Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios teisę į tiesioginės žalos ir negautų pajamų atlyginimą, CK 6.249 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios žalos apskaičiavimo momentą, CK 6.193 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios sutarčių aiškinimą, kai sutarties sąlygos kelia abejonių, ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios draudikui perėjusios reikalavimo teisės įgyvendinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-286-313/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00645-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.6.5.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“ ir draudimo bendrovės AAS „Balta“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jaunystės romantika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grifs AG“ ir ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grifs AG“, uždarajai akcinei bendrovei „SMI Alytus“ ir draudimo bendrovei AAS „Balta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios teisę į tiesioginės žalos ir negautų pajamų atlyginimą, CK 6.249 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios žalos apskaičiavimo momentą, CK 6.193 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios sutarčių aiškinimą, kai sutarties sąlygos kelia abejonių, ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios draudikui perėjusios reikalavimo teisės įgyvendinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė UAB,,Jaunystės romantika“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB,,Grifs AG“ 56 565,17 Eur (195 308,22 Lt) nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančiomis 2005 m. gruodžio 8 d. stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties priedo Nr. 1 sąlygas dėl atsakovės UAB,,Grifs AG“ civilinės sutartinės atsakomybės ribojimo.

Ieškovė UAB,,Jaunystės romantika“ nurodė, kad su atsakove 2005 m. gruodžio 8 d. sudarė stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei stebėjimo ir reagavimo paslaugas juvelyrinių dirbinių parduotuvėje Alytuje, prekybos centro „Arena“ patalpose. 2012 m. rugpjūčio 21 d. naktį buvo įsibrauta į ieškovės juvelyrinę parduotuvę ir įvykdyta vagystė. Vagystės metu buvo išpjauti parduotuvėje buvę du seifai ir iš jų pagrobti aukso dirbiniai ir dalis sidabro gaminių bei 585,03 Eur (2020 Lt). Draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“, kurioje ieškovė buvo apdraudusi savo turtą, išmokėjo 38 194,99 Eur (131 879,67 Lt) draudimo išmoką. Draudimo bendrovė patirtą žalą atlygino pagal aukso gaminių įgijimo metu buvusį vieno aukso dirbinio gramo savikainos vidurkį, kuris siekė 11,50 Eur (39,71 Lt). Vagystės dieną pasaulinėje rinkoje 1 gramas 585 prabos aukso su darbu kainavo 29,59 Eur (102,15 Lt). Atėmus aukso gramo kainos skirtumus tarp jų įsigijimo ir vagystės dienos, buvo apskaičiuota, kad pavogta aukso dirbinių už 89 850,76 Eur (310 236,70 Lt). Atskaičius draudimo bendrovės atlygintą žalos dalį, ieškovei neatlyginta turtinė žala yra 56 565,17 Eur (195 308,22 Lt), kurią sudaro 54 918,60 Eur (189 622,93 Lt) už aukso gaminius, 916,73 Eur (3165,29 Lt) naujiems seifams įsigyti, 585,03 Eur (2020 Lt) pavogtų pinigų suma ir 144,81 Eur (500 Lt) išskaičiuota franšizė.

Ieškovė teigia, kad jos žala atsirado dėl atsakovės netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų – gavę aliarmo signalą, atsakovės atstovai neatvyko į juvelyrinę parduotuvę, neapžiūrėjo išorės objekto perimetro, nesiėmė kitų priemonių objektui ir jame esančiam turtui apginti nuo akivaizdaus neteisėto kėsinimosi, nebudėjo prie objekto, kurio perimetras pažeistas, netinkamai vykdė sutarties 4.1.2, 4.1.3, 4.1.5 punktus. Atsakovė atvyko tik prie prekybos centro,,Arena“ pastato, kuris nėra objektas pagal šalių pasirašytą stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį. Šie atsakovės veiksmai lėmė ieškovės nuostolių atsiradimą.

Šalių sudarytos sutarties specialiojoje dalyje buvo nurodyti atsakovės civilinės sutartinės atsakomybės ribojimo dydžiai, tačiau tokia sutarties sąlyga prieštarauja imperatyviajai CK 6.252 straipsnio 1 daliai, kurioje draudžiamas šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo, todėl nurodytos sutarties priedo sąlygos pripažintinos negaliojančiomis.

Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių UAB,,Grifs AG“, UAB,,SMI Alytus“ ir draudimo bendrovės AAS „Balta“ 38 194,99 Eur (131 879,67 Lt) žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė „Ergo Insurance SE“ nurodė, kad 2012 m. liepos 12 d. sudarė draudimo sutartį su UAB „Jaunystės romantika“, kuria buvo apdraustos draudėjai priklausančios atsargos – juvelyriniai dirbiniai ir inventorius, esantys Alytuje, prekybos centro „Arena“ patalpose. Turtas buvo apdraustas nuo vagystės rizikos. 2012 m. rugpjūčio 21 d. naktį ieškovės UAB,,Jaunystės romantika“ juvelyrinėje parduotuvėje buvo įvykdyta vagystė ir ieškovei padaryta 38 339,80 Eur (132 379,67 Lt) žala. Po atliktos žalos administravimo procedūros ieškovė draudimo bendrovė 2012 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą išmokėti 38 339,80 Eur (132 379,67 Lt) draudimo išmoką. Atsižvelgdama į šalių sutartą neišmokamąją sumą, t. y. 144,81 Eur (500 Lt), ieškovė 2012 m. rugsėjo 18 d. išmokėjo draudėjai 38 194,99 Eur (131 879,67 Lt) draudimo išmoką ir įgijo regresinio reikalavimo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš asmenų, atsakingų už žalos atsiradimą.

Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ teigė, kad dėl atsakovės UAB „Grifs AG“ netinkamo pareigų pagal stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį vykdymo buvo įvykdyta vagystė ieškovės juvelyrinių dirbinių parduotuvėje. Iš viso UAB „Jaunystės romantika“ dėl atliktos vagystės patyrė 38 339,80 Eur (132 379,67 Lt) turtinę žalą ir ši suma laikytina atsakovės UAB „Grifs AG“ neteisėtais veiksmais sukeltos žalos dydžiu. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė UAB „Grifs AG“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje AAS „Balta“, ieškovė prašo patirtą žalą priteisti solidariai iš šių atsakovių.

Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ nurodė, kad ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ ir atsakovė UAB „SMI Alytus“ 2011 m. birželio 29 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria UAB „SMI Alytus“ išnuomojo ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas prekybos centre Alytuje. Šia nuomos sutartimi nuomotoja UAB „SMI Alytus“ įsipareigojo pasirūpinti bendrųjų plotų apsauga, tačiau netinkamai vykdė savo pareigą: ant prekybos centro stogo nebuvo įrengta judesio daviklių, tūrio jutiklių, nebuvo pasirūpinta papildomomis apsaugos priemonėmis, taip sudarytos palankios sąlygos nusikalstamą veiką vykdžiusiems asmenims patekti į prekybos centro vidų. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė UAB „SMI Alytus“ yra solidariai atsakinga su atsakovėmis UAB „Grifs AG“ ir draudimo bendrove AAS „Balta“ už jos patirtą žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 18 d. sprendimu ieškovės UAB,,Jaunystės romantika“ ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB,,Grifs AG“ 56 565,17 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3355,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; pripažino negaliojančiomis 2005 m. gruodžio 8 d. stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties priedo Nr. 1 sąlygas dėl atsakovės UAB,,Grifs AG“ civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo.

Teismas patenkino ieškovės draudimo bnedrovės „Ergo Insurance SE“ ieškinį iš dalies – priteisė jai solidariai iš atsakovių UAB,,Grifs AG“ ir draudimo bendrovės AAS „Balta“ 38 194,99 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis – 3062,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB,,Grifs AG“ buvo atsakinga už prekybos centro rakinimą. Įvertinęs sutarties 4.1.3 punkte ir 4.1.5 punkte nustatytas atsakovės pareigas, teismas sprendė, kad jei atsakovė būtų tinkamai apžiūrėjusi ieškovės UAB,,Jaunystės romantika“ parduotuvę, nebūtų buvę galimybės išlaužti seifų ir iš jų pagrobti juvelyrinius dirbinius bei pinigus, ir taip būtų buvę išvengta turtinės žalos padarymo, todėl konstatavo, kad atsiradusią žalą ir atsakovės UAB,,Grifs AG“ neveikimą sieja tiesioginis priežastinis ryšys, o atsakovės veika atlikta esant dideliam neatsargumui.

Teismas nustatė, kad vagystės metu iš juvelyrinės parduotuvės buvo pagrobta 585 prabos, 583 prabos, 375 prabos aukso gaminių, kurių bendras aukso svoris – 3037,07 g, o nupirkti šį kiekį aukso žalos padarymo metu būtų kainavę 89 850,76 Eur (310 236,70 Lt) pagal aukso uncijos pasaulinėje rinkoje kainą. Teismas pabrėžė, kad byloje nepaneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 3037,07 g aukso svorio kainos pagrįstumo, remiantis Londone fiksuojama aukso uncijos kaina. Teismas nustatė, kad ieškovei UAB,,Jaunystės romantika“ draudikė (ieškovė) išmokėjo 38 194,12 Eur (131 876,67 Lt) draudimo išmoką, kad ieškovė UAB,,Jaunystės romantika“ įvykio metu patyrė 54 918,60 Eur (189 622,93 Lt) nuostolius dėl pavogtų aukso gaminių, turėjo 916,73 Eur (3165,29 Lt) išlaidų naujiems seifams įsigyti, prarado 585,03 Eur (2020 Lt) grynųjų pinigų, draudikė neišmokėjo 144,81 Eur (500 Lt) franšizės sumos.

Teismo posėdžio metu apklausęs liudytojus – UAB,,Jaunystės romantika“ darbuotoją R. A., direktorę V. V. ir UAB,,Grifs AG“ darbuotoją V. J. – teismas nustatė, kad UAB,,Grifs AG“ buvo pranešta apie atliekamą inventorizaciją ir buvo pasiūlyta šios bendrovės atstovui joje dalyvauti, todėl pripažino nepagrįstais atsakovės UAB,,Grifs AG“ teiginius, kad ji neprivalo atlyginti nuostolių, nes apie atliekamą inventorizaciją jai nebuvo pranešta.

Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad seifas, kuriame buvo laikomi juvelyriniai dirbiniai, neatitiko 2005 m. gruodžio 8 d. stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutarties 3.1 punkto 3 papunkčio 7 dalies reikalavimų. Teismas nurodė, kad sutarties galiojimo metu ieškovei UAB,,Jaunystės romantika“ nebuvo pareikšta pretenzijų, kad naudojamas seifas neatitinka sutartyje nustatytų reikalavimų.

Vadovaudamasis CK 6.252 straipsnio 1 dalimi, teismas pripažino negaliojančiomis 2005 m. gruodžio 8 d. šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies (priedas Nr. 1) nuostatas, įtvirtinančias atsakovės civilinės sutartinės atsakomybės ribojimo dydžius.

Teismas sprendė, kad ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“, išmokėjusi ieškovei UAB,,Jaunystės romantika“ 38 194,12 Eur (131 879,67 Lt) draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš asmenų, atsakingų už žalos atsiradimą.

Nustatęs neteisėtus atsakovės UAB,,Grifs AG“ veiksmus netinkamai vykdant reagavimo ir stebėjimo sutartį bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei draudimo bendrovei „Ergo Insurance SE“ iš atsakovės UAB,,Grifs AG“ 38 194,99 Eur (131 879,67 Lt).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsniu, nustatęs, kad atsakovė UAB,,Grifs AG“ įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi Latvijos Respublikoje registruotoje draudimo bendrovėje AAS „Balta“, kad civilinės atsakomybės draudime nebuvo išlygos dėl vagystės ir nėra pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra taisyklėse įtvirtintas turto pažeidimas, sugedimas ar netekimas, teismas konstatavo, kad turto vagystė negali būti laikoma nedraudžiamuoju įvykiu, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės draudimo bendrovės AAS „Balta“ solidariai su atsakove UAB,,Grifs AG“ 38 194,99 Eur žalos atlyginimą.

Teismas nenustatė, kad atsakovė UAB,,SMI Alytus“ netinkamai įvykdė pareigą pasirūpinti bendrųjų plotų apsauga, nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl atmetė ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ ieškinį atsakovei UAB,,SMI Alytus“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų UAB „Grifs AG“ ir draudimo bendrovės AAS „Balta“ apeliacinius skundus, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už prekybos centro „Arena“ atrakinimą (užrakinimą) buvo atsakinga atsakovė UAB „Grifs AG“, nurodė, kad šią išvadą patvirtina pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o atsakovės pateikti nauji įrodymai šios išvados nepaneigia.

Kolegija pripažino nepagrįstais atsakovės UAB „Grifs AG“ teiginius, kad pagrobtų materialinių vertybių inventorizaciją ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ atliko iš anksto nepranešusi atsakovės UAB „Grifs AG“ atstovui ir jam nedalyvaujant. Kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais, savo išvadą grindė liudytojų paaiškinimais, o atsakovė nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie būtų paneigę UAB,,Jaunystės romantika“ darbuotojų, apklaustų kaip liudytojų, paaiškinimus. Kolegija sprendė, kad atsakovės UAB,,Grifs AG“ atstovui buvo sudarytos tinkamos sąlygos dalyvauti nustatant patirtų nuostolių dydį.

Kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, nors pagal sutartį atsakovė privalo atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Kolegija nurodė, kad negautomis pajamomis galėtų būti laikomos ieškovės tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtais nuostoliais laikė 54 918,60 Eur (189 622,93 Lt) nuostolius dėl pagrobtų aukso gaminių, 916,73 Eur (3165,29 Lt) nuostolius naujiems seifams įsigyti, 585,03 Eur (2020 Lt) nuostolius dėl grynųjų pinigų praradimo ir 144,81 Eur (500 Lt) draudikei atskaičius ir neišmokėjus franšizės sumos. Teisėjų kolegija šiuos nuostolius pripažino tiesioginiais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovės UAB „Grifs AG“ veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu atsakovės UAB,,Grifs AG“ argumentą, kad į bylą nebuvo pateikta objektyvių dokumentų, patvirtinančių ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovė UAB,,Grifs AG“ nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovei UAB „Jaunystės romantika“ priteistinų nuostolių dydį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu atsakovės argumentą, kad atsakovės neturi pagrindo atlyginti ieškovei draudimo bendrovei „Ergo Insurance SE“ žalos, nes ji išmokėjo draudimo išmoką neįsitikinusi draudžiamojo įvykio buvimu. Kolegija nurodė, kad ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ reikalavimą atlyginti žalą kildina iš netinkamo atsakovės UAB,,Grifs AG“ stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties vykdymo, todėl nagrinėjamam subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo taisyklių ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi draudimo sutarties sąlygas, konstatavo, kad draudimo taisyklių 5.21 punkte nustatytos draudimo sutarties išimtys ir apribojimai kelia abejonių dėl to, kad neaišku, ar draudikas turi teisę neatlyginti nuostolių, patirtų dėl juvelyrinių dirbinių, brangiųjų metalų, grynųjų pinigų vagystės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, sprendė, kad visos abejonės dėl draudimo sutarties sąlygų, susijusių su vagystės pripažinimu draudžiamuoju įvykiu, aiškintinos atsakovės draudimo bendrovės AAS „Balta“ nenaudai.

Kolegija pabrėžė, kad atsakovė draudimo bendrovė AAS „Balta“, siekdama neprisiimti pareigos išmokėti atsakovei UAB „Grifs AG“ draudimo išmoką juvelyrinių dirbinių, brangiųjų metalų, grynųjų pinigų vagystės atveju, turėjo draudimo sutartyje aiškiai aptarti galimus šios pareigos nevykdymo atvejus, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudimo sutartyje nėra įtvirtinta išlygų dėl vagystės kaip nedraudžiamojo įvykio, taip pat pritarė atsakovės UAB „Grifs AG“ pozicijai, kad apsaugos bendrovei, kurios veikla yra turto saugojimas nuo vagysčių, būtų neracionalu draustis civilinės atsakomybės draudimu su išimtimis dėl juvelyrinių dirbinių ir kito panašaus turto vagysčių.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Grifs AG“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Padarydami išvadą, kad ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ prašoma priteisti žala laikytina tiesiogine žala, o ne netiesiogine žala (negautomis pajamomis), teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013). Pagal sutarties 6.1 punktą UAB „Grifs AG“ buvo prisiėmusi atsakomybę atlyginti tik tiesioginius UAB „Jaunystės romantika“ nuostolius, todėl ieškovės reikalavimo kaip tiesioginės ar netiesioginės žalos kvalifikavimas yra esminis. Be to, tiesioginės ir netiesioginės žalos įrodinėjimas yra skirtingas. Ieškovės skaičiavimas nelaikytinas tiesiogine žala, nes ji neįrodinėjo, kad po vagystės įsigijo 3037,07 g aukso gaminių, mokėdama už juos vagystės dieną buvusią aukso rinkos kainą. Savo praradimus ieškovė grindžia hipotetiniais skaičiavimais pagal vagystės dieną buvusią aukso uncijos rinkos kainą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktas tiesioginės žalos apibrėžimas ir jo patikslinimas kasacinio teismo praktikoje leidžia daryti išvadą, kad tiesiogine ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ žala turėjo būti laikoma prarastų aukso dirbinių įsigijimo vertė, kurią ieškovei atlygino draudimo bendrovė. Likusi suma, kurią ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Grifs AG“, turi būti laikoma netiesiogine ieškovės žala (negautomis pajamomis), patirta ieškovei praradus galimybę parduoti pavogtus aukso dirbinius rinkoje didesne nei jų įsigijimo kaina. Tokią poziciją patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011 pateikti išaiškinimai, kad skirtumas tarp parduoti skirto daikto įsigijimo vertės ir kainos, už kurią daiktas būtų buvęs realizuotas, turėtų būti laikomas negautomis pajamomis.

Ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ prašomą priteisti žalos atlyginimą skaičiuodami pagal kainas, galiojusias žalos padarymo dieną, o ne teismo sprendimo priėmimo dieną, ir tokio savo sprendimo nemotyvuodami, teismai pažeidė CK 6.249 straipsnio 5 dalies, CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Klausimas, ar ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ žala skaičiuotina pagal kainas, galiojusias žalos padarymo dieną, ar pagal kainas, galiojusias teismo sprendimo priėmimo dieną, yra esminis, kadangi vien dėl žalos skaičiavimo datos pasirinkimo ieškovės žalos skirtumas sudaro daugiau kaip 20 proc. Nei ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ ieškinyje, nei teismai savo procesiniuose sprendimuose nemotyvavo savo pasirinkimo ieškovės žalą skaičiuoti nukrypstant nuo pagrindinės CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011 yra nurodęs, kad, nuspręsdamas netaikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, teismas sprendime turi nurodyti motyvus, pagrindžiančius šios bendrosios taisyklės išimčių taikymą. Situacija, kai ieškovei UAB „Jaunystės romantika“ žala buvo skaičiuojama pagal jai naudingiausias aukso rinkos kainas, nesant įrodymų, kad prarastas aukso kiekis buvo atkurtas būtent žalos padarymo dieną buvusiomis aukso rinkos kainomis, reiškia nepagrįstą ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ praturtėjimą atsakovės UAB „Grifs AG“ sąskaita ir akivaizdų teisingumo principo pažeidimą.

Skaičiuojant prarastų aukso dirbinių rinkos kainą buvo remtasi tuo, kad pavogtų aukso dirbinių praba yra 585, tačiau ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ ieškinyje nurodo, jog pavogtų aukso dirbinių praba – ne tik 585, bet ir 583, ir net 375, kas reiškia, jog patirtos žalos skaičiavimai, remiantis vien 585 aukso praba, yra neteisingi ir nepagrįstai padidinantys ieškovės žalos sumą. Ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ žala dėl sugadintų seifų taip pat buvo nustatyta ir kompensuota neteisingai, nes draudikė atlygino ieškovei nuostolius už sugadintus seifus, o tenkinus ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ ieškinį jai papildomai priteista įsigyjant naujus seifus išleisti 916,73 Eur (3165,29 Lt). Žala ieškovei UAB „Jaunystės romantika“ už sugadintus seifus galėjo būti priteista tik kaip skirtumas tarp jau gautų 283,97 Eur (980,50 Lt) ir naujiems seifams įsigyti išleistų 916,73 Eur (3165,29 Lt).

Patenkinę ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ reikalavimą, teismai neanalizavo žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teisinių pagrindų, pažeidė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies, 6.249 straipsnio, CPK 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalis draudiko ieškinys žalą padariusiam asmeniui gali būti tenkinamas draudikui įrodžius visas žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ ieškinį tenkino konstatavęs vien atsakovės UAB „Grifs AG“ neteisėtus veiksmus, žalą apskritai ir priežastinį ryšį, tačiau žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos dydžio pagrįstumas nebuvo analizuoti. Nagrinėjant bylą atsakovė UAB „Grifs AG“ ginčijo ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ nustatytą ir ieškovei UAB „Jaunystės romantika“ išmokėtos draudimo išmokos dydį, teigdama, kad deklaruojama žala nebuvo pagrįsta buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų neanalizavo. Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ išmokėjo UAB „Jaunystės romantika“ draudimo išmoką vien pagal šios bendrovės deklaruotą žalos sumą ir inventorizacijos aktą, netaikė UAB „Jaunystės romantika“ 25 proc. besąlyginės išskaitos už turto draudimo liudijime nustatytus neįvykdytus papildomus įsipareigojimus, ši išskaita būtų sudariusi net 9584,95 Eur (33 094,92 Lt) ir šia suma būtų sumažėjusi UAB „Jaunystės romantika“ mokėtina draudimo išmoka.

Atsakovė draudimo bendrovė AAS „Balta“ pareiškė prisidėjimą prie atsakovės UAB „Grifs AG“ kasacinio skundo.

Ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Grifs AG“ kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai pripažino, kad ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ įvykio metu patyrė tiesioginę žalą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl tiesioginės žalos atlyginimo. Nei ieškinyje, nei atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ neprašė priteisti iš atsakovės UAB „Grifs AG“ aukso dirbinių įsigijimo ir rinkos vertės skirtumo. Ieškovė prašė priteisti 54 918,60 Eur (189 622,93 Lt) nuostolių atlyginimą už prarastus aukso gaminius. Jeigu ieškovė 3037,07 g aukso būtų pirkusi žalos padarymo metu, nurodyto aukso kiekio kaina būtų buvusi 86 850,76 Eur (310 236,70 Lt) pagal aukso uncijos pasaulinėje rinkoje kainos ir dirbinio kainos skaičiavimą. Kadangi draudikė išmokėjo ieškovei 38 194,12 Eur (131 876,67 Lt) draudimo išmoką, likę 54 918,60 Eur (189 622,93 Lt) sudarė ieškovės tiesioginius nuostolius už prarastus aukso dirbinius. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad tiesiogine ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ žala turėjo būti laikoma prarastų aukso dirbinių įsigijimo vertė, o likusi suma turėjo būti laikoma netiesiogine ieškovės žala (negautomis pajamomis), patirta ieškovei praradus galimybę parduoti pavogtus aukso dirbinius rinkoje didesne kaina nei jų įsigijimo vertė. Ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovės netiesioginės žalos (netiesioginių nuostolių) atlyginimo negautų pajamų forma, todėl toks reikalavimas nebuvo nagrinėjamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė savo praradimus privalėjo pagrįsti 3037,07 g naujų aukso dirbinių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011, 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir 2013 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013 pateiktų išaiškinimų. Nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011 kasacinis teismas konstatavo, kad teismai netinkamai apskaičiavo iš ieškovo priteistinas atsakovo negautas pajamas, išaiškino, kaip turėtų būti skaičiuojamos negautos pajamos, kurių įmonė negavo, kadangi jos įprastinė veikla buvo sutrikdyta dėl kitos sutarties šalies neteistų veiksmų (neveikimo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 kasacinis teismas pasisakė dėl negautų pajamų ir gydymo išlaidų, dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių asmens sužalojimo atveju, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013 ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nesąžiningos konkurencijos veiksmus, konkurencinius santykius, juridinio asmens vadovo atsakomybę už nesąžiningos konkurencijos veiksmais juridiniam asmeniui padarytą žalą, sandorio pripažinimą negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu.

Skaičiuodami žalą pagal kainas, galiojusias žalos padarymo dieną, o ne teismo sprendimo priėmimo dieną, teismai nepažeidė CK 6.249 straipsnio 5 dalies, CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismams nekilo pareiga motyvuoti, kodėl žalą apskaičiavo pagal kainas, galiojusias žalos padarymo, o ne teismo sprendimo priėmimo dieną. Atsakovei atsirado pareiga atlyginti nuostolius pagal prievolę, todėl žala buvo apskaičiuota žalos padarymo dieną. Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011 pateiktais išaiškinimais, kadangi šioje byloje teismas pažymėjo, jog ieškovei atlygintinos žalos dydis turėtų būti apskaičiuojamas pagal teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias kainas, nes jos buvo didesnės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą, arba nevisišką žalos atlyginimą, įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Žala ieškovei dėl aukso dirbinių vagystės buvo padaryta 2012 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas priimtas 2016 m. kovo 18 d. Nuo žalos padarymo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei ketveri metai. Per šį laikotarpį aukso uncijos kaina pasaulinėje rinkoje nuolat kito, todėl teismai pagrįstai nustatė nuostolių dydį žalos padarymo dieną, grąžindami ieškovę į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei nebūtų buvusi padaryta žala.

Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „Grifs AG“ kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį, paskirti atsakovei UAB,,Grifs AG“ baudą, 50 procentų iš šios baudos paskirti ieškovei „Ergo Insurance SE“. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Niekuo neparemti atsakovės argumentai, kad ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ deklaruojama žala nebuvo pagrįsta buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais. Ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ patirta žala buvo nustatyta atliekant materialinių vertybių inventorizaciją. Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ dėjo maksimalias pastangas, kad būtų tiksliai nustatyta patirta žala, tinkamai apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka. Atsižvelgdama į inventorizacijos metu gautus duomenis, liudytojų parodymus ir UAB „Jaunystės romantika“ pateiktus dokumentus, draudikė apskaičiavo draudimo išmoką ir ją išmokėjo draudėjai. Prekių ir medžiaginių vertybių inventorizacijos aprašas, remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalimi, yra laikomas buhalterinės apskaitos dokumentu. Nei inventorizacijos metu, nei atlikus inventorizaciją, nei ginčą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovei nekilo abejonių dėl ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ patirtos žalos dydžio, šios nepagrįstos abejonės buvo išsakytos tik kasaciniame skunde.

Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011 bei 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra reikšminga nagrinėjamai bylai, nes cituojamų nutarčių faktinės bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl draudiko patirtos žalos dydžio įrodymų pakankamumo, nė vienoje iš nurodytų nutarčių nėra pateiktas išaiškinimas, kokių dokumentų pagrindu turi būti įrodinėjama draudiko patirta žala, t. y. nutartyse nėra konstatuojama, kad, siekiant įrodyti draudiko patirtą žalą, būtina teismui pateikti įsigytų prekių dokumentus, o atliktos inventorizacijos duomenys yra netinkami patirtos žalos dydžiui įrodyti.

Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad draudėjai UAB „Jaunystės romantika“ pagal įmonių turto draudimo liudijimo priedą Nr. 1 „Atsargų draudimas“ turėjo būti taikoma besąlyginė 25 proc. išskaita neįvykdžius papildomų įsipareigojimų. Apskaičiuojant draudimo išmokos dydį, nebuvo nustatyta jokių įsipareigojimų pažeidimų, todėl besąlyginė išskaita nebuvo išskaičiuota iš draudimo išmokos.

Atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, nes teikdama kasacinį skundą nepagrįstai nurodė, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, neanalizuodami atsakovės argumentų dėl ieškovei draudimo bendrovei „Ergo Insurance SE“ priteistinos žalos dydžio. Šios aplinkybės nebuvo nurodytos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, dėl šių aplinkybių šalys neturėjo galimybės pasisakyti ir jos nebuvo ir nėra ginčo objektas. Šias aplinkybes atsakovė nurodė tik dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtų nagrinėti atsakovės skundą ir sustabdytų ginčijamų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties atsakovei turi būti paskirta bauda, o 50 procentų iš šios baudos turi būti skiriama ieškovei draudimo bendrovei „Ergo Insurance SE“.

Kasaciniu skundu atsakovė draudimo bendrovė AAS „Balta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės „Ergo Insurance SE“ ieškinys atsakovei AAS „Balta“, ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovės „Ergo Insurance SE“ ieškinį atsakovei AAS „Balta“; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir grąžinti 263 Eur permokėto žyminio mokesčio. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatytą analogiškų šalims protingų asmenų testo taisyklę ir 4 dalyje įtvirtintą contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai) taisyklę bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014 suformuluotos taisyklės, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė gali būti taikoma tik tada, kai sutarties sąlygos kelia abejonių. Jeigu įprastinio sutarties aiškinimo metu nustatoma, kad sutarties sąlygos yra pakankamai aiškiai suprantamos, contra proferentem taisyklė negali būti taikoma, nes tokiu atveju negali būti konstatuojama, kad viena iš šalių yra nelygiavertėje padėtyje. Priešingu atveju vienai iš šalių būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas sutarties sąlygą aiškinti taip, kaip to individualiai ir subjektyviai pageidauja ta viena šalis. Contra proferentem taisyklė jokiu būdu negali būti aiškinama taip, lyg suteiktų galimybę visada esant ginčui dėl sutarties aiškinimo automatiškai laimėti tai šaliai, kuri prisijungia prie sutarties ar kuri priima kitos šalies pasiūlytas sąlygas, nes tokiu būdu būtų pažeistas sąžiningo sutarčių aiškinimo principas. Draudimo sutarties sąlygos nekelia abejonių:

Žodis „praradimas“ yra itin bendro pobūdžio, jis apima turto netekimą dėl bet kokių priežasčių, t. y. pametimo, palikimo, atėmimo, išmetimo ir pan. Žodžio „praradimas“ sinonimai apima netekimą, atėmimą, pametimą. Kiekvienam asmeniui, mokančiam bendrinę lietuvių kalbą, žodis „praradimas“ apima ir turto atėmimą tiek dėl vagystės, tiek dėl plėšimo, tiek dėl kitų panašių priežasčių.

Žodžio „praradimas“ bendroji teisinė prasmė aiškiai apima ir turto netekimą prieš savininko valią, pvz., dėl vagystės. CK 4.32 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad valdymas, kaip daiktinė teisė, baigiasi, kai valdytojas praranda galimybę paveikti kilnojamąjį daiktą pagal savo valią, kai daiktą užvaldo kitas asmuo, netgi slaptai ar per prievartą. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktą asmuo gali prarasti dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, kuris gali apimti ir vagystę. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje daikto (didesnio pavojaus šaltinio) neteisėtas užvaldymas aiškiai įvardijamas kaip daikto praradimas.

Interpretacija, kad draudimo sutartis būtų aiški ir nekeltų abejonių tik tada, kai joje būtų specialiai nurodyta, jog žala neatlyginama dėl vagystės, neatitinka protingumo kriterijaus, kuris būtinas taikant analogiškų šalims protingų asmenų testą.

Atsakovės UAB „Grifs AG“ argumentas, kad ji, kaip draudėja, manė, jog jos visos veiklos rizikos yra apdraustos, nes veikla apima ir juvelyrinių vertybių saugojimą, neatitinka racionalumo kriterijaus. Atsakovė, drausdama savo civilinę atsakomybę ir norėdama, kad draudimas apimtų visas saugotinų objektų rūšis, turėjo aiškiai reikalauti, jog draudimo sutartyje nustatytos išimtys, kurios susijusios su netipine ir neįprasta rizika, patektų į draudimo objektą.

Apeliacinės instancijos teismas, nepatikrinęs ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ išmokėto žalos atlyginimo dydžio, pažeidė CK 6.249 straipsnį, CK 6.1015 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-463/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos reiškia, kad draudiko ieškinys žalą padariusiam asmeniui gali būti tenkinamas draudikui įrodžius visas žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ deklaruojama žala nebuvo pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais. Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ išmokėjo UAB „Jaunystės romantika“ draudimo išmoką vien pagal šios bendrovės deklaruotą žalos sumą ir inventorizacijos aktą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ žalos dydžio, o apeliacinės instancijos teismas taip pat neanalizavo šių argumentų.

Ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės draudimo bendrovės AAS „Balta“ kasacinį skundą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-686/2017). Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad draudimo taisyklių 5.21 punkte nustatytos draudimo sutarties išimtys ir apribojimai kelia abejonių, nes neaišku, ar draudikas turi teisę neatlyginti nuostolių, patirtų dėl juvelyrinių dirbinių, brangiųjų metalų, grynųjų pinigų ir pan. vagystės. Atsakovė draudimo bendrovė AAS „Balta“, apdrausdama atsakovės UAB „Grifs AG“ civilinę atsakomybę, bet atsisakydama taikyti draudimo apsaugą tretiesiems asmenims priklausančių juvelyrinių dirbinių vagystės atveju, šią išimtį privalėjo konkrečiai aptarti draudimo sutartyje, kad draudikei nebūtų sudarytos sąlygos nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

Atsakovė tik kasaciniame skunde ėmė kvestionuoti ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ UAB ieškovei „Jaunystės romantika“ išmokėtos draudimo išmokos dydžio ir jos apskaičiavimo pagrįstumą. Šių klausimų, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atsakovė nekėlė, todėl kasacinis teismas neturėtų nagrinėti šio argumento. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovių byloje pateiktus įrodymus dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio ir jos pagrįstumo. Ieškovės įrodė draudžiamojo įvykio faktą ir pagrįstą draudimo išmokos išmokėjimą, o atsakovės nepateikė ieškovių įrodymus paneigiančių įrodymų, todėl teismai turėjo pagrindą daryti išvadą, kad ieškovių pateikti įrodymai yra pakankami.

Atsakovė draudimo bnedrovė AAS „Balta“ nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012 pateiktais išaiškinimais, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovė UAB „Grifs AG“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės draudimo bendrovės AAS „Balta“ kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Teismai pagrįstai draudimo sąlygų 5.21 punktą laikė neaiškiu ir jį aiškindami rėmėsi CK 6.193 straipsnyje nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Nepagrįsta atsakovės pozicija, kad draudimo sąlygų 5.21 punkto nuostata yra visiškai aiški ir leidžianti suprasti, kad ji apima ir nurodyto turto vagystę. Aplinkybė, kad draudimo sąlygų 5.21 punkto nuostata sukėlė abejonių teismams, parodo šios nuostatos neaiškumą. Atsakovė teisi dėl to, kad šiame sąlygų punkte vartojama sąvoka „praradimas“ yra itin bendro pobūdžio, tačiau būtent dėl to nurodytas punktas tampa neaiškus ir atsiranda poreikis sąvoką „praradimas“ interpretuoti, nustatant, ką ji reiškia ir kokius atvejus apima, o kokių ne, ar vagystė patenka į šį atvejų sąrašą. Be to, pati atsakovė kasaciniame skunde pateikia argumentus dėl draudimo sąlygų 5.21 punkto interpretacijos, įrodinėdama, kad vagystė patenka į šio punkto apimamus atvejus, kada draudikas neatlygina žalos, kas taip pat patvirtina, jog draudimo sąlygų 5.21 punktas nėra aiškus tiek, kad nereikalautų papildomų interpretacijų ir CK 6.193 straipsnyje nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Tiek pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, tiek pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014) teismai, kilus abejonių dėl draudimo sąlygų 5.21 punkto prasmės, pagrįstai šią nuostatą aiškino atsakovės UAB „Grifs AG“ naudai.

Draudimo sutarties rūšis ir draudimo sąlygų 2 ir 3 punktų nuostatos suponuoja, kad šiuo draudimu siekta suvaldyti atsakovės UAB „Grifs AG“ veikloje kylančią riziką dėl žalos tretiesiems asmenims atlyginimo, kai šią žalą sukėlė UAB „Grifs AG“ veikimas ar neveikimas vykdant apdraustą komercinę veiklą ar valdant, tvarkant ar naudojant nekilnojamąjį turtą. Atsakovės UAB „Grifs AG“ veikla yra išimtinai susijusi su tretiesiems asmenims priklausančio turto apsauga, taip pat su turto apsauga nuo vagysčių. Nuo pat veiklos pradžios atsakovė UAB „Grifs AG“ teikė saugos paslaugas ir juvelyrinių dirbinių parduotuvėms, todėl sudaryta sutartimi buvo siekta apsaugoti atsakovės UAB „Grifs AG“ interesus dėl bet kokiam atsakovės saugomam turtui padarytos žalos, įskaitant ir juvelyrinių dirbinių vagystę. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į argumentus dėl šalių tikrųjų ketinimų, nes 5.21 punkto aiškinimas, kad juvelyrinių dirbinių vagystė nelaikytina draudžiamuoju įvykiu, yra neracionalus ir neatitinka draudėjos ketinimų sudarant draudimo sutartį.

Atsakovė draudimo bendrovė AAS „Balta“ įrodinėja, kad draudimo sąlygose sąmoningai vartoja bendro pobūdžio sąvokas, įskaitant ir sąvoką „praradimas“, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014 pateiktais išaiškinimais, galima daryti išvadą, kad draudikas draudimo sąlygose, ypač apibrėždamas draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, turėtų vengti abstraktumo ir draudimo sąlygų nuostatas išdėstyti kuo konkrečiau, kad vėliau būtų išvengiama neaiškumų dėl jų aiškinimo ir taikymo. Kadangi draudimo objektas buvo atsakovės UAB „Grifs AG“ bendroji civilinė atsakomybė vykdant apdraustą komercinę veiklą, CK 6.193 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sutarčių aiškinimo taisyklė suponuoja tokį 5.21 punkto aiškinimą, kuris labiau atitiktų draudimo sutarties prigimtį ir esmę bei iš draudžiamųjų įvykių sąrašo neeliminuotų atsakovės UAB „Grifs AG“ civilinės atsakomybės už tretiesiems asmenims padarytą žalą dėl juvelyrinių dirbinių vagystės.

Pagrįsti atsakovės draudimo bendrovės AAS „Balta“ kasacinio skundo argumentai, kad teismai netyrė, ar ieškovės „Ergo Insurance SE“ ieškovei UAB „Jaunystės romantika“ išmokėta draudimo išmoka buvo pagrįsta, tačiau visiškas žalos dydžio pagrįstumo nevertinimas yra pagrindas sprendimą ir nutartį panaikinti, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti atsakovės AAS „Balta“ kasacinio skundo ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir nenukrypo nuo šiuo klausimu teismų formuojamos praktikos. Draudimo taisyklių 5.21 punktą šalys interpretuoja skirtingai, todėl teismams buvo būtina taikyti sutarčių aiškinimo taisykles. Turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas negali būti laikomas vagyste, nes sugadinimas, remiantis dabartinės lietuvių kalbos žodynu, yra pasidarymas nebetinkamu (nebetikusiu), sunaikinimas reiškia išnykimą, žuvimą, o praradimas – netekimą. Nagrinėjamu atveju yra ne turto netinkamumas naudoti, žuvimas ar netekimas, o svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugomą teritoriją. Draudimo sutarties sąlygų 5.21 punkte nustatytas turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas turi būti suprantamas kaip fizinis turto sužalojimas arba žuvimas, o nagrinėjamu atveju turtas nėra nei fiziškai sužalotas, nei žuvęs – jis yra pagrobtas. Draudžiant saugos tarnybos civilinę atsakomybę ir siekiant taikyti išimtį dėl vagystės, vagystė ir plėšimas turi būti nurodyti konkrečiai kaip nedraudžiamieji įvykiai, nes saugos tarnyba užsiima turto apsauga būtent nuo vagysčių ir plėšimo, todėl nesąžininga, neteisinga ir neprotinga turto praradimą, pažeidimą ar gedimą laikyti vagyste ir (ar) plėšimu. Sąvokų „pažeidimas“, „gedimas“, ar „praradimas“ (netekimas) aiškinimas yra fakto klausimas, todėl šis klausimas neturi būti kasacinio teismo nagrinėjimo objektas.

Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.1050 straipsnyje įtvirtintas materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Ieškovės UAB „Jaunystės romantika“ patirta žala buvo nustatyta atlikus materialinių vertybių inventorizaciją. Atsižvelgdama į inventorizacijos metu gautus duomenis, liudytojų parodymus ir UAB „Jaunystės romantika“ pateiktus dokumentus, ieškovė draudimo bendrovė apskaičiavo draudimo išmoką ir ją išmokėjo draudėjui UAB „Jaunystės romantika“. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nekilo ginčas dėl išmokėto draudimo išmokos dydžio, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota neteisingai, remiantis vien bendrovės deklaruota žala ir inventorizacijos aktu, o ne bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad „Ergo Insurance SE“ reikalaujamas žalos dydis yra nepagrįstas, tačiau tai įrodančių dokumentų ir (ar) argumentų teismams nepateikė.

Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011 ir 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012. Atsakovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra reikšminga nagrinėjamai bylai, nes jos cituojamų nutarčių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl draudiko patirtos žalos dydžio įrodymų pakankamumo, nė vienoje iš nurodytų nutarčių nėra pateiktas išaiškinimas, kokių dokumentų pagrindu turi būti įrodinėjama draudiko patirta žala, nėra konstatuota, kad, siekiant įrodyti draudiko patirtą žalą, būtina teismui pateikti įsigytų prekių dokumentus, o atliktos inventorizacijos duomenys yra netinkami patirtos žalos dydžiui įrodyti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos žalos kaip tiesioginių nuostolių sampratos

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 21 punktas).

Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ prašo atlyginti nuostolius dėl pavogtų aukso juvelyrinių dirbinių, taigi prašo nuostolių atlyginimo netekusi turto. Ieškovės prašomas priteisti nuostolių atlyginimas atitinka šios nutarties 38 punkte pateiktą tiesioginės žalos apibrėžimą. Aplinkybė, kad ieškovė prašo iš atsakovės priteisti draudimo bendrovės neatlygintos juvelyrinių aukso dirbinių vertės dalį, nesudaro pagrindo spręsti, kad prašoma priteisti suma vertintina kaip negautos ieškovės pajamos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad negautomis pajamomis galėtų būti laikomos ieškovės UAB,,Jaunystės romantika“ tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovės UAB „Grifs AG“ neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovės veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Tačiau ieškovė neprašo priteisti negauto pelno, kurį būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi sutrikdyta parduotuvės veikla ir ji pavogtus dirbinius būtų pardavusi už dirbinių etiketėse nurodytą kainą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė prašo priteisti tiesioginius nuostolius dėl pavogto turto, o nuostolių dydžio nustatymo ypatumai, atsižvelgiant į pavogto turto specifiką (aukso dirbiniai, kurių vertė nuolat kinta), nėra susiję su žalos rūšimi, t. y. kvalifikavimu kaip tiesioginių ar netiesioginių nuostolių, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės UAB „Grifs AG“ įrodinėjama aplinkybe, kad ieškovė prašo priteisti netiesioginius nuostolius (negautas pajamas), todėl jos ieškinys, atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties 6.1 punktą, kuriuo susitarta tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, turėtų būti atmestas.

Įrodinėdama, kad teismai nepagrįstai nepripažino negautomis pajamomis ieškovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, atsakovė UAB „Grifs AG“ cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011 pateiktus išaiškinimus, kad skirtumas tarp parduoti skirto daikto įsigijimo vertės ir kainos, už kurią daiktas būtų buvęs realizuotas, turėtų būti laikomas negautomis pajamomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo negalint naudoti patalpų dėl jų netinkamos būklės, tačiau nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas netekus turto. Taigi bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovė neprašo priteisti pelno, kurį būtų gavusi, jeigu būtų pardavusi juvelyrinius aukso dirbinius, todėl pateiktas išaiškinimas nėra aktualus nagrinėjamam ginčui. Kita vertus, toje pačioje byloje kasacinis teismas pabrėžė, kad jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai įvertinami kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, kad netektas ar sužalotas turtas buvo skirtas parduoti ir iš to gauti pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių atlyginimo kvalifikavimo kaip tiesioginių nuostolių.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovės UAB „Grifs AG“ argumentus, kad ieškovės UAB,,Jaunystės romantika“ patirtų nuostolių dydis yra grindžiamas hipotetiniais skaičiavimais, nes po vagystės ji neįsigijo prarasto kiekio aukso gaminių, mokėdama už juos vagystės dieną buvusią aukso rinkos kainą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto sunaikinimu ar sugadinimu atsiradusios žalos atlyginimo, nurodo, kad pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

Nors nagrinėjamu atveju žala atsirado ne dėl juvelyrinių dirbinių sunaikinimo ar sugadinimo, o dėl jų vagystės, t. y. netekus turto, teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad ieškovės patirtų nuostolių dydis būtų pripažintas pagrįstu, nėra būtina prarastą turtą atkurti. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis įstatymo reikalavimus atitinkančiomis įrodinėjimo priemonėmis, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Apskaičiuodama žalos dydį ieškovė rėmėsi oficialiai skelbiama aukso uncijos rinkos kaina, o šių skaičiavimų teisingumo atsakovė nepaneigė.

Atsakovė UAB „Grifs AG“ bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nurodžiusi argumentų dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio, susijusių su aukso dirbinių praba ar nuostolių už sugadintus seifus dydžio pagrįstumu. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, todėl kasaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su netinkamu žalos apskaičiavimu, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, nenagrinėtini.

Dėl CK 6.249 straipsnio 5 dalies, reglamentuojančios žalos apskaičiavimo momentą, aiškinimo ir taikymo

CK 6.249 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant minėtą nuostatą nurodoma, kad CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010).

Nuspręsdamas netaikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurią atlygintina žala apskaičiuojama taikant kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, teismas sprendime turi nurodyti motyvus, pagrindžiančius šios bendrosios taisyklės išimčių taikymą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Aplinkybių, teikiančių pagrindą netaikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri yra suinteresuota šios taisyklės netaikyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011).

Sutiktina su atsakovės kasacinio skundo argumentais, kad teismai nemotyvavo savo sprendimo dėl nuostolių apskaičiavimo pagal juvelyrinių aukso dirbinių vertę žalos padarymo metu, tačiau ši aplinkybė neteikia teisinio pagrindo daryti išvadą, kad nuostolių apskaičiavimo momentas, atsižvelgiant į prievolės esmę, pasirinktas netinkamai.

CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

Vagystės metu ieškovė neteko juvelyrinių aukso dirbinių, kurių vertė vagystės dieną siekė 89 850,76 Eur. Būtent tokio dydžio žala jai buvo padaryta. Draudimo bendrovė atlygino dalį ieškovės patirtų nuostolių, tačiau ieškovė nebuvo grąžinta į padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, privalo būti atlyginti visi ieškovės patirti nuostoliai. Tai, kad vagystės objektas yra aukso dirbiniai, kurių vertė nuolat kinta, nesudaro pagrindo teigti, kad, sumažėjus aukso vertei ir ieškovei priteisus vagystės metu buvusią didesnę aukso vertę kaip nuostolių atlyginimą, ji laikytina nepagrįstai praturtėjusia atsakovės sąskaita. Jeigu nuotolių dydis būtų skaičiuojamas pagal teismo sprendimo metu buvusią aukso vertę, ieškovei nebūtų kompensuoti visi jos patirti nuostoliai, o tai prieštarautų CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visiško nuostolių atlyginimo principui. Dėl šių priežasčių nepagrįstais pripažintini atsakovės argumentai, kad ieškovės pasirinktas ir teismo taikytas nuostolių apskaičiavimo momentas sudarė pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.249 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtintos žalos apskaičiavimo taisyklės, turėtų būti taikoma atsižvelgiant į CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatytą visiško nuostolių atlyginimo principą, o pasirinktas žalos apskaičiavimo momentas neturėtų paneigti šio principo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovės kasacinio skundo argumentus, kad teismai pažeidė CK 6.249 straipsnio 5 dalies, CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.249 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl CK 6.1015 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios draudikui perėjusios reikalavimo teisės įgyvendinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo

CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Nagrinėjamu atveju ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“, išmokėjusi draudimo išmoką ieškovei UAB „Jaunystės romantika“, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos grąžinimo iš atsakingų už žalą asmenų.

Atsakovės teigia, kad teismai netinkamai taikė CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, nenustatė ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ patirtos žalos dydžio ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų išaiškinimų civilinėse bylose Nr. 3K-3-78/2010, Nr. 3K-3-463/2011 ir Nr. 3K-3-560/2012. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovių argumentais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010, spręsdamas dėl draudiko reikalavimo atsakingam už žalos padarymą asmeniui, nurodė, kad teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų; nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011 vadovavosi kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010 ir konstatavo, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis, bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų, siekė tinkamai įvykdyti žalos atlyginimo prievolę.

Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovės UAB,,Jaunystės romantika“ patirta žala buvo nustatyta atlikus materialinių vertybių inventorizaciją, joje dalyvavo draudikės „Ergo Insurance SE“ atstovai. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ nevykdė pareigos bendradarbiauti nustatant draudimo išmokos dydį, nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu ar nepareikalavo patikimų žalos dydžio įrodymų, todėl nepagrįstais pripažintini atsakovių argumentai, kad teismai nukrypo nuo šios nutarties 59 punkte nurodytose bylose kasacinio teismo suformuluotų išaiškinimų.

Nepagrįsti atsakovės UAB,,Grifs AG“ argumentai, kad teismai patenkino ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ reikalavimą neanalizuodami žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teisinių pagrindų. Minėta, kad ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“, draudimo sutarties pagrindu atlyginusi ieškovės UAB,,Jaunystės romantika“ patirtą žalą, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, perėmė ieškovės UAB,,Jaunystės romantika“ reikalavimą už žalą atsakingiems asmenims. Nagrinėjant bylą buvo įrodyti atsakovės UAB,,Grifs AG“ neteisėti veiksmai, žalos dydis, nustatytas inventorizacijos metu, pagrįstas kitais buhalteriniais dokumentais, taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų atsakovės UAB,,Grifs AG“ veiksmų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žalos dydis – fakto klausimas, todėl kasacinis teismas žalos dydžio pats nustatyti negali (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Žalos dydžio klausimas kasaciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai tinkamai taikė įstatymą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovė UAB,,Grifs AG“ savo poziciją dėl reikalavimo atlyginti žalą nepagrįstumo grindė tuo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti nustatant žalą, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis nepagrįstas tinkamais įrodymais, todėl jai nekyla pareiga ją atlyginti. Šie atsakovės argumentai teismų paneigti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės UAB,,Grifs AG“ atstovui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti nustatant patirtų nuostolių dydį, kaip tai įtvirtinta stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties 3.1.1 punkte. Taigi atsakovė negali remtis šia aplinkybe kaip sudarančia pagrindą atmesti ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ reikalavimą atlyginti žalą. Ieškovės „Ergo Insurance SE“ pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio teismai pripažino tinkamais, pagrindžiančiais ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė UAB,,Grifs AG“ nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovei „Ergo Insurance SE“ priteistinų nuostolių dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė UAB,,Grifs AG“ kasaciniame skunde nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti teismų atliktą netinkamą įrodymų vertinimą, sprendžiant dėl ieškovei „Ergo Insurance SE“ priteistos žalos dydžio.

Atsakovė draudimo bendrovė AAS „Balta“ apeliaciniame skunde žalos dydžio nekvestionavo, todėl jos kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto ir ieškovei draudimo bnedrovei „Ergo Insurance SE“ priteisto žalos atlyginimo dydžio, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, nenagrinėtini.

Dėl CK 6.193 straipsnio 4 dalies, įtvirtinančios contra proferentem taisyklę, aiškinimo ir taikymo

CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra nurodęs, kad contra proferentem taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai – subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 27 punktas). Ši taisyklė remiasi idėja, kad šalis, kuri įrašė sutarties sąlygą ar parengė visą sutartį arba pateikė jau parengtą sutartį, turi prisiimti jos turinio neaiškumų riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2010).

Kasacinis teismas bylose dėl neaiškių draudimo sutarčių sąlygų yra nurodęs, kad paprastai draudimo sutartys sudaromos prisijungimo būdu pagal draudiko parengtas draudimo taisykles. Aiškinant tokią sutartį, taikoma contra proferentem taisyklė, t. y. neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Kadangi nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), tai atvejai, kai draudikas neprisiima rizikos ir nesuteikia draudimo apsaugos, atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti išvardyti aiškiai ir nedviprasmiškai, o draudėjas apie tokius atvejus turi būti tinkamai informuotas (CK 6.185–6.187 straipsniai, Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 22 punktas).

Atsakovės draudimo bendrovės AAS „Balta“ parengtų Juridinių asmenų bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 2 dalyje nurodyta, kad draudimo objektas yra apdraustojo asmens bendroji civilinė atsakomybė su draudimo sutartyje nustatytais apribojimais ir išimtimis, vykdant apdraustojo komercinę veiklą arba valdant, tvarkant ar naudojant nekilnojamąjį turtą, kuris yra apdraustojo asmens nuosavybė, kurį jis valdo, naudoja ar kontroliuoja (taip pat ir nuomoja) ir naudojamas vykdant apdraustojo asmens komercinę veiklą. Atsakovių UAB „Grifs AG“ ir AAS „Balta“ sudarytoje bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties 5.21 punkto sąlygoje įtvirtinta, kad draudikas neatlygina nuostolių dėl žalos, patirtos dėl toliau išvardyto turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo: juvelyrinių dirbinių, brangiųjų metalų, kolekcijų, paveikslų, ypatingų ir antikinių dirbinių, pavyzdžiui, parodų egzempliorių, grynųjų pinigų, originalių brėžinių, modelių, archyvų kolekcijų, programinės įrangos ir informacijos laikmenų.

Atsakovė draudimo bendrovė AAS „Balta“ kasaciniame skunde įrodinėja, kad teismai netinkamai aiškino draudimo sutarties 5.2.1 punktą, netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra proferentem taisyklę, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės prievolės, kylančios iš atsakovių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, atlyginti ieškovės draudimo bendrovės „Ergo Insurance SE“ patirtus nuostolius.

Byloje teismų nustatyta, kad atsakovė UAB,,Grifs AG“ yra apsaugos paslaugas teikianti bendrovė, saugo trečiųjų asmenų turtą nuo vagysčių ar turto sugadinimo; nedraudžiamieji įvykiai buvo nurodyti bendrosiose sutarties sąlygose, t. y. nebuvo šalių aptarti individualiai; atsakovė UAB „Grifs AG“ civilinės atsakomybės draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu.

Sąvoka „praradimas“ apima daikto netekimą dėl įvairių priežasčių, todėl teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad sutartyje nedraudžiamasis įvykis nėra aiškiai apibrėžtas. Atsižvelgdama į tai, kad nedraudžiamieji įvykiai yra juridinis faktas, kurį konstatavus draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, teisėjų kolegija pabrėžia, kad išlyga dėl draudimo apsaugos netaikymo pavogtam tam tikros rūšies turtui turėjo būti aiški ir nedviprasmiška. Siekdama riboti savo atsakomybę, draudimo bendrovė, atsižvelgiant į anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl nedraudžiamųjų įvykių įtvirtinimo draudimo sutartyse, privalėjo aiškiai nurodyti, kad nedraudžiami tam tikri turto vagystės atvejai, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Atsakovės vykdomos veiklos pobūdis, sudarytos sutarties rūšis, sutarties sudarymo būdas ir nedraudžiamųjų įvykių įtvirtinimas bendrosiose, šalių individualiai neaptartose sutarties sąlygose, neaiškus sąvokų vartojimas sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui aiškinant aptartą sutarties sąlygą, kilus abejonių dėl jos turinio prasmės ir reikšmės, taikyti contra proferentem taisyklę ir sutarties sąlygos punktą aiškinti atsakovės draudimo bendrovės AAS „Balta“ nenaudai, todėl nepagrįstais pripažintini šios atsakovės argumentai dėl aptarto straipsnio netinkamo taikymo ir nukrypimo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, tinkamai kvalifikavo ieškovės prašomus priteisti nuostolius kaip tiesioginius, tinkamai nustatė nuostolių dydį ir nepažeidė CK 6.249 straipsnio 5 dalies, taip pat tinkamai aiškino ir taikė CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu

Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra įtvirtintos CPK 95 straipsnyje.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ prašo skirti atsakovei UAB,,Grifs AG“ baudą, 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovei „Ergo Insurance SE“. Ieškovė nurodo, kad atsakovė UAB,,Grif AG“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes kasaciniame skunde nurodė, kad teismai neanalizavo atsakovės argumentų dėl ieškovei „Ergo Insurance SE“ priteistinos žalos dydžio ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau šios aplinkybės nebuvo nurodytos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, dėl šių aplinkybių šalys neturėjo galimybės pasisakyti ir jos nebuvo ir nėra ginčo objektas.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės teiginiais, kad kasaciniame skunde buvo nurodyti argumentai, kurie nebuvo išdėstyti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Tokie argumentai, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, kasaciniame skunde nėra leistini, todėl kasacinis teismas jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, tačiau šis faktas neleidžia daryti išvados, kad atsakovė nesąžiningai pareiškė kasacinį skundą. Nenustačius atsakovės nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovei baudą.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Atsakovė draudimo bendrovė AAS „Balta“ prašo grąžinti permokėtą žyminį mokestį.

Kasaciniu skundu atsakovės ginčijama suma sudarė 38 194,99 Eur, kasacinis skundas pateiktas tik elektroninių ryšių priemonėmis, todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 7 dalimis, atsakovės už kasacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 789 Eur. Atsakovė už kasacinį skundą sumokėjo 1054 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu nustato įstatymas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai grąžintina sumokėto žyminio mokesčio permoka – 265 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinius skundus atmetus, atsakovių kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Grifs AG“ 484 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Ieškovė UAB „Jaunystės romantika“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Grifs AG“ 1150 Eur, o iš atsakovės draudimo bendrovės AAS „Balta“ – 400 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Ieškovių prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl priteistinos ieškovėms iš atsakovių (CPK 93 straipsnis).

Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 15,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinių skundų, šių išlaidų atlyginimas priteistinas valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis, iš kiekvienos po 7,60 Eur (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei draudimo bendrovei „Ergo Insurance SE“ (j. a. k. 10017013), Lietuvoje veikiančiai per „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“ (j. a. k. 111813091) 484 (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jaunystės romantika“ (j. a. k. 149511478) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“ (j. a. k. 111813091) 1150 (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt) Eur, o iš atsakovės draudimo bendrovės AAS „Balta“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) – 400 (keturis šimtus) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“ (j. a. k. 111813091) ir AAS „Balta“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) po 7,60 Eur (septynis Eur 60 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Grąžinti atsakovei draudimo bendrovei AAS „Balta“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminį mokestį – 265 (du šimtus šešiasdešimt penkis) Eur.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Egidijus Laužikas

Donatas Šernas