Baudžiamoji byla Nr. 2K-364/2012
Teisminio proceso Nr. 1-32-1-00418-2008-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.1 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria R. G. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio atmestas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. R. G. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K-364/2012
Teisminio proceso Nr. 1-32-1-00418-2008-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.1 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria R. G. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio atmestas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. R. G. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., apgaule įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį 2008 metų gamybos 80 000 Lt vertės automobilį „R. T.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. G., turėdamas tikslą apgaule įsigyti didelės vertės svetimą turtą, 2008 m. gegužės 12 d. internetu UAB „A p“ vardu kreipėsi į automobilių nuoma užsiimančią UAB „A“ ir prašė septynioms paroms išnuomoti automobilį. Po to, žinodamas, kad A. G. UAB „A p“ direktoriaus pareigas eina fiktyviai, 2008 m. gegužės 14 d., apie 17 val., prie pastato Klaipėdoje, H. M. g. 46, davė A. G. UAB „A p“ registravimo pažymėjimą, vienintelio akcininko sprendimą dėl A. G. skyrimo bendrovės direktoriumi, suklastotą vairuotojo pažymėjimą ir šių dokumentų kopijas. Šiuos dokumentus A. G. perdavė UAB „A“ direktoriui A. M.. Suklaidinus A. M. ir įgijus jo pasitikėjimą, A. G. ir A. M. pasirašė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 0004/08, PVM sąskaita faktūrą AUT Nr. 000012 bei automobilio priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį A. M. perdavė A. G. išnuomotą automobilį „R. T.“ bei jo dokumentus.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius mano, kad jo apeliacinis skundas neišnagrinėtas, nebuvo iškviesti liudytojai A. M., M. S., R. R., R. V., A. B., N. Š., nors šių liudytojų dalyvavimas buvo būtinas siekiant pašalinti prieštaravimus byloje. Apeliacinės instancijos teismo išvados nemotyvuotos. Apeliacinės instancijos teismas bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Kasatorius mano, kad pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino skunde nurodytų prieštaravimų, nesivadovavo suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punktas). Klaipėdos apygardos teismas vertino įrodymus pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, konkrečios bylos aplinkybės, sukelti padariniai įvertinti neteisingai ir todėl veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino bylos medžiagą, įrodymus vertino tinkamai, nutartyje pateikė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl vienais įrodymais tikima, o kiti duomenys – atmetami. Teismai ėmėsi visų galimų priemonių, kad nuteistojo kasaciniame skunde minimi liudytojai A. M., M. S. būtų apklausti teismo posėdyje, tačiau to užtikrinti nepavyko, todėl jų parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka. Liudytojas R. R. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau į apeliacinės instancijos teismo posėdį jis neatvyko, jo buvimo vieta teismui nežinoma. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas, atsižvelgdamas į skundų argumentus ir pateiktus R. G. prašymus, atliko įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė nuteistuosius, liudytoją V. Š.. Nors nuteistasis prašė iškviesti į posėdį liudytojus R. V. ir A. B., tačiau jokių duomenų apie jų buvimo vietą nenurodė, o teismui to padaryti nepavyko. Į posėdį nepavyko pristatyti ir liudytojos N. Š., kuri išvyko į užsienį. Kita vertus, teismo posėdyje buvo paskelbti šių liudytojų parodymai, duoti kitoje byloje, kurioje R. G. ir A. G. kaltinami analogiškomis aplinkybėmis padarytais nusikaltimais.
Anot prokuroro, nuteistojo R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Byloje neginčijamai įrodymais nustatyta, kad būtent jis suplanavo ir parengė nusikaltimą ir, veikdamas kartu su A. G., apgaulė įgijo UAB „A“ priklausantį 80 000 Lt vertės automobilį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinio proceso
Nuteistojo R. G. kasacinio skundo teiginiai, kad jo apeliacinis skundas neišnagrinėtas, byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepašalinti prieštaravimai byloje ir kad apeliacinės instancijos teismo išvados nemotyvuotos, nepagrįsti.
Tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl objektyvių priežasčių nepavyko apklausti kai kurių R. G. nurodytų liudytojų, nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir neleidžia tvirtinti, jog apeliacinis skundas neišnagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo R. G. prašymą, dar kartą apklausė nuteistąjį A. G., taip pat liudytoją V. Š.. Liudytoją R. R. nuteistojo R. G. prašymu buvo bandoma pristatyti į apeliacinį teismo posėdį apklausai, tačiau surasti nepavyko. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas vertino šio liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdyje. Liudytojo A. M. nepavyko surasti ir pristatyti į teismą, tačiau teismo buvo įvertinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka. Teismo posėdyje taip pat buvo ištirti liudytojų, M. S., R. V., N. Š. parodymai, duoti kitose bylose, kuriose R. G. ir A. G. nuteisti už analogiškai padarytus sukčiavimus. Nepaisant ribotų galimybių tenkinti nuteistojo R. G. prašymą apklausti jo nurodytus liudytojus, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia kasatorius, kruopščiai ir išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrįstumą, atliko įrodymų tyrimą, dar kartą išnagrinėjo liudytojų ir nuteistųjų parodymus, duotus skirtingose proceso stadijose, lygino juos, taip pat įvertino kitose bylose priimtus nuosprendžius, kuriais A. G. bei R. G. nuteisti už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Išnagrinėjęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad R. G. šioje byloje veikė tuo pačiu metodu kaip ir anksčiau – prisidengdavo fiktyviais įmonės vadovais, realios ūkinės veiklos nevykdančia UAB „A p“ ir apgaule išsinuomodavo bei pasisavindavo automobilius. Nuteistojo R. G. iškelta versija, kad jis atliko tik vairuotojo funkciją ir jokio automobilio neužvaldė, motyvuotai atmesta. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų išvadų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Viktoras Aidukas
Olegas Fedosiukas