A. T. pagal BK 281 str. 6 d., 144 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-268-693/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62139-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato Justo Vilio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. T. paskirtos ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti atvirojoje kolonijoje. Nukentėjusiajam I. V. iš nuteistojo A. T. priteistos neturtinės žalos dydis padidintas iki 6500 Eur. Priteista nukentėjusiajai I. T. 158,59 Eur turtinės žalos iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Priteista iš nuteistojo A. T. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. T. – 368,58 Eur, V. V. – 166 Eur, I. V. – 166 Eur, I. V. – 900 Eur už advokatų paslaugas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas laisvės atėmimu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį – ketveriems metams; pagal BK 144 straipsnį – devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta trejus metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – D. T. vardu registruoto automobilio „Seat (E) Alhambra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.

Priteista iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini): I. V. 1500 Eur neturtinės žalos; I. V. 700 Eur neturtinės žalos ir 81,99 Eur turtinės žalos bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo; V. V. 500 Eur neturtinės žalos ir 138,17 Eur turtinės žalos bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo; I. T. 300 Eur neturtinės žalos ir 138,17 Eur turtinės žalos bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo.

Priteista iš A. T.: I. V. 3700 Eur neturtinės žalos ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo; I. V. 700 Eur neturtinės žalos ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo; V. V. 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo; I. T. 300 Eur neturtinės žalos ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos sumos visiško atlyginimo.

Taip pat priteista iš A. T.: I. V. 1200 Eur, I. V. 430 Eur, V. V. 430 Eur, I. T. 530 Eur atstovavimo išlaidų bei 22,80 Eur proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. T. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir 144 straipsnį už tai, kad 2017 m. lapkričio 27 d. 17.37 val. Rokiškio r., kelio Rokiškis–Maineivos–Naujasodė 13,700 km, Mitragalio k. ribose, vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (pagal Lietuvos Respublikos valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. gruodžio 4 d. specialisto išvadą Nr. T-A 12332/2017(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 119 punktų reikalavimus – nevažiavo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kliudė kelio kairiajame kelkraštyje su įjungta avarine šviesos signalizacija stovintį automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šalia šio automobilio, kairėje jo pusėje, stovinčius automobilio vairuotoją O. V. ir keleivį K. G., t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl įvairių kūno sužalojimų (kraujo išsiliejimo po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių skilčių dangalais, daugybinių šonkaulių lūžių, plaučių plyšimų, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę) O. V. žuvo (įvykio vietoje) bei buvo nesunkiai sutrikdyta K. G. sveikata. Be to, A. T., turėdamas pareigą pagal KET 219.4 ir 219.5 punktų reikalavimus pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajai O. V., kuriai dėl jos patirtų sužalojimų buvo būtina neatidėliotina medicinos pagalba, nes grėsė pavojus jos gyvybei ir tuo metu be medicinos darbuotojų pagalbos pati O. V. neturėjo galimybės pašalinti pavojaus, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą, ir iš įvykio vietos pasišalino.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. T. ir jo gynėjas advokatas J. Vilys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam panaikintas BK 75 straipsnio taikymas, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistajam, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas. Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuteistajam BK 75 straipsnio taikymą, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, neatsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, suteikdamas išskirtinę reikšmę atsitiktiniam ir vienkartiniam asmens poelgiui, sukėlusiam skaudžius padarinius tiek nukentėjusiesiems, tiek kaltininkui.

2.2. Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, ir šią veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, aplinkybė, jog nusikalstamą veiką asmuo padarė apsvaigęs nuo alkoholio, yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, jis papildomai nekvalifikuoja veikos ir negali būti laikomas sunkinančia aplinkybe. Todėl apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistasis, eismo įvykį sukėlęs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeidė KET, negalėjo papildomai apsvaigimo fakto vertinti kaip sunkinančios aplinkybės, dėl kurios negalima taikyti BK 75 straipsnio. Kad nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vertintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarius BK 144 straipsnyje įtvirtintą veiką, tačiau tai neužkerta kelio jam atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtNjI4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-628/2019">2K-85-628/2019</a>).

2.3. Nuteistasis yra teigiama asmenybė, neteistas, nebaustas administracine tvarka, nuo pat pirmos dienos, kai suvokė padaręs nusikalstamą veiką, apgailestavo ir nevengė atsakomybės už padarytą veiką, šiuo metu yra visiškai atlyginęs turtinę ir neturtinę žalą. Kad atlygintų neturtinę žalą, nuteistasis skolinosi pinigus iš artimųjų ir draugų (tai patvirtina pridėti dokumentai, t. y. mokėjimo pavedimai, paskolos sutartys, sudarytos tarp nuteistojo ir kitų asmenų). Be to, nuteistasis dar iki nusikaltimo padarymo planavo kaklo ir stuburo operaciją, tačiau dėl teismo proceso gydymas buvo atidėtas, o nuteistojo sveikatos būklė po eismo įvykio pablogėjo (nuteistasis serga kaklo diskų liga su mielopatija, ligos eiga blogėjanti, gydymo planas – chirurginis). Panevėžio apylinkės teismas tenkino nuteistojo prašymą sustabdyti nuosprendžio vykdymą dėl sunkios sveikatos būklės (nuosprendžio vykdymas atidėtas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.).

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiųjų apeliacinius skundus dėl nepagrįsto BK 75 straipsnio taikymo, motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nepakankamai įvertino nuteistąjį A. T. apibūdinančius duomenis, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nesutikti su tokia apygardos teismo išvada nėra pagrindo. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį bei visas aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, turinčias reikšmės teisingam BK 75 straipsnio taikymui.

3.2. Skirtingai nei skunde nurodė kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas, aptardamas nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, vertino jų visumą, taip pat nuteistojo teigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, įvertino ir tai, kad nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino žalą žuvusiosios šeimai ir dalį žalos kitiems nukentėjusiesiems), atsiprašė nukentėjusiųjų, anksčiau nėra teistas. Nors kasatoriai skunde akcentuoja aplinkybę, kad nuteistasis atlygino žalą nukentėjusiesiems, tačiau ši aplinkybė teismo pripažinta lengvinančia. Kita vertus, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimas yra ir nuteistojo pareiga. Vertindamas padarytas nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, – jų pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo veiksmus, jo elgesį po veikų padarymo: A. T. nuteistas už padarytą neatsargų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes vienam asmeniui (žmogaus mirtį) ir nesunkų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui; savo veiksmais nuteistasis padarė ir kitą nusikalstamą veiką (BK 144 straipsnis) – nepagelbėjo jo sužeistiems žmonėms; nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šių aplinkybių visuma leido apeliacinės instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

3.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, pagal baudžiamojoje byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes nėra pagrindo išskirtinę reikšmę suteikti skunde nurodytiems nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojantiems duomenims, nes individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas į posėdį nekvietė asmenų, galėjusių teigiamai charakterizuoti nuteistąjį, atmestini, nes nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė atlikti įrodymų tyrimo.

3.4. Nors Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. dėl jo ligos, tačiau byloje nėra duomenų, kuriais būtų neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti jam būtų per sunku. Paaiškėjus, kad asmuo po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir dėl to negali atlikti bausmės, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis, gali būti keliamas klausimas dėl jo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo.

4. Nukentėjusysis I. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, priešingai nei teigia kasatoriai, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir nusikalstamų veikų pavojingumą bei pagrįstai nusprendė, kad to nepakanka neabejotinai išvadai, jog bausmės tikslai nagrinėtinos bylos kontekste bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Teismas akcentavo, kad neatsargus nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET, nes nuteistasis, būdamas išsilavinęs ir eidamas atsakingas pareigas, sąmoningai sėdo prie automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas asmuo patyrė nesunkius kūno sužalojimus, o kitas nuo patirtų sužalojimų mirė. Be to, nuteistasis nepagelbėjo žuvusiajai, kai grėsė realus pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą (nukentėjusiąją be pagalbos paliko nuošalioje vietovėje, kurioje greitos pagalbos iš kitų asmenų nebuvo galima tikėtis).

4.2. Nuteistajam nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jis pasirašytinai supažindintas su elgesio taisyklėmis laikinojo nedarbingumo metu, jose, be kita ko, nurodoma, kad draudžiama vartoti alkoholį laikinojo nedarbingumo metu, nes medikamentinio gydymo procesas nesuderinamas su alkoholio vartojimu. Tačiau nuteistasis ignoravo šias taisykles, vartojo alkoholį ir vairavo automobilį. Toks nuteistojo elgesys rodo nepagarbą visuomenei ir jos priimtoms elgesio taisyklėms, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos laikytinas sąmoningu siekiu išvengti bet kokios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes pagrįstai įvertino kaip nuteistojo neatsakingumą ir visišką abejingumą tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tiek jų gyvybės išsaugojimui.

4.3. Nors kasatoriai teigia, kad nuteistasis, nesuprasdamas savo veiksmų dėl tuo metu buvusios prastos būklės, paliko žuvusiąją be pagalbos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė priešingas išvadas, leidžiančias daryti faktines aplinkybes, t. y. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad sulankstytas automobilio, kurį vairavo nuteistasis, kairės pusės priekinis sparnas, sudaužyti priekinis kairės pusės posūkio ir rūko žibintai, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, iš savo vietos iškritę kairės pusės priekinio sparno posūkio žibintai, sulenktas priekinio stiklo statramstis. Dėl to, vertinant šiuos duomenis padaryto KET pažeidimo ir įvykusio eismo įvykio, kurio metu nuteistojo vairuojamas automobilis partrenkė du asmenis, kontekste, neįtikėtina, kad A. T. galėjo nepajusti stipraus kontakto ir nesuvokti jo pobūdžio.

5. Nukentėjusiųjų I. T., V. V. ir I. V. atstovas advokatas I. Ruželė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

5.1. Atmestinas kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino nuteistajam paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Būtent apeliacinės instancijos teismas, nuteistajam netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nuteistasis viso proceso metu nebuvo nuoširdus, stengėsi sušvelninti savo atsakomybę, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti realiai jos neatliekant.

5.2. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašoma kiekvienam nukentėjusiajam priteisti po 266,91 Eur už advokato paslaugas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. T. ir jo gynėjo advokato J. Vilio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

7. Kasaciniu skundu keliamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam A. T. panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir nuteistojo asmenybę.

8. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2016">2K-132-942/2016</a>, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).

9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. T. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, 144 straipsnį, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant trejiems metams ir įpareigojant A. T. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad A. T. padarė vieną neatsargų nusikaltimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė žuvusiosios šeimos ir kitų nukentėjusiųjų, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino visą žalą žuvusiosios šeimai bei dalį žalos kitiems nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 144 straipsnyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir padarė išvadą, kad A. T. padarytos nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas, pagal dalies nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam A. T. teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo prieštarauja suformuotai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Šis teismas nuosprendyje pažymėjo, kad A. T. neatsargų nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarė itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nes, būdamas išsilavinęs ir eidamas atsakingas pareigas, sąmoningai sėdo prie automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis, 1,93 promilės, girtumas), vairavo tamsiu paros metu, padarė eismo įvykį, dėl kurio kilo itin skaudūs, negrįžtami padariniai – žuvo žmogus. Be to, A. T., sukėlęs eismo įvykį, nepagelbėjo žuvusiajai, kai grėsė realus pavojus jos gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą, nukentėjusiąją be pagalbos paliko nuošalioje vietovėje. Teismo nuomone, šios aplinkybės rodo ne tik A. T. neatsakingumą nepaisant įstatymų reikalavimų, bet ir visišką abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui, jų gyvybėms. Teismas atkreipė dėmesį į tai, byloje nustatyta viena A. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nuteistasis alkoholį vartojo laikinojo nedarbingumo metu, o teigdamas, jog įvykio aplinkybių neprisimena, siekė sumenkinti savo kaltę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos neabejotinai išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

11. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) tinkamai pritaikė ir padarė teisingas išvadas pirmosios instancijos teismas.

12. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAzLTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-203-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-203-697/2019">2K-203-697/2019</a>). Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-180-1073/2019).

13. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas, darydamas išvadą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo A. T., ne tik atsižvelgė į šiame straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertino bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Teismas vertino visas byloje nustatytas esmines aplinkybes, nė vienai neteikdamas išskirtinės reikšmės, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, atsižvelgė į tai, kad A. T. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Byloje nustatyta, kad A. T. yra vedęs, turi tvirtus socialinius ryšius, iki nusikalstamų veikų padarymo ėjo (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktoriaus pareigas, buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidentu, savo pareigas vykdė atsakingai, sąžiningai, rūpestingai. A. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, dar ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė kartu su žuvusiąja O. V. gyvenusių jos šeimos narių (D. G., K. G. bei A. G.) ir susitarė su jais dėl visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis, A. T. šiems nukentėjusiesiems iki nuosprendžio priėmimo atlygino 30 000 Eur neturtinę ir turtinę žalą. A. T. taip pat atsiprašė ir kitų nukentėjusiųjų (I. V., V. V., I. V. bei I. T.) ir iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atlygino jiems dalį neturtinės žalos. Be to, nors A. T. iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo buvo atlyginęs didžiąją dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems, apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiajam I. V. padidinus priteistos neturtinės žalos dydį, nedelsdamas atlygino visą likusią teismo priteistą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, taip pat ir išlaidas už advokato pagalbą, visiems nukentėjusiesiems. Kaip matyti iš teismui kartu su kasaciniu skundu pateiktų dokumentų, siekdamas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą visą žalą, A. T. iš privačių asmenų pasiskolino 12 000 Eur. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nuteistasis vykdo teismo sprendimus, o tai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. T. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip pat iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad A. T. turi su stuburu susijusių sveikatos problemų, 2019 m. gegužės 29 d. jam atlikta operacija, šiuo metu tęsiamas tolesnis gydymas, reabilitacija. Taigi visos nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai A. T. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. Nėra pagrindo pritarti apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje taikydamas A. T. BK 75 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti kasacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo negalimumo asmenims, kurie apsvaigę nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdami KET, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonės ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nėra kategoriški. Būtent žodis „paprastai“ reiškia, kad yra galimos ir situacijos, kai bausmės vykdymo atidėjimas tokiems asmenims gali būti taikomas. Be to, neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs, skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, kilusius padarinius, tiek pagal juos padariusius asmenis. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91/2014">2K-91/2014</a>, 2K-536/2014). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi.

15. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas A. T. atidėti bausmės vykdymą maksimaliam terminui (BK 75 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nuteistajam paskyrė ir pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. T. paskirta bausmė – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – kartu su teismo paskirtais įpareigojimais šiuo atveju gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistajam nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>). Atsižvelgiant į tai, kad A. T. įvykdė teismų sprendimus dėl žalos atlyginimo ir visiškai atlygino žalą nukentėjusiesiems, darytina išvada, kad šioje byloje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieštarauja bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje.

16. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo A. T., yra naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl proceso išlaidų

17. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., V. V. ir I. V. atstovas advokatas I. Ruželė atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti jo atstovaujamiesiems iš A. T. po 266,91 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti. Kartu su atsiliepimu pateiktos sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo kopija, patvirtinančios apie advokatui sumokėtas sumas.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2009">2K-452/2009</a>, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

19. Ši baudžiamoji byla kasacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo A. T. ir jo gynėjo kasacinį skundą, kuris tenkinamas, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalis dėl A. T. paskirtos ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėjimo trejiems metams, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria A. T. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. T., V. V. ir I. V. prašymus dėl turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Vytautas Masiokas