Dėl jų nepasisakė

Nr. DOK-3754

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02329-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 20 d. paduotu

n u s t a t ė :

Ieškovai J. S., J. R. ir V. R. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jų ieškinys atsakovei Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Triušelių alėja“ dėl teisės jungtis prie inžinerinių tinklų be savininkų sutikimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, netinkamai taikė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DGNKPPSBĮ) normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl to nepagrįstai atmetė ieškinį. Skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pagal DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 8 dalį daugiabutis namas tai trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Teismai supainiojo skirtingas sąvokas „kelių butų gyvenamasis namas“ ir „sublokuoti vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 7.4 punktas). Ieškovų statiniai nėra daugiabučiai, jie yra trys vienbučiai statiniai, kurių plotas neviršija 160 kv. m ir jie yra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Ieškovų statiniai net formaliai neprieštarauja atsakovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Triušelių alėja“ visuotinių susirinkimų sprendimams. Kita vertus, atsakovės atstovas pripažino, kad gyvenamajame kvartale yra prijungtų prie inžinerinių tinklų tiek dvibučių, tiek tribučių namų. Šiuos argumentus ieškovai nurodė apeliaciniame skunde, todėl nesuprantamas tos pačios klaidos atkartojimas apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

2. Teismai nepagrįstai rėmėsi Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Triušelių alėja“ visuotinių susirinkimų sprendimais dėl apribojimų statinių parametrams. Pagal DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktą vykdyti tokius sprendimus privalo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, o ne bet kokie tretieji asmenys – šiuo atveju ieškovai, kurie nėra bendrijos nariai. Joks teisės aktas nesuteikia bendrijai kompetencijos riboti teisės aktais asmeniui suteiktą statybos teisę, nustatyti papildomus reikalavimus statinio parametrams ar pan. Šie argumentai buvo išdėstyti apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė.

3. Teismai neįvertino ginčo pobūdžio ir teisinio santykio specifikos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įgyvendinimas yra viešasis interesas. Būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo. Teismai neįvertino aplinkybių, kad detaliojo plano sprendiniuose numatyta, atsiradus centralizuotai vandens tiekimo ir nuotekų sistemoms, bus privaloma prie jų jungtis.

4. Teismai atkartojo atsakovės teiginius, neva ieškovų statinių prijungimas prie inžinerinių tinklų nesuderinamas su tinklų savininkų interesais. Teismai ignoravo oficialų rašytinį įrodymą (Aplinkos apsaugos departamento 2023 m. rugpjūčio 21 d. raštą), kuriame nurodyta, kad geriamuoju vandeniu aprūpinama tik mažiau nei trečdalis žmonių, nei numatyta detaliajame plane. Atsakovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais savo hipotetinių samprotavimų, kad kvartale gyvena (ar ateityje gali gyventi) daugiau žmonių.

5. Teismų motyvas, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu buvo panaikintas ieškovams išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra teisiškai nereikšmingas, nes šiuo sprendimu ieškovams sudaryta galimybė įteisinti statybą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti V. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. spalio 9 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 375, žyminio mokesčio užduoties kodas ZO80645.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas