Baudžiamoji byla Nr. 2K-399/2013
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00147-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 201 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu minėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas. V. N. už veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, paskirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda; už veiką, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje, – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus. Be to, nutarta V. N. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2012 m. balandžio 20 d., prilyginant jį 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. N. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, ir 2010 m. birželio 11 d. ūkio ministro įsakymo Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo” 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 14 705 pakelius cigarečių su Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 107 820,02 Lt, bei nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. balandžio 19 d., 9 val., neteisėtai įgytas akcizais apmokestinamas prekes laikė naudojamame garaže, esančiame Šiauliuose, Garažų gatvėje, garažų bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. K.
Be to, V. N. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. balandžio 19 d., 9 val., naudojamame garaže, esančiame Šiauliuose, Garažų gatvėje, garažų bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame S. K., neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai 12-oje plastikinių talpyklų laikė 47,23 litrus denatūruoto etilo alkoholio, jo skiedinio bei mišinio.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendimą sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi BK 41 straipsnio taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, tinkamai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos ir bausmės proporcingumo. Įvertindamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo ankstesnį teistumą už tokią pačią veiką, nes į ją, sekant teismų praktika, turi būti atsižvelgiama kaip į BK 54 straipsnyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą. Be to, nuteistojo padaryta veika nėra itin pavojinga, nes jo įvykdytas nusikaltimas yra mažiau pavojingas nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan., o reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nekilo, nes neteisėtai įgytos ir laikytos akcizais apmokestinamos prekės buvo surastos ir nebuvo realizuotos. Be to, įvertinus tai, kad nuteistasis nesenai pardavė butą, yra pagrindas manyti, kad jis turi realią galimybę baudą sumokėti.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Bekišas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti šio teismo nuosprendžio dalį, kuria V. N. už įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės sušvelnintos ir paskirta švelnesnė galutinė subendrinta bausmė, ir dėl šios dalies palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendį.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, sušvelnindamas nuteistajam V. N. už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskirtą bausmę, o vėliau ir galutinę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra recidyvistas, anksčiau teistas už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tinkamai neatsižvelgė į BK 56 straipsnio 1 dalį, pagal kurią recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Iš šios taisyklės išplaukia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai geriausiai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, o su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė recidyvistui gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais, t. y. tada, kai tam yra pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą neskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmės iš esmės motyvavo tuo, kad nusikaltimas, numatytas BK 1992 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai, yra mažiau pavojingas nei smurtiniai nusikaltimai, taip pat tuo, kad šiuo atveju reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nekilo, nes neteisėtai įgytos ir laikytos akcizais apmokestinamos prekės buvo rastos ir nebuvo realizuotos. Prokuroro nuomone, teismo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo nuteistajam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką priskyrė prie sunkių nusikaltimų. Baudžiamajai atsakomybei už šią veiką kilti nėra būtina, kad akcizais apmokestinamos prekės būtų realizuotos, pakanka to, kad akcizais apmokestinamos prekės yra neteisėtai įgyjamos ir laikomos, o tai ir nustatyta šioje baudžiamojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo nuteistasis buvo nuteistas pirmą kartą, aprašomojoje dalyje nurodoma, jog nuteistasis pirko cigaretes už pinigus, kurie liko nuo parduoto buto, dėl susiklosčiusių aplinkybių jis labai gailisi ir pažada daugiau nemėginti tokiu būdu užsidirbti pinigų. Nepaisant to, praėjus vos metams nuo tokios pat veikos padarymo, už kurią jis jau buvo nubaustas bauda, V. N. vėl padarė tokią pačią veiką, motyvuodamas veikos padarymą tuo, kad norėjo pelningiau investuoti pinigus už parduotą butą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš savo ankstesnės nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos jokių teigiamų išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo įstatymus. Akivaizdu, kad tai rodo jo neigiamą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, nenorą laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų normų bei taisyklių ignoravimą. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė bausmė – vieneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo – įgyvendina teisingumo principą, įvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nukrypo nuo šio principo ir dėl to netinkamai taikė šią baudžiamojo įstatymo normą.
Kasaciniame skunde pažymėta, kad nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudos, kurių dydis mažesnis nei sankcijoje numatytų baudų vidurkis, tačiau pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas paskyrė daug švelnesnę bausmę, t. y. 150 MGL dydžio baudą, nors baudos už šią nusikalstamą veiką vidurkis yra 750 MGL.
Prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies ir 56 straipsnio 1 dalies taikymo
Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį paskirdamas V. N. baudas ir nustatydamas jų dydį pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas nuostatas.
Prokuroras pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad V. N. naują BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, padarė praėjus vos metams po to, kai buvo nuteistas už tokios pat rūšies nusikalstamą veiką, t. y. neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas.
Pagal BK 56 straipsnio 1 dalies taisyklę tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris yra recidyvistas, teismai paprastai skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tačiau skirdami tokiam asmeniui švelnesnę, negu terminuotas laisvės atėmimas, bausmę, teismai privalo išdėstyti motyvus. Tokie motyvai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti, jie susiję su V. N. padaryto nusikaltimo, priežasčių, kodėl buvo padarytas nusikaltimas, ir V. N. asmenybės analize.
Pasakytina ir tai, kad pagal BK 1 straipsnio 1 dalį BK yra vientisas baudžiamasis įstatymas, todėl jame įtvirtintos teisės normos turi būti aiškinamos ne atskirai, o kaip tam tikra sistema, t. y. įvertinant jų tarpusavio ryšius. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų turinio palyginimas leidžia teigti, kad BK 41 straipsnio 2 dalis įvirtina esminius reikalavimus, kuriuos įstatymų leidėjas kelia kiekvienai asmeniui skiriamai bausmei, o BK 56 straipsnio 1 dalis – specialią taisyklę dėl bausmių skyrimo recidyvistams už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl BK 56 straipsnio 1 dalies taisyklės prasmė turi būti aiškinama bendrų bausmei keliamų kontekste, t. y. BK 56 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas negali iškreipti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.
Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo V. N. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nustatyta bausmė paskirta nesilaikant BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų, yra neproporcinga jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.
V. N. nuteistas už tai, kad įgijo ir laikė 14 705 pakelius akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurių vertė 107 820,02 Lt, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad toks cigarečių pakelių kiekis nėra itin didelis, jo vertė nėra daug didesnė nei 250 MGL, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltininko padarytas nusikaltimas, nors ir būdamas tyčinis ir sunkus, išsiskiria dėl savo pavojingumo. Šis nusikaltimas yra padarytas dėl savanaudiškų paskatų, todėl tokias veikas darančius asmenis yra veiksminga bausti turtinio pobūdžio bausmėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Vertindamas kaltininko asmenybę apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo šeiminę padėtį, jo aktyvią atgailą, sveikatos būklę, ankstesnio nubaudimo administracine tvarka pobūdį, priežastis, paskatinusias V. N. antrą kartą nusikalsti. Parenkant piniginę sankciją reikšminga ir tai, kad buvo įvertinta V. N. turtinė padėtis. Nuteistasis savanoriškai sumokėjo anksčiau už tokią pačią veiką jam paskirtą 13 000 Lt baudą. Atsižvelgusi į jo amžių ir socialinius ryšius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai sprendė, kad yra galimybė daryti jam teigiamą poveikį neatskiriant jo nuo visuomenės laisvės atėmimo įstaigoje.
Dėl kasacinio skundo pastabų apie neproporcingą už atskiras nusikalstamas veikas žemiau vidurkio paskirtų baudų dydį atsakytina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Be to, BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K–209/2006, 2K–7–2/2007). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje baudų skyrimo motyvai išdėstyti.
Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali sugriežtinti bausmę, jei neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BKP 376 straipsnio 3 dalis). Tokio pobūdžio baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimas V. N. byloje nekonstatuojamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Sergejaus Bekišo kasacinį skundą.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Aldona Rakauskienė
Tomas Šeškauskas
