A. Z. pagal BK 180 str., 64 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-376-222/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51360-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1; 1.2.14.3; 2.3.6.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir A. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, kurių aplinka pritaikyta fizinę negalią turintiems nuteistiesiems.

Iš nuteistųjų A. Z. ir A. V. solidariai nukentėjusiajam V. J. priteista 70 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. V., tačiau dėl jo kasacinių skundų negauta.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. Z. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., 2016 m. spalio 31 d. apie 21 val. Joniškio r., (duomenys neskelbtini) (tiksliai nenustatytoje vietoje), dėl savanaudiškų paskatų, panaudojus fizinį smurtą – A. V. metaline beisbolo lazda tyčia sudavus nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam V. J. į įvairias kūno vietas, iš jo pagrobė automobilio BMW vairo kolonėlę ir mechaninę pavarų dėžę, kurių bendra vertė – 70 Eur, taip padarė nukentėjusiajam V. J. 70 Eur turtinę žalą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jį išteisinti; arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; arba 3) perkvalifikuoti jo (A. Z.) nusikalstamą veiką į BK 138 straipsnį ir bausmę paskirti atlikti atvirosios kolonijos sąlygomis; arba 4) sušvelninti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę. Kasatorius nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendis ir nutartis neteisėti dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, padarytų vertinant bylos įrodymus, ir netinkamo BK 63, 64 straipsnių taikymo.

2.2. Teismų atliktas įrodymų vertinimas netinkamas dėl to, kad nenuoseklus, fragmentiškas, neparemtas bylos duomenų palyginimu, išvados grindžiamos samprotavimais, o ne bylos medžiaga. A. Z. kaltė nustatyta remiantis vien tik nenuosekliais A. V. parodymais, kurių nepatvirtino kiti bylos įrodymai, be to, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai nebuvo galimybės užduoti klausimų ir patikrinti jo parodymų patikimumą. Nors bylos aplinkybės iš esmės nustatytos teisingai, tačiau kasatoriui inkriminuoto nusikaltimo subjektyvusis požymis, išankstinis susitarimas padaryti plėšimą nustatytas vadovaujantis prielaidomis.

2.3. BPK 301 straipsnio, 276 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios galios, todėl tai, kad remtasi kaltinamojo toje pačioje byloje A. V., juolab turinčio psichikos sutrikimų, parodymais, reiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimą. Be to, A. V. buvo suinteresuotas duoti A. Z. kaltinančius parodymus, ir nors jis ir pripažintas kaltu, jam paskirta simbolinė 20 parų arešto bausmė, o kasatoriui paskirtas trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas. Tokios bausmės neproporcingos lyginant jas atsižvelgus į nusikaltime dalyvavusių asmenų vaidmenis (smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo A. V., A. Z. tik pasisavino turtą, be to, jis yra neįgalus). Vertinti įtariamojo, kuris neįspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymų kaip tinkamų ir patikimų (šiuo atveju – A. V. parodymus) nebuvo galima.

2.4. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė duomenimis (telefoniniais pokalbiais), paimtais iš kitos bylos; jie neva patvirtina, kad A. Z. prašė A. V. pakeisti parodymus, nors telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoti pokalbiai susiję su aplinkybėmis iš kitos bylos.

2.5. Nukentėjusysis V. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3–4 promilės), todėl jo parodymai kelia abejonių; teismai negalėjo besąlygiškai jais tikėti. Be to, nukentėjusysis neatpažino detalių, kurios buvo paimtos iš A. Z. namų. Šios detalės nesusijusios su byla, o A. Z. užsiėmė internetine automobilių detalių prekyba.

2.6. Teismai nesiaiškino, kodėl liudytoja E. P. nurodė nevažiavusi kartu ir nieko nemačiusi, nors kiti liudytojai patvirtino, kad įvykio metu ji buvo automobilyje. Teisme nebuvo apklausta liudytoja (skunde nenurodo vardo ir pavardės, todėl neaišku, apie ką kalba, bet tikėtina, kad apie E. P.), kuri davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o teisme šie parodymai tik perskaityti. Taip A. Z. neturėjo galimybės užduoti klausimus liudytojai, kurios parodymai turėjo esminę reikšmę, taip pažeista jo teisė į gynybą, nesilaikyta rungtyniškumo, lygiateisiškumo ir teisingo bylos nagrinėjimo principų.

2.7. Byloje nėra jokių A. Z. kaltę pagrindžiančių įrodymų padarius plėšimą. Neneigiama, kad jis buvo suinteresuotas įgyti automobilio detales, tačiau neįrodyta, kad jis nurodė A. V. prieš nukentėjusįjį vartoti fizinį smurtą („išjungti“). Suduotą smūgį beisbolo lazda nukentėjusiajam teismai neteisingai įvertino kaip siekį apiplėšti, nes liudytoja Austėja (skunde nenurodyta pavardė) parodė, kad A. V. jai sakęs, jog taip norėjo išbandyti naują beisbolo lazdą, o A. Z. apie tai nieko nežinojo ir negalėjo numatyti. Kasaciniame skunde cituojami A. V. parodymai (apie tai, kaip šis suprato nukentėjusiojo elgesį, kodėl trenkė beisbolo lazda, ar kasatorius pasakė žodį „išjungti“ ir pan.) ir teigiama, kad teismai juos įvertino neteisingai. A. V. ir kiti asmenys nepatvirtino, kad buvo išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Byloje nenustatytas susitarimas apiplėšti, jokių konkliudentinių veiksmų nebuvo, automobilyje esantys liudytojai (V. A., V. R.), nieko nematė ir negirdėjo. Taigi nenustatytas bendrininkavimas apiplėšti, todėl A. Z. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnį.

2.8. Nagrinėjant bylą pažeistas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas. Panaudojus visas baudžiamojo proceso nustatytas priemones nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. Z. veiksmuose nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl nebuvo galima priimti pagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio, o toks nuosprendis šioje byloje prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui.

2.9. Teismas netinkamai taikė įstatymą pripažindamas A. Z. recidyvistu, nes neteisingai nurodė, kad jis buvo teistas už analogiškų nusikaltimų darymą.

2.10. Nuteistajam paskirta bausmė neatitinka BK 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, yra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik bausmės rūšį ir dydį, bet ir BK straipsnio, pagal kurį skirta bausmė (BK 180 straipsnio 1 dalis), sankciją, nuosprendyje pateiktus bausmės skyrimo motyvus.

2.11. Taip pat netinkamai taikyta BK 64 straipsnio 3 dalis, dėl to neteisingai subendrinta bausmė, nes bendrinant bausmes turėjo būti taikoma BK 63 straipsnio 9 dalis. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai į bausmės laiką neįskaitė kitu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalies, laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko, kaip tai nustato bausmių, paskirtų pagal kelis nuosprendžius, bendrinimo taisyklės.

2.12. Abiejų instancijų teismai nesvarstė BK 75 straipsnio taikymo, nors tam buvo visos sąlygos, nes A. Z. nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė įstatymo redakcijos, lengvinančios kasatoriaus padėtį, kuri galiojo iki nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į BK 41 straipsnio nuostatas, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

2.13. Teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nukentėjusiajam buvo priteista 70 Eur turtinės žalos atlyginimo, o detalė, kuri buvo nusikaltimo dalykas, sunaikinta, nes nukentėjusysis pareiškė, kad vietoj detalių prašo priteisti turtinę žalą. Teismas turėjo grąžinti jam detales ir nepriteisti turtinės žalos atlyginimo.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. Z. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas bylą pagal nuteistojo A. Z. skundą patikrino nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, įrodymus vertino laikydamasis BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nukentėjusiojo V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai apie A. Z. ir A. V. veiksmus prieš jį taip pat įvertinti tinkamai. Nepilnamečių liudytojų V. R. ir E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti. Specialisto išvada, kratos, vietovės apžiūros, daiktų apžiūros, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys įrodymai teismo posėdžio metu buvo patikrinti. Jais remdamiesi teismai pagrįstai konstatavo, kad A. Z., veikdamas bendrininkų grupe, įvykdė plėšimą.

3.2. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikytos tinkamai. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, A. Z. teistas, esant neišnykusiam teistumui bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Be to, A. Z. baustas administracine tvarka, nedirbantis, turintis negalią, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas. Nors anksčiau jam ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau reikiamų išvadų nepadarė. Teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas didesnį, nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Bausmės pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis subendrintos tinkamai.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas patikrino BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų taikymo klausimus. Įvertinęs A. Z. asmenybę, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas aplinkybes, teismas teisingai nustatė, kad jis, būdamas neįgalus, paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose, o ne atvirojoje kolonijoje.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino ir civilinio ieškinio nukentėjusiajam išsprendimo klausimą; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimus.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

5. Kasaciniame skunde nuteistasis, pateikdamas alternatyvius prašymus (jį išteisinti arba perkvalifikuoti veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į 138 straipsnį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka), pirmiausia neteisingai supranta kasacinės instancijos teismo kompetenciją BPK 382 straipsnio prasme, nes šios instancijos teismas priima nutartis (ne išteisinamuosius ar apkaltinamuosius nuosprendžius), iš jų – ir nutartis bylą nutraukti. Antra, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad dalis jo argumentų (teiginių) sudaro ne kasacinės, bet pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalyką (įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas). Tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) ir nagrinėja bylą BPK 369 nurodytais pagrindais, t. y. jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas: kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti; arba buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

6. Dėl to nuteistojo A. Z. kasacinio skundo argumentai dėl jam inkriminuotos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės (fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo bendrininkaujant su A. V.) įrodytumo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

7. Kasatorius pripažįsta, kad teismai iš esmės teisingai nustatė įvykio aplinkybes apie nukentėjusiojo V. J. turto (automobilio detalių) pagrobimą, tačiau nesutinka su jam inkriminuotomis aplinkybėmis dėl fizinio smurto panaudojimo. Kaip tvirtina nuteistasis A. Z., jis nesitarė su A. V., kad šis panaudos fizinį smurtą, pastarasis smogė nukentėjusiajam beisbolo lazda savo iniciatyva, dėl to jam (A. Z.) nepagrįstai inkriminuotas bendrininkavimas padaryti plėšimą. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad, nustatydami minėtos faktinės aplinkybės, kitaip tariant – plėšimo požymio, buvimą, teismai pažeidė BPK nurodytus reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui. Iš bylos medžiagos ir skundžiamų sprendimų (nuosprendžio ir nutarties) turinio matyti, kad A. Z. dalyvavimas bendrininkų grupe su A. V. padarant plėšimą abiejų instancijų teismų pripažintas įrodytu išsiaiškinus tai patvirtinančias faktines aplinkybes, kurių nustatymas grindžiamas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nuteistojo (kasatoriaus) ginčijamos faktinės aplinkybės nustatymo teisingumą patikrino apeliacinės instancijos teismas, kuris savo nutartyje pasisakė dėl bylos duomenų patikimumo bei pakankamumo ir motyvuotai paneigė nuteistojo A. Z. versiją kaip neatitinkančią tikrovės. Nors kasaciniame skunde A. Z. teigia, kad kito nuteistojo A. V., nukentėjusiojo V. J. parodymai nepatikimi, tačiau teismai, vertindami šių asmenų parodymus, išanalizavo jų turinį (kuris ypač išsamiai atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje), patikrino jų patikimumą, palygino juos su kitais įrodymais, iš jų – su paties kasatoriaus A. Z. parodymais. Pažymėtina, kad tiek nuteistasis A. V., tiek nukentėjusysis V. J., kurių parodymai akcentuojami kasaciniame skunde, buvo apklausti teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant kasatoriui ir jo gynėjai, kurie turėjo galimybę apklausiamiems asmenims užduoti klausimus. Be to, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, siekiant patikrinti kitus įrodymus, šio posėdžio metu buvo perskaityti ir A. V. bei V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (kai minėti asmenys pareiškė galbūt ne viską tiksliai prisimenantys, bet patvirtino anksčiau davę teisingus parodymus). Minėti asmenys apklausti ir jų parodymai užfiksuoti BPK nustatyta tvarka. Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nepilnametės liudytojos E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui; apie šios apklausos laiką ir vietą A. Z. (tuo metu įtariamajam) ir jo gynėjai buvo iš anksto pranešta. Šiuo atveju BPK 276 straipsnio nuostatos nepažeistos, nes pagal minėto straipsnio 2 dalį teisiamajame posėdyje gali būti perskaityti nepilnamečių asmenų parodymai. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad šioje byloje panaudota informacija, gauta kitoje baudžiamojoje byloje taikant BPK nustatytas procesines prievartos priemones (atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir ją fiksuojant, t. y. A. V. telefoninių ryšių kontrolę), nepažeidžiant BPK 162 straipsnio, nes ji panaudota prokuroro nutarimu, kaip to reikalauja minėto straipsnio nuostatos. Taigi bylos duomenys, kuriuos teismai pripažino įrodymais, atitinka jiems keliamus teisėtumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys), jie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Visi duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis), teismų sprendimuose išsamiai aptarti. Priešingai nei teigia kasatorius, bylos įrodymų vertinimas grindžiamas nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, t. y. taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Vien tai, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankus kasatoriui, savaime nereiškia teisės pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde iš esmės deklaratyviai teigiama, jog esą abejonės nebuvo aiškinamos kaltininko (A. Z.) naudai. Skundžiamų teismų sprendimų turinys tai paneigia, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino ir kaltinančius, ir teisinančius įrodymus, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl ir kokiais įrodymais remiasi, kokiu pagrindu nustatė A. Z. kaltumą patvirtinančias aplinkybes. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

8. Pagal teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, A. Z. veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, t. y. nustatyta, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe, žinodamas apie nepilnamečio bendrininko A. V. veiksmus, tiesiogiai matydamas, kaip šis beisbolo lazda sudavė smūgius nukentėjusiajam, t. y. pavartojo fizinį smurtą, nors pats tiesiogiai fizinio smurto nevartojo, tam neprieštaravo, priešingai – pritarė ir tuo pasinaudojęs pagrobė nukentėjusiojo automobilio detales. Teismų sprendimuose aprašytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – įvykio eiga bei tai, kokiu būdu buvo pagrobtas turtas, kurį vėliau ir paėmė A. Z., teisingai įvertinta kaip plėšimas, padarytas bendrininkų grupe, nes abiejų (A. Z. ir A. V.) bendromis pastangomis pasiektas rezultatas – V. J. priklausančių automobilio detalių užvaldymas. Taigi, A. Z. nusikalstama veika atitinka plėšimo požymius, todėl baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

9. Apibendrinus darytina išvada, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, tenkinti pirmiau minėtų kasatoriaus prašymų nėra teisinio pagrindo.

Dėl A. Z. pripažinimo recidyvistu

10. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187/2014">2K-187/2014</a>). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Šiuo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, skirtingai nei pripažįstant pavojingu recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 3 dalį, teismas atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-459/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-459/2012">2K-459/2012</a>).

11. Iš A. Z. priimtų ankstesnių nuosprendžių matyti, kad egzistuoja aplinkybės, atitinkančios nusikaltimų recidyvo požymį, antra vertus, pats kasatorius neneigia tokių aplinkybių buvimo, tuo tarpu jo teiginiai, kad teismai neteisingai nurodė, jog jis buvo teistas už analogiškų (ar panašaus pobūdžio) nusikaltimų darymą, nepagrindžia netinkamo BK 27 straipsnio 1 dalies taikymo.

Dėl bausmės

12. Nuteistojo A. Z. kasaciniame skunde pateiktas prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę grindžiamas BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimais. BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių (ne) buvimą ir kitas).

13. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Taigi sankcijoje už plėšimo padarymą nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra treji metai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. Z. paskyrė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertinęs visas bausmei paskirti reikšmės turinčias aplinkybes, iš jų ir tai, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Taip pat atsižvelgė į aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę: ankstesnius teistumus už panašaus pobūdžio nusikaltimus, į tai, kad nuteistasis reikiamų išvadų nepadarė nepaisant to, jog anksčiau jam keletą kartų buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laiku. Be to, A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, kad nusikalto būdamas recidyvistas.

14. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, A. Z. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus; atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ji nėra aiškiai per griežta ir neteisinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo švelninti A. Z. paskirtą bausmę (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

15. Be to, nors kasaciniame skunde paminėta apie BK 75 straipsnio taikymo galimybę, kurios apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, tačiau esant pirmiau nurodytoms bylos aplinkybėms, tokio pagrindo nėra. Nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. spalio 31 d., galiojo BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d.), pagal kurią asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, šiame straipsnyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. Z. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė (treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo) dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už tyčinius nusikaltimus pagal ankstesnį nuosprendį, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nebuvo pagrindo, be to, pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nuteistasis ir neprašė atidėti paskirtos bausmės vykdymo.

Dėl kitų kasacinio skundo teiginių

16. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmę, be to, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Pažymėtina, kad šiais klausimais pirmosios instancijos teismo nuosprendis nebuvo skundžiamas ir apeliacinės instancijos teismas jų atitinkamai nenagrinėjo. Dėl to, vadovaudamasi BPK 367 straipsnio 3 dalimi, minėtų klausimų (kasacinio skundo dalies) teisėjų kolegija nenagrinėja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. Z. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Sigita Jokimaitė

Dalia Bajerčiūtė