Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 254 – 198 / 2013
Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00109-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
110.1; 110.5; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. kovo 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. U. IĮ atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-217-266/2013 pagal ieškovo UAB „Rokadis“ ieškinį atsakovui D. U. IĮ dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Rokadis“ teismui pateikė ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo D. U. individualios įmonės 10370,43 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose ir įmonės kasoje bei nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui. Nurodė, kad ginčas turtinio pobūdžio, skolos suma didelė, skolininkas gera valia prievolės nevykdo.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo D. U. individualios įmonės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir įmonės kasoje bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 10 370,43 Lt sumą. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Įvertino ieškovo reikalavimo pobūdį, kad reikalavimas turtinis, prievolės prašoma priteisti suma yra didelė, o skolininkas vengia atsiskaityti.
Atskiruoju skundu atsakovas D. U. IĮ prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nutartį. Nurodo, kad ieškovas nevykdydamas sutarties, negali reikalauti netesybų iš atsakovo bei reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones 10370,43 Lt sumai. Be to, pažymėjo, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovui už atliktus darbus tik 3627,86 Lt, todėl yra akivaizdus proporcingumo principo pažeidimas taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeisti atsakovo teisėti interesai. Taip pat ieškovas yra juridinis asmuo, kuris atsako tik savo įstatiniu kapitalu, o atsakovas – atsakovo visu savo turtu, nes yra individuali įmonė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto nuomone yra perteklinis reikalavimas. Teigia, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo teisėtus interesus ir lūkesčius bei prieštarauja protingumo ir proporcingumo principui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Rokadis“ prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas pateikdamas atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių visiškai nepagrįstai nurodo, kad jos pažeidžia jo teisėtus interesus ir lūkesčius bei prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams. Priešingai, ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas vengia kontaktų su ieškovu, vienašališkai nustojo vykdyti tarp šalių sudarytą sutartį, o paprašytas toliau vykdyti sutartimi prisiimtus darbus, pažeisdamas sutarties ir įstatymo sąlygas vienašališkai nutraukė sutartį. Suma, kurią ieškiniu prašo priteisti, yra didelė, atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį ir atsisakė toliau bendradarbiauti su ieškovu, atsakovo įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, yra pagrindo manyti, kad jis gali siekti perleisti turtą kitiems asmenims, todėl teismo sprendimo vykdymas žymiai pasunkėtų. Atskirajame skunde nurodomi ieškovo teiginiai, kad ieškovas neva tai nevykdo sutarties yra ne šio skundo nagrinėjimo dalykas, šis klausimas turi būti sprendžiamas tik galutiniu teismo sprendimu.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir teisingumo principais (CPK 145 str. 2 d.), kurie reiškia, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turėtų siekti šalių teisėtų interesų pusiausvyros, gindamas vienos šalies teises nepaneigti kitos šalies teisėtų interesų. Taip pat turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti, siekti, kad laikinosios apsaugos priemonės nė vienai iš proceso šalių nesuteiktų perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str.).
CPK 144 str. 1 d. nuostatos numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo) reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas privalo įsitikinti, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalo būti motyvuotas, o spręsdamas prašymą, teismas privalo vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės suinteresuotas asmuo turi nurodyti, dėl kokių priežasčių galimai teigiamas sprendimas negalės būti įvykdytas, ir kokia apimtimi prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas UAB „Rokadis“ prašė priteisti iš D. U. IĮ 10370,43 Lt netesybų ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštuoti 10370,43 Lt D. U. IĮ pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje ir įmonės kasoje bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vengia kontaktuoti su ieškovu, netesybų suma yra didelė, kas sudaro pagrindo manyti, jog jis vengia vykdyti piniginę prievolę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, jog tikslinga prašymą tenkinti. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama teismo nutartimi nutarė areštuoti atsakovui D. U. individualios įmonės priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir įmonės kasoje bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 10 370,43 Lt sumą. Vienok, įvertinus, jog egzistuoja objektyvios prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo D. U. IĮ atžvilgiu, pastarosios taikomos atsižvelgiant į CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus, vadovaujantis kuriais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali viršyti jam reiškiamos ieškinio reikalavimų sumos bei suvaržyti atsakovo turtinių teisių labiau nei to reikėtų, siekiant užtikrinti būsimu sprendimu galimo patenkinti ieškinio reikalavimų įvykdymą. Todėl tikslinga pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį patikslinti, t.y. areštą taikyti pagal tam tikrą eiliškumą– iš pradžių atsakovo D. U. IĮ nekilnojamajam turtui, jo nesant ar esant nepakankamai, – kilnojamajam turtui, o šio nesant ar esant nepakankamai, – turtinėms teisėms bei lėšoms, neviršijant 10370,43 Lt sumos, leidžiant atsakovui D. U. IĮ iš areštuotų lėšų atlikti privalomuosius mokėjimus į nacionalinį biudžetą, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetą bei kitus biudžetus ir valstybės fondus, taip pat atsiskaityti su ieškovu (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1, 3 p.).
Nors atsakovas apeliuoja į tai, kad ieškovo ieškinio teisiniai argumentai ir nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškinio pagrįstumo, tačiau esant šiai proceso stadijai tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, kuris yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.).
Byloje taip pat pateiktas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tačiau iš CPK nuostatų seka, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nustatyta tvarka paskirstomos teismui išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų patenkinimo rezultatą bei šalių elgesį proceso metu. Instancine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą, nėra sprendžiamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas iš esmės, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje bylos stadijoje netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Patikslinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties rezoliucinę dalį, kuria areštuotos atsakovo D. U. individualios įmonės, įm. kodas 300508642, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose ir įmonės kasoje bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 10 370,43 Lt sumą, nurodant, kad D. U. individualios įmonės, įm. kodas 300508642, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ reikalavimų užtikrinimui taikyti 10370,43 Lt nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims. Tokio turto nesant arba nepakankant minėtos sumos reikalavimui užtikrinti, - likusiai neužtikrintų reikalavimų sumai areštuoti turtines teises ir lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose, leidžiant atsakovui D. U. individualiai įmonei iš areštuotų lėšų atlikti privalomuosius mokėjimus į nacionalinį biudžetą, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetą bei kitus biudžetus ir valstybės fondus, taip pat atsiskaityti su ieškovu.
Teisėja Birutė Jonaitienė
