Dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos sutarties šalių atsakomybę ir bankroto procese administravimo išlaidų sampratą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-9-916/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01222-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.18.1; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko, Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl nuostolių atlyginimo, neteisėto įskaitymo ir rangos sutarties termino pratęsimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „SRP projektas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Problematika“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Techsis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos sutarties šalių atsakomybę ir bankroto procese administravimo išlaidų sampratą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė BUAB „Hidrostatyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti jai iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 12 792,52 Eur nuostolius; 2017 m. gruodžio 11 d. sutarties Nr. S-722 terminą pratęsti 74 dienomis, nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 25 d., dėl projekto klaidų ir atsakovės veiksmų; pripažinti atsakovės atliktą 127 405,53 Eur įskaitymą neteisėtu ir priteisti ieškovei šią sumą; priteisti ieškovei iš atsakovės 8,36 procento dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 m. birželio 20 d. paskelbė supaprastintą pirkimą,,Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo 145,361 iki 146,899 km, kuris Palangoje sutampa su Kretingos gatve, Kretingos gatvės ruožo nuo sankryžos su Plytų ir Ganyklų gatvėmis iki sankryžos su valstybinės reikšmės rajoniniais keliais Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga ir Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai, kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rajoninio kelio Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga ruožo nuo 6,632 iki 6,845 km ir rajoninio kelio Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai ruožo nuo 0,0 iki 0,348 km, kuris Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimas“ (toliau – Pirkimas).

5. Ūkio subjektų grupė, kurią sudarė atsakingu partneriu esanti ieškovė ir partneriai UAB „Šilutės automobilių keliai“ bei „Leonhard Weiss RTE AS“, dalyvavo Pirkime ir jų pasiūlymas buvo pripažintas laimėtoju. Tarp ūkio subjektų ir atsakovės 2017 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta pirkimo sutartis Nr. S-722 (toliau – Sutartis).

6. Atsakovė perdavė ieškovei savo pasitelktos projektuotojos UAB „SRP projektas“ parengtą techninį darbo projektą (toliau – ir Projektas), kuriam techninę priežiūrą atliekančios AB „Problematika“ techninis prižiūrėtojas 2018 m. sausio 17 d. pritarė spaudu „Pritariu, statyti“. Projekto lauko Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalių sąnaudų ir kiekių žiniaraščiuose, be kita ko, nurodyta: „Lietaus (bordiūrinės) surinkimo grotelės: <...> (su protarpinėmis, ketiniais 40t/12,5t apkrovos dangčiais ir grotelėmis 780G)“. Techninių specifikacijų 7.2 punkte nurodyta, kad: „Lietaus (bordiūrinės) surinkimo grotelės, kalusis kietus, automatinis užraktas, apkrovos klasė D400/T40, atverčiamos grotelės fiksavimo mechanizmas. Lietaus debitas: plyšių sąlyginis plotas 700 cm2, pralaidumas esant vandens greičiui 1,0 m/s = 14 l/s, surenkamo vandens max plotas 800 cm2. Maksimalus vandens debitas 900 = 20 l/s.“ Gamintojo GINMIKA 780G techninėje specifikacijoje nurodyta, kad: „Lietaus (bordiūrinės) surinkimo grotelės, kalusis kietus, automatinis užraktas, apkrovos klasė D400/T40, gamintojo garantija 10 m., atverčiamos grotelės fiksavimo mechanizmas. Lietaus debitas: plyšių sąlyginis plotas 700 cm2, pralaidumas esant vandens greičiui 1,0 m/s = 14 l/s, surenkamo vandens max plotas 800 cm2. Maksimalus vandens debitas 900 = 20 l/s.“

7. Teismas nurodė, kad Projekte buvo padaryta techninė klaida, įrašant lietaus surinkimo grotelių kodą – 780G, kurių gamintojas yra GINMIKA. Šias aplinkybes įrodo pačios projektuotojos UAB „SRP projektas“ 2018 m. birželio 7 d. raštas Nr. 18-53, kuriame nurodyta, kad Projekto Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje padaryta techninė klaida, nurodant lietaus surinkimo grotelių konkretų gaminį (780G) ir jo technines specifikacijas (D400/40T apkrovos klasę ir lietaus debito pralaidumo charakteristikas), ir šioje projekto dalyje neįvertinant, kad projekto Susisiekimo dalyje nustatytas 10 cm peraukštėjimas nuo važiuojamosios dalies viršaus, todėl buvo pasiūlyta, kad lietaus surinkimo grotelės būtų keičiamos į 10 cm aukščio (C250/25T apkrovos klasė), ir rašto priede pridėta to paties gamintojo GINMIKA bordiūrinių grotelių 780C specifikacijos.

8. Teismas nurodė, kad įvertinus Sutarties nuostatas, įtvirtinančias projekto sprendinių detalizavimo būtinumą darbo projekte (Sutarties 33.1 papunktis), bei atsakovės teiktus rašytinius paaiškinimus ir patikslinimus, susijusius su darbo projekto parengimu, spręstina, jog ieškovei neabejotinai buvo ar turėjo būti žinoma, jog, esant faktiniam poreikiui, rangovas turėjo pareigą Projekte nurodytus sprendinius detalizuoti darbo projekte, mechanikos darbų projekte.

9. Teismo vertinimu, nors atsakovės paaiškinimuose tikslinant Pirkimo sąlygų 10 priedo 33.1 punktą „<...> (Projekto sprendiniai, esant poreikiui, detalizuojami darbo projektu) <...>“ bei pasirašytos Sutarties 33.1 punkto „<...> (Projekto sprendiniai turi būti detalizuojami darbo projektu)<...>“ sąlygų tekstai skiriasi, ieškovė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo minėtų sąlygų bei nereiškė pretenzijų dėl nurodytų neatitikimų, nereiškė pretenzijų dėl pirkimo bei sutarties sąlygų, kurios įtvirtino rangovui pareigą esant poreikiui parengti darbo projektą.

10. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovei turėjo būti aišku, jog nepaisant to, kad Projektą pateikė užsakovė, jai teko pareiga išanalizuoti projektinę dokumentaciją, įsivertinti ir nustatyti, ar yra poreikis (faktinis) detalizuoti pateikto projekto sprendinius tam, kad darbai būtų atlikti kokybiškai, arba, jeigu tokio poreikio nėra, informuoti atsakovę apie projektiniuose dokumentuose esančius netikslumus. Šių pareigų nevykdydama, pradėdama darbus, ieškovė prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra atsakinga už ieškovę, kuri pati nepakankamai rūpestingai ir atidžiai vykdė prisiimtas pareigas, ir patirtų nuostolių atsiradimą.

11. Be to, ieškovė 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 801-S-B0074 nurodė, jog Projekto tiek bendrojoje, tiek ir susisiekimo dalyse buvo aiškiai nurodyta, kad aukščio skirtumas tarp viršutinio asfalto dangos sluoksnio ir granitinių gatvės bordiūrų viršaus yra 10 cm, o gaminio 780G su bortu sutapatinamos grotelių dalies aukštis yra 150 mm, prašant užsakovės papildyti techninį darbo projektą. Taigi, ieškovė, žinodama bortų aukštį ir gaminio GINMIKA 780G charakteristikas, neabejotinai turėjo galimybę suprasti, kad Projekte yra netikslumų, t. y. grotelių aukštis turi atitikti bordiūro aukštį, tačiau, jų neįvertinusi, nupirko gaminį GINMIKA 780G ir atliko įrengimo darbus. Toks ieškovės elgesys nesuderinamas su rūpestingumo, atidumo reikalavimais bei Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, todėl ieškovė turėtų prisiimti iš to kilusius padarinius.

12. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės pagal 2017 m. gruodžio 11 d. sutartį Nr. S-722 63 702,76 Eur neteisėtai įskaitytų netesybų; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

13. Teismas nurodė, kad ieškovė negali būti kaip nors atsakinga už atsakovės projektuotojo (trečiojo asmens) parengtą techninį projektą (atsakovės įsigytą pagal atskiro viešojo pirkimo sąlygas), tačiau, būdama savo srities profesionalė, turėjo iš anksto susipažinti su techniniu darbo projektu ir, kaip buvo nustatyta sutartyje, parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją, kurios parengimui darbų atlikimo sustabdymo terminas negalėjo būti taikomas (Sutarties 7 punktas). Taigi ši sutarties sąlyga suprantama bei aiškintina taip, kad šių konkrečių darbų terminas šalių negalėjo būti pratęstas, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino sutarties nuostatas ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo pratęsti sutarties įvykdymo terminą nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 25 d.

14. Pripažinęs, kad ieškovė nustatytu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, taip pat kad darbų praleidimo terminą iš esmės lėmė ieškovės veiksmai (neįvertinusi Projekto nusipirko ir sumontavo lietaus surinkimo groteles), teismas nusprendė, jog ieškovė yra atsakinga dėl savo nuostolių, todėl turi prisiimti neigiamas Sutarties neįvykdymo pasekmes. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 12 011,75 Eur nuostolių atlyginimą.

15. Spręsdamas klausimą dėl netesybų sumažinimo ir atsakovės atlikto 127 405,53 Eur įskaitymo už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 11 d., teismas nurodė, kad šiuo atveju reikia nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydį, Sutarties pobūdį, jos įvykdymo mastą ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, neatliktų darbų įtaką ginčo kelio ruožo naudojimui ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės.

16. Teismas nurodė, kad ieškovė darbus turėjo atlikti iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tačiau iki šio termino darbai nebuvo atlikti ir atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. sausio mėn. priskaičiavo iš viso 276 045,32 Eur delspinigių, šie vėliau buvo įskaityti į apmokėjimą pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras už 2018 m. rugsėjo – 2019 m. sausio mėnesiais atliktus darbus. Ieškovė 2020 m. sausio 2 d. patikslino savo reikalavimą ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovės atliktą 127 405,53 Eur įskaitymą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 11 d.

17. Teismas nurodė, kad šalių sutarta darbų kaina – 7 078 085,18 Eur (su PVM), atsakovės apskaičiuotos netesybos sudaro 1,79 proc. visų atliktų darbų kainos. Atsakovė procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo tikėtinų nuostolių, patirtų dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo, dydžio.

18. Teismas nusprendė, kad atsakovės vykdoma veikla yra svarbi dideliam asmenų ratui, siekiant užtikrinti susisiekimą Lietuvos keliais, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė būtų patyrusi didelių nuostolių, byloje nebuvo pateikta, todėl apskaičiuotos 127 405,53 Eur netesybos yra neprotingos. Ieškovė darbus atlikti vėlavo beveik du mėnesius, nors bendras darbų atlikimo terminas buvo šeši mėnesiai, t. y. ieškovės vėluotų dienų skaičius sudaro net trečdalį darbams nustatyto termino. Teismas nusprendė, kad, atsakovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtus nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę, atsižvelgiant į kompensuojamąjį netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, atsakovės apskaičiuotų delspinigių pagrįstas dydis (127 405,53 Eur) mažintinas 50 procentų, todėl nustatytina, kad ieškovė privalo sumokėti atsakovei 63 702,77 Eur dydžio netesybas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys nebuvo tenkintas, ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas. Kasacinis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl neteisingai nutarė, kad ieškovė yra atsakinga dėl atsakovės parengtame Projekte esančių klaidų ir jai dėl to kyla neigiamos pasekmės. Pirkimo sąlygų 6 punkte nustatyta, kad perkami darbai bus atliekami pagal techninį darbo projektą, pagal Pirkimo dokumentų 14 priede pateiktus darbų kiekių žiniaraščius ir darbo projektą, kurį pagal faktinį poreikį parengs tiekėjas savo lėšomis. Taigi, Pirkimo objektas buvo tik darbai. Pirkimo objektas neapėmė projektavimo paslaugų (techninio ir (ar) darbo projekto parengimo).

19.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) išskiria dvi atskiras sąvokas: 6.4 punkte apibrėžta darbo projekto sąvoka, 6.19 punkte nustatyta techninio projekto sąvoka. Remiantis šio dokumento 12.4 punktu, vienu etapu rengiamas kelių ir kelio statinių statybos (tiesimo), rekonstravimo ir kapitalinio remonto techninis darbo projektas (ir kai jam įgyvendinti statybos rangovas parenkamas taikant Viešųjų pirkimų įstatymą). Taigi atsakovė buvo parengusi vieno etapo techninį darbo projektą, jį pateikė kaip Pirkimo dokumentų priedą ir pagal jį visi tiekėjai (įskaitant ieškovę) teikė pasiūlymus; jam dar atskiras darbo projektas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus nėra rengiamas.

19.3. Pirkimo vykdymo metu atsakovė 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (11.7)2-4059 ir 2017 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (11.7)2-4306 teikė paaiškinimus, susijusius su poreikiu parengti darbo projektą. Šiuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad pats rangovas, gavęs techninį darbo projektą, pradeda vykdyti darbus ir jeigu jis nusprendžia, jog reikia dar labiau detalizuoti sprendinius, nei jie yra detalizuoti techniniame darbo projekte, parengia darbo projektą. Todėl tiek pradinės Pirkimo sąlygos, tiek atsakovės teikti paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės parengtame ir pateiktame Projekte sprendiniai buvo tiek suprojektuoti, tiek detalizuoti.

19.4. Vertinant, kad Projektas buvo parengtas profesionalaus projektuotojo, patvirtintas atsakovės ir jos paskirto techninio prižiūrėtojo, ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti, jog Projektas (įskaitant projektinių sprendinių detalizavimo lygį) gali neatitikti statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Todėl atsakovės teiginiai, kad rangovai turi patys nuspręsti, ar reikia dar labiau detalizuoti Projekto sprendinius, nesuderinami su statybos teisės aktų nuostatomis ir projektuotojui priskirtinomis pareigomis. Ieškovė, vykdydama Sutartį, neturėjo pareigos parengti darbo projektą, nes darbo projektas, kaip techninio darbo projekto dalis, jau buvo parengtas ir pateiktas prie Pirkimo dokumentų.

19.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kurios vėliau Lietuvos apeliacinis teismas nepaneigė (tą patvirtina ir tai, kad ši sprendimo dalis nebuvo panaikinta), kad Projekte buvo nurodytas konkretus GINMIKA gaminys 780G. Remiantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 14 punktu, net tais atvejais, kai yra parengtas tik techninis projektas, o darbo projektą rengia rangovas, darbo projekte detalizuojant techninio projekto sprendinius nėra sudaryta teisė keisti techniniame projekte nurodytą konkretų gaminį. Todėl nagrinėjamu atveju, net jei būtų manoma, kad ieškovė dėl kažkokių jai nesuprantamų priežasčių turėjo detalizuoti lietaus nuotekų grotelių įrengimą, tai nepaneigia fakto, kad ji nebūtų galėjusi pakeisti techniniame darbo projekte nurodyto konkretaus gaminio 780G (kurį, kaip žemesnės instancijos teismo nustatyta, gamina gamintojas GINMIKA) ar analogiško produkto techninių specifikacijų.

19.6. Pirkimo sąlygose nustačius gaminį 780G, kartu, be kitų Pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų, buvo nustatytas konkretus lietaus surinkimo grotelių aukštis – 15 cm. Todėl, net jei būtų manoma, kad ieškovė turėjo papildomai detalizuoti lietaus surinkimo grotelių įrengimą, net parengdama papildomus techninio darbo projekto sprendinius ar kitus dokumentus, juose turėjo detalizuoti būtent 15 cm aukščio lietaus surinkimo groteles.

19.7. Ieškovė nematė poreikio detalizuoti techniniame darbo projekte nurodytų lietaus surinkimo grotelių sprendinį. Tai, kad tokio poreikio nebuvo, patvirtina ir projektuotojo 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. 18-53 išreikšta pozicija, kad, pakeitus techniniame projekte lietaus surinkimo groteles, kurių aukštis buvo 15 cm, į 10 cm aukščio groteles, nėra pagrindo rengti papildomus brėžinius. Lietuvos apeliacinis teismas, susiedamas Projekto klaidos taisymą su darbo projekto rengimu, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad Sutarties terminas negalėjo būti pratęstas, o už praleistą Sutarties terminą ieškovei turi būti taikoma atsakomybė.

19.8. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl pareigos protingai tarp Sutarties šalių paskirstyti rizikas ir iš šių prisiimtų rizikų kylančių teisinių pasekmių teisinio aiškinimo. Remiantis teisiniu reglamentavimu, kai atsakovė užsako vieno etapo techninį darbo projektą, rangovas nė viename procese nedalyvauja, negali daryti įtakos techninio darbo projekto sprendiniams, parinkti reikalingų medžiagų ir kita. Tai patvirtina ir vykdytas Pirkimas, nes būtent Pirkimo procedūros buvo skirtos rangovui, kuris įvykdytų statybos darbus pagal pateiktą techninį darbo projektą, atsirinkti. Taigi, Projekto rengimo metu net nebuvo galima žinoti, kuris konkretus ūkio subjektas laimės Pirkimą ir taps Pirkime nurodyto statinio rangovu. Nors ieškovė buvo atsakinga už kokybišką statybos darbų atlikimą, tačiau kokybiškas statybos darbų atlikimas negali būti suprantamas kaip Projekto sprendinių išanalizavimas, siekiant nustatyti jame esančias klaidas ir jas ištaisyti.

19.9. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais iš ieškovės buvo priteista atlyginti bylinėjimosi išlaidas (792,21 Eur pirmosios instancijos teisme ir 462,12 Eur apeliacinės instancijos teisme), sumokant iš bankrutuojančiai įmonei administruoti skirtų išlaidų. Remiantis bankroto bylose suformuota teismų praktika, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas priskirti prie administravimo išlaidų. Ginčas buvo pradėtas dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Bylos, kurioje priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pradžios momentas turi esminę reikšmę. Ieškovė ieškinį byloje pareiškė 2019 m. rugpjūčio 22 d., o apeliacinį skundą pateikė 2020 m. rugsėjo 19 d. Tuo metu ieškovė nebuvo atstovaujama nemokumo administratoriaus. Ginčo išlaidos, atsižvelgiant į jų atsiradimo laiką, paskirtį, nebuvo skirtos bankroto administravimo procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai užtikrinti. Šios išlaidos patirtos iki ieškovės statuso pasikeitimo, nemokumo administratoriaus, turinčio teisę atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, paskyrimo.

20. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Priešingai negu samprotauja ieškovė, dalis atsakomybės už viešųjų pirkimų vykdymą tenka ir tiekėjams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-713/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-713/2013">3K-3-713/2013</a>). Manytina, kad dalis atsakomybės dėl tinkamo viešųjų pirkimų proceso organizavimo tiekėjui turėtų tekti ypač tais atvejais, kai jis yra rinkos profesionalas, kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju, nes rinkos profesionalas privalo būti ypač atidus ir rūpestingas.

20.2. Ieškovė tinkamai neįgyvendino pareigos parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją. Sutarties 1 punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja parengti vykdomų statybos darbų projektinę dokumentaciją. Sutarties 33.1 punkte nustatyta, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti nurodytus statybos darbus kokybiškai pagal suderintą ir užsakovo patvirtintą Projektą.

20.3. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, turėjo iš anksto (prieš vykdydama atitinkamus rangos darbus, šiuo atveju prieš montuodama ir užsakinėdama groteles) nuodugniai susipažinti su Projektu. Šios savo pareigos ieškovė tinkamai neįgyvendino, todėl prisiėmė su tuo susijusią riziką. Jei ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą susipažinti su Projektu, būtų pastebėjusi jame esančius neatitikimus ir atitinkamai būtų neužsakiusi ir neįrengusi netinkamų grotelių, dėl to nebūtų buvę vėluojama užbaigti darbus.

20.4. Ieškovė privalo prisiimti savo veiksmų riziką, atsakyti už vėlavimą užbaigti darbus pagal Sutartį ir dėl to, kad nesilaikė imperatyvių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Šiam ginčui aktualus grotelių montavimas turėjo būti atliekamas laikantis normatyviniame akte – Automobilių kelių vandens nuleidimo sistemų projektavimo taisyklėse KPT VNS 163 – nustatytų reikalavimų, t. y. jų 115 bei 312 punktuose nustatyto aiškaus ir nedviprasmiško reikalavimo, kad lietaus surinkimo grotelės (šulinėliai) ir gatvės arba šaligatvio danga (taip pat ir kelio bortai) turi būti sumontuoti viename lygyje. Akivaizdu, kad techniniame projekte nurodytos grotelės, kurių nustatytasis aukštis buvo 15 cm, negali būti sumontuojamos viename aukštyje su 10 cm aukščio kelio bortais (su kuriais grotelės jungiasi), kuriuos įrengti reikėjo pagal techninį projektą. Tačiau ieškovė, tinkamai nevertinusi ir techninio projekto, ir teisinio reglamentavimo, užsakė būtent 15 cm aukščio groteles ir dalį jų (56 vnt.), kaip pripažįsta pati, netgi sumontavo.

20.5. Ieškovė, būdama rangovė profesionalė, privalėjo: tinkamai išanalizuoti techninį projektą; vadovautis normatyviniais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus ieškovės atliekamiems darbams; nustatyti neatitikimą ir, jį nustačiusi techniniame projekte, informuoti atsakovę (užsakovę). Tačiau ieškovė šių savo pareigų neįgyvendino, jas ignoravo, elgėsi nesuderinamai su CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatytu imperatyviu reguliavimu, todėl privalo prisiimti savo veiksmų riziką.

20.6. Be to, neįvykdžiusi nurodytų savo pareigų, ieškovė nevykdė ir CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovę (atsakovę) apie statybos techninių dokumentų (šiuo atveju techninio projekto) neatitikimus bei nesustabdė ginčo darbų, kol bus gautas atsakovės atsakymas, kaip to reikalaujama CK 6.659 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė apie Projekto neatitikimus atsakovės tinkamai neinformavo: 2018 m. birželio 6 d. raštu ieškovė pranešė apie galimus techninio projekto neatitikimus, tačiau 2018 m. birželio 14 d. raštu ieškovė pripažino, kad ieškovė dar iki 2018 m. birželio 6 d. rašto išsiuntimo patyrė netinkamų grotelių įsigijimo ir montavimo išlaidų. Kitaip tariant, ieškovė pati pripažino, kad nevykdė savo pareigos informuoti užsakovę ir sustabdyti darbus, o vietoj to vykdė darbus savo rizika.

20.7. Priešingai negu samprotauja ieškovė, jai taikant atsakomybę dėl neįvykdytų pareigų, nebūtų pažeidžiama pareiga protingai tarp Sutarties šalių paskirstyti riziką bei iš jos kylančius padarinius. Šio ginčo atveju perkėlus visą riziką dėl Projekto klaidos perkančiajai organizacijai būtų sukuriamos nevaržomos galimybės tiekėjui piktnaudžiauti, nes ieškovei nereikėtų bendradarbiauti, ji galėtų piktybiškai vilkinti darbų užbaigimo terminus bei pelnytis perkančiosios organizacijos sąskaita.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl rangovo pareigos bendradarbiauti su užsakovu ir atsakomybės už laiku neatliktus darbus

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl rangovo atsakomybės už netinkamą (pavėluotą) rangos darbų atlikimą, kai užsakovas (perkančioji organizacija) padarė klaidą pirkimo dokumentuose, nurodydamas netinkamą gaminį ir jo technines specifikacijas.

22. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai nusprendė, kad ieškovė yra atsakinga už atsakovės parengtame Projekte esančias klaidas ir jai (ieškovei) dėl to kyla neigiamos pasekmės. Ji teigia, kad ji negali būti atsakinga už atsakovės pirkimo dokumentuose nurodytą netinkamą gaminį. Be to, Pirkimo objektas neapėmė projektavimo paslaugų (techninio ir (ar) darbo projekto parengimą) ir ji neturėjo pareigos parengti darbo projekto, nes darbo projektas, kaip techninio darbo projekto dalis, jau buvo parengtas ir pateiktas prie Pirkimo dokumentų.

23. Šioje byloje vertinant ieškovės pareigų pagal Sutartį vykdymą, aktualios teismų nustatytos faktinės ginčo aplinkybės, susijusios su Sutarties šalių bendradarbiavimu vykdant Sutartį.

24. Byloje nustatyta, kad ieškovė Sutartyje nurodytus darbus turėjo atlikti pagal atsakovės pateiktą Projektą, kurį parengė UAB „SRP projektas“ ir kuriam techninę priežiūrą atliekančios AB „Problematika“ techninis prižiūrėtojas 2018 m. sausio 17 d. pritarė.

25. Teismai nustatė, kad Sutarties daliai (vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbams atlikti) įvykdyti ieškovė pasitelkė UAB „Techsis“ (subrangovę), ši laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. sumontavo 56 vnt. lietaus surinkimo šulinių su grotelėmis GINMIKA 780G, iš jų 54 vnt. atsakovės buvo priimti atliktų darbų priėmimo aktais. Ieškovei 2018 m. birželio mėnesį pradėjus montuoti kelio bortus, paaiškėjo Projekto Susisiekimo dalies brėžinių neatitiktis, t. y. paaiškėjo, kad virš asfalto iškilusios kelio borto dalies aukštis yra 5 centimetrais žemesnis nei jau subrangovės sumontuotų lietaus surinkimo grotelių aukštis.

26. Ieškovė 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į atsakovę, projektuotoją ir techninį prižiūrėtoją dėl Projekto papildymo. UAB „SRP projektas“ 2018 m. birželio 7 d. rašte nurodė, kad projekto Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje buvo padaryta techninė klaida, nurodant konkretų lietaus surinkimo grotelių gaminį (780G) ir jo technines specifikacijas, ir neįvertinta, kad Projekto Susisiekimo dalyje nustatytas 10 cm peraukštėjimas nuo važiuojamosios dalies viršaus, todėl buvo pasiūlyta, kad lietaus surinkimo grotelės būtų keičiamos į 10 cm aukščio (C250/25T apkrovos klasė), bei rašto priede pridėta to paties gamintojo GINMIKA bordiūrinių grotelių 780C specifikacijos. Projektuotojas taip pat informavo, kad, įvertinus jo išaiškinimą ir pasiūlytus naudoti gaminius, nėra pagrindo rengti papildomus brėžinius. Ieškovė 2018 m. birželio 14 d. raštu informavo atsakovę ir projektuotoją, kad subrangovė jau buvo įsigijusi 97 vnt. lietaus surinkimo grotelių GINMIKA 780G ir 56 vnt. lietaus surinkimo grotelių jau yra sumontuota, tačiau sumontuotas groteles ieškovė pakeistų atsakovės lėšomis, taip pat pratęsiant sutarties terminą 99 dienoms (nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d.). Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir, vadovaudamasi Sutarties 7 punktu, ieškovei praleidus Sutarties vykdymo terminą, pradėjo skaičiuoti 0,03 proc. delspinigius nuo Sutarties kainos už kiekvieną praleistą sutarties įvykdymo dieną.

27. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTE4MzItNjE0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1832-614/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1832-614/2019">e2A-1832-614/2019</a> patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė, kad Sutartyje nustatytas rangos darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas iki 2018 m. lapkričio 12 d., o visų iki 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovės sutarties pagrindu taikytų netesybų už praleistą rangos darbų įvykdymo terminą taikymas nukeliamas iki 2018 m. lapkričio 13 d. Teismui patvirtinus taikos sutartį, laikoma, kad sutartyje nustatytas rangos darbų atlikimo terminas yra pratęstas iki 2018 m. lapkričio 12 d. šia taikos sutartimi. Ieškovė 2020 m. sausio 2 d. patikslino savo reikalavimą ir prašė pripažinti neteisėtu atsakovės atliktą 127 405,53 Eur įskaitymą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 11 d. ir šią sumą jai priteisti.

28. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovės ieškovei pateiktas Projektas buvo netikslus, jame buvo padaryta klaida nurodant konkretų lietaus surinkimo grotelių gaminį. Taip pat nustatyta, kad šalys taikos sutartimi sutarė, jog Sutarties įvykdymo terminas pratęsiamas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 d. lapkričio 12 d.

29. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovė kaip perkančioji organizacija turėjo pareigą tinkamai parengti Pirkimo dokumentus. Tačiau teismų nustatytos ginčo aplinkybės, ieškovei, kaip rangovei, keliami aukšti profesinio elgesio standartai, šio Pirkimo specifika bei statybos rangos sutarties vykdymo ypatumai lemia, kad net ir teismų nustatyta atsakovės klaida padaryta rengiant Pirkimo dokumentus nereiškia, jog, ieškovei pažeidus pareigą (laiku tinkamai neįvykdžius Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų), jai nekyla neigiamų pasekmių, t. y. sutartinė atsakomybė. Atitinkamai šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma bei ginčo dalykas skiriasi nuo ieškovės kasaciniame skundo nurodomos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAxLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-301-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-301-969/2020">e3K-3-301-969/2020</a>), kurioje teigiama, kad, be kita ko, rangovas negali būti laikomas atsakingu už techninio projekto, pateikto užsakovo, klaidas, trūkumus.

30. Pirma, Pirkimo specifika lėmė, kad ieškovė turėjo pareigą tinkamai įvertinti galimas rizikas dėl neteisingai nurodytos informacijos Pirkimo dokumentuose. Remiantis Sutarties 1 punktu, ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą projektą atlikti nurodytus statybos darbus bei parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas atlikti darbus, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei už darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 33.1 punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja savo rizika atlikti nurodytus statybos darbus kokybiškai pagal suderintą ir atsakovės patvirtintą Projektą (Projekto sprendiniai turi būti detalizuojami darbo projektu), laikydamasi galiojančių statybos darbus reglamentuojančių teisės normų, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ taisyklių, standarto, papildomų techninių Sutarties sąlygų reikalavimų.

31. Antra, atsakovė, 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakydama į tiekėjų pateiktus klausimus, nurodė, kad rangovas, gavęs techninį darbo projektą, pradeda vykdyti darbus. Jeigu jis nusprendžia, kad reikia dar labiau detalizuoti sprendinius, nei jie yra detalizuoti techniniame darbo projekte, jis parengia darbo projektą. Taip pat nurodyta, kad rangovas savo rizika turi įsivertinti, kuriuos techninio darbo projekto sprendinius gali prireikti detalizuoti prieš pradedant darbus. Taigi atsakovė informavo galimus tiekėjus apie poreikį detalizuoti Projekto sprendinius prieš pradedant darbus.

32. Vadinasi, nors ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad Pirkimas neapėmė projektavimo paslaugų ir atskiras darbo projektas pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus nėra rengiamas, Sutarties nuostatos bei perkančiosios organizacijos pateikta pozicija Pirkimo organizavimo metu leidžia teigti, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl tinkamo darbų atlikimo ir poreikio detalizuoti Pirkimo dokumentuose nurodytus darbus bei jų sprendinius. Nors ieškovė ir turėjo vykdyti darbus pagal Projektą, tai nereiškė, kad ji neturėjo pareigos išnagrinėti Projekto sprendinius ir įvertinti, ar pateiktą Projektą bus galima tinkamai įvykdyti.

33. Trečia, ieškovės pareiga užtikrinti, kad atliekami darbai bus kokybiški, atitiks Sutartyje nustatytų darbų rezultatą, kyla iš jos veiklai taikomo teisinio reglamentavimo. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.

34. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288-469/2015">3K-3-288-469/2015</a>).

35. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 12 d.) nustatyta, kad statinio statybos vadovas privalo: operatyviai spręsti visus statinio statybos klausimus ir, vadovaudamasis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais, priimti reikalingus sprendimus (36.3 punktas); išnagrinėti statinio projektą; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) (Reglamento VII skyrius) (ar su jo žinia – tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą (36.7 punktas).

36. Ketvirta, rangovui keliami reikalavimai rangos teisiniuose santykiuose lemia pareigą įspėti užsakovą apie aplinkybes, dėl kurių kyla grėsmė tinkamam rangos sutarties vykdymui. Prievolės šalių bendradarbiavimas yra vienas pamatinių prievolių vykdymo principų. Remiantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Prievolės šalių bendradarbiavimo pareigos intensyvumas yra aukštas rangos teisiniuose santykiuose. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2009">3K-3-516/2009</a>).

37. Remiantis CK 6.691 straipsnio 1 dalimi, statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

38. Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje nustatytą imperatyviąją įstatyme įtvirtintą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2009">3K-3-516/2009</a>).

39. Remiantis CK 6.659 straipsnio 1 dalimi, rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; 2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; 3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.

40. Aiškinant CK 6.659 straipsnyje nustatytas rangovo pareigas, pripažįstama, kad toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3/2014">3K-3-3/2014</a>).

41. CK 6.659 straipsnio 2 dalyje rangovui nustatyta atsakomybė kyla, jei: 1) buvo aplinkybės, nurodytos CK 6.659 straipsnio 1 dalyje, sudarančios grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui, todėl rangovui kilo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą; 2) rangovui neįvykdžius CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos įspėti užsakovą, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atsirado daikto trūkumai. Taigi būtina sąlyga rangovo atsakomybei kilti – atsiradę daikto tinkamumo ar tvirtumo trūkumai ir jų priežastis – darbų atlikimas nepaisant iškilusios grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019, 47 punktas).

42. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3/2014">3K-3-3/2014</a>).

43. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė informavo atsakovę bei projektuotoją 2018 m. birželio 14 d. raštu, kad subrangovė įsigijo 97 vnt. lietaus surinkimo grotelių GINMIKA 780G ir, sumontavus 56 vnt. lietaus surinkimo grotelių, paaiškėjo, kad jos nėra tinkamos. Ši teismų nustatyta aplinkybė rodo, kad ieškovė suprato apie aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam Sutarties vykdymui, ir informavo atsakovę apie grėsmę dėl rangos darbų tinkamo atlikimo. Tačiau, atsižvelgiant į aptartą Pirkimo specifiką, rangovui keliamą aukštą atidumo ir rūpestingumo standartą, laikytina, kad šiuo atveju ieškovė, įrengdama lietaus surinkimo groteles, prieš tai nepatikrinusi jų tinkamumo ir suderinamumo su Projektu, netinkamai įvykdė CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą ir prisiėmė riziką dėl papildomų išlaidų ir atitinkamai galimo darbų užbaigimo vėlavimo.

44. Atitinkamai nepagrįstais laikytini ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad ieškovė buvo atsakinga už kokybišką statybos darbų atlikimą, tačiau kokybiškas statybos darbų atlikimas negali būti suprantamas kaip techninio darbo projekto sprendinių išanalizavimas, siekiant nustatyti techniniame darbo projekte esančias klaidas ir jas ištaisyti.

45. Teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ėmėsi veiksmų, siekdama įvertinti, ar Pirkimo dokumentuose nurodytas lietaus surinkimo grotelių modelis yra tinkamas, ar nereikia papildomai įvertinti jų montavimo tvarkos (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, susiedamas Projekto klaidos taisymą su darbo projekto rengimu, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad Sutarties terminas negalėjo būti pratęstas, o už praleistą Sutarties terminą ieškovė yra atsakinga. Be to, sprendimai, kuriais iš esmės projektuotojui (kartu su atsakove) priskirtos pareigos, rizikos ir atsakomybė buvo perkeltos ieškovei, iškreipė Sutartimi prisiimtų rizikų protingą paskirstymą.

46. Vadinasi, šiuo atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji praleido Sutarties įvykdymo terminą dėl to, kad Pirkimo dokumentuose buvo padaryta klaida ir ši klaida yra vienintelė termino praleidimo priežastis. Tuo tarpu ieškovė savo pažeistas teises gynė įrodinėdama, kad ji nėra atsakinga už atsakovės padarytą klaidą. Vis dėlto tokio pobūdžio ginče svarbu ne tik tai, kas atsakingas už klaidą, – ne mažiau svarbu įrodyti, kad neigiami padariniai sutarties šaliai kilo būtent dėl šios klaidos, tai yra priežastinį ryšį.

47. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl Projekto rengimo, bet dėl ieškovės pareigos išnagrinėti Projektą ir pastebėjus, kad jo sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų, nedelsiant informuoti užsakovę (atsakovę). Ieškovė byloje nepagrindė, kodėl apie Projekto trūkumus ji informavo atsakovę ir projektuotoją tik sumontavus 56 vnt. lietaus surinkimo groteles ir kodėl apie nustatytą klaidą ji negalėjo informuoti anksčiau, t. y. iki šių darbų atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei nepagrindus, kodėl ji apie netinkamą lietaus surinkimo grotelių modelį atsakovės neinformavo iki 56 vnt. lietaus surinkimo grotelių sumontavimo ir apie trūkumą informavo tik kai šie darbai buvo atlikti, laikytina, kad ji pažeidė CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jai kyla atsakomybė už netinkamą darbų atlikimą, t. y. praleistą Sutarties vykdymo terminą.

48. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nustačius, jog ieškovė pažeidė Sutarties 7 punkte įtvirtintą įvykdymo terminą, jai kyla sutartinė atsakomybė, nustatyta Sutarties 35 punkte. Nustačius minėtas aplinkybes, pagrįsta laikytina ir apeliacinės instancijos teismo išvada nepriteisti ieškovei iš atsakovės reikalautų 12 792,52 Eur nuostolių atlyginimo, nes juos ieškovė patyrė veikdama savo rizika (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Taip pat byloje nustatytos aplinkybės bei Sutarties šalių elgesys Sutarties vykdymo metu leidžia teigti, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą dėl 63 702,77 Eur dydžio netesybų priteisimo iš ieškovės dėl pavėluoto tinkamų darbų pagal Sutartį atlikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš bankroto procesui administruoti skiriamų lėšų

49. Ieškovė kasaciniame skunde kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš bankroto procesui administruoti skiriamų lėšų pagrįstumo.

50. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamu sprendimu panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmęs naują sprendimą, nusprendė priteisti trečiajam asmeniui UAB „SRP projektas“ 792,21 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme ir 462,12 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo sumokant iš bankrutuojančiai įmonei administruoti skirtų išlaidų.

51. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas priskirti prie bankroto proceso administravimo išlaidų. Ginčas buvo pradėtas dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė ieškinį byloje pareiškė 2019 m. rugpjūčio 22 d., o apeliacinį skundą pateikė 2020 m. rugsėjo 19 d. Tuo metu ieškovė nebuvo atstovaujama nemokumo administratoriaus. Ginčo išlaidos, atsižvelgiant į jų atsiradimo laiką, paskirtį, nebuvo skirtos bankroto administravimo procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai užtikrinti. Šios išlaidos patirtos iki ieškovės statuso pasikeitimo, nemokumo administratoriaus, turinčio teisę atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, paskyrimo.

52. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 1 dalimi, bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos. Nebaigtinis bankroto proceso administravimo išlaidų sąrašas nurodytas JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro ir bylinėjimosi, ir sprendimų vykdymo išlaidos (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ny8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-67/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-67/2014">3K-3-67/2014</a>).

54. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTgtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-558-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-558-421/2015">3K-3-558-421/2015</a>).

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančias aplinkybes, ieškovės ieškinio dalyką bei nemokumo administratoriaus poziciją šioje byloje, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės bankroto administravimo lėšų klausimą.

56. Pirma, remiantis byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad ieškovės nemokumo administratorius žinojo apie nagrinėjamą bylą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 22 d. pareiškė ieškinį atsakovei. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutartį nutraukti ieškovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė ieškovės bankroto bylą, jos nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Baklis“. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 15 d. šioje byloje pateikė apeliacinį skundą. UAB „Baklis“ 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą dėl prieigos prie šios bylos elektroninės bylos kortelės suteikimo; prieiga buvo suteikta.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nemokumo administratorius, įstodamas į jau pradėtą teisminį procesą, kuriame reikalavimus pareiškė bankrutuojantis juridinis asmuo, turėtų įvertinti tokio proceso perspektyvas ir apsispręsti dėl tolesnio bylinėjimosi. Jei nemokumo administratorius nepalaikytų civilinėje byloje nemokaus tapusio juridinio asmens pareikštų reikalavimų arba pripažintų tokiam juridiniam asmeniui pareikštus reikalavimus, kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas iš bankroto procesui administruoti skirtų lėšų. Priešingu atveju tokiame civiliniame procese kitų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš bankrotui procesui administruoti skirtų lėšų.

58. Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorius, žinodamas, kad byloje ieškovė pateikė apeliacinį skundą, neišreiškė prieštaravimo dėl tolimesnio ginčo nagrinėjimo, pavyzdžiui, nesiekė atsisakyti apeliacinio skundo (CPK 308 straipsnis). Priešingai, jis siekė, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų išnagrinėta. Tai leidžia teigti, kad nemokumo administratorius pritarė bylinėjimuisi apeliacinės instancijos teisme.

59. Antra, šioje byloje ieškovės pareikšto ieškinio dalykas – reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą bei pripažinti atsakovės atliktą 127 405,53 Eur įskaitymą neteisėtu ir priteisti šią sumą ieškovei – laikytinas aiškiai susijusiu su ieškovės siekiu bankroto procese gausinti savo turtą, kuris atitinkamai būtų skiriamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Toks ieškinio dalykas leidžia teigti, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, o jį atmetus – apeliacinį skundą, siekė sukaupti kuo daugiau turto ir toks bylinėjimasis yra susijęs su pagrindiniais juridinių asmenų bankroto proceso tikslais (kuo didesniu juridinio asmens kreditorių reikalavimų patenkinimu). Todėl laikytini nepagrįstais ieškovės kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismo iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nebuvo skirtas bankroto administravimo procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai užtikrinti.

60. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė dėl iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš jos bankroto procesui administruoti skirtų išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose keliamus argumentus, nusprendžia, kad skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius bei taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl ieškovės kasacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus ieškovės kasacinį skundą, atsakovė įgyja teisę į kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašė priteisti 2722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą ir pateikė šių išlaidų realumą ir pagrįstumą patvirtinančius duomenis.

63. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmeta kaip nepagrįstą. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės vykdyto Pirkimo, todėl laikytina, kad tiek faktinė, tiek teisinė ginčo situacija atsakovei kaip perkančiajai organizacijai buvo gerai žinoma ir suprantama. Remiantis CPK 347 straipsnio 3 dalimi, juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Vienas struktūrinių atsakovės padalinių yra teisės skyrius ir atsakovė buvo atstovaujama savo pačios darbuotojų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktas atsiliepimo į kasacinį skundą turinys, jame nurodomi argumentai neleidžia teigti, kad jam parengti ir kasaciniam teismui pateikti buvo reikalingos specialios teisinės žinios. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,68 Eur tokių išlaidų. Atmetus kasacinį skundą šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ (j. a. k. 163281914) valstybės naudai 9,68 Eur (devynis Eur 68 ct) kasaciniame teisme patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Artūras Driukas

Dalia Vasarienė