Baudžiamoji byla Nr. e1-987-1175/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23699-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 22 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu - (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
E. L. 2025 m. liepos 5 d., apie 23.00 val., gyvenamajame name, adresu - (duomenys neskelbtini), tyčia, N. Š., su kuria kartu bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, rankomis suėmė rankas ir jas stipriai suspaudė, kumščiu sudavė į galvos sritį ir vieną kartą sudavė ranka į dešinės pusės skruostą, taip šeimos narei nukentėjusiajai N. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas
Kaltinamasis E. L., jam pranešus apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo elgesio ir parodė, kad su N. Š. gyvena bendrai neįregistravęs santuokos apie 5 metus. Turi du bendrus vaikus, pagrinde jis išlaiko šeimą. 2025 m. liepos 5 d. jis su N. ir vaikais vaikščiojo vakare prie marių, apie 19.00 val., jis N. pasiūlė pareiti vienai su vaikais namo, nes jis norėjo susitikti su draugu. N. sutiko ir išėjo. Jis susitiko su draugu ir vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jis paskambino N. pasiteirauti kaip ji, nes N. serga vėžiu, todėl jam buvo neramu. Ji atsiliepusi pasakė, kad viskas gerai ir kad baigia pareiti namo. Jis paskui dar kartą skambino ne vieną kartą, tačiau N. neatsiliepė. Jam pasidarė neramu, jis parėjo namo. N. buvo namie. Jis ant N. pradėjo rėkti, kodėl neatsiliepė į skambučius, o ji atsakė, kad neskambino niekas. Jis suėmė jai už rankų, susiginčijo, susipyko. Jis N. trenkė iš rankos kažkur į galvą, tiksliai nežino kur pataikė. N. atsisukus trenkė jam atgal į veidą. Tada jis dar labiau ant jos supyko ir trenkė dar kartą, kur tikrai neatsimena, nes buvo stipriai neblaivus. Jis atsimena, kad rėkė jai, kad N. išeitų iš namų, kad ji jam nereikalinga. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė.
Be kaltinamojo E. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinti sekančiai.
Nukentėjusiosios N. Š. parodymai, kad ji su savo sugyventiniu E. L., su kuriuo neįregistravę santuokos bendrai gyvena ir veda bendrą ūkį kartu maždaug 5 metus laiko. Turi bendrai du vaikus, tai yra E. L. ir A. L.. 2025 m. liepos 5 d., ji su vaikais buvo namuose ir apie 23 valandą į namus grįžo E. L., kuris buvo stipriai neblaivus. E. L. ant jos ėmė šaukti kodėl ji jam neatsakė į skambučius, tačiau nepastebėjo, kad būtų buvę praleistų skambučių. Pasakė jam, kad galbūt nebuvo ryšio. Tada ji išėjo į lauką išvesti šuns. Pavedžiojusi grįžo į namus, o E. L. ėmė ant jos šaukti, rankomis suėmė jai už rankų ir stipriai spaudė, norėjo ją stumti iš namų į lauką sakydamas, kad ji jam nereikalinga. Tada jis apsiramino, o ji nuėjo iš skalbimo mašinos išimti skalbinių. Ji nusisuko į skalbimo mašiną, o jis priėjo jai iš nugaros ir šaukdamas ant jos vieną kartą su kumščiu trenkė jai į galvos sritį. Po gauto smūgio ji į E. atsisuko ir vieną kartą su delnu trenkė jam į veido sritį. Tada ji išėjo į kitą kambarį, E. išėjo paskui ją ir priėjęs prie jos vieną kartą su delnu trenkė į dešinės pusės skruostą. Tokiais savo veiksmais E. L. jai sukėlė fizinį skausmą. Jai skaudėjo vakar, skaudėjo ir kitą dieną. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti E. L. dėl netinkamo jo elgesio bei nori, kad jam būtų uždrausta artintis prie jos bei prie vaikų nes E. bijo. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips, civilinio ieškinio nereikš.
N. Š. 2025 m. liepos 7 d. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 5 d., apie 23.00 val., adresu - (duomenys neskelbtini), namuose, kur kartu gyvena su savo sugyventiniu, su kuriuo nėra įregistravusi bendrai santuokos E. L. ir bendrais jų vaikais, tai yra E. L. ir A. L., tarp jos ir sugyventiniu E. L. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad į namus jis grįžo neblaivus. Žodinio konflikto metu E. L. jai vieną kartą su kumščiu trenkė į galvos sritį, vieną kartą su delnu trenkė į dešinės pusės skruostą, bei suėmęs už rankų stipriai jas spaudė ir tempė ją į lauką iš namų. Tokiais savo veiksmais E. L. jai sukėlė fizinį skausmą. Jai skaudėjo vakar, skauda ir dabar. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti E. L. dėl netinkamo jo elgesio bei nori, kad jam būtų uždrausta artintis prie jos nes E. bijo. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips, civilinio ieškinio nereikš.
2025 m. liepos 6 d. nukentėjusiosios N. Š. asmens apžiūros protokolas ir jo priedas-fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios apžiūros metu nustatyta, jog N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dešinėje rankoje yra kraujosruva ir kairėje rankoje yra kraujosruva.
Kaltinamojo E. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta teismo ištirtų ir įvertintų baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme išvardinti įrodymai, kurie yra sutampantys tarpusavyje savo faktinėmis aplinkybėmis, neprieštaraujantys vienas kitam ir ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka, neginčytinai patvirtina, kad kaltinamasis E. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis 2025 m. liepos 5 d., apie 23.00 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, N. Š., su kuria kartu bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, rankomis suėmė rankas ir jas stipriai suspaudė, kumščiu sudavė į galvos sritį ir vieną kartą sudavė ranka į dešinės pusės skruostą, taip šeimos narei nukentėjusiajai N. Š. sukėlė fizinį skausmą. Kadangi kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jo kaltė šioje baudžiamojoje byloje įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai
Kaltinamasis E. L. neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas byloje esančias aplinkybes, svarbias tinkamam bausmės individualizavimui. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narę, tačiau smurtu sukėlė nukentėjusiajai tik fizinį skausmą, bet nesutrikdant jos sveikatos, kas pagrindžia padarytos veikos mažesnį pavojingumą. Kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas vertina ir kaltinamojo E. L. asmenybę apibrėžiančius duomenis, t. y. kaltinamasis anksčiau jau buvo kelis kartus teistas, tačiau ankstesni teistumai šiuo metu išnykę, administracine tvarka nebaustas, jis nėra registruotas psichiatrinio gydymo įskaitoje ar priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, taip pat šiuo metu dirbantis. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kurie numatyti BK 54 straipsnyje, teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam E. L. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus prokuroro siūlomą švelnesnę bausmės rūšį, numatytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje – laisvės apribojimą, kurio trukmė parinktina ilgesnė nei baudžiamojo įstatymo numatyta minimali šios bausmės trukmė, tačiau trumpesnė nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį bei veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoje to kaltinamajam skirtini šie įpareigojimai ir draudimas: 1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigojimas per bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) draudimas per bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Tuo tarpu teismas neskiria kaltinamajam prokuroro siūlomo draudimo jam per bausmės atlikimo laikotarpį lankytis nukentėjusiosios N. Š. gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas), kadangi tokia priemonė persidengia su BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė su šiais konkrečiais įpareigojimais ir draudimu pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. L. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. liepos 6 d., 17.14 val. iki 2025 m. liepos 7 d., 15.26 val. (1 para), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Be to, įvertinus prieš tai išdėstytus duomenis apie padarytą smurtinę nusikalstamą veiką prieš šeimos narę, pačios nukentėjusios nurodytą baimę kaltinamajam, todėl siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, teismas priima sprendimą kaltinamajam E. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. Š. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kiti procesiniai bylos klausimai
Kaltinamajam E. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios N. Š. – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. L. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalimis, E. L. skirti šiuos įpareigojimus ir draudimą: 1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) draudimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. L. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 6 d., 17.14 val. iki 2025 m. liepos 7 d., 15.26 val. (1 parą), 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad E. L. atlikęs 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, E. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. Š. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
E. L. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. Š., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Pranešti E. L., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.
Išaiškinti E. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teisėjas Giedrius Nemeikšis