Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

Civilinė byla Nr. e2A-92-210/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00650-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2507-715/2018 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1489-721/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnametės V. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš jos tėvo L. M. po 240,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad dukters poreikiai auga ir nebeužtenka jos pačios gaunamų pajamų vaikui išlaikyti, per mėnesį dukters būtiniausiems poreikiams tenkinti reikia 400 Eur sumos. Ieškovė augina du nepilnamečius vaikus, o atsakovas turi tik vieną nepilnametį vaiką, todėl mano, kad atsakovas didesne dalimi gali prisidėti prie dukters išlaikymo. Ji yra teismo paskirta brolio globėja, jos pajamas sudaro gaunamos išmokos už vaikus ir už brolio globą. Ji gyvena išsinuomotame bute kartu su savo vaikais ir broliu. Pradėjo dirbti naujame darbe ir sutarė, kad jai bus mokamas 410 Eur darbo užmokestis. Duktė nešioja akinius ir vaikui reikia dėti dantų briketus. Duktė pas tėvą lankosi retai, tėvas jai retai nuperka dovanas. Iš atsakovo išlaikymą dukrai išieško antstolė, nes atsakovas gera valia vaikui išlaikymo nemoka.

2. Atsakovas L. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1489-721/2016 iš atsakovo L. M. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė išlaikymą dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę V. Š. paskyrė nepilnamečio vaiko V. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo L. M. į valstybės biudžetą 15 Eur žyminį mokestį.

4. Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatyta atsakovo L. M. pareiga mokėti jo dukters V. M. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė be dukters V. Š., augina ir kitą dukrą – J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovė Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu yra paskirta brolio M., gim. (duomenys neskelbtini), globėja ir paprastąja turto administratore. Ieškovė tik nuo 2018 m. liepos 13 d. pradėjo dirbti, todėl bylos nagrinėjimo metu iškovė dar nebuvo gavusi pajamų iš darbo santykių. Ieškovė gauna išmokas už vaikus ir už brolio globą, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas L. M. dirba, gauna per mėnesį 564,32 Eur atlyginimą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto.

5. Teismas pripažino, kad vaiko poreikiai per dvejus metus nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo, nes vaikas paaugo, pakito prekių ir paslaugų kainos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi kitų išlaikytinių, kuriuos išlaiko. Atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, yra darbingo amžiaus asmuo, neturi sveikatos problemų, turi galimybę bei privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog vaikui reikalingos didesnės išlaidos, negu normaliam tų metų vaikų augimui, vystymuisi ir ugdymui. Byloje nepateikti įrodymai apie ieškovės patiriamas išlaidas vaikui, apie išlaidas nuomojantis butą jokiais įrodymais nepagrįsta, kad vaiko laisvalaikiui, kišenpinigiams, mobiliajam ryšiui ir internetui yra būtinybė per mėnesį skirti 70 Eur, nepateikta įrodymų apie specialius vaiko sveikatos poreikius (būtinybė nešioti briketus, regėjimo sutrikimą). Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti 240 Eur nepilnamečiui vaikui kas mėnesį išlaikymo dydį mažino iki 200 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas L. M. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsižvelgęs į ieškovės teiginius, kad atsakovo finansinė padėtis geresnė, nei ieškovės, pažymi, kad ieškovė niekada nesistengė gauti (uždirbti) papildomų pajamų savo bei vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas gauna šiek didesnį, nei minimalų atlyginimą, iš kurio atskaičius 150 Eur vaiko išlaikymui skirtą sumą bei antstoliui 20–37 Eur sumą už laiku negrąžintą kreditą (paimtą pragyventi, kasdieniniams poreikiams tenkinti), atsakovui lieka apie 260 Eur. Atsakovas turi išlaikyti būstą, sumokėti visus komunalinius, interneto, telefono mokesčius, įsigyti maistą, higienos prekes ir medikamentus, kitoms prekėms ar daiktams pinigų nebeužtenka. Atsakovas turi tėvus, kurie yra senyvo amžiaus, mažas išmokas gaunantys pensininkai, kuriems kartais reikalinga atsakovo finansinė parama. Atsakovas pradėjo nebeįstengti visiškai vykdyti prievolių, susijusių su vaiko išlaikymu, ir šiuo metu iš atsakovo vykdomas priverstinis išieškojimas, dėl to skola didėja, kadangi reikalinga sumokėti ir už antstolio darbą. Atsakovas negali skirti didesnio išlaikymo savo dukrai, nei nustatyta 2016-05-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi. Ieškovė neįrodė esminės atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, o atsakovo pateikti įrodymai patvirtina jo paties sunkią finansinę padėtį, todėl nenustačius atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, manytina, kad viena iš būtinų sąlygų išlaikymui padidinti byloje nėra įrodyta.

6.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį grindžia deklaratyviais teiginiais ir savo pačios apskaičiavimais dėl išlaikymo dydžio, jis nėra pagrįstas įrodymais.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai atsakovui pratęsė terminą pašalinti teismo nustatytus pateikto apeliacinio skundo trūkumus.

7.2. Ieškovė neįrodinėjo didesnių nepilnametės dukros poreikių, nei yra nurodytas orientacinis kriterijus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vaiko poreikiai per dvejus metus nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo, nes vaikas paaugo, pakito prekių ir paslaugų kainos.

7.3. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo tokias faktines aplinkybes, kaip turimas atsakovo kreditas, savo paties išlaikymo poreikiai, išlaidos antstoliams, atsakovo gydymui reikalingos lėšos, atsakovo tėvų išlaikymas ir kt., tačiau šių faktinių aplinkybių neįrodo, be to, šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

7.4. Atsakovas nerodė jokio suinteresuotumo šiuo procesu, į bylą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje, nepateikė jokių kitokių paaiškinimų, juos pagrindžiančių įrodymų, tai rodo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai vengimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis), o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

10. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus apie taikos sutartimis patvirtintą išlaikymo dydį, pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, darbo sutartį ir pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto teikiamais naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad prašomi pridėti prie bylos nauji įrodymai, kuriais atsakovas įrodinėja savo turtinę padėtį, priimtini ir vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste.

11. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

12. Ieškovė prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1489-721/2016 priteistą 150 Eur išlaikymo dydį ir priteisti nepilnametės V. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš jos tėvo L. M. po 240,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 23 d. iki vaiko pilnametystės.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiais argumentais, kad ieškovė neįrodė esminės atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, o padidėję vaiko poreikiai nepagrįsti jokiais įrodymais.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

14. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Dėl vaiko poreikių ir išlaikymo dydžio pagrindimo

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog ieškovei tenka pareiga nurodyti ir pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Taip pat pažymėtina, jog minimalios mėnesinės algos dydis nėra ta išlaikymo suma, kuri bet kuriuo atveju turi būti priteisiama iš tėvų. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius, pagrįstai atsižvelgė į šalyje nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri leidžia orientuotis apie šalies pragyvenimo lygį ir reikalingą pinigų sumą tenkinti žmogaus minimalius būtinuosius poreikius.

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

18. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vaiko poreikiai per dvejus metus nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo, nes vaikas paaugo, pakito prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiuotę, kurioje nurodytas išlaidas pirmosios instancijos teismas pripažino realiomis ir protingomis, užtikrinančiomis tik minimalius vaiko poreikius, dėl to jų dydžio pagrįstumo papildomai nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, o juos papildydamas pažymi, kad: pirma, vertinant vaiko, kuriam yra jau 13 metų, būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Skundžiamo sprendimo priėmimo dieną minimali mėnesinė alga buvo 400 Eur, nuo 2019 metų minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), todėl padidinta iki 200 Eur išlaikymo suma, negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas); antra, teismas mažino ieškovės nurodytų dukros išlaikymui reikalingų mėnesiui išlaidų dydį nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, kad vaikui reikalingos didesnės išlaidos, negu normaliam tų metų vaikų augimui, vystymuisi ir ugdymui. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes; trečia, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

19. Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš apelianto buvo priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai.

Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo

20. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

21. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovas gauna šiek didesnį, nei minimalų atlyginimą, turi išlaikyti būstą, sumokėti visus komunalinius, interneto, telefono mokesčius, įsigyti maistą, higienos prekes ir medikamentus, kitoms prekėms ar daiktams pinigų nebeužtenka. Atsakovas turi tėvus, kurie yra senyvo amžiaus, mažas išmokas gaunantys pensininkai, kuriems kartais reikalinga atsakovo finansinė parama. Atsakovas nebegali įvykdyti prievolių, susijusių su vaiko išlaikymu, todėl vykdomas priverstinis išieškojimas, dėl to skola didėja, kadangi reikalinga sumokėti ir už antstolio darbą. Atsakovas negali skirti didesnio išlaikymo savo dukrai, nei nustatyta Mažeikių rajono apylinkės 2016-05-25 teismo nutartimi.

22. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė, be dukters V., augina ir kitą dukrą – J., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovė Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu yra paskirta brolio M., gim. (duomenys neskelbtini), globėja ir paprastąja turto administratore. Ieškovė tik nuo 2018 m. liepos 13 d. pradėjo dirbti. Nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva surinko įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį: atsakovas L. M. dirba, gauna per mėnesį 564,32 Eur atlyginimą, duomenų, jog atsakovas turėtų nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, nėra. Bylos duomenys teismui patvirtina ir tai, kad apeliantas visiškai nesidomėjo vykstančiu teismo procesu, neteikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti tikrosios apelianto turtinės padėties. Apeliaciniame skunde apeliantas tik nurodo apie turimą kreditą, savo paties išlaikymo poreikius, išlaidas antstoliams, atsakovo gydymui reikalingas lėšas, prisidėjimą prie savo tėvų išlaikymo, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikia. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje Laukuvos seniūnijos 2018-09-17 pažymoje nurodyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

24. Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas, jis dirba D. R. IĮ, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būdamas nepatenkintu savo materialine padėtimi apeliantas turi stengtis ir ieškoti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei galimybę prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taigi, nėra pagrindo spręsti, jog 200 Eur išlaikymo dukrai nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises, ar, kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai V. M. dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo

26. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius