Civilinė byla Nr. e3K-3-214-695/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40171-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 3.2.4.7.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių baudžiamojo proceso metu išteisinto asmens patirtų baudžiamojo proceso išlaidų kaip turtinės žalos atlyginimą ir naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės patirtą 22 094,13 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro: 12 094,13 Eur tiesioginiai nuostoliai nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu negavus darbo užmokesčio ir 10 000 Eur turtinė žala dėl baudžiamojo proceso metu ieškovui teiktos advokato T. Meidaus teisinės pagalbos, taip pat priteisti 100 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2010 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2012 m. liepos 2 d. ieškovas pripažintas įtariamuoju dėl dviejų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo (kyšininkavimo). Ieškovas teismo nutartimi nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2015 m. sausio 5 d. (iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) buvo nušalintas nuo pareigų.
2013 m. gegužės 7 d. ieškovui įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą dėl keturių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas), padarymo. 2013 m. birželio 28 d. ikiteisminis tyrimas dėl trijų nusikalstamų veikų buvo nutrauktas, o 2013 m. liepos 8 d. ieškovui įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. 2013 m. gruodžio 12 d. iš šio ikiteisminio tyrimo buvo atskirta dalis tyrimo Nr. 20-9-01155-13, šis tyrimas 2013 m. gruodžio 16 d. baigtas, o 2014 m. sausio 24 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d., išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-830-288/2014 pagal nurodytą tyrimą, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nenustatęs ieškovo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, nurodytą BK 225 straipsnio 1 dalyje. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. sausio 5 d.
Ieškovas, prašydamas priteisti iš valstybės žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu, nurodė šiuos neteisėtus valstybės institucijų pareigūnų veiksmus: neteisėtą jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pradėjimą, slapto sekimo neteisėtumą, nušalinimo nuo pareigų (nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2015 m. sausio 5 d.) nepagrįstumą, per ilgą tyrimo trukmę (2,5 m.), nepagrįstą ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą teismui, surašant kaltinamąjį aktą. Ieškovas patyrė išlaidų už advokato T. Meidaus suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, šios išlaidos dar nėra apmokėtos (išrašytos sąskaitos suma – 10 000 Eur). Ieškovas taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl: jo reputacijos ir gero vardo viešo pažeminimo bei nekaltumo prezumpcijos pažeidimo (prokurorui pasisakius visuomenės informavimo priemonėse); didelio streso, sukelto ieškovui vykdomo baudžiamojo persekiojimo metu, dėl ko pablogėjo jo sveikata (2012 m. lapkričio 29 d. patyrė infarktą, gydėsi dėl šio sukeltų padarinių, nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, 2014 m. sausio 29 d. patyrė antrą infarktą, buvo taikoma intensyvi reabilitacija).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19655-734/2016 patvirtino G. L. ir advokatų profesinės sąjungos bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią G. L. įsipareigojo apmokėti 10 000 Eur sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese Nr. 07-1-00113-10.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, 18 000 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas pripažino neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmus atliekant slaptą sekimą, nepakankamą valstybės pareigūnų rūpestingumą ir atidumą sprendžiant klausimą dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų pratęsimo ir atnaujinimo ir sprendė, kad šie veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirtais baudžiamajame procese turtiniais ir neturtiniais nuostoliais.
Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas:
atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą teisinių paslaugų sutartį su jam baudžiamajame procese atstovavusiu gynėju T. Meidumi ir advokato išrašytą 10 000 Eur sąskaitą už suteiktas paslaugas, kuri iki šiol neapmokėta, taip pat į baudžiamosios bylos duomenis (advokatas yra surašęs ne vieną prašymą, skundą, yra dalyvavęs ne viename teismo posėdyje, taip pat ikiteisminio tyrimo metu atliekamuose procesiniuose veiksmuose; ieškovui nebuvo paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas) bei į tai, kad atsakovės atstovės dėl nurodytos sąskaitos nuginčijimo nepateikė joje nurodytų duomenų neteisingumo įrodymų, pripažino šias išlaidas pagrįstomis;
įvertinęs ieškovo nušalinimo nuo pareigų faktinius duomenis (nušalintas nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2014 m. balandžio 3 d. ir nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. sausio 5 d., kad nušalinimas galėjo būti pagrįstas tik pirminiame tyrimo etape, o vėliau pratęstas (antrą kartą paskirtas) nepakankamai motyvuojant jo būtinumą), konstatavo, kad ieškovo prašomas priteisti nušalinimo laikotarpiu negautas 12 094,68 Eur darbo užmokestis mažintinas iki 8000 Eur.
Teismas ieškovui priteisė 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo, atsakovės atstovių Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinius skundus, 2016 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeitė: priteistą ieškovui iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Teisingumo ministerijos, 18 000 Eur turtinės žalos atlyginimą sumažino iki 4434,71 Eur. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kolegija sprendė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimas teismui, surašant kaltinamąjį aktą, buvo neteisėtas. Dėl to ieškovo laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir nepagrįstas nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo teismui, surašant kaltinamąjį aktą, nes jo laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai nuo šio momento turėjo pasikeisti – išnykti šios procesinės prievartos priemonės taikymo būtinybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnio 1 dalis). Nurodyti valstybės pareigūnų neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo baudžiamajame procese patirtais turtiniais ir neturtiniais nuostoliais.
Spręsdama klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas ne visas ieškovo baudžiamajame procese patirtas išlaidas priteisė pagrįstai, nes:
reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų suteikimu, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėtas lėšas. Ieškovas nėra apmokėjęs 10 000 Eur sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese ir reikalauja, kad valstybė atlygintų žalą, padarytą ne tik neteisėtais veiksmais, bet ir tais veiksmais, kurie nepripažinti neteisėtais. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ne visas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu pripažintinas neteisėtu, t. y. neteisėtais pripažinti valstybės pareigūnų veiksmai tik dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo teismui, surašant kaltinamąjį aktą, ir laikino nušalinimo nuo pareigų nuo minėto momento. Kolegija nevertino ieškovo argumentų dėl tarp ieškovo ir advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ sudarytos taikos sutarties patvirtinimo (žr. šios nutarties 7 punktą), nes šie argumentai nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas šio naujo įrodymo (taikos sutarties) nepriėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnio tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014). Kolegija sprendė, kad ši skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina, nepriteisiant ieškovui 10 000 Eur už suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese;
procesinės prievartos priemonės laikino nušalinimo nuo pareigų skyrimo neteisėtumas pripažintinas nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo teismui, surašant kaltinamąjį aktą 2014 m. sausio 24 d. iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo 2015 m. sausio 5 d. Kolegija sprendė, kad iš atsakovės ieškovui neišmokėtas darbo užmokestis kaip žala, padaryta per šį laikotarpį, yra 4434,71 Eur (12 094,68 : 30 x 11).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti 10 000 Eur turtinės žalos, patirtos dėl teisinių paslaugų suteikimo baudžiamojo proceso metu, ir dėl šio reikalavimo palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 314 straipsnio nuostatas. Be pagrindo nevertinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis (žr. šios nutarties 7 punktą). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme negalima buvo remtis taikos sutartimi, nes ginčijamas teismo sprendimas priimtas anksčiau. Būtinybė ir galimybė pateikti šią sutartį atsirado tik apeliaciniame procese.
Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sudaryta teisinių paslaugų sutartis sukūrė šalims teises ir pareigas: ieškovo gynėjas advokatas T. Meidus suteikė teisines paslaugas, todėl įgijo teisę į jų apmokėjimą, o ieškovas šias paslaugas gavo, todėl įgijo pareigą už jas atsiskaityti. Ieškovo prievolė pagal teismo nutartį sumokėti 10 000 Eur advokatų profesinei sąjungai „Meidus ir Juzukonis“ vertintina kaip asmens turtinei padėčiai turėsiantis neigiamų padarinių veiksnys, atitinkantis bendruosius žalos požymius, nes yra realiai tikėtinas, būsimas ieškovo nuostolis.
Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-405/2013), kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma ne tik už padarytą, bet ir už būsimą žalą. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti skundžiamos teismo nutarties dalį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismas pagrįstai nepriėmė naujo įrodymo (CPK 314 straipsnis), nes ieškinyje ieškovas nenurodė, kad nėra sumokėjęs 10 000 Eur gynėjui už suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese, nors sąskaita jam pateikta 2015 m. gegužės 5 d. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad taikos sutartis pasirašyta 2016 m. balandžio 12 d., o teismo patvirtinta 2016 m. balandžio 21 d. Atsakovės atstovė apeliacinį skundą pateikė 2016 m. balandžio 20 d. Todėl šio įrodymo, kuris kelia pagrįstų abejonių dėl jo sudarymo aplinkybių, priėmimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme suteiktų ieškovui pranašumą įrodinėjant gynėjo išlaidų atlyginimo priteisimą. Nepriimta taikos sutartis nepagrindžia aplinkybės, kad ieškovas realiai patyrė 10 000 Eur turtinę žalą.
Advokato atstovavimo išlaidos baudžiamajame procese yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos BPK nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 4 dalies normoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nenurodytas. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidos, turėtos savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvaujančio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, negali būti priteisiamos civilinėje byloje, jeigu jos nepripažintos kaip proceso išlaidos.
Ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-405/2013) nėra pagrindo vadovautis, nes joje pateikti išaiškinimai sprendžiant klausimą dėl žalos kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, tačiau pats konkrečios žalos atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti konkretų žalos dydį (išlaidas už suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese) ir aplinkybę, ar ji (žala) buvo patirta (sumokėtos lėšos). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad yra visos trys civilinės atsakomybės sąlygos. Šiai bylai aktuali praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-127/2012).
Atsakovės atstovė Specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti skundžiamos teismo nutarties dalį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nesutiktina su ieškovo kasacinio skundo argumentais, nurodytais šios nutarties 15.1 punkte, nes klausimas dėl reikalavimo atlyginti 10 000 Eur turtinę žalą, patirtą už suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese, nepagrįstumo buvo keliamas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – atsakovės atstovės savo procesiniuose dokumentuose, parengiamojo posėdžio bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad sąskaita už teisines paslaugas nėra apmokėta, o asmuo, reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų pagal sutartį sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais. Ieškovo atstovas, gavęs atsakovės atstovių procesinius dokumentus bei išklausęs teisminio nagrinėjimo metu šalių išsakytus paaiškinimus, turėjo visas galimybes laiku kreiptis dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau to nepadarė. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikdamas teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo nenurodė jokių aplinkybių, kodėl ši nutartis nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, nepagrindė, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, įvertinęs aplinkybę, kad sąskaita už teisines paslaugas baudžiamajame procese nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apmokėta ir nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo priimta, tinkamai taikė CK 6.249 straipsnio normas. Be to, ieškovas savo ieškinio reikalavimų negrindė CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia būsimos žalos įvertinimą, tokios aplinkybės neįrodinėjo, ieškinį grindė tik CK 6.263 straipsnio 2 dalimi ir 6.272 straipsniu. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 straipsnis).
Ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-405/2013) nėra pagrindo vadovautis, nes joje buvo sprendžiamas asmens būsimos žalos dėl notarės, kuri patvirtino buto pirkimo–pardavimo sutartį, neįrašiusi pardavėjų hipotekos kreditoriaus sutikimo parduoti butą ieškovams sąlygų, veiksmų, atlyginimo klausimas, o nagrinėjamoje byloje – atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, klausimas (ne būsimos žalos, o jau atsiradusios).
Atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti skundžiamos teismo nutarties dalį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kartu su ieškiniu pateikta teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2012 m. liepos 2 d. (ieškovas nepateikė atskiro susitarimo dėl apmokėjimo pagal teisinių paslaugų apimtį, įtvirtinto 4.1 punkte, papildančio teisinių paslaugų sutartį), išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-830-288/2014 priimtas 2014 m. gruodžio 15 d., o advokato T. Meidaus sąskaita už teisines paslaugas išrašyta tik 2015 m. gegužės 5 d. už gynimą baudžiamajame procese Nr. 07-1-00113-10, o ne ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-01155-13, kurį baigus medžiaga su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi, kuria nustatyta parengiamojo posėdžio data, ieškovui buvo pasiūlyta pateikti teismui duomenis apie pateiktos sąskaitos už suteiktas advokato atstovavimo paslaugas apmokėjimą, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kodėl taikos sutartis negalėjo būti sudaryta iki ieškinio pateikimo teismui dienos ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis (žr. šios nutarties 7 punktą) negali būti laikoma nauju įrodymu, kurio pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju CK 6.249 straipsnio 3 dalis netaikytina. Byloje esanti advokato T. Meidaus 2015 m. gegužės 5 d. sąskaitos už teisines paslaugas kopija nepatvirtina ieškovo turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių) fakto ir jų pagrįstumo, objektyvumo. Ieškovas nėra sumokėjęs už advokato teiktas paslaugas baudžiamajame procese, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis minėtame procese patyrė išlaidų.
Ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis (civilinė byla Nr. 3K-3-405/2013) skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis, joje buvo sprendžiamas asmens būsimos žalos dėl notarės, kuri patvirtino buto pirkimo–pardavimo sutartį, neįrašiusi pardavėjų hipotekos kreditoriaus sutikimo parduoti butą ieškovams sąlygų, veiksmų, atlyginimo klausimas, todėl išaiškinimai, pateikti minėtoje nutartyje, nelaikytini precedentu nagrinėjamai bylai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 314 straipsnio taikymo
Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis).
CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nevertino ieškovo argumentų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi tarp ieškovo ir advokatų profesinės bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ patvirtintos taikos sutarties (žr. šios nutarties 7 punktą), nes šie argumentai nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas šio naujo įrodymo nepriėmė CPK 314 straipsnio tvarka.
Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra teismo procesinis dokumentas. Ji sukelia procesinius ir materialinius teisinius padarinius, nes turi įtakos prievolės vykdymui. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalių sutarties patvirtinimo teismo nutartimi aplinkybė yra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl šalis siejančios prievolės galiojimo ir dėl būtinumo ją vykdyti.
Sprendžiant, ar priimti teismo nutartį kaip įrodymą kitame procese apeliacinės instancijos teisme pagal CPK 314 straipsnį, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Jeigu jo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo, tai toks įrodymas negalėjo būti pateiktas. Be to, būtina spręsti, ar šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Galimybė pateikti 22 punkte minėtą teismo nutartį atsirado tik vėliau, kai ji buvo priimta.
Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su jais ir teikti dėl jų paaiškinimus.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nepriimdamas po pirmosios instancijos teismo sprendimo atsiradusio kito procesinio teismo dokumento (žr. šios nutarties 7 punktą) ir nevertindamas jo kaip įrodymo, netinkamai taikė CPK 314 straipsnio nuostatas.
Dėl išlaidų realumo advokato pagalbai apmokėti kaip žalos dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų baudžiamajame procese
Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 ir joje nurodytą praktiką).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi atitikti realumo kriterijų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98). Paprastai aiškinama, kad tai turi būti sumokėtos lėšos. Nesumokėtos lėšos, kurios būtų numatytos (apskaičiuotos) tam tikriems mokėjimams, gali būti vertinamos kaip sąnaudos ar kaštai. Jie irgi tam tikrais atvejais gali būti priteisiami kaip žala, kadangi CK 6.249 straipsnis nustato, kad žala ar nuostoliai gali būti apskaičiuojami ir nebūtinai siejami su realiu sumokėjimu.
Kaštų, kaip sąnaudų padarytai žalai panaikinti (pažeistai teisei atkurti), kiekis nustatomas apskaičiavimo, vertinimo ar kitokio įkainojimo būdu. Kaštai nesiejami su apskaičiuoto sąnaudų kiekio sumokėjimu. Ne visais atvejais, kai neatlikti mokėjimai, yra pagrindo spręsti, kad tam tikros išlaidos nėra realios. Turi būti atsižvelgiama, ar yra prievolė vykdyti mokėjimus ir ar ji privalo būti įvykdyta. Jeigu užsakomos ir suteikiamos teisinės paslaugos, tai reiškia, kad sudaryta ir įvykdyta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Ji yra pagrindas mokėjimo prievolei atsirasti, jeigu prievolė teikti teisines paslaugas buvo sutarta vykdyti už atlyginimą. Ši prievolė turi būti vykdoma. Sutartimi už suteiktas paslaugas sulygto mokėti atlyginimo nėra pagrindo vertinti kaip teoriškai apskaičiuotų sąnaudų ar kaštų. Pagal sutartį už suteiktą paslaugą mokėtina suma yra prievolės dalykas (CK 6.3 straipsnis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaip realios išlaidos dėl advokato paslaugų suteikimo baudžiamajame procese gali būti vertinamos lėšos, kurios turi būti sumokamos advokatui už jo iš tikrųjų suteiktas teisines paslaugas baudžiamajame procese. Dėl jų realumo sprendžiama atsižvelgiant į aplinkybes, ar sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, ar suteiktos teisinės paslaugos, ar pagal sutartį numatytas atlyginimas, ar sutartis nenutraukta, ar siekiama nesumokėtas lėšas iš atstovaujamojo gauti. Tai sprendžiama pagal šalių sudarytą sutartį ir reikalavimo ją vykdyti aplinkybes.
Baudžiamajame procese išteisinto asmens išlaidas advokatui samdyti kaip žalą dėl neteisėtų institucijų veiksmų sudaro lėšos, kurios būtų pagrįstai išleistos asmens gynybai nuo baudžiamojo persekiojimo, kiek jos priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais institucijų veiksmais. Tai reiškia, kad ne visada padaryta žala sutaps su advokatui pagal atstovavimo ar teisinių paslaugų sutartį išmokėta ar tokia sutartimi jam numatyta atlyginimo suma. Jeigu ne visi prašomi pripažinti neteisėtais veiksmai pripažįstami neteisėtais, tai kaip žalos atlyginimas priteisiama išlaidų dalis, kuri susijusi su neteisėtais veiksmais. Atlygintinos dalies dydis nustatomas atsižvelgiant į šios dalies advokato paslaugų apimtį, vertę, sudėtingumą ir kitas aplinkybes.
Sprendžiant dėl atlygintinos žalos už teisines paslaugas, suteiktas ginant asmenį nuo neteisėtų veiksmų, dydžio, turi būti įvertinama sutartinio atlyginimo vertė, tarifo pagrįstumas, teisinių paslaugų sudėtingumas, intensyvumas, trukmė bei kitos reikšmingos aplinkybės ir atsižvelgiama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra faktinių duomenų, kokiu laikotarpiu ir kokios konkrečiai atstovavimo paslaugos buvo suteiktos, nes sąskaita už advokato suteiktas teisines paslaugas nedetalizuota. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino bylos faktinių aplinkybių dėl advokato darbo apimties tuo baudžiamojo persekiojimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai pripažinti neteisėtais prokuroro veiksmai dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo teismui, surašant kaltinamąjį aktą, ir vėliau.
Kasacinis teismas tikrina apskųstus sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu ir yra saistomas teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis 1 dalis), todėl negali priimti naujo sprendimo, nes jam priimti būtina nustatyti faktines bylos aplinkybes, tirti ir vertinti įrodymus.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, taip pat nenustatė faktinių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti turtinę žalą, padarytą dėl teisinių paslaugų suteikimo baudžiamojo proceso metu ir nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šios bylos dalys perduodamos apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kitų nutarties dalių nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti turtinę žalą, padarytą dėl teisinių paslaugų suteikimo baudžiamojo proceso metu ir nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti ir šias bylos dalis perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
