Civilinė byla Nr. 3K-3-129-933/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00708-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Irmanto Šulco (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, kuria atsakovui Š. K. (S. K.) iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, netenkinus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams Č. K., Š. K. (S. K.) ir „L&M International Trading Ltd“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai tarpiniu procesiniu sprendimu apeliacine tvarka išsprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo klausimas, o byla jau yra išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme ir dėl šio teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 483 459 Eur nuostolių, patirtų dėl atsakovų prašymais taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, atsakovo Č. K. atsakomybę apribojant 348 562 Eur nuostolių suma.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams „L&M International Trading Ltd“ ir Š. K. priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2025 m. kovo 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą ir priteisė atsakovui Š. K. iš ieškovės 895,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
6. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, netenkinus atskirojo skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas Š. K. pateikė prašymą priteisti 1494 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą bei pareiškimo dėl nušalinimo parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą ir kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 895,16 Eur (2237,90 Eur × 0,4). Atsižvelgiant į tai, atsakovui Š. K. iš ieškovės priteistas 895,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsiranda tik laimėjus bylą, t. y. teismui priėmus palankų teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Nutartis, kuria išsprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, savo esme yra procesinio pobūdžio ir nelaikytina sprendimu dėl ginčo esmės. Teismas nesprendė dėl ginčo esmės, nenagrinėjo ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, todėl nutarties pagrindu nė viena iš šalių netapo nei laimėjusia, nei pralaimėjusia bylą šalimi ir atitinkamai nei įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą, nei jai galėjo kilti pareiga atlyginti priešingos šalies išlaidas. Teismas tarpiniu procesiniu sprendimu (nutartimi) nepagrįstai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
7.2. Teismas nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos, aiškinančios CPK 93 straipsnio 1 dalį:
7.2.1. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad pralaimėjęs moka. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tai būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Bet kuriuo atveju proceso įstatymas suteikia teismui galimybę nukrypti nuo pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193-969/2018">3K-3-193-969/2018</a>).
7.2.2. Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis, o ne tarpinį procesinį klausimą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-823/2021">e3K-3-275-823/2021</a>).
7.2.3. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas patenkino procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimdamas nutartį, ir apeliacinės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą, nesudaro pagrindo tarp šalių kilusį ginčą vertinti kaip išspręstą šalies, prašiusios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a>).
7.3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (jas pažeidė), tokio sprendimo nemotyvavo, nesprendė dėl CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išimties taikymo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
8. Atsakovas Š. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį procesą nutraukti; pirmojo prašymo netenkinus – nustatyti terminą ieškovei kasacinio skundo trūkumams pašalinti; ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Ieškovės kasacinis skundas yra nepagrįstas, jame nėra suformuluoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti kasacijos pagrindai. Lietuvos apeliacinis teismas nepažeidė proceso teisės normų. Kasaciniame skunde deklaruojamas CPK 98 straipsnio pažeidimas, tačiau nėra argumentų, kaip šis straipsnis buvo pažeistas, atitinkamai, kadangi nurodytų pažeidimų nėra, jie negali turėti nei esminės, nei kokios nors kitokios reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir nenulėmė neteisėtos nutarties priėmimo, nes nutartis yra teisėta.
8.2. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a> ir 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-823/2021">e3K-3-275-823/2021</a> suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes šios nutartys buvo priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su šio ginčo faktinėmis aplinkybėmis, be to, skiriasi procesinės prielaidos, dėl kurių buvo priimti teismų procesiniai sprendimai. Esminis nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos skirtumas yra tas, kad šioje byloje, priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas jau buvo išnagrinėjęs bylą iš esmės ir buvo priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas dėl bylos esmės, o bylinėjimosi išlaidos paskirstytos.
8.3. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 93 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo ir aiškinimo yra nepagrįsti. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. CPK 93 straipsnio 4 dalis ir ją aiškinanti teismų praktika įtvirtina ir diskreciją bylą nagrinėjančiam teismui, priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, vadovautis ir priežasties teorija, kuria remiantis lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-214/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-214/2014">3K-3-214/2014</a>; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNi0zMTMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-36-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-36-313/2018">3K-3-36-313/2018</a>). Nors Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis taikė priežasties teoriją, tačiau šios teorijos taikymą lėmė tai, jog apeliacinis procesas pagal ieškovės atskirąjį skundą buvo išnagrinėtas po to, kai pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės išnagrinėtas šalių ginčas ir visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos jau buvo paskirstytos pirmosios instancijos teisme.
8.4. Nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas ginčą iš esmės jau buvo išnagrinėjęs ir objektyviai negalėjo nei pagrindiniu, nei papildomu sprendimu spręsti dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi civilinė byla jau buvo išnagrinėta ir buvo priimtas sprendimas atsakovo naudai. Tokią poziciją patvirtina ir teisės doktrina, nustatanti, kad esant kiekvienai vėlesnei proceso stadijai susidariusios bylinėjimosi išlaidos papildo tas išlaidas, kurios susidarė esant ankstesnėms proceso stadijoms. Sprendžiant dėl apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, taip pat atnaujinant procesą turėtų išlaidų atlyginimo, esant vėlesnei proceso stadijai priimto teismo sprendimo palankumą vienai iš šalių reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvieną proceso stadiją atskirai, lyginant ankstesnėje stadijoje ir vėlesnėje stadijoje priimtų sprendimų materialinį teisinį turinį (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 317). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ir pareigą spręsti dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas nebegalėjo būti išspręstas pirmosios instancijos teisme.
8.5. Procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra išvestinis klausimas ir atskirai nuo pagrindinio klausimo gali būti peržiūrimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pvz., priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio klausimu), tačiau ieškovė priteisto išlaidų atlyginimo dydžio nekvestionuoja, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas atskirai nuo laikinųjų apsaugos priemonių klausimo neturėtų būti vertinamas. Kasacinis procesas apskritai nėra galimas, nes ieškovė nekvestionuoja pagrindinio procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo teisėtumo. Jeigu būtų laikoma, kad kasacinis skundas nagrinėtinas, jis turėtų būti apmokestinamas arba kaip dėl laikinųjų apsaugos priemonių, arba nuo ginčijamos sumos vertės.
9. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio proceso nutraukimo ir(ar) kasacinio skundo trūkumų
10. Atsiliepime į kasacinį skundą prašoma nutraukti procesą, pradėtą pagal ieškovės kasacinį skundą, arba nustatyti terminą pateikto kasacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas atskirai nuo laikinųjų apsaugos priemonių klausimo neturėtų būti vertinamas, o ieškovės kasacinis skundas turėtų būti apmokestinamas arba kaip dėl laikinųjų apsaugos priemonių, arba nuo ginčijamos sumos.
11. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti skundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis). Dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 100 straipsnio 1 dalis). CPK 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Šiame kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). CPK 340 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu CPK XVII skyriuje (Bylų procesas kasaciniame teisme) tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomi šio Kodekso 1–300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.
12. Kasacinis procesas nutraukiamas bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad kasacinį skundą toje byloje turėjo būti atsisakyta priimti, arba bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu atsiradus aplinkybių, kurios daro tolesnį kasacinį procesą negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ0LTc4MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-144-781/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-144-781/2025">e3K-3-144-781/2025</a>, 25 punktas). Pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą nustatyti CPK 350 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad kasacinį skundą atsisakoma priimti, jei jis neatitinka CPK 347 straipsnio reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo į kasacinį skundą teiginius, pažymi, kad, pirma, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo gali būti skundžiama kasacine tvarka, nes klausimas dėl tarpiniu procesiniu sprendimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra ribojamas kaip kasacijos objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a>; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-823/2021">e3K-3-275-823/2021</a>). Antra, kai kasaciniu skundu skundžiama tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminis mokestis neturi būti mokamas, nes skundas vertinamas kaip dėl procesinių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>; 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgtNjkwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148-690/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148-690/2017">3K-3-148-690/2017</a>, 64 punktas). Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti nei atsakovo prašymo nutraukti kasacinį procesą, nei prašymo įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį už kasacinį skundą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai tarpiniu procesiniu sprendimu apeliacine tvarka išsprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo ir(ar) teisėtumo klausimas, o byla jau yra išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas, aiškinimo ir taikymo
14. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą, gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNy03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-7-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-7-701/2018">e3K-3-7-701/2018</a>, 16 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjYtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-66-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-66-469/2020">e3K-3-66-469/2020</a>, 15 punktas).
16. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNy03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-7-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-7-701/2018">e3K-3-7-701/2018</a>, 17 punktas).
17. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQ0LTQ2OS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-144-469/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-144-469/2021">e3K-3-144-469/2021</a>, 17 punktas).
18. Teisės doktrinoje pažymima, kad esant kiekvienai vėlesnei proceso stadijai susidariusios bylinėjimosi išlaidos papildo tas išlaidas, kurios susidarė esant ankstesnėms proceso stadijoms. Sprendžiant dėl apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, taip pat atnaujinant procesą turėtų išlaidų atlyginimo, esant vėlesnei proceso stadijai priimto teismo sprendimo palankumą vienai iš šalių reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvieną proceso stadiją atskirai, lyginant ankstesnėje stadijoje ir vėlesnėje stadijoje priimtų sprendimų materialinį teisinį turinį (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Justitia, 2007, p. 317). Tačiau konkreti byla (t. y. konkretus teisinis ginčas, dėl kurio nagrinėjimo buvo kreiptasi į teismą) gali būti laikoma pasiekusia vėlesnę (apeliacijos ar kasacijos) stadiją tik tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismui yra apskundžiamas baigiamasis teismo procesinis sprendimas (sprendimas ar procesą užbaigianti nutartis). Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine ar kasacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-823/2021">e3K-3-275-823/2021</a>, 24 punktas).
19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu (pvz., nutarties sustabdyti bylą ar nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones), kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a>, 13 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-823/2021">e3K-3-275-823/2021</a>, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Taigi, tiek pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), tiek pagal kasacinio teismo praktiką, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis, o ne tarpinį procesinį klausimą sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-823/2021">e3K-3-275-823/2021</a>, 17 punktas). Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingas yra viso teismo proceso, o ne tarpinio jo etapo, rezultatas.
21. Atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad aptariamoje situacijoje galima vadovautis priežasties teorija. Vertinant šį argumentą atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CPK nuostatose įtvirtinti du atvejai, kuriems esant bylinėjimosi išlaidos šalims gali būti paskirstomos vadovaujantis priežasties teorija. Pirma, pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį tokia galimybė nustatyta kaip bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės išimtis bylose, užbaigtose priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, jei teismas nustatytų, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtMTA3NS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-1075/2020">e3K-3-83-1075/2020</a>, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg4LTQwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-188-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-188-403/2020">e3K-3-188-403/2020</a>, 27, 28 punktai). Antra, remiantis priežasties teorija bylinėjimosi išlaidos taip pat turi būti paskirstomos tuo atveju, kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. tais atvejais, kai taikyti bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindu laikomas proceso šaliai palankaus sprendimo dėl ginčo esmės priėmimas, nėra galimybės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta pirmiau nurodytų teisinių prielaidų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirstyti vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo, vėliau teisminio nagrinėjimo metu 2024 m. spalio 15 d. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl šios nutarties ieškovė 2024 m. spalio 25 d. padavė atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį. Ieškovė 2025 m. kovo 4 d. padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (apeliacinis skundas priimtas 2025 m. kovo 7 d. teisėjo rezoliucija). Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi paliko nepakeistą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, priteisė atsakovui iš ieškovės 895,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlyginimą (skundžiama nutarties dalis). Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkino. Taigi aptariamu atveju, jau bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme ir priėmus sprendimą bei paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, dėl jo pateikus apeliacinį skundą, vėlesniu tarpiniu procesiniu sprendimu (nutartimi) palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo taip pat buvo paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
23. Kasaciniame skunde ieškovė kelia klausimą, ar pagrįstai apeliacinės instancijos teismas tarpiniu procesiniu sprendimu, kuriuo ginčas nėra išnagrinėjamas iš esmės, atsakovui iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsiranda tik laimėjus bylą, t. y. priėmus palankų teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių tokiu sprendimu nėra ir negali būti laikoma, todėl ją priėmęs teismas neturėjo įgaliojimų spręsti šio klausimo; apeliacinės instancijos teismas, tarpiniu procesiniu sprendimu paskirstęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-823/2021">e3K-3-275-823/2021</a> suformuotos praktikos.
24. Atsakovo manymu, nebuvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi ieškovės nurodytų kasacinio teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-823/2021">e3K-3-275-823/2021</a> ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su šio ginčo faktinėmis aplinkybėmis, be to, skiriasi ir teisinės prielaidos, dėl kurių buvo priimti teismų procesiniai sprendimai. Atsakovas nurodo, kad esminis skirtumas tarp ieškovės nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a> ir nagrinėjamos bylos yra tas, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a>, kai apeliacinės instancijos teismas sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teisme šalių ginčas nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismui paskirstant išlaidas, susidariusias laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo procese, pirmosios instancijos teismas jau buvo išnagrinėjęs bylą iš esmės ir atmetęs ieškovės ieškinį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstytas pagrįstai.
25. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a> buvo spręsta dėl bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį paskirstymo apeliacinės instancijos teisme, kai šis teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir (ar) teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nėra baigtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc1LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-275-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-275-823/2021">e3K-3-275-823/2021</a> buvo spręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas nutraukia apeliacinį procesą, pradėtą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos vėlesniu teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Šiose bylose pateikti nutarties 19–20 punktuose nurodyti išaiškinimai. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad faktinės bylų aplinkybės nėra visiškai tapačios nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Ginčo atveju, skirtingai nei pirmiau aptartoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjgwLTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-280-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-280-219/2018">e3K-3-280-219/2018</a>, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisėtumo ir(ar) pagrįstumo klausimą bei skirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teismas jau buvo išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą ir ieškovės ieškinį buvo atmetęs. Vis dėlto dėl toliau nurodomų argumentų nėra teisinio pagrindo daryti išvados, kad kasacinio teismo išaiškinimas, jog „kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo“, šiai bylai netaikytinas.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį (2025 m. kovo 13 d.), ieškovė jau buvo padavusi apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (2025 m. kovo 4 d.) ir šis skundas buvo priimtas (2025 m. kovo 7 d.). Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzQtNjExLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-74-611/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-74-611/2025">e3K-3-74-611/2025</a>, 34 punktas).
27. Aptariamoje situacijoje, įvertinusi tai, kad, apeliacinės instancijos teismui skirstant bylinėjimosi išlaidas tarpiniame procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo jau buvo paduotas ir priimtas apeliacinis skundas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, nes civilinė byla pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta ir buvo priimtas sprendimas atsakovo naudai. Priešingai, esant nustatytai aplinkybei dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliaciniu skundu, darytina išvada, kad ginčo atveju nebuvo CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – apeliacinės instancijos teismas tarpiniame procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo galimybės nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą iš esmės ir kuriai šaliai tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės vėliau tarpiniame apeliaciniame procese (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių) atsiradusios bylinėjimosi išlaidos skirstytinos apeliacine tvarka nagrinėjant bylą dėl ginčo esmės (CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
28. Plėtodama pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija išaiškina, kad, esant apskųstam pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, neturi pagrindo, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, paskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi dar nėra galimybės nustatyti ginčą laimėjusios šalies, o kartu ir šalies, kuriai tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šiame tarpiniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti įtrauktos į bendrą bylinėjimosi išlaidų sąmatą, dėl kurios sprendžiama galutiniame procesiniame sprendime baigus nagrinėti bylą iš esmės (šiuo atveju apeliaciniame procese).
29. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, tarpiniame procese priteisdamas atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme parengimą atlyginimą, netinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir iš esmės nukrypo nuo šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamos praktikos. Tai sudaro pagrindą panaikinti šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir priimti naują sprendimą – netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo klausimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjc1LTg4MS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-275-881/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-275-881/2025">2A-275-881/2025</a>, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, atitinkamai pakeitė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme paskirstymo
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
31. Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės buvo patenkintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys patenkintas, kasaciniai skundai dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo nebuvo priimti, ieškovė laikytina bylą laimėjusia šalimi ir turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasaciniame procese (CPK 93 straipsnis).
32. Ieškovė už kasacinio skundo parengimą patyrė 609,84 Eur išlaidas, prašo jų atlyginimą priteisti iš atsakovų. Prašomos atlyginti išlaidos yra pagrįstos įrodymais ir neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos didžiausios už kasacinio skundo parengimą priteistinos išlaidų sumos. Įvertinus sprendžiamo klausimo turinį – bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp ieškovės ir atsakovo, procesinį sprendimo rezultatą, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 609,84 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnis).
33. Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria atsakovui Š. K. (S. K.) iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko priteistas 895,16 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių Eur 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti atsakovo Š. K. (S. K.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės akcinės bendrovės SEB banko.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui (j. a. k. 112021238) iš atsakovo Š. K. (S. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 609,84 Eur (šešių šimtų devynių Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Irmantas Šulcas
Dalia Vasarienė
