Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-207-701/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01890-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai, išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovė, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėja, nepagrįstai išrašė sąskaitas už karštą vandenį pagal suvartojimo normas; pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovo permoką už 120 kub. m karšto vandens, už kurį jis yra sumokėjęs atsakovei per namo bendriją; pripažinti, kad karšto vandens skaitiklis nebuvo įrengtas bute dėl atsakovės kaltės; įpareigoti atsakovę atlikti šilumos energijos ir vandens karštam vandeniui ruošti paskirstymo perskaičiavimą pagal ieškovo buto apskaitos prietaiso rodmenis, įvertinant ieškovo permoką už 120 kub. m karšto vandens, tinkamai įvykdant atsakovės, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos, pareigą teisingai paskirstyti visą pastate suvartotą šilumos kiekį.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad pareiškėjas, turėdamas teisę skųsti tik procedūrinį sprendimą, privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad jis nepraleido nustatyto 7 dienų termino skundui paduoti, išdėstyti aplinkybes, kodėl jis nesutinka su skundžiamu procedūriniu sprendimu, bei pateikti įrodymus, paneigiančius šio sprendimo motyvus dėl teisme nagrinėjamo tapataus ginčo. Teismas taip pat įpareigojo ieškovą patikslinti reikalavimus.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2016 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. kovo 10 d. pašalinti nurodytus trūkumus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su dalimi pirmosios instancijos teismo išvadų ir nurodė, kad ieškovas įpareigotinas pateikti įrodymus, jog 7 dienų Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – Inspekcija) ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) sprendimų apskundimo terminas nepraleistas, pateikti nesutikimo su šiais sprendimais motyvus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jei ieškovas negali pateikti minėtų įrodymų, tačiau terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jis gali prašyti teismo šį procesinį terminą atnaujinti.

Nustatytu terminu ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis atsakovės nuo 2013 m. rugsėjo iki 2015 m. rugsėjo ieškovui išrašytas sąskaitas už karštą vandenį pagal suvartojimo normas ir įpareigoti atsakovę atlikti karšto vandens suvartojimo perskaičiavimą pagal ieškovo bute esančio karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis, atitinkamai ištaisant ieškovui išrašytas sąskaitas; įpareigoti atsakovę atlikti karšto vandens suvartojimo perskaičiavimą, iš neapmokėto karšto vandens kiekio atimant 120 kub. m karšto vandens, suvartoto iki 2013 m. rugsėjo, už kurį ieškovas yra sumokėjęs atsakovei per namo bendriją, atitinkamai ištaisant ieškovui išrašytas sąskaitas; įpareigoti atsakovę savo lėšomis įrengti ieškovo bute karšto vandens apskaitos prietaisą.

Ieškovas patikslintame ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad Inspekcija 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ir Komisija 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ginčo nagrinėjimą nutraukė, todėl laikytina, kad jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalį turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vilniaus energija“ ir prašyti išnagrinėti ginčą iš esmės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad ieškovas neįvykdė įpareigojimų pateikti įrodymus, jog Inspekcijos ar Komisijos sprendimų apskundimo terminas nepraleistas, ir pateikti nesutikimo su šiais sprendimais motyvus, o prašymo atnaujinti terminą taip pat nepareiškė. Teismo vertinimu, ieškovas pareiškė reikalavimą, kuris nebuvo reiškiamas ikiteisminiame etape, t. y. reikalavimą įpareigoti atsakovę savo lėšomis įrengti ieškovui bute karšto vandens apskaitos prietaisą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas nustatytu terminu ieškinio pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 75, 115, 138 straipsniai).

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, šalindamas trūkumus, pateikė iš esmės tapatų ieškinį, nurodė tapačias aplinkybes, pareiškė panašius reikalavimus kaip ir pradiniame ieškinyje, tačiau nepateikė įrodymų, jog nepraleido Inspekcijos ar Komisijos sprendimų apskundimo termino, neprašė jo atnaujinti, nenurodė nesutikimo su šiais sprendimais motyvų, todėl laikytina, kad ieškinio trūkumų nepašalino.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jau Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartyje buvo nurodyta, jog pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies nuostatas asmuo, nesutinkantis su ginčą nagrinėjusios institucijos vertinimu, gali kreiptis į teismą ir pakartotinai nagrinėti ginčą, tačiau tik tuo atveju, jeigu ginčą nagrinėjusi ikiteisminė institucija pasisakė dėl ginčo esmės. Ieškovas, tikslindamas ieškinį, nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad ikiteisminio (neteisminio) ginčo nagrinėjimo institucijos išsprendė ieškovo ir atsakovės ginčą iš esmės. Kadangi ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, konstatuotų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kuria ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ginčo metu galiojusi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies redakcija nustatė, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Kadangi ieškovo ir energetikos įmonės ginčo nagrinėjimas buvo nutrauktas Komisijoje, tai ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidusių ieškovo teises ir teisėtus interesus. Kadangi Komisija ir Inspekcija atsisakė nagrinėti ieškovo skundą, o bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog neišnagrinėjus skundo iš esmės ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą, ieškovo konstitucinė teisė kreiptis teisminės gynybos buvo paneigta.

Bylą nagrinėję teismai, įpareigodami ieškovą keisti ieškinio dalyką, pagrindą bei atsakovą, pažeidė jo išimtinę teisę suformuluoti ieškinio dalyką, pagrindą ir nurodyti atsakovą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje išaiškino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio dalykas (materialusis reikalavimas) yra visiškai neaiškus, dėl ko net negali būti pradėta civilinė byla. Kadangi ieškovas su ieškiniu pateikė konkrečias ginčijamas sąskaitas, įrodymus, pagrindžiančius permoką, ir apskaitos prietaiso įrengimo dokumentus, nėra pagrindo teigti, kad patikslinti ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, jog dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme. Tai, ar išsprendus pareikštą ieškinio reikalavimą bus apgintos ieškovo teisės, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartyje, aiškindamas Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalis, nurodė, kad jomis įstatymo leidėjas siekė atskirti du tokio ginčų nagrinėjimo etapus, nustatydamas skirtingą apskundimo tvarką. Taigi, ieškovas privalėtų pateikti įrodymus, kad jis nėra praleidęs 7 dienų termino nuo Komisijos ir Inspekcijos sprendimų gavimo tik tuo atveju, jei skųstų jų procesinius sprendimus, kaip atsakoves nurodydamas Komisiją ir Inspekciją. Tačiau šioje byloje ieškovas to nesiekia. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas skolos priteisimo faktas (kuris yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas), bet ginčijamas mokėjimų už karštą vandenį ir šilumos energiją apskaičiavimo pagrindas bei teisėtumas. Dėl šios priežasties bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nurodė, kad ieškovo ir atsakovės ginčas yra perkeltas į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 išaiškino, kad tais atvejais, kai šilumos tiekėjas vienoje byloje reikalauja priteisti skolą, pagrįstą šilumos tiekėjo atliktais paskirstymo skaičiavimais, o vartotojas kitoje byloje ginčija šilumos tiekėjo atliktus skaičiavimus, šios bylos nėra laikomos tapačiomis, nes skiriasi ne tik reikalavimai, bet ir laikotarpiai. Be to, nei Komisija, nei Inspekcija negali būti atsakovės, nes joms nėra reiškiami jokie materialūs reikalavimai. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovas turėjo teisę tiek skųsti Inspekcijos ir Komisijos sprendimus per 7 dienas nuo jų gavimo kaip procesinius sprendimus, tiek kreiptis į teismą per 30 dienų nuo šių sprendimų nutraukti ginčo nagrinėjimą priėmimo, nes ginčo nutraukimas yra laikomas tinkamu pasinaudojimu išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Jei teismai manė, kad ieškovas nėra pasinaudojęs išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, jie turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti, tačiau neturėjo teisės laikyti ieškinį nepaduotu tik dėl to, kad ieškovas nesutiko suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo taip, kaip nurodė teismai. Nesutikus pakeisti atsakovo, tai sudarė pagrindą ieškinį atmesti, o ne jo nepriimti. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės.

Kadangi bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio priėmimą, bylų tapatumą, netinkamo atsakovo pakeitimą tinkamu, išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką, ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai užkirto ieškovui kelią kreiptis į teismą, jų sprendimai naikintini.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nagrinėjamu atveju Inspekcija 2015 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą nenagrinėti ieškovo skundo nustačiusi, kad ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas. Komisija 2015 m. rugsėjo 8 d. procedūriniu sprendimu nutraukė vartojimo ginčo nagrinėjimą dėl ieškovo keliamų reikalavimų, susijusių su mokesčių už karštą vandenį apskaičiavimu už 2013 m. gegužės mėn., taip pat nustačiusi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Komisija taip pat sustabdė vartojimo ginčo nagrinėjimą dėl ieškovo keliamų reikalavimų, susijusių su mokesčių už karštą vandenį apskaičiavimu už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. liepos 15 d. Taigi, tiek Komisija, tiek Inspekcija net nepradėjo nagrinėti ieškovo skundo iš esmės.

Priešingai nei teigia ieškovas, pagal ginčo metu galiojusią Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalies redakciją, asmuo, kuris nesutinka su ginčą nagrinėjusios institucijos vertinimu, gali kreiptis į teismą ir pakartotinai nagrinėti ginčą, tačiau tik tuo atveju, jeigu ir ginčą nagrinėjusi ikiteisminė institucija pasisakė dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju, kai ieškovo ginčas net nebuvo pradėtas nagrinėti iš esmės, privalo būti taikoma Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalis. Kadangi dėl šalių ginčo buvo priimti tik procedūriniai sprendimai, o ne ginčas išspręstas iš esmės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo pagrindą atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus, nes šie reikalavimai pateikti nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nėra nurodyta, kad patikslintas ieškinys yra nepriimtinas, nes jis tariamai neatitinka ieškinio dalyko ar formos reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. 2-1092-833/2016 yra nagrinėjama byla, kurioje UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį R. L. dėl skolos už 2013 m. gegužės mėn. tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį priteisimo. Dėl šios priežasties patikslintame ieškinyje išdėstyti prašymai pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai išrašė sąskaitas ieškovui už karštą vandenį pagal suvartojimo normas, taip pat prašymas atlikti šilumos energijos ir vandens karštam vandeniui ruošti paskirstymo perskaičiavimą ir pripažinti, kad karšto vandens skaitiklis nebuvo įrengtas bute dėl atsakovės, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjos, kaltės tiesiogiai sutampa su civilinės bylos Nr. 2-1092-833/2016 nagrinėjimo dalyku. Nurodytoje byloje teismas nagrinės klausimą dėl teisingo mokėjimo apskaičiavimo, tiekiamos šilumos energijos paskirstymo ir tinkamo prievolių vykdymo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys šiame skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje kasacinis skundas paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes teismas nustatė, kad ieškovas nepašalino ankstesne nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų. Taigi kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka, t. y. ar teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nuspręsdamas, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų ir ieškinys laikytinas nepaduotu bei grąžintinas ieškovui.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis ir nustatytas ieškovui terminas iki 2016 m. kovo 10 d. pašalinti nurodytus trūkumus, nėra apskųsta kasaciniu skundu CPK nustatyta tvarka ir nėra kasacinio peržiūrėjimo objektas nagrinėjant šį ieškovo kasacinį skundą. Dėl to ieškovo kasacinio skundo teiginiai, kurie siejami su nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais, be kita ko, dėl Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15, 16 dalių aiškinimo ir taikymo, dėl pradinio ieškinio atitikties įstatymų reikalavimams, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą. Kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo, įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, gavęs ieškovo ieškinį ir spręsdamas jo priėmimo klausimą, 2015 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė pateikto ieškinio trūkumus ir terminą ieškovui pašalinti šioje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį paliko nepakeistą, sutiko su dalimi pirmosios instancijos teismo konstatuotų ieškovo pateikto ieškinio trūkumų ir nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. kovo 10 d. pašalinti nurodytus trūkumus. Šios teismų nutartys yra įsiteisėjusios. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi nurodytos įsiteisėjusios teismų nutartys, kuriomis konstatuoti ieškinio trūkumai, yra privalomos tiek ieškovui, tiek ir toliau ieškinio priėmimo klausimą sprendžiančiam teismui.

CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

Taigi, 2016 m. vasario 10 d. įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai dėl ieškinio trūkumų, ieškovas galėjo iki 2016 m. kovo 10 d. pašalinti nurodytus trūkumus ir tada jo ieškinys būtų laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. O jeigu ieškovas nustatytu terminu nepašalina teismo nurodytų trūkumų, tai ieškinys laikomas nepaduotu ir jam grąžinamas (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis).

Ieškovas iki 2016 m. kovo 10 d. pateikė patikslintą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad nepašalinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartyje nurodyti trūkumai, 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį paliko nepakeistą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepašalino Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartyje nurodytus trūkumus, ieškovo pateikto patikslinto ieškinio, Vilniaus apygardos teisme gauto 2016 m. kovo 8 d., turinį, sutinka su teismų išvada, kad ieškovas nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė įrodymų, kad 7 dienų Inspekcijos ar Komisijos sprendimų apskundimo terminas nepraleistas ar prašymo atnaujinti terminą, nepateikė nesutikimo su šiais sprendimais motyvų. Patikslintame ieškinyje ieškovas, be kita ko, iš esmės nesutiko, kad pateiktas pradinis ieškinys turėjo trūkumų.

Įstatymas įsakmiai nustato teisines pasekmes, jeigu ieškovas nustatytu terminu nepašalina teismo nurodytų trūkumų. Tokiu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui. Šių įstatyme įsakmiai nustatytų teisinių pasekmių taikymas nevertintinas kaip konstitucinės teisės kreiptis teisminės gynybos pažeidimas ar paneigimas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, ir nėra pagrindo pripažinti, jog apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą. Pažymėtina, kad ieškovas turi nekvestionuojamą teisę į teisminę gynybą ir ją gali įgyvendinti, tačiau laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, be kita ko, pavyzdžiui, kad ir reikšdamas atsikirtimus civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ jam pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas