko daiktai (tėvas norėtų pasiimti juos tiesiogiai, mama daiktus linkusi perduoti per vaiką arba palikti už buto durų), nesutarimai dėl bendravimo tvarkos, tačiau jokių efektyvių priemonių, kurios pašalintų tokią vaiko motinos įgyvendinamą savivalę, ne tik, kad nedelsiant, bet ir iki šiol niekas iš VTAS specialistų nesiėmė. Nėra pateikta jokių duomenų, kokių buvo imtasi priemonių reaguojant į tokias VTAS specialisto išvadas, padarytas stebint šeimos situaciją, t. y., kokių priemonių asmeniškai ėmėsi pats specialistas ir kam jis perdavė dirbti su šia informacija pereidamas į kitas pareigas.
1.6. atkreipė dėmesį į tai, jog Rašte yra nurodyta, kad vyriausioji specialistė D. R.-B. tarnybiniame pranešime paaiškino, jog 2024 m. birželio 10 d. el. paštu abu vaiko tėvai buvo informuoti apie atliktą vaiko situacijos vertinimą ir supažindinti su šio vertinimo atlikimo tvarka, o pareiškėjas 2024 m. birželio 12 d. atvykęs į VTAS buvo supažindintas su vaiko situacijos vertinimo anketa, tačiau susitikimo, vykusio VTAS 2024 m. birželio 12 d. metu, protokolas nėra užregistruotas, kadangi pasibaigus susitikimui pareiškėjas neva kategoriškai atsisakė su susitikimo protokolu susipažinti būnant skyriuje, pareikalaudamas gauti šį protokolą susipažinimui ir koregavimui pateikti el. paštu. Paaiškino, kad pareiškėjas turėjo rimtą pagrindą nepasitikėti VTAS specialiste D. R. – B., todėl mano pagrįstai ir teisėtai reikalavęs, kad būtų jam išsiųstas 2024 m. birželio 12 d. susitikimo protokolas pastaboms pateikti dėl VTAS vyriausiosios specialistės D. R. – B. objektyviai užfiksuotos tikrovės neatitinkančios informacijos.
1.7. nesutiko su Rašte VTAS vadovo ir vyriausiosios specialistės D. R.-B. nurodytais teiginiais, jog vertinant vaiko situaciją, konstatuota, kad tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, pareiškėjas pasižymi negebėjimu atskirti savo jausmų / poreikių nuo vaiko jausmų / poreikių, pareiškėjui iš esmės nesuprantama, kad vaikui įžengus į paauglystės, brendimo laikotarpį, yra natūralūs jo požiūrio į santykius su tėvais pokyčiai, keičiasi vaiko poreikiai, savęs kaip asmenybės vertinimas ir begalė kitų dalykų. Atkreipė dėmesį į tai, jog pažymėjusi tėvų konfliktiškus santykius ši specialistė neteisingai neigiamai vertino vien tik vaiko tėvo elgesį ir neatsižvelgė į jo išsakytus faktinius argumentus dėl vaiko motinos J. L. elgesio, jai siekiant asmeninių siaurų tikslų, susijusių su finansinės naudos iš vaiko tėvo gavimu, pristatydama J. L. kaip neva užtikrinančią vaikui saugią aplinką ir tinkamai įgyvendinančią motinos valdžią.
1.8. nesutiko su atsakovės VTAS ir trečiojo suinteresuoto asmens J. L. atsiliepimuose į patikslintą skundą išdėstytais argumentais bei tvirtino, jog vaiko motina melagingai informavo VTAS apie pareiškėjo grasinimus ir psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu, o VTAS nesiėmė jokių efektyvių ir veiksmingų priemonių gautai informacijai patikrinti, reagavo neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai, nepagrįstai, skubotai ir visiškai netinkamai atliko vaiko situacijos vertinimą ir vaiko situacijos vertinimo anketas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų pradėjo atvejo vadybos procesą.
1.9. papildomai teisme paaiškino, jog skundą padavus teismui nuo 2025 m. pradžios situacija kardinaliai pasikeitė ir VTAS dirba žymiai atsakingiau, kokybiškiau ir šiuo metu bendradarbiauja su pareiškėju, todėl jis nusiskundimų VTAS darbuotojų darbu neturi. Mano, jog nepriklausomai nuo šios bylos baigties pasiekęs savo tikslą, nes jau vien šios bylos iškėlimu buvo pasiektas VTAS darbuotojų sudrausminimo tikslas ir jie dirba žymiai atsakingiau.
2. Atsakovės VTAS ir Lietuvos valstybės atstovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pagal įgaliojimą J. J. nurodė, jog su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palaikė atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytas aplinkybes bei paaiškino, jog:
2.1. pareiškėjo dėstomus argumentus laiko išimtinai pareiškėjo asmenine subjektyvia nuomone, nepagrįsta objektyviais duomenimis, atitinkamai VTAS ir jos darbuotojų veiksmus bei priimtus sprendimus tiek pareiškėjo, tiek ir nepilnametės D. I. B. atžvilgiu mano esant teisėtais, pagrįstais, proporcingais bei priimtais vadovaujantis išimtinai nepilnametės interesais.
2.2. VTAS, 2024 m. birželio 4 d. gavusi iš VTAKĮ pranešimą apie gautą pareiškėjo skundą dėl skundžiamų VTAS darbuotojų: vyr. specialistų J. M., D. R.-B., vyresniosios patarėjos R. N.-A., patarėjos E. M. veiksmų (neveikimo), 2024 m. birželio 26 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Raštu dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei VTAS vyr. specialistų, vyresniosios patarėjos ir patarėjos veiksmų. Raštas buvo parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. BV-309 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taisyklėmis (toliau – Taisyklės).
2.3. dėl pareiškėjo nurodytų tam tikrų pastabų, susijusių su Rašte esančiais neatitikimais (tokių kaip: VAĮ trečiajame skirsnis, o ne skyrius; apskundimo tvarkos Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams), nurodė, kad tai rašymo apsirikimo klaidos, kurios nekeičia priimto sprendimo ir nesudaro pagrindo naikinti Raštą.
2.4. dėl pastabų apie perteklinės informacijos Rašte nurodymą pažymėjo, jog pagal Taisyklių 55 punktą skundai dėl VTAS darbuotojų veiksmų (neveikimo) ar priimtų administracinių sprendimų nagrinėjami (tiriami) vadovaujantis VAĮ trečiajame skyriuje nustatyta tvarka ir šiomis Taisyklėmis. Taisyklių 76 punkte numatyta, kad administracinės procedūros sprendimą administracinės procedūros metu išnagrinėjus skundą, priima ir jį pasirašo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus vedėjas arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius.
2.5. atkreipė dėmesį į tai, kad VTAS nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VTAKĮ pranešime nurodymų aplinkybių bei VTAS darbuotojų veiksmų (neveikimo), todėl dėl pareiškėjo patikslintame skunde teismui nurodytų aplinkybių ir reikalavimų, kurių VTAS Raštu nenagrinėjo, VTAS nepasisako.
2.6. mano, kad naikinti Rašto nėra pagrindo, nes VTAKĮ persiųstas pareiškėjo skundas išnagrinėtas vadovaujantis įstatymais, nepraleidus termino, aukščiau nurodytomis Taisyklėmis, Tarnybos kompetencijos ribose, atsakymas pagrįstas ir motyvuotas.
2.7. dėl, pareiškėjo manymu, VTAS darbuotojų veiksmais (neveikimu) padarytos neturtinės žalos reikalavimo mano, kad VTAS ir jos darbuotojai visus veiksmus pareiškėjo bei jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu atliko bei vaiko situacijos vertinimo anketas ir kitus sprendinius priėmė bei atvejo vadybos procesą inicijavo pagrįstai ir teisėtai. Be to, VTAS veikė atidžiai ir rūpestingai, bendradarbiavo su pareiškėju tiek, kiek tai buvo objektyviai įmanoma. VTAS priimti sprendimai buvo teisiškai ir faktiškai motyvuoti bei pareiškėjas su jais buvo tinkamai supažindinamas. Nesant VTAS atstovų neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. L. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos negarinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. L. į bylą pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą ir rašytinius paaiškinimus, kuriais nesutiko su pareiškėjo pozicija bei išakyta kritika VTAS. Mano, jog skundas nepagrįstas ir todėl netenkintinas bei prašė administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes pareiškėjas ne kelia ginčą viešojo administravimo srityje, tačiau skundžia tarnautojų (pareigūnų) veiksmus (neveikimą), kurie nėra viešojo administravimo subjektai ir todėl teismas neturi teisėto pagrindo nagrinėti jų veiksmų teisėtumo. Paaiškino, jog:
3.1. VTAS ne pakenkė, tačiau išgelbėjo dukrą nuo pareiškėjo smurto ir žalojimo, t. y. kiekvienas pagal savo kompetenciją įvykdė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą funkciją užtikrinti vaiko teises. Nurodė, jog po 2023 m. gruodžio 3 d. vaiko patirto smurto iš tėvo ir vaiko išvykos su tėvu į Dubajų 2024 m. sausio 3-11 d., po kurios dukra grįžo sukrėsta, verkė ir šaukė, kurį laiką negebėjo bendrauti su niekuo nešaukdama ir išsakė suicidines mintis, suteiktos psichologinės pagalbos vaikui, kvalifikuota ir profesionali VTAS pagalba buvo neįkainojama, nes vaikas gavo psichologo pagalbos kursą, kvalifikuotus ir profesionalus pokalbius su VTAS darbuotojais (fiksuota 2024 m. rugpjūčio 30 d. 2025 m. kovo 10 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose), kurie padėjo dukrai grąžinti užtikrintumą savimi, tikėjimą, kad ja bus pasirūpinta ir bus kas ją apgins nuo pareiškėjo. Mano, jog būtent dėl šios priežasties pareiškėjas šioje byloje kaltina ir šmeižia VTAS ir jo darbuotojus, kaip ir kitoje administracinėje byloje – prieš Socialinės pagalbos centrą ir jo darbuotojus, kurie gelbėjo vaiką visomis priemonėmis, nepaisydami, kad pareiškėjas reikalavimais ir skundais jiems trukdė teikti vaikui psichologinę pagalbą.
3.2. 2023 m. gruodžio 27 d. jai kreipusis į VTAS su pranešimu apie pareiškėjo grasinimus ir panaudotą psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu, VTAS ėmėsi tikrinti šiame pranešime nurodytas aplinkybes, kalbėjo su vaiku, su tėvais, kreipėsi į gydymo įstaigas, tyrė kitą surinktą medžiagą ir 2024 m vasario 9 d. vaiko situacijos vertinimo anketa nustatė, kad vaikui būtina psichologo pagalba dėl patirto psichologinio smurto. Vaikui pagal VTAS rekomendacijas buvo teikiama psichologinė pagalba, tačiau tėvas ėmėsi veiksmų tam trukdyti – nedavė sutikimo vaikui teikti psichologinę pagalbą. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra 5 kartus gydytas psichiatrijos ligoninėje, turi priklausomybę nuo alkoholio ir siekia ne ginti vaiko interesus, tačiau keršyti VTAS darbuotojams. Pažymėjo, jog siekiant suteikti pagalbą vaikui ir tėvams, užtikrinti vaikui saugią emocinę aplinką, mokyti tėvą konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, užtikrinti vaikui psichologinę pagalbą, VTAS inicijavo atvejo vadybos procesą – kreipėsi dėl atvejo vadybininko šeimai paskyrimo ir pagalbos plano parengimo, 2024 m. gegužės-birželio mėn. atliko dar vieną vaiko situacijos vertinimą pagal abiejų tėvų pranešimus dėl netinkamo elgesio su vaiku ir 2024 m. birželio 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, įvertinusi tėvo elgesį su vaiku, nustatė, kad vaikas patyrė smurtą ir vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimą, nes pareiškėjas nedavė sutikimo psichologinės pagalbos suteikimui, vaikui pas tėvą nepatinka, jis vaikui grasina, manipuliuoja, apkaltino vaiką, kai pats susirgo vėžiu ir tėvo draugė ant vaiko taip pat pyksta. Taip pat VTAS kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir, gindama vaiko interesus, paprašė apriboti tėvo bendravimą su vaiku, kurį teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi patenkino. Pažymėjo, jog VTAS daug kartų bendravo su pareiškėju ir visas aplinkybes nustatė ne vaiko motinos pasakojimais, o iš paties pareiškėjo ir vaiko pasakojimų bei pareiškėjo elgesio.
3.3. tvirtino, jog po minėtų VTAS veiksmų vaiko padėtis yra iš esmės pagerėjusi tiek padedant psichologui, tiek ir neverčiant dukros nakvoti, bendrauti su tėvu, o VTAS labai padėjo vaikui bei vis dar teikia pagalbą. Mano, jog skundu pareiškėjas veikia ne vaiko interesais, o prieš juos, siekdamas palaužti vaiko teises apgynusius VTAS darbuotojus ir nutraukti VTAS pagalbą dukrai. Mano, jog VTAS darbuotojai veikė savo kompetencijos ribose, Raštu buvo pareiškėjui pagrįstai atsakyta VTAS vedėjo pagal Taisyklių 48 punktu.
k o n s t a t u o j a :
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl VTAS 2024 m. birželio 26 d. Rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl Rašto
5. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad:
5.1. pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. skundu (toliau – Skundas) kreipėsi į VTAKĮ, kuris 2024 m. birželio 4 d. raštu „Dėl R. D. B. skundo“ Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė pareiškėjo skundą VTAS. Skundu pareiškėjas: nurodė skundžiantis VTAS ir jo darbuotojus J. M., D. R.-B., R. N.-A., E. M. bei Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą ir du šio centro darbuotojus; skundėsi VTAS netinkamai atliktomis pareigomis, visiškai nepagrįstai inicijuotu ir žalą nepilnametei dukrai bei pareiškėjo bendravimui, santykiams su vaiku darančiu atvejo vadybos procesu; nurodė, jog atvejo vadybos procesą VTAS inicijavo remdamasi tik motinos skunde išdėstytais nenuosekliais ir neatitinkančiais tikrovės teiginiais, jų nepatikrinęs bei atvejo vadybos procesą, vaiko situacijos vertinimo anketas ir rekomendacijas parengė tinkamai neatsižvelgę ir nereaguodami į pareiškėjo pateiktus argumentus; tvirtino, jog motinos skundo pagrindu iniciuota atvejo vadyba tebuvo priemonė pasiekti motinos savanaudiškiems tikslams ir nebuvo VTAS imtasi jokių priemonių situacijai peržiūrėti / keisti, o tai įgalino J. L. piktnaudžiauti motinos valdžia – vienašališkai nutraukiant bet kokį bendravimą, apibojant tėvo galimybes bendrauti su vaiku, pastoviai, kryptingai neigiamai įtakojant dukrą tėvo atžvilgiu, dėl ko institucijų neveikimu ir / ar netinkamu veikimu, ir / ar galimo suinteresuotumo buvo traumuojama dukra ir padaryta didžiulė žala tėvo, vaiko santykiams. Skundu pareiškėjas prašė: 1) įvertinti skundžiamų institucijų veikimą / neveikimą. Esant suinteresuoto veikimo požymiams perduoti medžiagą kompetentingoms institucijoms; 2) įpareigoti atsakingas institucijas iš naujo atlikti susidariusios situacijos vertinimą, reikalui esant pasitelkiant ekspertinius vertinimus; 3) iki šiol teiktas skundžiamų institucijų išvadas ir rekomendacijas laikyti nepagrįstomis ir todėl neturinčiomis jokios galios; 4) imtis visų reikalingų priemonių apsaugoti vaiką nuo žalingo ir galimai traumuojančio skundžiamų institucijų poveikio, perkeliant jų akcentus prie darbo su tėvais.
5.2. 2024 m. birželio 26 d. Raštu, pasirašytu VTAS vedėjo G. B., VTAS pateikė pareiškėjui atsakymą į VTAKĮ persiųstą nagrinėti pareiškėjo Skundą. Iš Rašto turinio nustatyta, jog: Raštą pasirašė VTAS vedėjas G. B. (nuorodos apie dokumento rengėją nėra, todėl laikytina, jog Rašto rengėjas yra Raštą pasirašęs VTAS vedėjas G. B.); Raštas nagrinėtas remiantis VAĮ ir Taisyklių nuostatomis; Rašto nagrinėjimo metu buvo vertinti VTAS specialistų / patarėjų paaiškinimai dėl skunde nurodytų aplinkybių, VTAS duomenų valdymo sistemoje esanti informacija ir išanalizuoti VTAS ir jos darbuotojų J. M., D. R.-B., R. N.-A., E. M. veiksmai pareiškėjo nepilnametės dukters atvejo vadybos, vaiko situacijos vertinimo ir VTAS rekomendacijų teikimo procese; Raštu pateiktas apibendrintas atsakymas: dėl J. M., D. R.-B. veiksmų, jog VTAS gauti pranešimai buvo nagrinėjami vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, VTAS specialistai, atlikdami vaiko situacijos vertinimus ir priimdami sprendimus, atitinkančius geriausius vaiko interesus, bendravo tiek su pareiškėju, tiek su vaiko motina, o gauta informacija tiesiogiai atsispindi vaiko situacijos vertinimo anketose; dėl R. N.-A., E. M. veiksmų, jog pareiškėjas buvo VTAS patarėjų konsultuotas atsižvelgiant į VTAS nuostatus, pareiškėjui buvo atsakyta į rūpimus klausimus bei pasiūlyti galimi situacijos sprendimo būdai bei Skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog VTAS specialistai / patarėjai, atlikdami savo funkcijas ir veikdami pagal Įstatymą bei VTAS nuostatus, veiktų priešingai vaiko interesams, o jų veiksmai būtų neteisėti ir / arba netinkami.
5.3. Pareiškėjas nesutinka su Raštu pateiktu atsakymu į Skundą.
6. Teisėjų kolegija dėl šioje byloje sprendžiamo ginčo ribų pažymi, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ginčo dalyką šioje byloje vertina plečiamai, nes skunde dėsto aplinkybes, susijusias su galimai netinkamai organizuojamu atvejo vadybos procesu ir jo atlikimo termino pažeidimu, vaiko apklausomis, vaiko situacijos vertinimo anketomis, VTAS rekomendacijų teikimu, VTAS elgesiu su tėvais, kurios patikslinto skundo dalyje dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Skundą nėra šioje byloje sprendžiamo šalių ginčo objektu, taigi yra už šioje byloje nagrinėjamo administracinio ginčo, kuriuo nagrinėjamas tik Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, ribų, todėl teisėjų kolegija jas laiko pertekline informacija, jų nevertina ir šalių ginčą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo spręs vertindama, ar skundžiamas Raštas bei jame VTAS nurodytos išvados motyvuotos, ar atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (VAĮ 10 straipsnis, Taisyklių nuostatos).
7. Taisyklių 72 punkte nustatyta, jog atsakymai į skundus dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo įforminami priimant administracinės procedūros sprendimą, šių Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka.
8. Taisyklių 55 punkte nurodyta, kad skundai dėl Tarnybos darbuotojų veiksmų (neveikimo) ar priimtų administracinių sprendimų nagrinėjami (tiriami) vadovaujantis VAĮ trečiajame skyriuje nustatyta tvarka ir šiomis Taisyklėmis.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus vyriausiojo specialisto, patarėjo ir vyresniojo patarėjo priimti sprendimai, veiksmai (neveikimas), kylantys iš administracinių teisinių santykių, nuo sprendimo gavimo dienos, arba nuo to momento, kai buvo sužinota apie tokį neteisėtą veiksmą (neveikimą), per vieną mėnesį gali būti skundžiami Tarnybos skyriaus vedėjui arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka, arba apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 48 punktas).
10. Atsakyme turi būti motyvuotai atsakyta į visus asmens ar jo atstovo keliamus klausimus (reikalavimus), nurodyta, kokių priemonių buvo (ar bus) imtasi ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą, taip pat gali būti pareikšta Tarnybos nuomonė ir pateiktos rekomendacijos. Neatsakius nors į vieną iš keliamų klausimų, nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo galima pasisakyti tam tikru klausimu ir (arba) priimti sprendimo (Taisyklių 74 punktas).
11. Taisyklių 76 punkte numatyta, kad administracinės procedūros sprendimą administracinės procedūros metu išnagrinėjus skundą, priima ir jį pasirašo tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas arba Tarnybos direktorius.
12. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. birželio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – išsamumo principą, pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas iki 2021 m. liepos 17 d. galiojusios Teisės gauti informaciją įstatymo redakcijoje įtvirtinto šio principo taikymą, yra nurodęs, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr., 2015-04-21 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDkwLTYyNC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1090-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1090-624/2015">A-1090-624/2015</a>; 2021-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjAwLTU1Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1600-552/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1600-552/2021">A-1600-552/2021</a>).
14. VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 45 punktą, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (Taisyklių 45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 45.3 p.); į kitą prašymą atsakoma laisva forma (Taisyklių 45.4 p.).
15. LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., 2012 n. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr. 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
16. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
17. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
18. ABTĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).
19. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir / ar jos skyrius yra viešojo administravimo subjektai, kurie savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais VAĮ 3 straipsnyje. Atitinkamai jų priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi VAĮ reikalavimai.
20. Kaip matyti iš Rašto turinio VTAS vedėjas aptarė ir išanalizavo pareiškėjo Skunde įvardintų VTAS darbuotojų veiksmus pagal Rašte pareiškėjo minimas aplinkybes nepilnametės D. I. B. atvejo vadybos, vaiko situacijos vertinimo ir VTAS rekomendacijų teikimo procese ir Raštu nurodė VTAS disponuojamą informaciją pareiškėjo prašomu klausimu bei apibendrintus atsakymus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ginčijamu Raštu pareiškėjui buvo suteikta VTAS disponuojama bendra informacija Skundu prašomais klausimais.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pretenzijos dėl Raštą parengusio VTAS vedėjo kompetencijos jį pasirašyti neturėjimo, Rašto abstraktumo, neišsamumo, „atsirašinėjimo“, neatsakymo į užduotus klausimus yra nepagrįstos, kadangi Raštu buvo nurodytos pareiškėjo Skundu keltos aktualios faktinės aplinkybės, Raštas motyvuotas ir teisėtai, remiantis Taisyklių 48, 76 punktais, nagrinėtas ir pasirašytas VTAS vedėjo. Teismo vertinimu, ginčijamu Raštu pareiškėjui pateikta informacija atitiko Skundo turinį. Jam buvo pateikti pakankamai aiškūs ir motyvuoti atsakymai, pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, jog institucijos atsakymo turinys nepalankus pareiškėjui ir jo netenkina, jog nėra nuorodos apie rengėją ar Rašte aptariamos teisės aktų nuostatos, kurias pareiškėjas įvardina žinantis bei laikantis deklaratyviomis ir / ar perteklinėmis, nedaro Rašto neteisėtu ar nepagrįstu. Priešingai teisės aktų nuostatų, aktualių tam tikrai situacijai, aptarimas institucijos teikiamame atsakyme į suinteresuoto asmens paklausimą adresatui leidžia aiškiau suprasti ginčo situaciją bei tenkina VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte reglamentuotą administracinio sprendimo teisinio pagrįstumo reikalavimą. Bylos duomenis taip pat nustatyta, jog Skundas VTAS gautas 2024 m. birželio 4 d. bei Raštu išnagrinėtas 2024 m. birželio 26 d., t. y. per 16 darbo dienų nuo gavimo VTAS dienos, taigi 20 darbo dienų skundo išnagrinėjimo terminas, skaičiuojamas nuo skundo gavimo institucijoje dienos (Taisyklių 32 punktas, VAĮ 10 straipsnio 4 dalis) nepažeistas, procedūrinių pažeidimų nenustatyta.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo prašymą iš naujo, todėl patikslintas skundas šioje reikalavimų dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos reikalavimo
23. Pareiškėjas patikslintu skundu taip pat reiškė reikalavimą dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog šią neturtinę žalą jam padarė 2024 metais VTAS darbuotojų J. M., D. R.-B., R. N.-A., E. M. neteisėti, tendencingi, suinteresuoti, aplaidūs veiksmai (neveikimas) jo dukters atvejo vadybos proceso metu. VTAS specialistai J. M. ir D. R.-B., vyresnioji patarėja R. N.-A. aplaidžiai, nekompetentingai bei galimai suinteresuotai atliko savo pareigas dirbdami su pareiškėjo šeima, išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje pateikusi VTAS teisininkė I. K. savo pareigas jai priskirtos kompetencijos ribose atliko vienpusiškai, tendencingai ir galimai įtakota trečiųjų suinteresuotųjų asmenų. Būtent šių specialistų, aplaidaus ir išskirtinai nekompetentingo arba galimai suinteresuoto bei tendencingo tarnybinių pareigų atlikimo rezultate nuo 2024 m. sausio mėn. antros pusės yra bandomas nutraukti iki tol buvęs pakankamai stiprus pareiškėjo kaip tėvo ryšys ir normalus bendravimas su dukra. Pareiškėjas, susidūręs su skundžiamo VTAS patarėjų / specialistų veikla, yra įsitikinęs, kad minimi VTAS specialistai aktyviai ir vienpusiškai vykdo pareiškėjo šeimos kiršinimo veiklą, įtraukdami į ją ir nepilnametę jo dukterį. Tokia VTAS specialistų veikla niekaip nesusijusi su geriausiais pareiškėjo vaiko interesais ir jo teisės į šeimos ryšius užtikrinimu. VTAS specialistai nepagrįstai iš VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro gautos informacijos apie vaiko motiną nelaikė svarbia ir, turėdami išankstinę nuomonę tik dėl su tėvu susijusios informacijos svarbos, nusprendė vaiko situacijos vertinimą užbaigti; neteisėtai laikė svarbia ir vertino tik išimtinai su vaiko tėvu susijusią informaciją ir tokiu būdu savo veiksmais (neveikimu) demonstravo palaikymą vaiko motinai J. L., įgalindami ją visiškai nutraukti vaiko bendravimą su tėvu (pareiškėju), jį nušalindama nuo su dukra susijusių klausimų sprendimo ir tokiu būdu inicijavo visiškai neveiksmingą atvejo vadybos procesą. VTAS specialistai ir patarėjai vaiko nuomonę išklausė sąmoningai nevykdydami 2024 m. gegužės 6 d. VTAS įvykusio pareiškėjo susitikimo su VTAS specialistėmis D. R.-B. ir Z. B. priimtų protokolinių sprendimų (1. VTAS organizuoti fizinį tėvų susitikimą susidariusiai situacijai aptarti ir ieškoti sprendimų. J. L. atsisakius, pasiaiškinti ir užfiksuoti tokio jos atsisakymo priežastis ir motyvus. 2. Artimiausiu metu inicijuoti neeilinį atvejo vadybos posėdį. 3. Rekomenduoti dukrai tęstines reguliarias kvalifikuotos psichologinės pagalbos konsultacijas, gaunant joms abiejų tėvų rašytinį sutikimą. 4. Įvykdžius 1 – 3 punktuose numatytus veiksmus ir priemones, VTAS galimas objektyvus papildomai netraumuojantis dukros nuomonės išklausymas), kuriais buvo siekiama gauti realią ir racionalią pagalbą iš VTAS specialistų, kad būtų atsakingai ir objektyviai išklausyta motinos sistemingai prieš tėvą nuteikinėjamos jo dukros nuomonė bei, kad būtų atkurta geriausius nepilnamečio vaiko interesus užtikrinanti situacija, nutraukta motinos savivalė. VTAS specialistai ir patarėjai bando atsikratyti atsakomybės už priimtų sprendimų nevykdymą ir piktybinį pareiškėjo apgaudinėjimą. VTAS vyriausioji specialistė D. R. – B., koordinuodama šį atvejį ir privalėjusi veikti profesionaliai ir nešališkai, įžūliai apgaudinėjo pareiškėją, sukeldama visišką nepasitikėjimą ne tik VTAS specialistais, bet ir visa institucija valstybės mastu, nes visiškai negebėjo suvaldyti susiklosčiusios kritinės situacijos vaiko teisių apsaugos srityje. VTAS ėmėsi advokatauti vaiko motinai J. L., nes pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui į civilinę bylą išvadą su VTAS primesta bendravimo tvarka, kuri dar labiau susiaurina tėvo ir vaiko bendravimą, nesant tam jokių objektyvių priežasčių, išskyrus motinos nuomonę ir jos melagingus pranešimus, o taip pat klaidinančius pareiškėją charakterizuojančius ir jo sveikatos būklės duomenis, kurie buvo paimti tik iš tos gydymo įstaigos, kurią nurodė J. L. ir kurie, nesurinkus kitų duomenų neatitiko objektyvios tiesos bei šią informaciją tendencingai bei manipuliatyviai panaudojo išimtinai prieš pareiškėjo ir jo nepilnametės dukters interesus. Taip pat suabejojo VTAS susiformavusios vaiko nuomonės išklausymo praktikos teisėtumu, kada dukra buvo paimta apklausai tiesiog iš ugdymo įstaigos (pamokų), atvežta į VTAS ir apklausinėjama, įvardindamas tokius veiksmus prievartos nepilnamečių vaikų apklausose tendencija. VTAS teisininkė I. K., vyriausioji specialistė D. R.-B. veikė suinteresuotai ir tendencingai, siekdamos bet kokia kaina diskredituoti pareiškėją. VTAS specialistai konkrečioje situacijoje nepagrįstai dangsto vaiko teisėmis manipuliuojančią ir psichologiškai smurtaujančią bei to paties VTAS jai teiktas rekomendacijas atvirai ignoruojančią vaiko motiną J. L., o VTAS specialistų inicijuotas atvejo vadybos procesas, susijęs su tariamos pagalbos šeimai įgyvendinimu, padeda VTAS kratytis atsakomybės, nespręsti pareiškėjui aktualių problemų ir padarė bei tebedaro vis didesnę žalą jo 12 metų dukrai ir pareiškėjui. Nors VTAS specialistas J. M. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad stebint šeimos situaciją išryškėjo pagrindinės problemos šeimoje: tėvų konfliktiniai santykiai (kai dukra yra pas tėvą, vaiko motina nuolat skambinėja dukrai, stengiasi manipuliuoti vaiku, perduodant vaiką tėvui / motinai (kai tai daroma tiesiogiai) vyksta filmavimai, užgauliojimai vaiko akivaizdoje, nesutariama dėl to, kokiu būdu yra perduodami vaiko daiktai (tėvas norėtų pasiimti juos tiesiogiai, mama daiktus linkusi perduoti per vaiką arba palikti už buto durų), nesutarimai dėl bendravimo tvarkos, tačiau jokių efektyvių priemonių, kurios pašalintų tokią vaiko motinos įgyvendinamą savivalę, ne tik, kad nedelsiant, bet ir iki šiol niekas iš VTAS specialistų nesiėmė. VTAS vyriausioji specialistė D. R.-B. neteisingai teigė, jog vertinant vaiko situaciją, konstatuota, kad tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, pareiškėjas pasižymi negebėjimu atskirti savo jausmų / poreikių nuo vaiko jausmų / poreikių, pareiškėjui iš esmės nesuprantama, kad vaikui įžengus į paauglystės, brendimo laikotarpį, yra natūralūs jo požiūrio į santykius su tėvais pokyčiai, keičiasi vaiko poreikiai, savęs kaip asmenybės vertinimas ir begalė kitų dalykų, neteisingai neigiamai vertino vien tik vaiko tėvo elgesį ir neatsižvelgė į jo išsakytus faktinius argumentus dėl vaiko motinos J. L. elgesio, jai siekiant asmeninių siaurų tikslų, susijusių su finansinės naudos iš vaiko tėvo gavimu, pristatydama J. L. kaip neva užtikrinančią vaikui saugią aplinką ir tinkamai įgyvendinančią motinos valdžią. VTAS specialistai savo veikloje tarpusavyje nekontroliavo užduočių ir nebendradarbiavo jas vykdydami, kas sudarė galimybes tendencingam ir galimai nusikalstamam atskirų VTAS specialistų veikimui, įvykdė visiškai neveiksmingą atvejo vadybą jų šeimai, be reikalo ir nesilaikydami savo pačių priimtų protokolinių sprendimų apklausė jo nepilnametę dukrą ir tuo padarė pareiškėjui didelę neturtinę žalą, nes svarbiausiu vaiko gyvenimo laikotarpiu iki jos pilnametystės dėl VTAS nekompetentingų ir tendencingų, galimai suinteresuotų veiksmų jo bendravimas ir turimas ryšys su dukra buvo dirbtinai sutrikdytas ir tebetrikdomas. Pareiškėjas teigė, jau daugiau kaip 7 mėnesius negalėjęs visaverčiai bendrauti su dukra, besijaučiantis apgautas VTAS specialistų manipuliacijų, tendencingų veiksmų / neveikimo bei teismo nurodymais pridengiamų išsisukinėjimų, formalių „atsirašinėjimų“, dėl ko buvo sugriautas jo pasitikinėjimas VTAS veikla, reikšmingai pakenkta jo santykiams su dukra. Teigė, jog pareiškėjui, kuris yra sveikatos rizikos grupėje dėl diagnozuoto onkologinio susirgimo bei patirto miokardo infarkto, papildomai sutriko miegas. Jis gali tik ribotai dirbti, jaučia nuolatinius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes baiminasi dėl savo dukters, kurią motina tiesiog paslėpė po skundžiamu VTAS specialistų šydu, tolimesnio traumavimo. Tokioje situacijoje pareiškėjas negali pilnavertiškai susikoncentruoti darbams, dėl ko kenčia jo profesinė veikla ir iš jos gaunamos pajamos, o tuo pačiu ir pareiškėjo dukters materialinė gerovė. Tvirtino, jog prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinė žala atsirado kaip VTAS specialistų / patarėjų neteisėtų veiksmų / neveikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), sukėlusių pareiškėjo išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, neigiamą emocinę būseną, pažeminimą, bendravimo galimybių su vaiku sumažėjimą, padarinys. Be to, VTAS reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, vaiko situacijos vertinimą atliko per 1,5 mėnesio, akivaizdžiai pažeisdamas Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą visiems reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą veiksmams užbaigti.
24. Pagal VAĮ 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
25. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
26. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
27. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
28. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
29. LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
30. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
31. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš VTAS specialistų ir patarėjų veiksmų sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko atvejo vadybos proceso pradėjimo, vaiko situacijos vertinimo anketų, rekomendacijų ir pakartotinio vaiko nuomonės išklausymo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo pažeistas procedūrinis terminas, numatytas Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje, nes reaguodamas į motinos pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, VTAS vaiko situacijos vertinimą atliko per 1,5 mėnesio, o ne per 3 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos terminą, įstatymo leidėjo nustatytą visiems reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą veiksmams užbaigti.
32. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatai, patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. BV-220, (toliau – Nuostatai) nustato Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, funkcijas, teises ir veiklos organizavimą, tame tarpe ir fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo bei atsakymų į juos rengimo funkcijas (Nuostatų 1, 8.4 punktai).
33. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento, ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
34. Įstatymo 361 straipsnio 1, 2 dalys numato, jog: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį, o būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.
35. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (Įstatymo 362 straipsnis).
36. Iš byloje 2024 m. vasario 9 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 9 d. kreipimosi dėl atvejo vadybininko rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad VTAS, 2023 m. gruodžio 27 d. gavęs nepilnamečio vaiko motinos J. L. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, iš esmės reagavo tinkamai, t. y.: 2024 m. sausio 17 d. VTAS specialistė bendravo su vaiku nedalyvaujant tėvams; 2024 m. sausio 17 d. ir vasario 2 d. apklausė vaiko mamą J. L.; 2024 m. sausio 25 d., vasario 2 ir 9 d. apklausė vaiko tėvą R. D. B.; 2024 m. sausio 25 d. iš vaiko mamos gavo vaiko bendravimo su tėvu garso įrašus; 2024 m. sauios29 d.-2024 m. vasario 6 d. laikotarpiu rinko kitus aktualius duomenis iš registrų, mokymosi, gydymo įstaigų apie vaiką ir tėvus; 2024 m. vasario 9 d. surašė vaiko situacijos vertinimo anketą, kuria nenustatė vaiko apsaugos poreikio, tačiau nustatė vaiko teisių pažeidimą (pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, numatyta LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. Šio straipsnio pirma dalis nurodo, kad vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos palankiam jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, o jas turi užtikrinti vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą) bei konstatavo būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nes nustatė būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį lemiančius šiuos rizikos veiksnius (25.3.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai; 25.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku; 25.3.9. kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje ir pan.) bei šiuos apsaugos veiksnius (28.2. rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus; 28.4. kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui), o taip pat neatidėliotinos pagalbos vaikui (Vaikui būtina psichologo pagalba dėl patirto psichologinio smurto. Vaikui svarbu užtikrinti saugią emocinę aplinką, kurioje mergaitė nepatirtų psichologinio smurto iš tėvų, nesusidurtų su tėvų tarpusavio konfliktais) ir tėvams (Tėvams būtina mediacija, būtina keisti komunikaciją tarp tėvų vaiko klausimais (siūlytina el. laiškais), rekomenduotina dukrą pasiimti ir perduoti tiesiogiai tėvams nesusitinkant. Pagal poreikį rekomenduotina apsilankyti pas psichologą, lankyti pozityvios tėvystės kursus. Tėvui – apsilankyti pas priklausomybių konsultantą. Tėvai gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos, siekiant pakeisti bendravimo su vaiku tvarką) poreikį; nustatę būtinybę vertinti pagalbos šeimai poreikį, tą pačią dieną kai surašė vaiko situacijos vertinimo anketą, t. y. laikydamiesi Įstatymo 362 straipsnio tvarkos ir terminų, inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą.
Byloje nėra ginčo, nes šią aplinkybę patvirtino ir atstovų atstovė teismo posėdžio metu bei byloje ištirti duomenys, jog reagavimo į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą veiksmai truko ilgiau nei 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos.
37. Iš byloje 2024 m. birželio 10 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, jog: VTAS, 2024 m. balandžio 12 d. gavęs nepilnamečio vaiko tėvo R. D. B. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, grindžiamą visišku vaiko bendravimo su tėvu nutraukimu: įvertino 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 2, 9, 22 d. motinos J. L. el. laiškus ir 2024 m. gegužės 2, 3 d. tėvo R. D. B. el. laiškus, 2024 m. gegužės 19 d. gautus vaiko pokalbių su tėvu garso įrašus; 2024 m. gegužės 28 d. išklausė vaiko nuomonę dalyvaujant psichologui; 2024 m. gegužės 29 d. atvejo vadybos posėdžio metu išklausė tėvo nuomonę; 2024 m. birželio 5 d. atvejo vadybos posėdžio metu išklausė atvejo vadybininkės pateiktą informaciją; įvertino 2024 m. gegužės 7-15 d. gautą mokymosi įstaigos, Paramos vaikui centro bei Vilniaus AVPK 3 policijos komisariatą pateiktą informaciją; 2024 m. birželio 10 d. surašė vaiko situacijos vertinimo anketą, kuria nenustatė vaiko apsaugos poreikio, tačiau nustatė vaiko teisių pažeidimą (pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio pirma dalis nurodo, kad vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos palankiam jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, o jas turi užtikrinti vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą. Pažymiu, kad tebesitęsiantys nepilnamečių atstovų pagal įstatymą ginčai ir tarpusavio nesutarimai neigiamai veikia vaikų emocinę būseną) bei konstatavo būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nes nustatė būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį lemiančius šiuos rizikos veiksnius (25.2.2. vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą; 25.3.7. nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos; 25.3.9. kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai) bei šiuos apsaugos veiksnius (28.4. kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui), o taip pat neatidėliotinos pagalbos vaikui (Vaikas privalo augti darnioje, ramioje aplinkoje, apsaugant jį nuo konfliktų, bet kokio pobūdžio smurto vaiko tiek tiesiogiai savo atžvilgiu tiek ir jo artimoje aplinkoje. Vaiko gerovei būtina efektyviai spręsti tėvų tarpusavio nesutarimus, tėvams suprasti ir prisiimti asmeninę atsakomybę už jų elgesio ir sprendimų tiesioginę įtaką ir padarinius vaikui, stiprinti ir ugdyti konstruktyvaus ir pozityvaus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius) ir tėvams (Užtikrinti vaikui emociškai saugią aplinką, tarpusavyje nekonfliktuoti, nepavykstant – kreiptis į specialistus ir gilinti socioemocinius įgūdžius, sąmoningumą. Spręsti klausimą dėl tinkamo vaiko norų ir interesų išaiškinimo skyrybų procese, neįtraukiant vaiko į tarpusavio konfliktus, o atsižvelgti į vaiko norus ir interesus. Pabrėžtina, jog abu tėvai turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Todėl ypatingai svarbus tėvų bendradarbiavimas, neigiamų nuostatų vienas kito atžvilgiu nerodymas ir neišsakymas vaikui) poreikį.
38. Į bylą pateikti VTAS susirašinėjimo su pareiškėju, J. L., kitomis institucijomis duomenys bei VTAS susirinkimo protokolai patvirtina VTAS vykdžius jai Įstatymo nustatytas funkcijas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nepilnamečio vaiko teisių pažeidimo atvejo procese. Duomenų, kurie objektyviai patvirtintų VTAS neveikimą ar veikimą priešingai teisės aktų reikalavimams į bylą nebuvo pateikta.
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad VTAS, atliko visus reikalingus veiksmus, nustatytus Įstatymo 36 straipsnyje ir pagrįstai sprendė dėl vaiko nuomonės išklausymo, psichologo, vaiko situacijos vertinimo veiksmų ir inicijavo atvejo vadybos procesą, t. y. ginčo atveju atliko teisėtus veiksmus, nes Įstatymo 36-362 straipsnių nuostatos imperatyviai įpareigoja VTAS, gavus pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, skubiai imtis įstatymo nustatytų veiksmų – susitikti su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgus į vaiko amžių ir brandą išklausyti vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą, jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, pagal poreikį užtikrinti vaiko išklausymą pas psichologą, atlikti vaiko situacijos vertinimą bei nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kas ginčo atveju ir buvo VTAS padaryta, nustačius psichologinio smurto prieš vaiką atvejį bei pagalbos vaikui ir šeimai poreikį.
40. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tik formalūs procedūriniai neatitikimai, kaip netinkamo teisės akto nurodymas ar nežymus, objektyvių priežasčių nulemtas procedūrinio termino pažeidimas, kuomet buvo laikomasi kitų galiojančių teisės aktų nuostatų, nors ir vertintini neigiamai, tačiau patys savaime nesudaro pagrindo VTAS veiksmus ginčo individualiu atveju pripažinti neteisėtais. Tuo labiau, jog pareiškėjas neneigė buvęs VTAS informuotas apie atliekamus veiksmus dėl dukters atvejo, ne kartą komunikavęs su VTAS specialistais dėl vaiko nuomonės išklausymo, vaiko situacijos vertinimo veiksmų bei atvejo vadybos proceso, o į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų pareiškėjo Skunde įvardinamų VTAS veiksmų nepilnametės D. I. B. teisių pažeidimo atveju neteisėtumą ar neveikimą. Vien pareiškėjo nesutikimas su VTAS, jo darbuotojų veiksmais, priimtais sprendiniais, šio nesutikimo argumentų, nors itin gausių, neįrodžius, yra vertintinas tik subjektyvia suinteresuoto asmens pozicija dėl VTAS veiksmų, tačiau nepaneigia šio viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo.
41. Nenustačius VTAS neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta patikslinto skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
42. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, nustačius, jog Raštas skundžiamoje dalyje neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalių reikalavimų, šie šalių argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
43. Pareiškėjas teismo prašė priteisti jam patirtas 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias grindė motyvuotais rašytiniais prašymais, sąskaitomis faktūromis bei mokėjimo dokumentais.
44. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju sprendimu atmetus pareiškėjo skundą visoje apimtyje, t. y. sprendimą priėmus atsakovų naudai, pareikšti pareiškėjo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmetami (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo R. D. B. patikslintą skundą atmesti.
Pareiškėjo R. D. B. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Deimantė Andrulytė
Arvydas Martinavičius
Rasa Milvydaitė
