Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-132-648/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27126-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

nukentėjusiojo V. Š.-B. įgaliotam atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui (Anatolij Šichovcov),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio.

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį 4000 Eur (80 MGL) dydžio bauda, G. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 139 straipsnio 1 dalį 3000 Eur (60 MGL) dydžio bauda. Iš V. J. ir G. Č. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai 4807,69 Eur turtinei žalai atlyginti, po 370 Eur nukentėjusiojo V. Š.-B. išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti ir po 114,17 Eur valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendis ir V. J. bei G. Č. išteisinti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiojo V. Š.-B. prašymas atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, nukentėjusiojo įgalioto atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. J. išteisintas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdamas pramogų parko – (duomenys neskelbtini) vadovas, laikotarpiu nuo 2020 m. rudens, ikiteisminiu tyrimu nenustatyto laiko, iki 2021 m. pavasario, ikiteisminiu tyrimu nenustatyto laiko, savo asmeniniame sklype pastatė nusileidimo su padangomis trasą, kuri baigiasi tramplinu, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, šį nesaugų produktą be gaminio techninės bylos, bandymų protokolų perdavė komercinei veiklai vykdyti, tyrimo nenustatytu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. liepos 15 d. iki liepos 19 d., ši nesaugi trasa buvo pradėta naudoti teikiant pramogines paslaugas vartotojams, o 2021 m. liepos 19 d. apie 11 val., tyrimo nenustatytu tiksliu laiku, nukentėjusysis V. Š.-B., sėdėdamas ant padangos ir čiuoždamas minėta trasa, krisdamas nuo tramplino, atleido rankas nuo padangos laikiklių, ore persivertė, krito ant pripučiamos oro pagalvės (batuto) ir susilaužė stuburo juosmens trečią slankstelį, taip dėl V. J. neatsargumo V. Š.-B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. G. Č. išteisinta pagal BK 139 straipsnio 1 dalį dėl to, kad, būdama MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tyrimo nenustatytu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. liepos 15 d. iki liepos 19 d., savo darbinėje komercinėje veikloje, teikdama paslaugas vartotojams, nesilaikydama Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio, 11 straipsnio 1 punkto nuostatų, naudojo nesaugų gaminį – nusileidimo su padangomis trasą, kuri baigiasi tramplinu, o 2021 m. liepos 19 d. apie 11 val., tyrimu nenustatytu tiksliu laiku, nukentėjusysis V. Š.-B., sėdėdamas ant padangos ir čiuoždamas minėta trasa, krisdamas nuo tramplino, atleido rankas nuo padangos laikiklių, ore persivertė, krito ant pripučiamos oro pagalvės (batuto) ir susilaužė stuburo juosmens trečią slankstelį, taip dėl G. Č. neatsargumo V. Š.-B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal V. J. ir G. Č. gynėjo apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir V. J. ir G. Č. išteisino pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais V. J. ir G. Č. kaltę dėl nukentėjusiojo V. Š.-B. sužalojimo. Nėra teisinio reglamentavimo, kuris nurodytų, kokius techninius reikalavimus ir savybes turi atitikti nusileidimo su padangomis trasa, kuri baigiasi tramplinu, nėra reglamentuotas ir tokios trasos naudojimas, todėl V. J., pastatydamas trasą, ir G. Č., naudodama trasą komercinėje veikloje, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Apkaltinamajame nuosprendyje nenurodyta, kodėl trasa buvo nesaugi ar kokie konkretūs trasos elementai buvo nesaugūs. Taip pat byloje nėra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp V. J. ir G. Č. veiksmų bei nukentėjusiojo patirtų sužalojimų.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė L. Lomonienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

5.1. Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padaryto esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priežastinio ryšio tarp V. J. ir G. Č. nusikalstamų veiksmų bei nukentėjusiajam V. Š.-B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, konstatuodamas, kad V. J. ir G. Č. nepažeidė Produktų saugos įstatymo reikalavimų, tinkamai neįvertino visų bylos įrodymų, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir priimtas neteisėtas ir nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis.

5.2. Nors V. J. sukonstruota nusileidimo su padangomis trasa nepriklauso pramoginiams įrenginiams, kurių naudojimą ir priežiūrą Lietuvos Respublikoje nustato specialūs teisės aktai, tačiau nagrinėjamu atveju taikytina Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta bendroji taisyklė, kad kai nėra konkretaus produkto saugą reglamentuojančio teisės akto, produktas laikomas saugiu, jeigu jis atitinka gerąją gamybą, paslaugų teikimo praktiką, naujausią mokslo ir technikos pažangą, saugą, kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis. Be to, nusileidimo padangomis trasa yra ekstremali – 45 m ilgio trasa tęsiasi nuokalne, trasa baigiasi tramplinu, kurio aukštis nuo žemės paviršiaus 3,35 m, todėl turėjo būti nustatytos aiškios trasos naudojimo taisyklės siekiant užtikrinti klientų saugumą.

5.3. Byloje buvo tiriamas analogiškų produktų naudojimas. Pagal inžinieriaus J. V. (J. V.), turinčio patirties projektuojant, gaminant, statant ir įrenginėjant pramogines trasas, parodymus, analogišką produkciją siūlanti Italijos įmonė „Neveplast“ turi savo dokumentaciją, komponentų saugumo reikalavimus, kurių statytojas turi laikytis, kai trasa pastatoma, ji tikrinama, vyksta mokymai, kaip trasa naudotis, kaip ją prižiūrėti, po to pasirašomas trasos perdavimo aktas. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikta tik 2019 m. rugsėjo 1 d. sutartis tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. J. dėl statybos darbų atlikimo kartu su pridėtu nusileidimo trasos su tramplinu brėžiniu. Jokių kitų dokumentų, susijusių su atliktais šios trasos bandymais, eksploatavimu ir sauga, nėra. Būtent nusileidimo padangomis trasos techninė byla, bandymų protokolai patvirtintų, kad įrengta trasa yra saugi. Specialisto išvadoje Nr. 11-136 (22) nurodyta, kad įvykio metu naudoto įrenginio saugos vertinimas iki įrenginio naudojimo pradžios nebuvo atliktas, o aplinkybė, kad naudojant įrenginį įvyko nelaimingas atsitikimas, sudaro pagrindą teigti, jog įrenginys nėra saugus. Apie tai, kad paslaugoms, gaminiams reikalinga techninė byla, bandymų protokolai, V. J. ir G. Č. turėjo žinoti, nes to paties parko teritorijoje kitoms pramogoms yra naudojami batutai, kurie yra privalomai tikrinami.

5.4. Priešingai V. J. ir G. Č. teiginiams, kad nusileidimo trasos danga, nusileidimui trasa naudotos padangos ir oro pagalvė (batutas) yra sertifikuoti, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistai, apžiūrėję batutą, padangas, nusileidimo trasos dangą, nenustatė jokio ženklinimo, todėl nebuvo galima šių atskirų trasos elementų susieti su V. J. ir G. Č. pateiktais atitikties dokumentais (pripučiamos oro pagalvės sertifikatu, nusileidimo trasos dangos atitikties sertifikatu, naudojimosi atrakcionu instrukcija). Be to, pirmiau minėtoje specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad pripučiamos oro pagalvės (batuto) atitikties pažymėjime nurodytas standartas (EN 14960:2013) taikytinas gaminant pripučiamus elementus / žaislus vaikams iki 14 metų.

5.5. Batutas, kuris buvo naudojamas trasoje 2021 m. liepos 19 d. įvykio metu, iš Kinijos į Klaipėdą buvo atgabentas 2021 m. liepos 14 d. Liudytoja MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė M. M. parodė, kad šis batutas buvo pradėtas naudoti maždaug nuo 2021 m. liepos 15 d. Taip pat ši liudytoja, liudytojas U. J., išteisintieji V. J. ir G. Č. parodė, kad trasos bandymai buvo atliekami kelias dienas, trasa leidosi tiek jie patys, tiek buvo leidžiami sunkūs maišai. Tačiau byloje apklaustų asmenų parodymai apie atliktus trasos bandymus yra nekonkretūs, nė vienas iš jų negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kiek bandymų buvo atlikta, kokie buvo jų rezultatai. Įvertinus batuto pristatymo į Lietuvą ir jo pradėjimo naudoti trasoje datas, darytina išvada, kad atliekant bandymus parko veikla nebuvo apribota. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trasos bandymai buvo atlikti nerūpestingai.

5.6. Byloje nustatyta, kad parko darbuotojas U. J. prieš nukentėjusiajam V. Š.-B. leidžiantis trasa patepė padangos apačią indų plovikliu „Fairy“. Nors, pagal V. J. ir G. Č. parodymus, indų ploviklis „Fairy“ buvo naudojamas tik šiukšlėms nuvalyti nuo trasos, bet naudojimosi trasa instrukcijos 3 punkte nurodyta, kad ant padangos yra tepama „Fairy“ ploviklio arba specialaus vaško, skirto plastikui tepti, kad pusiaukelėje padanga nesustotų. Liudytojas U. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis V. Š.-B. įvykio dieną buvo pirmas lankytojas, todėl jis galėjo ant padangos užlašinti indų ploviklio. Tačiau nukentėjusysis V. Š.-B. parodė, kad prieš jį trasa čiuožė dar vienas lankytojas. Tokie prieštaravimai patvirtina, kad nebuvo nustatyta aiški tvarka, kaip naudoti trasą, kad ji būtų saugi. Akivaizdu, kad nebuvo žinoma, kokį greitį žmogui čiuožiant ant padangos galima išvystyti, kokią tam įtaką daro indų ploviklio „Fairy“ naudojimas, kiek ir kada reikia jo tepti, kad čiuožti būtų saugu, t. y. nebūtų pasisukimų čiuožiant trasa, didesnių įsibėgėjimų ir pakilimų nuo tramplino, kritimų žemyn galva kaip nukentėjusiojo V. Š.-B. atveju. Be to, minėtos įmonės „Neveplast“ tiekiamos produkcijos atveju trasa vienodai sutepama skystį patiekiant per vamzdelius tiesiai į trasą, o ne patepant padangos apačią. Liudytojas J. V. parodė, kad trasos slydimo koeficientas didinamas naudojant silikoną, nesureguliuotas trasos slidumas gali turėti įtakos asmens sužalojimui, nes asmuo gali peršokti oro pagalvę ar nusileisti ne į oro pagalvės centrą.

5.7. Naudojimosi trasa taisyklėse nurodyta, kad čiuožiant reikia laikytis atstumo, nedaryti pavojingų manevrų, privaloma vykdyti visus atrakciono prižiūrėtojo nurodymus ir yra įspėjimas, kad už visų taisyklių nesilaikymą atsakingi klientai. Byloje nenustatyta, kad įvykio metu V. Š.-B. būtų pažeidęs taisykles, nevykdęs trasos prižiūrėtojo U. J. nurodymų. Iš užfiksuoto įvykio vaizdo įrašo matyti, kad V. Š.-B. trasa čiuožė gana greitai ir nuo tramplino ant batuto krito žemyn galva, nukentėjusysis negalėjo niekaip padaryti kokios nors įtakos čiuožimo greičiui, šuoliui nuo tramplino ir kritimo trajektorijai ir taip išvengti nesaugaus kritimo.

5.8. Nebuvo aiškiai nustatyta ir tai, ar būtina laikytis už padangos laikiklių, kada juos galima paleisti. G. Č. teisme parodė, kad už padangos laikiklių reikia laikytis, kol čiuožiama trasa, o šokant nuo tramplino, galima pasileisti. Tačiau atrakciono instrukcijoje nurodyta, kad privaloma laikytis už specialių padangos laikiklių visą čiuožimo seansą, atsikabinti galima tik visiškai sustojus.

5.9. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo būti nustatoma, koks šiai nesaugiai, neišbandytai trasai slydimo greitis yra saugus, kiek ilgesnė ar trumpesnė turėjo būti trasa, kiek žemesnis turėjo būti tramplinas.

5.10. Be to, Pasvalio rajono savivaldybės administracija nebuvo patvirtinusi teritorijos, kurioje įrengta trasa, detaliojo plano, nedavė leidimo įrengti nusileidimo su padangomis trasos, kuri baigiasi tramplinu. Pagal Biržų regioninio parko tvarkymo planą, leidimas statyti nusileidimo su padangomis trasą, kuri baigiasi tramplinu, taip pat nebuvo suteiktas.

5.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. V. J. nenumatė, kad jo sumanyta pramoga ir pastatyta trasa yra nesaugi naudoti, kad asmenys joje gali patirti sveikatos sužalojimų, nors pagal savo turimą patirtį pramogų srityje, techninį išsilavinimą turėjo ir galėjo tai numatyti. G. Č. ir V. J. abu dirba tame pačiame pramogų parke, abu dalyvavo rengiant trasą eksploatuoti, V. J. pastatė trasą, o G. Č. nerūpestingai skubėjo pradėti naudoti nesaugų gaminį, nors turėjo galimybę patikrinti gaminių žymėjimus, palyginti juos su sertifikatais, tinkamai sukomplektuotą trasą išbandyti, įvertinti visas rizikas ir tik tada leisti klientams naudotis saugia trasa.

5.12. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp V. J. ir G. Č. veiksmų (nesaugios trasos pastatymo, perdavimo komercinei veiklai vykdyti be techninės bylos ir bandymų protokolų, tokios trasos naudojimo) ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra adekvatus tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent V. J. ir G. Č. nusikalstamas nerūpestingumas padidino pasekmių atsiradimo galimybę (remiamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L. Lomonienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo

7. Prokurorės kasaciniame skunde ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. J. ir G. Č. išteisinimo pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra susiję ir su kasaciniame skunde keliamais argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir dėl to netinkamai nustatytų bylos faktinių aplinkybių.

8. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

9. Prokurorės kasaciniame skunde, be keliamų kasacinės instancijos teisme nagrinėtinų teisės taikymo klausimų, taip pat aptariami išteisintųjų V. J., G. Č., liudytojų U. J., J. V., taip pat nukentėjusiojo V. Š.-B. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga, pateikiamas jų vertinimas ir siūlomos daryti išvados dėl netinkamo nusileidimo su padangomis trasos naudojimo, trasos bandymų atlikimo, taip pat šiai trasai analogiškų produktų vertinimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo kompetenciją, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

10. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-59-628/2025). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismų praktikoje esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).

11. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Pagal BPK 304–307 straipsniuose įtvirtintus nuosprendžio turiniui keliamus reikalavimus, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzItNjk5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32-699/2016">2K-32-699/2016</a>, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019 ir kt.). Dėl BPK 331 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios priimto naujo nuosprendžio turinį, aiškinimo kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad naujame apkaltinamajame nuosprendyje paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-112-895/2019).

12. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų nepažeidė, o šio teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio turinys atitinka jam keliamus BPK reikalavimus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, pagal V. J. ir G. Č. gynėjo apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, atliko papildomą įrodymų tyrimą, dar kartą įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, išdėstė išvadas dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, taip pat motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nesaugios nusileidimo su padangomis trasos įrengimo ir eksploatavimo, dėl V. J. ir G. Č. kaltės yra nepagrįstos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ne vien pirmosios instancijos teismo nuteistų V. J. ir G. Č. parodymais, bet ir liudytojų A. B. (A. B.) (įvykio metu kaip akredituotos įstaigos vyr. inspektoriaus, vertinusio įvairių viešo naudojimo objektų atitiktį tiek tarptautiniams, tiek nacionaliniams standartams), J. V. (projektavusio, stačiusio ir įrenginėjusio analogiško pobūdžio pramogines trasas) parodymais, iš kompetentingų įstaigų (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento, VšĮ Technikos tarnybos) gautais dokumentais. Skundžiamo nuosprendžio išvados, kodėl nėra pagrindo laikyti nusileidimo su padangomis trasos nesaugia, o V. J. ir G. Č. veiksmų – neteisėtais, yra pagrįstos išsamiu, objektyviu ir nešališku byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimu.

14. Skirtingai nei apeliacinės instancijos teismo priimtame nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas, nors ir išdėstė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų turinį, bet iš esmės neatliko jokio įrodymų vertinimo, išvadas dėl V. J. ir G. Č. neteisėtų veiksmų ir kaltės, priežastinio ryšio su nukentėjusiojo V. Š.-B. patirtu sužalojimu grindė vien tik nukentėjusiojo V. Š.-B. patirto sužalojimo faktu, ignoravo aplinkybę, kad nusileidimo su padangomis trasos įrengimas ir naudojimas yra nereglamentuotas, V. J. ir G. Č. jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog V. J. ir G. Č. veiksmai atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, yra nepagrįstos bylos įrodymų visuma ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, kasaciniame skunde nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir pateikto jų teisinio vertinimo. Kasacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir padarytų išvadų dėl bylos aplinkybių teisinio vertinimo nepaneigia. Vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų prokurorė, dar nereiškia, jog buvo pažeistos BPK nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės.

Dėl BK 139 straipsnio 1 dalies taikymo

16. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

17. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kaltininko neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), pažeidžiantį draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (nustatytas norminiuose teisės aktuose ar nenustatytas, tačiau visuotinai žinomas); 2) kilusius žalingus padarinius – nukentėjusio asmens profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimą arba ilgą sirgimą, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai; 3) priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent kaltininko veika yra nukentėjusiojo profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimo arba ilgo sirgimo, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, priežastis; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad kito žmogaus sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis).

18. Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

19. Byloje nustatyta, kad V. J. pastatė nusileidimo su padangomis trasą, kuri baigiasi tramplinu, ši trasa buvo perduota naudoti MB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo G. Č.. Trasa pradėta naudoti ne anksčiau nei 2021 m. liepos 15 d., o liepos 19 d. trasa su padanga nusileidęs ir po šuolio nuo tramplino ant pripučiamos oro pagalvės (batuto) nusileidęs nukentėjusysis V. Š.-B. susilaužė stuburo juosmens trečią slankstelį.

20. Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai dėl šio įvykio padarė priešingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. J. pastatyta ir G. Č. komercinėje veikloje naudota trasa buvo nesaugi, kad V. J. ir G. Č. nesiėmė veiksmų įsitikinti trasos saugumu, kad jei V. J. nebūtų pastatęs trasos arba būtų pastatęs saugesnę, o G. Č. nebūtų leidusi komercinėje veikloje tokios trasos naudoti, nebūtų kilę byloje nustatytų padarinių, t. y. nukentėjusiajam nebūtų nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne konkrečiais duomenimis, o samprotavimais ir prielaidomis apie saugesnę trasą, kurie nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis, koks slydimo greitis, koks kritimo aukštis būtų saugus ir pan., kad V. J. ir G. Č. jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, kad bylos duomenys nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados apie nesaugią trasą, todėl V. J. ir G. Č. veiksmai neatitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymių.

21. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų sprendimus, konstatuoja, kad, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, baudžiamąjį įstatymą tinkamai taikė apeliacinės instancijos teismas. Prokurorės kasacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia.

22. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalies dispoziciją, neteisėtas veikimas (neveikimas) yra susijęs su atitinkamų reikalavimų, draudimų ar pareigų, tiek konkrečiai įtvirtintų teisės aktuose, tiek apimančių bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ar pagal visuotinai priimtas atsargumo taisykles, pažeidimu. Taigi, kaltininką traukiant baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 139 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, kokie konkretūs reikalavimai, kylantys iš teisės aktų ar bendrojo pobūdžio pareigų, buvo pažeisti.

23. Byloje nagrinėjamas įvykis yra susijęs su nusileidimo su padangomis trasos, kuri baigiasi tramplinu, pastatymu ir naudojimu komercinėje veikloje. Pagal pirmiau aptartus V. J. ir G. Č. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, išteisintųjų kaltei dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo konstatuoti būtina nustatyti, be kita ko, kokius konkrečius reikalavimus jie pažeidė. Pagal kaltinimą, V. J. ir G. Č. veiksmų (neveikimo) neteisėtumas siejamas su Produktų saugos įstatymo 4 ir 11 straipsnių (toliau nutartyje aptariamos veikos padarymo metu galiojusios įstatymo nuostatos) tam tikrų reikalavimų pažeidimu.

24. Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pateikiamas ir tiekiamas rinkai produktas (pagal įstatymą produktu laikomas tiek gaminys, tiek paslauga) turi būti saugus. Ši nuostata įtvirtina bendro pobūdžio pareigą užtikrinti produkto saugumą. Paprastai reikalavimai gaminiams ir paslaugoms, ypač kai jos susijusios su tam tikromis rizikomis vartotojams dėl poveikio sveikatai, galimo žalos padarymo, yra nustatyti įstatymuose ar juos įgyvendinančiuose žemesnės teisinės galios aktuose, parengtuose standartuose, techninėse specifikacijose ir pan., taip siekiant užkirsti kelią galintiems kilti neigiamiems padariniams ar pašalinti tokių padarinių atsiradimo riziką. Pagal Produktų saugos įstatymo 3 dalies 18 punktą, saugia paslauga laikoma paslauga, kuri teikiama nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar vėliau nekelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina ir atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugą. Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 2–4 dalyse yra konkretizuota, kada produktas laikomas saugiu. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nėra konkretaus produkto saugą reguliuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, produktas laikomas saugiu, jeigu jis atitinka konkrečius Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra pateiktas rinkai, nacionalinius teisės aktus, nustatančius sveikatos ir saugos reikalavimus, kuriuos produktas turi atitikti, kad jį būtų galima pateikti rinkai toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir apie kuriuos pranešta Europos Komisijai pagal Informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisyklių teikimo tvarką ir kitus teisės aktus. Taip pat produktas laikomas saugiu, kai jis atitinka savanoriškai taikomus darniuosius standartus, nuorodos į kuriuos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir produktų techninėse specifikacijose nurodytus reikalavimus (Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kitais, negu nurodyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, atvejais produktas laikomas saugiu, jeigu jis atitinka savanoriškai taikomus nacionalinius standartus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Europos standartų nuostatos, kitus nacionalinius standartus, Europos Komisijos rekomendacijas, nustatančias produktų saugos ir jų vertinimo gaires, atitinkamame sektoriuje taikomą gerąją gamybos, paslaugų teikimo praktiką, naujausią mokslo ir technikos pažangą, saugą, kurios vartotojas gali pagrįstai tikėtis (Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

25. Byloje nustatyta, kad V. J. pastatyta nusileidimo su padangomis trasa, kuri baigiasi tramplinu, neatitinka statinio sąvokos, nurodytos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, ji nepriskiriama statiniams ir Statybos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos (statybos techninių reglamentų) tokiam objektui nėra taikomos. Trasa nėra priskiriama potencialiai pavojingų įrenginių grupei, nurodytai Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, taip pat nepriskiriama vaikų žaidimų aikštelių įrangai. Šiai trasai nėra taikomi derinamieji Europos Sąjungos standartai ar kiti teisės aktai, kurie konkrečiai nustatytų reikalavimus, reikalingus tokiai paslaugai teikti. Taigi, konkrečios V. J. pastatytos nusileidimo su padangomis trasos, kuri baigiasi tramplinu, įrengimas ir naudojimas nėra reglamentuotas. Nėra teisinio reglamentavimo, kuris nurodytų, kokius techninius reikalavimus ir savybes turi atitikti V. J. pastatyta nusileidimo su padangomis trasa. Šias aplinkybes įvertinęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad V. J., pastatydamas trasą, ir G. Č., naudodama trasą komercinėje veikloje, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų.

26. Nagrinėjamu atveju nesant nustatytų jokių konkrečių reikalavimų nusileidimo su padangomis trasos pagaminimui ir naudojimui, o prokurorei išteisintųjų V. J. ir G. Č. veiksmų neteisėtumą siejant vien su bendro pobūdžio pareigos užtikrinti, kad produktas būtų saugus, nesilaikymu, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 139 straipsnio 1 dalį taikymas galimas nustačius, kad trasos įrengimas, priežiūra ir naudojimas neatitiko elementarių rūpestingumo ir atsargumo kriterijų, aiškiai ignoruojant pareigą užtikrinti trasos naudotojo teisę į saugią pramogą. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

27. Byloje nustatyta, kad V. J. trasą pastatė pats, trasos rėmas sukonstruotas iš Lietuvoje įsigytų medžiagų, o atskiri trasos komponentai (trasos danga, nusileidimo trasa padangos, pripučiama oro pagalvė (batututas)) įsigyti iš Kinijos. Byloje pateikti medžiagų įsigijimo dokumentai (pirkimo kvitai, sąskaitos, važtaraščiai, sertifikatai), o aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti tuo, kad minėti dokumentai yra ne trasoje panaudotų medžiagų, byloje nėra. Nesant nustatytų konkrečių techninių reikalavimų tokio pobūdžio trasai, nėra pagrindo pripažinti, kad V. J. sukonstruota trasa pagal savo techninius parametrus yra nesaugi, kaip tai apibrėžta nurodytose teisės normose. Taip pat nėra duomenų, kad išteisintieji, projektuodami trasą, ją statydami ir perduodami naudoti komercinėje veikloje, būtų neįvertinę trasos saugumo. Priešingai, nustatyta, kad prieš leidžiant trasa naudotis (duomenys neskelbtini) parko lankytojams buvo atliekami trasos bandymai: trasa leidosi tiek V. J. ir G. Č., tiek kiti parko darbuotojai (M. M., U. J.), taip pat su padangomis trasa buvo leidžiami ir įvairaus svorio maišai. Nors bandymų metu jokių incidentų nenutiko ir trasa leidęsi asmenys sužalojimų nepatyrė, bet būtent po atliktų bandymų buvo nuspręsta įsigyti didesnę pripučiamą oro pagalvę (batutą), siekiant užtikrinti saugų lankytojų nusileidimą nuo tramplino su padanga pakilus į orą. Nesant nustatytų aptariamos trasos eksploatavimo reikalavimų, nėra pagrindo atliktų trasos bandymų pripažinti nepakankamais ar iš išteisintųjų reikalauti, kad būtų atliktas konkretus bandymų skaičius ar kad trasos bandymai būtų atlikti konkrečiu, prokurorės įsitikinimu, tinkamesniu, būdu. Pati trasa buvo naudojama iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, ja aktyviai naudojosi (duomenys neskelbtini) parko lankytojai, be pavienių lankytojų nusiskundimų dėl patirtų nubrozdinimų, momentinių sumušimų ar patempimų, taip pat pateikto subjektyvaus trasos saugumo vertinimo, jokių kitų incidentų, susijusių su lankytojų patirtais sužalojimais, išskyrus nukentėjusiojo V. Š.-B. atvejį, byloje nėra nustatyta.

28. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, buvo nustatytos aiškios naudojimosi V. J. pastatyta trasa taisyklės. Byloje yra pateiktos bendrosios Pramogavimo (duomenys neskelbtini) parke taisyklės ir naudojimosi atrakcionu instrukcija. Pastarojoje nustatyta, kad atrakcionas (trasa) plaunamas kiekvieną rytą, trasos plastikas turi būti švarus; trasoje purškiamas vanduo, kad pusiaukelėje padanga nesustotų; ant padangos yra tepama indų ploviklio arba specialaus vaško, skirto plastikui tepti, kad pusiaukelėje padanga nesustotų; čiuožiama sėdimojoje padėtyje, sulenkus kojas prieš save; privaloma laikytis už specialių padangos laikiklių visą čiuožimo seansą (iki pakilimo į orą nuo tramplino); naudojantis atrakcionu privaloma atsižvelgti į klientų fizinę būklę, draudžiama naudotis atrakcionu, jeigu asmuo turi (turėjo) įvairių kaulų lūžių, patempimų, psichikos sutrikimų. Taip pat prie trasos buvo įrengti įspėjamieji stendai su pagrindinėmis trasos naudojimo taisyklėmis ir draudimais naudotis trasa asmenims, turintiems sveikatos problemų (kaulų lūžių, patempimų ar kitų susirgimų). Byloje nustatyta, kad prieš atidarant parką trasos prižiūrėtojas U. J. įvykio dieną nuplovė trasos paviršių, išvalė nuo jos nešvarumus, pats nusileisdamas trasa ir pirmiesiems tos dienos trasos naudotojams (nukentėjusysis V. Š.-B. buvo antrasis tos dienos klientas, naudojęsis trasa su tramplinu) ant padangos užtepė indų ploviklio, taip pat prieš nusileidimą trasa išaiškino naudojimosi trasa reikalavimus. Taigi, įvykio metu buvo laikomasi nustatytų naudojimosi trasa taisyklių. Galima sutikti su prokurore, kad ir nukentėjusysis V. Š.-B. iš esmės nepažeidė nustatytų naudojimosi trasa taisyklių, tačiau tai savaime nereiškia, kad dėl nukentėjusiojo patirto sužalojimo baudžiamąja teisine prasme atsakingi yra išteisintieji. Pažymėtina, kad nusileidimo su padangomis trasa, kuri baigiasi tramplinu, yra ekstremalaus pobūdžio, asmens kritimo ant pripučiamos oro pagalvės (batuto) praktiškai neįmanoma sukontroliuoti, todėl naudojantis tokia trasa išlieka rizika patirti vienokių ar kitokių sužalojimų.

29. Kasaciniame skunde išteisintųjų pareigos užtikrinti trasos saugumą nevykdymas taip pat siejamas su tuo, kad trasa neturi techninės bylos ir bandymų protokolų. Minėta pirmiau, kad V. J. pastatytos nusileidimo su padangomis trasos, kuri baigiasi tramplinu, eksploatavimas nėra reglamentuotas, todėl išteisintieji neturėjo pareigos parengti tokio pobūdžio dokumentų. Kita vertus, nėra aišku, kokiu būdu tokių dokumentų parengimas užtikrintų trasos saugumą ir kaip šis prokurorės įvardijamas pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nukentėjusiojo V. Š.-B. patirtu sužalojimu. Be to, prie baudžiamojoje byloje pateiktos sutarties, pagal kurią V. J. pastatė trasą, yra pridėtas trasos brėžinys, taip pat prie naudojimosi trasa instrukcijos yra trasos konstrukcijų aprašymas, o prieš pradedant naudoti trasą jos bandymai buvo atlikti.

30. Atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo neįvertintą Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad galimybė užtikrinti aukštesnį saugos lygį arba gauti kitus produktus, kuriuos vartojant rizika yra mažesnė, negu leistina, neturi būti pagrindas priskirti produktą prie pavojingų, jeigu jis atitinka teisės aktuose nustatytus produktų saugos reikalavimus. Taigi, vien dėl to, kad rinkoje yra saugesnių produktų ar yra galimybė pritaikyti sprendimus, užtikrinančius didesnį saugumo lygį, produktas savaime nelaikytinas nesaugiu, jei nėra nustatyti konkretūs produkto gamybos, naudojimo ir priežiūros trūkumai, turintys įtakos produkto saugiam naudojimui.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. J. ir G. Č. nepadarė jiems inkriminuotų pažeidimų eksploatuodami nusileidimo su padangomis trasą, kuri baigiasi tramplinu, jų kaltė dėl nukentėjusiojo V. Š.-B. patirto sužalojimo nenustatyta.

32. Teisėjų kolegijai nenustačius, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 139 straipsnio 1 dalį), naikinti šio teismo priimtą nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašo kasatorė, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis