Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1129/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30238-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo R. R. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti, arba bylą grąžinti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neįvertinti ar nepakankamai įvertinti subjektyvieji veikos požymiai. Kasatoriaus teigimu, jis tenorėjo pamokyti L. K., informuodamas apie jos veiksmus liudytoją E. P.; savo rašytame laiške aiškiai nurodė, kad rašo ne savo vardu, bet prašomas L. K. (kuriai byla buvo nutraukta). Kasatorius neturėjo nusikalstamo sumanymo BK 233 straipsnio 1 dalies prasme, jo veiksmai nebuvo priešingi teisei, o teismas neteisingai aiškino faktines bylos aplinkybes ir to pagrindu neteisingai taikė teisę. Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2003 m. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme (laisvės atėmimu iki gyvos galvos), bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 1 d., toks bausmės termino skaičiavimas yra nesąžiningas, negali būti suderinamas su Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis.

Skunde taip pat teigiama, kad teismai neteisingai aiškino įvykio aplinkybes, nukrypo nuo rungtyniškumo principo, įrodinėjimo naštą perkėlė kaltinamajam, nepasisakė dėl argumento, kad visos aplinkybės turėjo būti vertinamos tos bylos, kurioje L. K. buvo teisiama dėl narkotikų prekybos kontekste, o ne iškelta atskira byla; pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, vienu metu nagrinėjo ir baudžiamąją bylą ir administracinio nusižengimo bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1, 2, 3 straipsnių, 305 straipsnio 2, 3 punktų, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai). Procesas apeliacinės instancijos teisme neteisingas, nesudaryta galimybė nuteistajam dalyvauti apeliacinės instancijos teisme nei gyvai, nei vaizdo konferencijos būdu; apie gynėjo paskyrimą nuteistasis nebuvo informuotas, neturėjo galimybių derinti gynybos pozicijos, o gynyba pasireiškė vienu sakiniu, prašant palaikyti apeliacinį skundą; teismo nutartis formali ir deklaratyvi, tyčia (intelektualinis jos momentas) nebuvo plačiau vertinama, nepasisakyta dėl nusikaltimo motyvo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, jį nuteisiant už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, argumentuoja nesutikimu su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu, pateikdamas subjektyvų jų vertinimą. Antai, kasatorius teigia, kad jis tik perrašė iš L. K. gauto raštelio dalį dėl neatsargumo, kad tai darė ne savo iniciatyva, kad tikslo paveikti liudytoją E. P. duoti melagingus parodymus neturėjo, jis tenorėjo atskleisti L. K. ketinimus ir pan.

Pažymėtina, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas, duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos faktines aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi paduotame kasaciniame skunde pateikti teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Teisės taikymo klaidų kvalifikuojant kasatoriui inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat jam skiriant bausmę, kasaciniame skunde nenurodyta.

Kasatorius skunde taip pat nurodo BPK pažeidimus, galimai padarytus bylą nagrinėjant bylą abiejų instancijų teismuose. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, bet ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Kasacine tvarka apskųsti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus galima ne dėl bet kokių, bet tik dėl esminių BPK pažeidimų, t. y. tokių, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde pateikiami iš esmės subjektyvūs ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie galimai padarytus BPK pažeidimus, teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad pažeidimai yra esminiai, nenurodyta. Pažymėtina, kad dėl analogiškų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu, apeliacinės instancijos teismas pateikė savo išvadas, o kasatorius nenurodo, į kuriuos esminius apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas neatsakė ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Be kita ko, dėl teiginių, jog nesudaryta galimybė nuteistajam dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nebuvo informuotas apie jam paskirtą gynėją, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad bausmę atliekančiam nuteistajam 2021 m. spalio 15 d. buvo išsiųstas apylinkės teismo pranešimas dėl bylos ir apeliacinio skundo siuntimo apygardos teismui, kuriame buvo nurodyta visa prieš bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka reikalinga informacija, taip pat 2021 m. spalio 28 d. nutartis skirti R. R. gynėja advokatę S. Kručienę (5 t., b. l. 94, 99). Pagal BPK 322 straipsnio 2 dalies nuostatas nuteistasis turi teisę, bet ne privalo dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonės, protokoline nutartimi nusprendė bylą nagrinėti nedalyvaujant nuteistajam, kuris apeliaciniame skunde nepageidavo dalyvauti, jam apie posėdį pranešta tinkamai, o proceso dalyviai prašė bylą nagrinėti (5 t., b. l. 106).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas