Baudžiamoji byla Nr. 2K-418/2013
Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00107-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.10;
2.1.2.7;
2.3.6.4.5.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) bauda.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, kuria nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas ir K. Ū., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
J. J. nuteistas už tai, kad sunaikino įmonės pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent: nuo 2002 m. liepos 23 d. iki 2010 m. spalio 4 d. būdamas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, akcininkas, o nuo 2006 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. spalio 4 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas bendrai su K. Ū., nuo 2010 m. sausio 7 d. buvusiu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, o nuo 2010 m. spalio 4 d. direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. redakcija) 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2010 m. spalio 4 d., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 4 dalį, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, taip pat 1996 m. vasario 22 d. priimtą Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymą Nr. 13,,Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame numatyta, kad „<...> individualios (personalinės) įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams <...> sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų priskaičiavimo žiniaraščius <...> kasos knygas, prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 metų po sutarties įvykdymo, apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles“, veikdamas tyčia, numatydamas, jog, paslėpus UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentus, nebus galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir nuo 2010 m. sausio 7 d. iki 2010 m. spalio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, pagal 2010 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje klaidinančiai užfiksavo, kad perduoda akcininkui K. Ū. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus (43 segtuvų vienetus) pagal pridedamą 1998 – 2002 metų apyrašą, o K. Ū. parašu patvirtino, jog priėmė šiuos dokumentus; po to, J. J., veikdamas bendrai su K. Ū., paslėpė arba sunaikino UAB (duomenys neskelbtini) pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus: 1999 – 2003 metų kasos išlaidų orderius, kasos pajamų orderius, kvitus, darbo užmokesčio žiniaraščius, mokėjimo pavedimus, laikotarpio nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. tiekėjų – pirkėjų apskaitos, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos, darbo užmokesčio apskaitos dokumentus, mokėjimo pavedimus (270 sąskaita), bendrojo žurnalo, suvestinio apskaitos registro „Didžioji knyga“, iš viso per 2500 vienetų buhalterinės apskaitos dokumentų (tikslus jų sąrašas nurodomas skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje), kurių, pareikalavus Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartimi, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. rugsėjo 16 d. reikalavimu, 2010 m. spalio 20 d. reikalavimu Nr. 30-7-S-10559, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. spalio 21 d. pavedimu Nr. R2-7955 nepateikė J. J., Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. spalio 21 d. pavedimu Nr. R2-7954 nepateikė K. Ū., todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad nuosprendis ir nutartis naikintini, nes priimti neištyrus visų bylos aplinkybių, įrodymus įvertinus ne kaip visumą, nenurodžius teismų baigiamuosiuose aktuose jį teisinančių įrodymų vertinimo motyvų. Liko neištirti ir neįvertinti bylos duomenys apie tai, kad jis kaltinime nurodytus pirminius UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, išskyrus akcijų pardavimo metu buvusius policijos ar teismų žinioje, perdavė naujajam akcininkui K. Ū., nors šie duomenys užfiksuoti jo parodymuose, 2008 m. lapkričio 15 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, 2011 m. sausio K. Ū. patvirtinime apygardos teismui. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai jo kaltės įrodymu laikė 2010 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad jis perduoda K. Ū. kaip naujam akcininkui 43 bylas su UAB (duomenys neskelbtini) 1998-2002 m. dokumentais, nes toks įrašas yra ne 2010 m. sausio 7 d. sutartyje, o 2010 m. sausio 20 d. sutartyje, pagal kurią buvo perduoti tik nauji bendrovės dokumentai, kurie ir sudarė 43 bylas. Savo išvadas teismai nepagrįstai grindė ir K. Ū. parodymais apie tai, tarsi jis, J. J., K. Ū. perdavė tik dokumentus už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2010 m., o senesnių dokumentų neperdavė, nes šie parodymai prieštarauja 2008 m. lapkričio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties duomenims. Kasatorius pažymi, kad perduodant dokumentus buvo daromi jų apyrašai, iš kurių galima matyti, kokie konkretūs dokumentai buvo perduoti K. Ū. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas visai nevertino fakto, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo parduodamos ir dokumentai buvo perduodami per keletą kartų, nes pirkėjai per nustatytą laiką neįregistruodavo sutarties valstybinėje įmonėje Registrų centre, taip pat nevertinti duomenys apie tai, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir perduodant buhalterinės apskaitos dokumentus, be K. Ū., dalyvavo ir M. B., V. N., kurie taip pat galėjo sunaikinti ar paslėpti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus.
Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami jo veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinime nurodytą veiką jis padarė tyčia. Jis jokio tikslo sunaikinti ar paslėpti kaltinime nurodytų dokumentų neturėjo, nes visi šie dokumentai buvo pateikti tikrinti Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir juos slėpti nuo kompetentingų kontroliuojančių institucijų nebuvo jokios prasmės.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad nuteistojo teiginiai dėl esminių BPK pažeidimų vertinant byloje surinktus įrodymus ir motyvuojant baigiamuosius aktus yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas J. J., motyvavo savo priimamą nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, motyvuotai ir detaliai paaiškino, kokiais įrodymais grindžiamas priimtas nuosprendis, kuo remdamasis teismas priėmė sprendimą dėl nusikaltimo sudėties nuteistojo veiksmuose buvimo. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai ir nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus, todėl pagrįstai J. J. pripažino kaltu. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. įrodymų iš naujo netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, todėl kasacinio skundo motyvai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ar neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių paliktini nenagrinėtini.
Prokuroras nurodo, kad nepagrįsti nuteistojo kasacinio skundo motyvai dėl netinkamai nustatytos J. J. kaltės formos ir dėl to netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Išvadą dėl to, kad nuteistojo veiksmai atitinka apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties požymius, teismų padaryta ne tik įvertinus byloje patikimai nustatytas faktines bylos aplinkybes, bet ir Buhalterinės apskaitos įstatymo normas. Baigiamuosiuose teismų aktuose nurodyta, kokius Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus pažeidė nuteistasis ir kokia yra jo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą apimtis. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta veika šiuo atveju reiškėsi tuo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paslėpti ir tyčia nepateikiami valstybinėmis institucijoms ir teismui. Nesutikti su šia išvada nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai pasisakė, kokie nuteistojo veiksmai ir byloje esantys duomenys rodo, kad J. J. tyčia sunaikino ar paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus ir tyčia jų nepateikė teisėsaugos institucijoms. Teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad J. J. veiksmai – vis naujų versijų dėl dokumentų perdavimo, nuorodos į tariamai esančius dokumentus, patvirtinančius dokumentų perdavimą (tokių dokumentų nepateikiant), aplinkybės, kurioms esant buvo atsisakyta buhalterinės apskaitos dokumentus pateikti (dėl bendrovės veiklos vyksta teisminiai procesai ir ikiteisminis tyrimas), ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (2006 m. gegužės 24 d. pakvitavimas, 2010 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2012 m. sausio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis) leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad J. J. buvo suinteresuotas ir ėmėsi veiksmų tyčia neperduoti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų teisėsaugos institucijoms bei teismui, o dokumentų sunaikinimo ar paslėpimo faktą bandė nuslėpti imituodamas jų perdavimą naujajam bendrovės direktoriui ir akcininkui K. Ū.
Nuteistojo J. J. kasacinis atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Nuteistasis J. J. nepagrįstai teigia, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis naikintini, nes priimti neištyrus visų bylos aplinkybių, įvertinus byloje surinktus įrodymus ne kaip visumą, neišdėsčius motyvų dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ištyrė ir paneigė abi nuteistojo gynybos versijas, t. y. pirmą, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) 1998 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė naujajam akcininkui K. Ū., ir kitą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus galėjo sunaikinti ar paslėpti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų perdavime dalyvavę M. B. ir V. N. Savo išvadas teismai tinkamai motyvavo. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamųjų aktų aprašomųjų dalių matyti, kad abi šios gynybos versijos atmestos, nes prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad išvada dėl nuteistojo J. J. kaltės grindžiama specialisto išvada, specialistės paaiškinimais, iš kurių matyti, kad 1998 m. sausio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) buvo vedama buhalterinė apskaita, 2006 m. gegužės 24 d. pakvitavimu, kurio duomenys rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, iš viso 139 bylos, buvo perduoti J. J., 2010 m. sausio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, iš kurių matyti, kad nuteistajam K. Ū. perduotos tik 43 bylos su 1998-2002 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, surašytų per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., perdavimą K. Ū. Pažymėtina, kad šiuos bylos duomenis patvirtino nuteistojo K. Ū. parodymai apie tai, kad J. J. kaltinime nurodytų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenų jam neperdavė, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie įvertinti neatsižvelgiant į įrodymų visumą. Iš teismų baigiamųjų aktų aprašomųjų dalių matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, motyvuodami prieštaravimu anksčiau minėtam duomenų visetui, atmetė J. J. parodymus apie tai, kad visus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus jis perdavė K. Ū., K. Ū. patvirtinimą apie visų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų gavimą, pateiktą apygardos teismui, taip pat 2008 m. lapkričio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties duomenis, pagal kuriuos nuteistasis K. Ū. dar 2008 m. lapkričio 15 d. gavo visus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus. Be šio motyvo, įvertindamas 2008 m. lapkričio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties duomenis, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors 2010 m. gruodžio 14 d. J. J. duodamas parodymus kitoje byloje tvirtino, kad perdavė visus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus K. Ū. pagal akcijų-pirkimo pardavimo sutartį, tačiau jokios sutarties savo parodymams pagrįsti nepateikė, o teismo įpareigotas tai padaryti, pateikė tik 2010 m. sausio 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje kalbama tik apie dalies kaltinime nurodyto laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą K. Ū. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tyrė galimą M. B. ir V. N. dalyvavimą perduodant UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus K. Ū., tačiau nerado jokių tai patvirtinančių duomenų. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami bylą padarė kasatoriaus nurodomus esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
Nuteistasis J. J. ginčija teismų išvadą dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo, motyvuodamas tuo, kad jis neturėjo motyvo padaryti kaltinime nurodytą veiką, todėl negalėjo veikti tyčia. Kolegija pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką kyla nepriklausomai nuo veikos padarymo motyvų, o tai, kad jie nenustatyti, nesuteikia pagrindo išvadai, jog veika padaryta esant kitai kaltės formai ar visai be kaltės. Pažymėtina, kad išvada dėl asmens kaltės daroma ne tik atsižvelgiant į kaltininko pareiškimus, tačiau ir į kitas faktines bylos aplinkybes. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo faktines veikos padarymo aplinkybes ir remdamiesi jomis padarė išvadą, kad J. J. veiką įvykdė tyčia. Nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl šio klausimo kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo J. J. kasacinį skundą.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Jonas Prapiestis
Gintaras Goda
