G. K. pagal BK 132 str., 229 str., 369 str., 368 str., 376 str., 51 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3649/2025

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00133-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 15 d. nuosprendžio išteisintojo G. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti G. K. atžvilgiu priimtą apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl galimai padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų bei netinkamai pritaikytų BK 132 straipsnio 3 dalies, BK 229 straipsnio nuostatų ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų. Netenkinus šio prašymo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti, sumažinant G. K. priteistą iš valstybės lėšų sumą jo patirtoms teisinių paslaugų išlaidoms apmokėti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė gydytojo pulmonologo konsultacine išvada ir ją pateikusio medicinos mokslų daktaro M. Z. paaiškinimais, išsamiai neanalizuodamas ekspertizės aktų turinio surinktų įrodymų kontekste ir tai lėmė netinkamą inkriminuoto kaltinimo interpretaciją ir nepagrįstą G. K. išteisinimą. Šiuo atveju buvo svarbu nustatyti, ar G. K., kaip vidaus ligų gydytojas, atliko visus būtinus veiksmus, leidžiančius objektyviai teigti, kad pacientės sveikatos būklė buvo visiškai aiški, nereikalaujanti papildomo stebėjimo bei tolimesnių tyrimų. Aplaidus ir nerūpestingas vos pilnametystės sulaukusios pacientės palikimas trims dienoms be kvalifikuotos medicininės priežiūros lėmė jos mirtį. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas tik hipotetiniu pagrindu nurodė, jog pati A. V. nevykdė savo, kaip pacientės pareigos, bendradarbiauti su gydytoju ir išsamiai atskleisti savo sveikatos būklę: nurodyti vartojamus vaistus ir pan. G. K. ne tik, kad nevertino A. V. būklės kaip neaiškios, bet netgi sukonkretino pirminę diagnozę iki ūminio bronchito, nors tam nebuvo pakankamai duomenų. G. K. nusikalstamas nerūpestingumas nulėmė pacientės mirtį, nors ji mirė ir ne jo budėjimo metu. Šiuo atveju priežastinis ryšys nenutrūko nei dėl pacientės neva menko bendradarbiavimo su G. K., nei dėl kitų vėliau budėjusių gydytojų veiksmų (neveikimo). Apie priežastinio ryšio nebuvimą būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei G. K. savo, kaip vidaus ligų gydytojo, pareigas būtų atlikęs tinkamai. Šiuo aspektu nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje tik apibendrino pateikto apeliacinio skundo argumentus ir formaliai jiems pritarė, įrodymai liko neišdėstyti ir neaptarti, o tai rodo, šio teismo šališkumą. Tai, kad pacientei reikėjo atlikti papildomus tyrimus dėl nepakankamai aiškios sveikatos būklės, pripažinta net trijuose ekspertizės aktuose, kurių teiginius apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas tik selektyviai apsiribojo pavieniu ekspertizės akto Nr. pEDM 14(55)/2024(01) teiginiu, kad tuo metu buvę objektyvūs medicinos duomenys pavirtino ūminio bronchito diagnozę, kurią ir nustatė išteisintasis. Analogiška išvada padaryta ir konsultacinėje išvadoje, tačiau nei konsultantas, nei apeliacinio teismo teisėjų kolegija neįvertino, kad ši išvada padaryta turint tik dalį duomenų. G. K. turėjo paskirti reikiamus tyrimus, gauti papildomus duomenis ir juos įvertinti, tačiau to nepadarė. Taigi G. K. veiksmai sukėlė didelę žalą - netinkamą gydymo krypties parinkimą, tolesnę nepriežiūrą ir pacientės mirtį. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl G. K. abstrakčius paaiškinimus, priešingai nei ekspertų, laiko patikimais ir teisingais. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp G. K. veiksmų ir pacientės A. V. mirties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priežastinį ryšį analizavo tik BK 132 straipsnio 3 dalies kontekste, tačiau priežastinis ryšys BK 229 straipsnio sudėties kontekste liko neaptartas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, ar G. K., nepaskyręs reikiamų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų pacientei A. V., nepalikęs jos stebimų pacientų priežiūrai ir tinkamai nesutvarkęs jos ligos istorijos, nepadarė jai didelės žalos, nes būtent tai lėmė nepakankamai veiksmingą (efektyvų), nekokybišką gydymą bei tolimesnę pacientės nepriežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp G. K. veiksmų analizavo pernelyg siaurai, o tai nuėmė neteisėto išteisinamojo nuosprendžio priėmimą. Be to, kasatorė pažymi kad byloje priteista proceso išlaidų suma turi būti ženkliai mažinama, nes nei bylos apimtis, nei sudėtingumas, jos specifika, trukmė ar kitos aplinkybės neleidžia advokato darbo įvertinti beveik 37000 Eur. Jos nuomone, byla nebuvo rezonansinė, nesulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ar žiniasklaidos dėmesio, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo bei aiškinimo klausimai, net nebuvo būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalis).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde plačiai dėstoma įvykio chronologija, atliekamas savas įrodymų vertinimas, pateikiama faktinių aplinkybių analizė ir teigiama, kad visgi G. K. aplaidūs veiksmai sukėlė didelę žalą, t. y. buvo priežastiniame ryšyje su pacientės A. V. mirtimi. Tačiau tokie faktinio pobūdžio teiginiai nesuteikia atrankos kolegijai prielaidų spręsti, kad šiuo atveju buvo padarytos kasatorės nurodomos esminės teisės taikymo klaidos ir dėl to reikia peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasatorei nepriimtinos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl G. K. veiksmų vertinimo nesudaro kasacijos pagrindų.

Be to, kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį neįvertino, ar G. K., nepaskyręs reikiamų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų pacientei A. V., nepalikęs jos stebimų pacientų priežiūrai ir tinkamai nesutvarkęs jos ligos istorijos, nepadarė jai didelės žalos, nes būtent tai lėmė nepakankamai veiksmingą (efektyvų), nekokybišką gydymą bei tolimesnę pacientės nepriežiūrą. Tačiau nagrinėtoje byloje tiek G. K. reikštame kaltinime, tiek paskesniuose teismų sprendimuose, didelės žalos požymis buvo siejamas išimtinai su nukentėjusiosios mirtimi, todėl kasacija šiuo klausimu nėra galima. (BPK 367 straipsnio 3 dalis)

Nors prokurorė ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl išteisintajam priteistų išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimą iš valstybės lėšų, dydį, pažymėtina, kad proceso išlaidų klausimai yra išsamiai ir argumentuotai išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (skundžiamo nuosprendžio 59-66 punktai). Kasaciniame skunde dėstomas nesutikimas su šiais apeliacinės instancijos teismo argumentais savaime nerodo esminių BPK pažeidimų ir nesudaro kasacijos pagrindų.

Nesant teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadas ir patvirtintų esminius BPK pažeidimus bei netinkamai pritaikytas BK nuostatas, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Auksės Lipkevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas