Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2-1180-786/2015

Proceso Nr. 2-14-3-01034-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos

44.; 44.2.4.2.

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 30 d.

Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant ieškovui A. P.,

jos atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

atsakovams F. K., D. K., R. K.,

jų atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams F. K., D. K., R. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.20 val. Anykščių m., Liudiškių ir K.Ladigos gatvių sankryžoje F. K., važiuodamas motociklu „Kawasaki KLE 500“, valst. (duomenys neskelbtini), pagrindine Liudiškių gatve viršijo leistiną greitį, nustatytą gyvenvietėse, ir susidūrė su iš šalutinės gatvės į pagrindinį kelią įvažiavusiu automobiliu „Audi A6“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamu A. B.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklu važiavęs keleivis O. P., kuris nuo patirtų sužalojimu vėliau mirė. 2015 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą. Dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas F. K., tačiau už savo veiksmus atsakyti negalėjo, nes nebuvo sulaukęs 16 metų.

Dėl sūnaus žūties ieškovas patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimu. Dėl sūnaus netekties patyrė sveikatos sutrikimus, lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus. Prašo priteisti iš atsakovų 15000 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai F. K., D. K. ir R. K. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad F. K. savavališkai pasiėmė iš garažo motociklą ir važinėjosi su draugais. Motociklu O. P. vežė jo paprašytas. O. P. šalmas buvo netvarkingas, netinkamai užsektas. O. P. mirė nuo galvos sumušimo. Todėl mano, kad ir paties nukentėjusio elgesys buvo neatsakingas ir rizikingas. Mano, kad ir automobilio Audi vairuotojo elgesys yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Mano, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ir nėra pagrįstas.

Tretysis asmuo A. B. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutiko su ieškiniu ir mano, kad neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovų. Mano, kad jis trečiuoju asmeniu įtrauktas nepagrįstas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog dėl eismo įvykio kaltas yra F. K., kuris ir turi atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo F. K. nusikalstami veiksmai – vairuodamas motociklą „Kawasaki KLE 500“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pagrindine Liudiškių gatve, viršijo leistiną greitį, nustatytą gyvenvietėse, ir susidūrė su iš šalutinės gatvės į pagrindinį kelią įvažiavusiu automobiliu „Audi A6“, kurie ir buvo priežastiniame ryšyje dėl eismo įvykio kilimo, kurio metu buvo sužalotas ieškovo sūnus O. P., kuris vėliau mirė. Dėl sūnaus mirties ieškovas patyrė neigiamų padarinių t.y. negatyvių emocijų, išgyvenimų, besitęsiančių ilgą laiką. Ieškovei pablogėjo sveikata, jis buvo priversta kreiptis į gydytojus ir vartoti nervus raminančius vaistus ir iki šiol jaučiasi nesaugiai. Taigi, ieškovas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia nurodydamas atsakovo F. K. veiksmus, kurie teisiškai kvalifikuoti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarime, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00339-14, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes F. K. nebuvo suėjęs reikiamas amžius, nuo kurio turėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus (nutarimas įsiteisėjęs, buvo apskųstas, tačiau paliktas galioti nebuvo) (b.bylos l.181-188). Tačiau pažymėtina, kad vien nusikalstamų veiksmų padarymas, kuomet tai konstatuota atitinkamu BPK numatytu procesiniu sprendimu, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip minėta ankščiau, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.

Taigi, nagrinėjamu atveju nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas yra vienas iš lemiamų kriterijų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į medikus 2014 m. spalio 30 d. dėl nemigos po sūnaus žūties ir ieškovui buvo pritaikytas medikamentinis gydymas (b.l. 22, antra pusė). Ieškovas yra nurodęs, jog po to padidėjo kraujospūdis, tačiau posėdžio metu apklausiant tiek ieškovą,tiek liudytoją R. Š., paaiškėjo, jog ir prieš tai ieškovui buvo padidėjęs kraujospūdis ir jis vartotojo vaistus. Akivaizdu, jog sūnaus žūtis ieškovui sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, jis prarado sūnų. Tačiau tiek iš bylos medžiagos, tiek iš ieškovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžiuose, matyti, jog minėti ieškovo išgyvenimai, sukrėtimai nesukėlė žymių sveikatos sutrikimų ieškovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl to būtų sumažėjęs jo darbingumas ar bendravimo galimybės, jog liko liekamųjų reiškinių, jog jam vis dar yra taikomas medikamentinis gydymas. Ieškovas paaiškino, jog jis dirba.

Kaip nustatyta žuvęs O. P. gyveno su motina, kuri pagrinde ir rūpinosi sūnumi, tai patvirtina ir byloje esantis teismo sprendimas, kuriuo iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas (b.l.69). Ieškovas su sūnumi bendraudavo tada, kai jis iš Rusijos grįždavo į savo motinos namus.

Nagrinėjamu atveju vertintinas ir paties ieškovo elgesys, kadangi O. P. 2014 m. rugsėjo 10d. buvo nepilnametis, tuo laiku gyveno su ieškovu. Ieškovas išleisdamas sūnų O. P., taip pat turėjo pareigą pasidomėti su kuo ir kur jis važiuoja. Kaip nustatyta pats žuvusysis O. P. skambino draugams, norėdamas kartu su jais važiuoti.

Tačiau nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas nedirba, mokosi, savo turto neturi, yra nepilnametis ir išlaikomas tėvų. Dėl to paties eismo įvykio žuvusio motinai jau yra išmokėtos sumos (tame tarpe 5000 eurų neturinės žalos atlyginimui) ir draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje atsakovui yra pareiškusi piniginius reikalavimus. Priteisus ieškinyje nurodytą sumą, atsakovas neturėtų jokių realių galimybių ją sumokėti.

Nors atsakovo F. K. sukelto eismo įvykio pasekmės yra sunkios, ieškovas dėl sūnaus žūties patyrė išgyvenimus, tačiau teismas, priimdamas sprendimą atsižvelgia ir į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, išanalizavus byloje esančius faktinius duomenis, patvirtinančius nukentėjusiojo sveikatos būklę, kad neturtinė žala buvo padaryta neatsargiais veiksmais, teismas daro išvadą, kad priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 2000 eurų sumą. Tai dydis pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kita ieškinio dalis atmestina.

Teismas mano, jog pasitvirtinus byloje surinktų įrodymų visumai, yra pagrindas priimti tokį sprendimą.

Pagal LR CK 6.276 straipsnio nuostatas nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Minėto straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad tais atvejais kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsakovai D. K. ir R. K. yra atsakingi už F. K. padarytą žalą.

Pagal LR CPK 88, 93 str. nuostatas, iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas teisme buvo atstovaujamas advokato (b.l. 31), tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, byloje nepateikė. Iš atsakovo ieškovui priteistinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai.

Sutinkamai su LR CPK 96 str. reikalavimais iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinos

teismo turėtos pašto išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. P. iš atsakovo F. K. 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 60 (šešiasdešimt) eurų žyminio mokesčio, jam neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, priteisti solidariai iš D. K. ir R. K. 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 60 (šešiasdešimt) eurų žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų solidariai F. K., D. K. ir R. K. į valstybės biudžetą 13,89 Eur (trylika eurų 89 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ (įmokos kodas 5660).

Sprendimą per 30 dienų apeliaciniu skundu galima skųsti Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė